2020-09-16 Nr. AB-16832-3-62-3-02286-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1266-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02286-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. (I. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atstovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo laikomas Alytaus PN perpildytose patalpose. Jam teko 2,5 kv. m gyvenamojo ploto, kartu su pareiškėju gyveno 12 asmenų. Plotą taip pat mažino patalpose esantys baldai. Patalpose buvo tarakonų, grindys medinės, supuvusios, sienos, lubos aptrupėję, grindys ir paviršiai nelygūs. Patalpose netinkama ventiliacija, didelė drėgmė, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis, patalpose buvo netinkama temperatūra. Apšvietimas buvo netinkamas, todėl pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti. Pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Patalpos avarinės būklės, langai išdužę, langų durų rėmai kiauri, elektros instaliacija netinkama. Sanitariniame mazge labai drėgna, langai, klozetai išdaužyti, ne visi praustuvai veikė. Virtuvėje nuo lubų krito tinko gabalai, visuose kampuose buvo pelėsis. Dušuose buvo galima nusiprausti tik vieną kartą per savaitę. Dušo patalpose buvo pelėsio, neveikė ventiliacija.

3. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjui taip pat buvo užtikrinta teisė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Alytaus PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, kuri pataisos namuose pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Iki šios sutarties sudarymo galiojo sutartis su M. IĮ. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, nenustatė higienos reikalavimų pažeidimų. Atsakovas kamerose užtikrino tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę. Patalpos vėdinamos per atidarytus langus. Grindys patalpose nėra išpuvę. Įstaigos stogai padengti rulonine stogo danga. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, atitinkantys higienos reikalavimus, praustuvai nuolat veikia. Elektros instaliacija įstaigoje taip pat tvarkinga.

6. Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, o tik blogos būklės. 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai ir šiuo metu visi nuteistieji yra iškelti iš šių patalpų.

7. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

9. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas nurodė laikotarpį nuo 2015 m. spalio 20 d., tačiau pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis pareiškėjas į Alytaus PN atvyko tik 2015 m. lapkričio 17 d., o į bendrabučio tipo patalpas buvo paskirtas 2015 m. lapkričio 20 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

10. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas: į 16 būrio 2 miegamąjį, kuris yra 45,15 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,76 kv. m ploto; į 1 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 33,86 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,23 kv. m ploto; į 12 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 34,75 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,86 kv. m ploto; į 12 būrio 5 miegamąjį, kuris yra 33,92 kv. m ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,76 kv. m ploto; į 6 būrio 5 miegamąjį, kuris yra 22,37 kv. m ploto, jame įrengta 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,19 kv. m ploto; į 4 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 44,24 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,68 kv. m ploto. Kadangi pareiškėjas nepateikė kitokių duomenų, paneigiančių atsakovo atstovo nurodytus duomenis, teismas sprendė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose.

11. Dėl pareiškėjo nurodytų higienos reikalavimų pažeidimų teismas nurodė, jog iš pateiktų Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-436, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), kurių metu buvo atliktos periodinė sveikatos saugos kontrolė Alytaus PN, matyti, kad jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Tačiau atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos oro temperatūros, apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo nurodytas pretenzijas dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertino pareiškėjo naudai.

12. Alytaus PN pateikė teismui 2013 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 39, 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant, ar pareiškėjo nusiskundimai dėl nešvarios, buitiniais parazitais užkrėstos gyvenamosios patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos šia prasme išties buvo tinkamos. Kadangi atsakovas nepateikė pagrįstų ir pakankamų duomenų dėl dezinfekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo, teismas sprendė, kad lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl tarakonų ir pelių gyvenamosiose patalpose buvimo.

13. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat siejo su bloga jo gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo būkle, t. y. techniškai netvarkingais langų rėmais ir išdaužytais langais. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, siekdamas paneigti pareiškėjo tvirtinimą dėl netinkamų langų rėmų, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog langai yra neišdaužyti, todėl šios \pareiškėjo aplinkybės liko nepaneigtos.

14. Teismas pažymėjo, jog byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, kad atlikus bendrabučio Nr. 2 apžiūrą jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Taip pat ir patikrinimo akte numatyta, jog kapitalinis remontas būtinas bendrabučio Nr. 2 patalpoms. Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų. Akte nurodyta, kad bendrabučio Nr. 2 stogas dengtas rulonine danga, pamatai – betono, akmenų, grindys – betono, plokštės, lentų, sienos – plytų, vidus tinkuotas, pertvaros – plytų, tinkuotos, perdengimas – gelžbetonio, tinkuotas, medis ir pan. Nėra duomenų apie asbesto buvimą bendrabučio Nr. 2 konstrukcijoje, todėl abstrakčias pareiškėjo pretenzijas dėl asbesto bendrabučio Nr. 2 konstrukcijoje teismas atmetė kaip nepagrįstas.

15. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo papildomus duomenis.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo pažeista vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas negalėjo pateikti tikslių duomenų, nes praėjo nemažai laiko ir visų tikslių duomenų jis nepamena. Be to, pareiga pateikti tikslius duomenis tenka atsakovui, o teismas turėjo išsireikalauti visus reikalingus duomenis. Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 12 lovų ir nurodo jose gyvenusius asmenis. Mano, kad būtina išsireikalauti iš atsakovo pareiškėjo kalėjimo Alytaus PN apgyvenamųjų patalpų planus.

18. Pareiškėjo vertinimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl higienos reikalavimų pažeidimų. Dėl blogo dirbtinio apšvietimo jis negalėjo skaityti, rašyti, buvo daromas žalingas poveikis jo akims. Taip pat nebuvo tinkama temperatūra, veisėsi buitiniai parazitai (tarakonai ir pelės), buvo pelėsio.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, bei įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Jis siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, gyvenamosios patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, iš atsakovo atstovo būtina išsireikalauti papildomus duomenis.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą išreikalauti į bylą papildomus duomenis, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

26. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovo atstovo papildomus duomenis, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių tokio pobūdžio prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Be to, teigdamas, kad teismas turėjo išsireikalauti visus reikalingus duomenis, pareiškėjas nekonkretizavo, kokius būtent duomenis teismas turėjo išreikalauti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina prašymo išreikalauti papildomus dokumentus.

27. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo, higienos normų reikalavimų pažeidimų (blogo dirbtinio apšvietimo, netinkamos temperatūros, buitinių parazitų, pelėsio). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Aplinkybė, kad pareiškėjas negali pateikti tikslių duomenų, nes praėjo nemažai laiko ir visų tikslių duomenų nebepamena, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, turi pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes.

29. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

30. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

31. Dėl pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas pretenzijas dėl žemos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo, tarakonų ir pelių gyvenamosiose patalpose, netinkamų langų rėmų, neišdaužytų langų, blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų bei grindų vertino pareiškėjo naudai, t. y. šie pažeidimai laikomi nustatytais. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, priešingai nei apeliaciniam skunde teigia pareiškėjas, atsižvelgė į nustatytus higienos normos pažeidimus.

32. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

35. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

36. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė