2022-10-05 Nr. AB-24201-3-62-3-00407-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-629-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00407-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovui R. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. 544,16 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius gavo apdraustojo R. V. nedarbingumo pažymėjimus už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. dėl ligonio (vaiko) slaugymo (epideminė situacija), todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, R. V. už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį buvo paskirta 915,66 Eur ligos išmoka. VSDFV Kauno skyrius buvo informuotas apie anoniminį skundą, jog R. V. nepagrįstai išduodami elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai dėl epideminės situacijos vaiko priežiūrai, nes vaiko tėtis kartu negyvena ir jo neprižiūri. Atsižvelgiant į minėtą informaciją buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Komisariatas) dėl informacijos pateikimo, kuris informavo VSDFV Kauno skyrių, kad R. V. dėl nusikalstamos veikos buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. birželio 2 d. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. birželio 15 d. gavo L. J. prašymą dėl sugyventiniui R. V. išmokėtos ligos išmokos, kuri buvo jam paskirta dėl sūnaus slaugos karantino laikotarpiu, išieškojimo, kadangi jis kartu negyvena ir vaiko nelanko, o trumpam jam užėjus į namus buvo iškviesta policija. VSDFV Kauno skyrius pakartotinai kreipėsi į Komisariatą dėl papildomos informacijos apie R. V. sulaikymo laikotarpius ir sulaikymo aplinkybes ir buvo pranešta, kad dėl nusikalstamos veikos R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 17 d., tačiau nei viename atsakyme nenurodytos sulaikymo aplinkybės.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad, atsižvelgiant į gautą informaciją ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, VSDFV Kauno skyrius nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. susidarė iš viso 915,66 Eur ligos išmokos, paskirtos R. V., permoka, todėl buvo kreiptasi į R. V. dėl permokos grąžinimo. 2020 m. liepos 23 d. VSDFV Kauno skyriuje buvo gautas R. V. skundas „Dėl ligos išmokos permokos“, kuriame teigiama, kad jis nesutinka su permoka, kadangi karantino laikotarpiu vaiką prižiūrėjo. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (9.2)DV_S-34005 informavo R. V., kad VSDFV Kauno skyriaus priimti sprendimai dėl jo ligos išmokos permokos nustatymo nebus peržiūrėti, nes jis nepateikė naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių abejoti priimtų sprendimų pagrįstumu.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog VSDFV Kauno skyrius 2020 m. rugpjūčio 18 d. perdavė VSDFV Utenos skyriui R. V. 915,66 Eur ligos išmokos permoką, kadangi pastarasis R. V. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau VSDFV Utenos skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. grąžino VSDFV Kauno skyriui neišieškotą R. V. 544,16 Eur ligos išmokos permoką, kadangi R. V. buvo nutrauktas bedarbio statusas ir sustabdytas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui dviem adresais buvo siųsti raštai dėl likusios permokos grąžinimo, tačiau iki šiol atsakovas nėra grąžinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui permokos.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 544,16 Eur dydžio permoką.

6. Teismas nustatė, jog VSDFV Kauno skyriui buvo pateikti apdraustojo R. V. nedarbingumo pažymėjimai už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. dėl ligonio slaugymo (epideminė situacija). VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsniu, 14 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – ir Nuostatai) atsakovui už minėtus laikinojo nedarbingumo laikotarpius paskyrė iš viso 915,66 Eur ligos išmoką. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu buvo informuotas, jog „Sodros“ informacijos centre telefonu gautas anoniminis skundas, jog R. V. (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytoja A. M. nuo 2020 m. kovo 16 d. nepagrįstai išduoda elektroninius nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos vaiko priežiūrai, kadangi vaiko tėtis kartu negyvena ir jo neprižiūri.

7. Komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatas 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 20_S-12301 informavo VSDFV Kauno skyrių, kad R. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. birželio 2 d. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. birželio 15 d. gavo L. J. prašymą dėl sugyventiniui R. V. išmokėtos ligos išmokos, kuri buvo jam paskirta dėl sūnaus slaugos karantino laikotarpiu, išieškojimo, kadangi jis negyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, ir vaiko nelanko. Komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatas 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 20-S-13485 pranešė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas ir L. J. 2020 m. liepos 9 d. VSDFV Kauno skyriui adresuotas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad R. V. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 4 d. vaiko neprižiūrėjo, nebuvo jo pasiėmęs ar aplankęs, o vaikas tuo laikotarpiu buvo su ja arba su močiute.

8. Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (9.2)DV_S-31468 kreipėsi į R. V. dėl 915,66 Eur ligos išmokos permokos grąžinimo. 2020 m. liepos 23 d. VSDFV Kauno skyrius gavo R. V. skundą „Dėl ligos išmokos permokos“, kuriame teigiama, kad jis nesutinka su permoka, išskyrus laikotarpius, kada buvo sulaikytas policijos, kadangi karantino laikotarpiu jis vaiką prižiūrėjo. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (9.2)DV_S-34005 informavo R. V., kad VSDFV Kauno skyriaus priimti sprendimai dėl jo ligos išmokos permokos nustatymo nebus peržiūrėti, nes pagal gautus vaiko mamos L. J. paaiškinimus ir Komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato raštus R. V. sūnaus minėtuose sprendimuose nurodytu laikotarpiu neprižiūrėjo, taip pat nepateikė naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių abejoti priimtų sprendimų pagrįstumu.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimus Nr. VPA_SP1-34403, Nr. VPA_SP1-34404, Nr. VPA_SP1-34405 ir Nr. VPA_SP1-34407 būtų ginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie yra galiojantys bei atsakovui sukeliantys teisines pasekmes.

10. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. R. V. ligos išmokos permokos perdavimo–priėmimo aktas Nr. (3.74E)DV_S-37152 patvirtina, jog VSDFV Kauno skyrius 2020 m. rugpjūčio 18 d. perdavė VSDFV Utenos skyriui R. V. 915,66 Eur ligos išmokos permoką, kadangi VSDFV Utenos skyrius R. V. mokėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką. 2020 m. lapkričio 27 d. R. V. ligos išmokos permokos perdavimo–priėmimo aktu Nr. (3.74E)DV_S-36041), nustatyta, kad VSDFV Utenos skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. grąžino VSDFV Kauno skyriui neišieškotą R. V. 544,16 Eur ligos išmokos permoką, kadangi R. V. 2020 m. spalio 26 d. buvo nutrauktas bedarbio statusas ir sustabdytas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas.

11. Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. DV_S-57864 kreipėsi į R. V. dėl likusios 544,16 Eur ligos išmokos permokos grąžinimo, tačiau šis raštas 2021 m. sausio 11 d. grįžo atgal VSDFV Kauno skyriui, kadangi adresatas neatsiėmė laiško pašte per siuntos saugojimo terminą. VSDFV Kauno skyrius 2021 m. sausio 18 d. išsiuntė raštą Nr. (9.2)DV_S-2343 R. V. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su prašymu grąžinti 544,16 Eur ligos išmokos permoką per 10 darbo dienų, tačiau R. V. iki šiol nėra grąžinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 544,16 Eur ligos išmokos permokos.

12. Teismas vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 52 punktu ir, įvertinęs vaiko mamos L. J. 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. liepos 9 d. paaiškinimus bei Komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. birželio 30 d. raštus, konstatavo, jog atsakovas vaiko D. V. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. neprižiūrėjo, todėl susidarė ligos išmokos permoka.

13. Teismas vadovavosi Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, kad, pripažinus, jog 544,16 Eur dydžio ligos išmokos permoka atsakovui R. V. susidarė būtent dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. vaiko neprižiūrėjo ir taip pažeidė Taisyklių 52 punktą, bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs 544,16 Eur sumos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 544,16 Eur ligos išmokos permoka (žalos atlyginimas).

III. 14. Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad VSDFV Kauno skyriuje ir teisme buvo nelygiai ir nevienodai vertinami jo ir L. J. pateikti paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės. Atsakovas pripažįsta, kad dėl tarp jo ir L. J. kilusių konfliktų buvo sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. ir nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. birželio 2 d., iš viso keturioms paroms, ir šiuo laikotarpiu nesirūpino sūnumi. Tačiau visu kitu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. ir nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. atsakovas tvirtina, kad vaiką prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Atsakovas pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina socialinės darbuotojos G. P. 2020 m. lapkričio 11 d. raštas, kuriuo patvirtinama, jog 2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. socialinė darbuotoja lankėsi namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir R. V. buvo rastas namuose. Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną, atsakovo nepilnametis sūnus D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), tuo metu mokėsi 4 klasėje, negalėjo lankyti mokyklos, todėl juo turėjo pasirūpinti vienas iš tėvų. Kadangi vaiko mama L. J. tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to negalėjo pasirūpinti vaiku, atsakovas nurodo, kad informavo darbdavį, jog dėl vaiko priežiūros negalės dirbti, todėl nutraukė laikinai savo darbo veiklą. Atsakovas tvirtina, kad neturėjo jokio tikslo nepagrįstai gauti vaiko priežiūros išmokos. Atsakovas paaiškina, kad jo ir vaiko motinos L. J. tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ji įvairiais būdais stengiasi jam pakenkti, jos pareiškimais pradėti ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti. Atsakovas pažymi, kad kiekvieną kartą, kai L. J. pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, jis turi įrodyti, kad ta informacija klaidinga, bet niekas nereikalauja, kad L. J. įrodytų savo nurodytų teiginių apie R. V. teisingumą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad L. J. savo paaiškinimams pagrįsti neteikė jokių įrodymų, todėl teismas nepagrįstai jos paaiškinimus laikė neginčytinais įrodymais ir jais remiantis patenkino pareiškėjo reikalavimus.

16. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta socialinės darbuotojos 2020 m. lapkričio 11 d. pažyma neturėtų būti vertinama, kadangi atsakovui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis šio įrodymo pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti dėl pagrįstų priežasčių ar kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad šis dokumentas neįrodo, jog atsakovas prižiūrėjo sūnų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad atsakovas dvi dienas buvo rastas namuose, nesudaro prielaidų spręsti, jog jis daugiau nei du mėnesius prižiūrėjo sūnų. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nebuvo tirtos teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, todėl nėra pagrindo jomis remtis ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilęs ginčas dėl 544,16 Eur žalos, galimai padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondui dėl nepagrįstai išmokėtos ligos išmokos, atlyginimo.

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, keldamas reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

20. Pirmosios instancijos teismas patenkino VSDFV Kauno skyriaus prašymą, konstatavęs, jog byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog atsakovas nepagrįstai gavo ligos išmoką. Teismas, kaip ir atsakovas iš esmės rėmėsi L. J. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktais duomenimis.

21. Atsakovas R. V. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad jis faktiškai prižiūrėjo sūnų ginčo laikotarpiu, išskyrus dvi paras, kai buvo sulaikytas, tačiau dėl konfliktinių santykių su vaiko motina buvo apšmeižtas, neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti įrodymus, būti išklausytas..

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Atsakovas prie apeliacinio skundo yra pridėjęs Vaikų dienos centrų asociacijos socialinės darbuotojos raštą, kuris patvirtina, jog atsakovas ginčo laikotarpiu kelis kartus buvo rastas su sūnumi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį atsakovui pranešus tik specialiame tinklalapyje. Tai lemia, kad atsakovas neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, ši priežastis pripažintina pagrįsta, todėl naujai pateiktas įrodymas prijungtinas prie bylos medžiagos.

24. Byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. liepos 16 d. sprendimais. Nr. VPA_SP1-34403, Nr. VPA_SP1-34404, Nr. VPA_SP1-34405 ir Nr. VPA_SP1-34407 nustatė, kad R. V. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. susidarė 915,66 ligos išmokos permoka. Šie sprendimai nėra panaikinti, jų pagrindu iš atsakovo gaunamų socialinių išmokų buvo išieškota dalis permokos, o dėl kitos dalies – 544,16 Eur kreiptasi į teismą.

25. Pažymėtina, kad iš Komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu R. V. buvo sulaikytas tik dvi paras- gegužės 15-17 d. Antrasis sulaikymo laikotarpis - gegužės 30 d. - birželio 2 d. - į jo laikinojo nedarbingumo laikotarpį nepatenka. Be to, atsakovas buvo sulaikytas būtent pagal vaiko motinos L. J. pareiškimus, todėl šio asmens parodymai turėtų būti vertinami rezervuotai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp atsakovo ir L. J. susiklostę konfliktiniai santykiai, susiję tiek su nepilnamečio vaiko priežiūra, tiek su naudojimusi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune ir suteiktu būtent atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nerinko jokių papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo reikalavimą, nors nagrinėjamu atveju turėjo būti aktyvus. Tuo tarpu atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas Vaikų dienos centrų asociacijos socialinės darbuotojos raštas iš esmės paneigia L. J. pateiktus duomenis.

26. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

27. Be to, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, (pareiškimų Nr. 69829/01 ir 2672/03), 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo byloje Lupeni Greek Catholic Parish and Others prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 76943/11) 86 punktą). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 38840/08)). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją (pareiškimo Nr. 30459/13)).

28. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 18986/06)), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 38840/08)). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 71872/12)).

29. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT manymu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; tiesiog pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, jog sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2530-662/2020 ir kt.).

31. Bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžius, išsiunčiant procesinius dokumentus atsakovo gyvenamosios vietos ir buvusios darbovietės adresais, tačiau nebandant realiai jį informuoti apie procesą, nors pareiškėjo pateiktuose dokumentuose buvo atsakovo mobilaus telefono numeris. Taigi teismas konstatuoja, jog šioje byloje buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas

32. ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.).

33. Nors atsakovas apeliaciniu skundu siekia, kad sprendimas būtų panaikintas ir pareiškėjo prašymas atmestas, bylos išsprendimui iš esmės būtina papildomai surinkti bei perpatikrinti byloje jau pateiktus įrodymus. Vien apeliacinės instancijos teismui tai padarius, šalys netektų teisės į apeliaciją.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Dėl netinkamo atsakovo informavimo jam nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti ir pasisakyti teismo posėdyje, teikti papildomus įrodymus , pats teismas neveikė aktyviai ir papildomai netikrino byloje pateiktų duomenų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 3 punktas) .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo R. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius