2022-11-09 Nr. AB-27305-3-62-3-01739-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3952-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01739-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1, 9.2, 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) piliečio M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 22S63302 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) veikianti teroristinė organizacija (duomenys neskelbtini) grasino su juo susidoroti.

3. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jam kilmės valstybėje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėjas dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei yra diskriminuojamas ir persekiojamas kilmės valstybėje teroristinės organizacijos (duomenys neskelbtini) dėl to, jog jis mokėsi anglų kalbos vakarinėje mokykloje.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę patvirtina, jog teroristinė organizacija (duomenys neskelbtini)turi didelę įtaką kilmės valstybėje. Kai kuriuos klanus ((duomenys neskelbtini)) sieja glaudūs ryšiai (kraujo arba susitarimo), kurie suteikia vietiniams papildomų teisių. Klanų sistema yra svarbiausias socialinis veiksnys tarp somaliečių klajoklių ir visuomenės gyvenime. Kilmės valstybėje klanai veikia kaip subetninės tautos grupės. Priklausomybė klanui yra pagrindinis tapatybę suteikiantis veiksnys. Klanai naudoja paprotinę teisę (Xeer). Klanas gali užtikrinti savo nariams socialinės apsaugos sistemą, tačiau klanas taip pat gali sukelti konfliktus, kraujo praliejimą ir ksenofobiją. Xeer taip pat valdo santykį tarp mažumos ir daugumos bendruomenių, bet ne visada mažumoms suteikia tokį patį apsaugos lygį kaip ir daugumos klano nariams. Kilmės valstybėje žmonės apsigyvena, peržengdami klano gyvenimo ir veiklos ribas. Nepaisant politinio ir ekonominio silpnumo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip pranašo (duomenys neskelbtini) šeimos palikuonys, užima religinio prestižo vietą tarp klanų. (duomenys neskelbtini) taip pat turi tam tikrą prestižą ir kartais didžiųjų klanų nariai (duomenys neskelbtini) ir apylinkėse tuokiasi, ypač su moterimis iš (duomenys neskelbtini) grupių. Pareiškėjo vertinimu, tai patvirtina, jog jis susiduria su rizika, kurios pakanka, kad jaustų pagrįstą persekiojimo baimę. Individualiai vertinant pareiškėjo situaciją tikėtina, kad yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjas susidurs su persekiojimu ir smurtu kilmės valstybėje.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašyme suteikti prieglobstį išdėstytų aplinkybių, nesurinko aktualios ir būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir surinkti ne iš įvairių šaltinių, o informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

6. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamento sprendimai išsiųsti pareiškėją ir taikyti jam draudimą atvykti yra neproporcingi, užkertantys kelią jam gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pareiškėjas pažymėjo, kad panaikinus Sprendimo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai įpareigojimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, kad visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

9. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjas prašymą grindė tuo, jog jis į kilmės valstybę grįžti negali, nes jam grįžus, jį persekios islamo grupuotė (duomenys neskelbtini) už tai, kad mokosi anglų kalbos, ir „padarys jam, ką norės“. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas kilmės valstybėje. Nors Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) smurto lygis yra aukštas, tačiau nustatė ir tai, kad smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką.

10. Migracijos departamentas, nesutikdamas su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nurodė, kad pareiškėjas savo paaiškinimų, kuriais grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo papasakota istorija buvo nedetali ir abstrakti. Pareiškėjas nepateikė konkrečios ir individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios jo paaiškinimus ar grėsmės tikimybę. Pareiškėjas nepasakė, ką, jo nuomone, jam būtų padariusi sukarinta grupuotė, jei jis būtų likęs (duomenys neskelbtini) kaime, nepateikė pavyzdžių apie tai, kas nutiko žmonėms, kurie jo kaime mokėsi anglų kalbos. Migracijos departamentas nerado informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) persekioja asmenis, kurie mokosi anglų kalbos. Tyrimo metu buvo nustatyta ir tai, kad pareiškėjas nepatenka ir į asmenų, persekiojamų (duomenys neskelbtini), sąrašą. (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja visos kilmės valstybės teritorijos, pareiškėjas nepersikėlė į kitą vietą. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teigė, jog yra nepilnametis, tačiau amžiaus nustatymo testas parodė, kad jam apie (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje jis asmeniškai susidurs su persekiojimo veiksmais, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nenustatyta ir tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Priešingai tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra susidūręs su tokiais veiksmais praeityje. Tai įvertinus buvo padaryta pagrįsta išvada, kad apie aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjas išgirdo iš nuogirdų, o kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį savaime nepagrindžia realios ir individualios rizikos tikimybės. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tyrimo metu padarytas išvadas.

11. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo ten nesikreipė, o nusprendė kirsti sieną ir neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Šie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, kartu įrodantys, kad pareiškėjas nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį dėl tariamo persekiojimo kilmės valstybėje.

12. Migracijos departamentas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti termino, nurodė, kad šiems sprendimams priimti buvo faktinis pagrindas ir draudimo atvykti terminas yra proporcingas.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą patenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą skundo dalį atmetė.

14. Teismas nustatė, jog pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir padavė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis atvyko iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)) kaimo; negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes mokėsi anglų kalbos ir už tai jį persekioja sukarinta grupuotė (duomenys neskelbtini); kilmės valstybę yra užėmusios sukarintos grupuotės, kurios nenori, jog žmonės mokėtų anglų kalbą, nes ši praktika prieštarauja islamo tikėjimui; 2020 metais pareiškėjas sužinojo apie slaptą naktinę anglų kalbos mokyklą, kurioje jis mokėsi apie 8 mėnesius, tačiau apie tai sužinojo (duomenys neskelbtini) nariai; žmonės kaime kalbėjo, kad (duomenys neskelbtini) atvyks ieškoti mokyklos mokytojų ir vaikų; pareiškėjas buvo išlaikomas tėvo, todėl, jei jis būtų persikėlęs gyventi į kitą miestą ar miestelį, jis neturėtų nei šeimos, nei giminių, o, be to, sukarintos organizacijos narių yra visur, jie dalijasi informacija; kilmės valstybėje liko gyventi pareiškėjo tėvas, teta ir brolis.

15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Kilmės valstybės regionas, kuriame gyveno pareiškėjas, yra iš dalies kontroliuojamas sukarintos grupuotės (duomenys neskelbtini), tačiau yra regionų, kuriuose šios grupuotės nėra. Pagrindinis konfliktas kilmės valstybėje išlieka tarp sukarintos grupuotės (duomenys neskelbtini)narių ir ne narių. Fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) vykdė atakas, nukreiptas prieš kilmės valstybės saugumo pajėgas ir (duomenys neskelbtini).

Pagal (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kilmės valstybė yra netarptautinio ginkluoto konflikto su (duomenys neskelbtini) šalis, o ši grupuotė kontroliuoja centrines, pietines ir vakarines kilmės valstybės dalis ir įsiskverbia į visuomenę bei už jos ribų. (duomenys neskelbtini) nurodo (duomenys neskelbtini) kaip teroristinę grupuotę. Dar vienas svarbus konfliktas, persmelkiantis kilmės valstybės visuomenę, yra klanų konkurencija ir konkurencija dėl politinės valdžios ir ribotų išteklių. Kilmės valstybės politiniame ir kultūriniame kraštovaizdyje yra giliai įsišaknijusi klanų sistema ir rasinė diskriminacija.

Visuomenė yra suskirstyta į įvairias klanų šeimas, kiekvieną iš jų sudaro keli klanai ir subklanai. Priklausymas klanams ir genealogija veikia kaip „sudėtinga konstrukcija“ su daugybe ginčytinų santykių. „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) grupė, priklausanti „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir turinti bazę (duomenys neskelbtini). Įvairios ginkluotosios pajėgos, įskaitant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvairiais laipsniais dalyvauja kare prieš (duomenys neskelbtini), kuris apibūdinamas „daugiausia kaip (duomenys neskelbtini) grupuotė“. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su pertraukomis taip pat kovoja vienas prieš kitą.

Pagal (duomenys neskelbtini) kilmės valstybė užima (duomenys neskelbtini) vietą pagal nusikalstamumą ir yra viena aukščiausių nusikalstamumo balų žemyne. (duomenys neskelbtini) grupuotė yra nusitaikiusi į asmenis ir (arba) institucijas, atstovaujančias tarptautinei bendruomenei ir vyriausybei visoje šalyje, įskaitant vyriausybės kontroliuojamas sritis. Šios grupės apima: saugumo pajėgų narius; parlamentarus ir vyriausybės pareigūnus; rinkimų stebėtojus; vyriausybę remiančius klanų lyderius; tuos, kurie šnipinėjo vyriausybei.

Į tokius žmones gali būti nukreiptas (duomenys neskelbtini) smurtas ir jiems gresia rimta žala arba persekiojimas. Kiti asmenys gali būti taikiniu, atsižvelgiant į jų veiklą ir į tai, ar jie kritiškai vertina (duomenys neskelbtini).

16. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apžvelgė ginčo teisinius santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, t. y. Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Konvencijos nuostatas (1 str. A d.), aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) nuostatas (22 p., 97 p., 99 p.).

17. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, pareiškėjo situaciją įvertino individualiai, atliko apklausas, per kurias siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį. Teismas sutiko su Migracijos departamento argumentais, kad įvertinus pareiškėjo paaiškinimus kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme ir apklausose išdėstytus argumentus, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjas savo prašymo suteikti prieglobstį nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, o pareiškėjo papasakota istorija nebuvo detalizuota, pareiškėjas nepateikė jokios konkrečios ir individualios faktinės informacijos, kuri pagrįstų jo papasakotą istoriją, nenurodė, ką pareiškėjui būtų padariusi sukarinta grupuotė, jei jis būtų likęs kilmės valstybėje (savo gyvenamojoje vietoje). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė ir to, kas nutiko kitiems asmenims, kurie mokėsi anglų kalbos, kaip ir jis. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė persekioja asmenis, kurie mokosi anglų kalbos. Konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) persekioja pareiškėją, teismas nenustatė.

19. Teismas sutiko su Migracijos departamento pozicija, kad faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjas asmeniškai susidurs su persekiojimo veiksmais, nėra. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų susidūręs su tokiais veiksmais praeityje. Teismo vertinimu, kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį savaime nepagrindžia realios ir individualios pareiškėjo persekiojimo rizikos tikimybės. Šiuo atveju nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

20. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 87 straipsniu, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta realios ir individualios persekiojimo grėsmės, pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Teismas, remdamasis Migracijos departamentas tyrimo metu nustatyta aplinkybe, kad asmenims, neturintiems vyriausybės ar tarptautinio profilio arba numanomo ryšio su minėtomis organizacijomis, mažai tikėtina, kad jiems gresia persekiojimas arba didelė žala, ir nustatęs, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nebuvo nustatyta, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

21. Tikrindamas Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo, teismas vadovavosi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatomis (6 str., 7 str.). Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo išsiuntimo nuspręsta, įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, atsižvelgus į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, tai, kad į pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, Lietuvos Respublikos sieną pėsčiomis kirto neleistinoje vietoje, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė jį išsiųsti į kilmės valstybę.

22. Tikrindamas Sprendimo dalį dėl pareiškėjui draudimo atvykti ir jo laikotarpio, teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis (133 str.), Tvarkos aprašo nuostatomis (5 p., 44 p.). Teismas nustatė, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Teismas nenustatė duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas nenustatė ir aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios pagrįstų maksimalaus termino taikymą. Teismas aptariamą Sprendimo dalį pripažino neteisėta, nepagrįsta, neteisinga ir neproporcinga, todėl pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą.

23. Teismas, tikrindamas Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, vadovavosi 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) nuostatomis (24 str., 25 str.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) nuostatomis (15 p.). Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, kad pareiškėjo asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Teismas, sumažinęs draudimo atvykti terminą iki 2 metų, pripažino pagrindą atitinkamai pakeisti ir aptariamą Sprendimo dalį.

III. 24. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas, apeliacinį skundą grįsdamas faktinėmis bylos aplinkybes, kurios nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendime, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir juos patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, dėl kurių netenkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

26. Pareiškėjas, pakartodamas skunde išdėstytus argumentus dėl Migracijos departamento neįvykdytos pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir dėl klanų sistemos kilmės valstybėje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis (pareiškėjas) neįrodė, jog jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas argumentuotai nurodė, kad dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei jis kilmės valstybėje yra diskriminuojamas, jis kilmės valstybėje yra persekiojamas teroristinės organizacijos (duomenys neskelbtini) dėl to, jog vakarinėje mokykloje mokėsi anglų kalbos. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir Migracijos departamento surinkta informacija, kurią aprašė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl pareiškėjas įsitikinęs, kad jis atitinka visas pabėgėlio statuso taikymo sąlygas.

27. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodo, kad Migracijos departamentas, remdamasis byloje nustatytais faktais ir surinkta informacija, turėjo įvertinti jų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 99 punkte nustatytais kriterijais.

28. Pareiškėjas kartoja skunde nurodytą argumentą, kad Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiunčiamas ir jam taikomas draudimas atvykti, yra neproporcingos.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Migracijos departamentas, pakartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63302, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) piliečiui M. M. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvedamas į C.SIS II perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

34. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

35. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tik tuo, kad jam kilmės valstybėje gresia sukarintos grupuotės (duomenys neskelbtini)persekiojimas dėl to, jog mokėsi anglų kalbos vakarinėje (naktinėje) mokykloje. Pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo bei skundą iš esmės grindė bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) veiklą (duomenys neskelbtini).

38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo išsakytą baimę būti persekiojamam dėl jo anglų kalbos mokymosi, pažymi, kad atsakovas atliko išsamų tyrimą apie grupuotės (duomenys neskelbtini) veiklą (duomenys neskelbtini), apie tai, į kokias asmenų grupes yra nukreiptas šios grupuotės smurtas ir kurioms asmenų grupėms gresia persekiojimas. Buvo nustatyta, kad ši grupuotė yra nusitaikiusi į asmenis ir institucijas, atstovaujančias tarptautinei bendruomenei, (duomenys neskelbtini) vyriausybei visoje šalyje, taip pat į saugumo pajėgų narius, parlamentarus ir vyriausybės pareigūnus, rinkimų stebėtojus, vyriausybę remiančius klanų lyderius, tuos, kurie, kaip manoma, šnipinėjo vyriausybei, taip pat persekiojimas gresia humanitarinės pagalbos darbuotojams, somaliečiams, dirbantiems tarptautinėse organizacijose, nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, žurnalistams. Pagal bylos duomenis pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš šių grupių, todėl akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jam gresia persekiojimas tiek (duomenys neskelbtini), tiek jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)).

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Europos Parlamento rezoliucijoje dėl padėties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad šiai šaliai yra reikalinga teikti humanitarinę pagalbą ir ji teikiama; sukilėlių grupuotės tebėra didžiausias nesaugumo šaltinis, jos vykdo puolimus be atrankos prieš somaliečius, grobia vaikus bei verčia juos tapti kariais ginkluotuose konfliktuose, pagrindiniai smurto ir prievartos taikiniai yra pažeidžiamos grupės, įskaitant moteris, vaikus, vyresnio amžiaus žmones, šalies viduje perkeltus asmenis, LGBTQ ir kitas mažumas. Taip pat pavojus gresia politikams, žurnalistams, (duomenys neskelbtini) profesinių sąjungų narams. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepriklauso minėtų asmenų grupėms, kurioms gresia pavojus gyvybei ar sveikatai, taip pat nėra jokių nuorodų, kad asmenims vien dėl anglų kalbos mokymosi gresia pavojus jų gyvybei ir sveikatai.

40. Iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad pareiškėjas nepatyrė jokio realaus persekiojimo dėl savo individualių savybių (pareiškėjas nenurodė jokių detalių aplinkybių, kad jis realiai susidūrė su persekiojimu). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo persekiojimas dėl anglų kalbos mokymosi.

41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo kilmės valstybėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino, kad pareiškėjo nurodytoje konkrečioje gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog pareiškėjui dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinus atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę, teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada.

43. Pažymėtina, kad atsakovas įvertino tai, jog (duomenys neskelbtini) visuomenė suskirstyta į įvairias klanų šeimas, (duomenys neskelbtini) yra paplitęs nusikalstamumas, atsižvelgė į grupuotės (duomenys neskelbtini) įtaką (duomenys neskelbtini), jos kontroliuojamas teritorijas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartodamas atsakovo surinktą ir įvertintą informaciją šiais aspektais jos nesusieja su savo individualia situacija, t. y. kad būtent dėl klanų, nusikalstamumo, (duomenys neskelbtini) įtakos (duomenys neskelbtini) jam gresia tokio lygio persekiojimas, dėl kurio jam turi būti suteikta tarptautinė apsauga.

44. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat atsakovas sprendė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Apeliaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai ir bylos įrodymai, kurie paneigia šią išvadą.

45. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

46. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ir įvertino tiek pareiškėjo skunde, tiek ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kurios kartojamos apeliaciniame skunde.

47. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat yra suformulavęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

50. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

51. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

53. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) piliečio M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė