576cbf4f-e550-4e51-af9a-982b7ba8b543 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr2 -Baudžiamoji byla Nr. 1-121-309/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00331-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.2.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.11.; 1.2.5.4.; 1.2.14.4.; 1.2.20.2.; 2.1.3.1.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 21 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,kaltinamajam T.

B.,kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB ,,A.“ pagalbiniu darbininku, teistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, 2016 m. kovo 14 d. paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį.            A.

D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas Å iaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimu 11 metų, bausmės neatlikęs (bausmę atlieka nuo 2007 m. sausio 17 d.), teistumas neiÅ¡nykęs,             kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :            T. B., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atviroje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 13 d., surašė E. V. vardu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D. K. 2015 m. spalio 12 d. laiÅ¡kÄ , kuriame grasino D. K. žiauriai nužudyti, nužudyti jos Å¡eimos narius, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , neturėdamas teisėto pagrindo kito asmens naudai vertė D.

K. perduoti didelės vertės turtÄ â€“ 100 000 eurų T. G., ir laiÅ¡kÄ 2015 m. spalio 13 d. perdavė iÅ¡siųsti (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atviros kolonijos pareigÅ«nui.        Be to, T. B. kaltinamas, kad laiÅ¡ke pavadindamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjÄ D. K. ,,kale“, ,,sÅ«ka“ vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančiÄ teisėjÄ dėl jos veiklos.         A. D., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atviroje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 7 d., surašė E. V. vardu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei V.

A. laiÅ¡kÄ , kuriame terorizavo V. A. grasindamas jÄ susprogdinti, susprogdinti jos turtÄ â€“ namÄ , grasino nužudyti jos Å¡eimos narius, žiauriai nužudyti V. A. ir laiÅ¡kÄ 2015-09-07 perdavė iÅ¡siųsti (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atviros kolonijos pareigÅ«nui.             Kaltinamasis T. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Dėl paskirtų nuobaudų buvo patalpintas į baudos izoliatorių.

Su kaltinamuoju A. D. nesusitikdavo, tokios pavardės nebuvo girdėjęs. Bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje, kur bausmę atlikinėjo ir E. V., su kuriuo santykiai buvo normalÅ«s, nesipyko. E. V. buvo jo prašęs sÄ siuvinio lapo. Kaip visi nuteistieji pyksta ant teisėjų, taip ir E. V. pyko, bet konkrečių pokalbių nebuvo, E. V. buvo sakęs, kad nekaltai nuteistas. Jis jokio laiÅ¡ko nerašė. Teisėjos D. K. nepažinojo, ji nėra jo teisusi. Su specialisto iÅ¡vada nesutinka. Kaip nustatė, kas rašė, jeigu buvo raÅ¡oma rusiÅ¡kom raidėm, jam nesuprantama, nes jis praÅ¡ymus raÅ¡ydavo lietuvių kalba.

T. G. pažinojo, nes bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje. Pasikalbėdavo gal per mėnesį kartÄ .             Kaltinamasis A. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad prisipažįsta, jog perrašė E. V. raÅ¡ytÄ laiÅ¡kÄ . LietuviÅ¡kai supranta, lietuvių kalba moka raÅ¡yti. Nuo 2015 m. birželio 1 d. iki spalio 8 d. buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Liepos mėnesį 7 paras teko bÅ«ti baudos izoliatoriuje, kur atlikinėjo paskirtÄ nuobaudÄ kartu su T.

B.. Jokios kalbos apie laiÅ¡kų raÅ¡ymÄ nebuvo. Rugsėjo mėnesį į jų sekcijÄ buvo perkeltas E. V., kuris buvo susikrimtęs, nes turėjo problemų dėl skolų. Kartu su E. V. vienoje sekcijoje buvo nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki spalio 8 d. Tarp jų konfliktų nebuvo. E. V. jo prašė perraÅ¡yti laiÅ¡kÄ , nes norėjo, kad jį etapuotų į (duomenys neskelbtini), kur jis atlikinėtų bausmę tardymo izoliatoriuje. Pats matė, kad pas E. V. ateina žmones iÅ¡muÅ¡inėti skolų.

E. V. verkdavo, jam jo pagailo, nes ir pats tokių problemų turėjo. LaiÅ¡kas, kurį jis perrašė, buvo adresuotas prokurorei. E. V. sakė, jeigu darys ekspertizę, atpažins jo raÅ¡tÄ ir gaus bausmės. Apie tai, raÅ¡ydamas savo ranka laiÅ¡kÄ , jis nepagalvojo. E. V. jam niekuo neatsilygino. Supranta, kad blogai padarė, nereikėjo jam sutikti, suprato, kad laiÅ¡kas siunčiamas prokurorei.             Liudytojas E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis T. B. pažįstamas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kartu atlikinėjo bausmę baudos izoliatoriuje.

Po to nebendravo. Atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje. T. B. jam nebuvo skolingas. Jį teisė teisėja D. K., o prokurorė buvo V. A.. Pats laiÅ¡kų nei teisėjai, nei prokurorei nerašė. Kaltinamajam T. B. teisėjos ir prokurorės pavardes minėjo. Su kaltinamuoju A. D. atlikinėjo bausmę vienoje sekcijoje, apie dvi savaites. Jie buvo pažįstami, konfliktų nebuvo. Neprašė jo vardu raÅ¡yti laiÅ¡kų teisėjai ar prokurorei.            2015-11-09 tarnybiniu raÅ¡tu dėl dokumento prijungimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 43–45) nustatyta, kad buvo prijungta laiÅ¡ko kopija rusiÅ¡ku alfabetu bei jo vertimas į lietuvių kalbÄ .

IÅ¡ 2015-10-12 laiÅ¡ko kopijos turinio matyti, kad laiÅ¡ke grasinama D. K. žiauriai nužudyti, nužudyti jos Å¡eimos narius, reikalaujama perduoti 100 000 eurų T. G.. LaiÅ¡kas baigiamas „kale tu, tau galvoti 10 d. po laiÅ¡ko gavimo... Tai gerai pagalvok, kale“. LaiÅ¡kÄ pasiraÅ¡o E. V. (laiÅ¡ko ir voko originalai prijungti prie bylos (2 t., b. l. 86).           IÅ¡ 2015-09-07 laiÅ¡ko kopijos (1 t., 101–102 b. l.) turinio matyti, kad laiÅ¡ke V. A. grasinama savo draugais, kuriems praneÅ¡us, jie jÄ susprogdins, susprogdins jos turtÄ â€“ namÄ , nužudys jos Å¡eimos narius, žiauriai nužudys jÄ â€“ V.

A. (laiÅ¡ko ir voko originalai prijungti prie bylos (2 t., b. l. 86).SavanoriÅ¡ku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 63–66) patvirtinama, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namų įskaitos skyrius pateikė T. B. asmens bylÄ , kurioje yra nuteistojo T. B. laisvai raÅ¡ytų raÅ¡tų pavyzdžiai.             SavanoriÅ¡ku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 67 – 70) patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų įskaitos skyrius pateikė A.

D. asmens bylÄ , kurioje yra A. D. laisvai raÅ¡ytų raÅ¡tų pavyzdžiai.         2016-07-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90–92) konstatuota, kad rankraÅ¡tinius ir skaitmeninius įraÅ¡us ant voko (iÅ¡siųstas 2015-09-07) ir laiÅ¡ke E. V. vardu, adresuotame V. A., pradėtame žodžiais „LABAS AÅ¡ ravimi...” ir baigtame žodžiais „...žertva tu“., iÅ¡skyrus įraÅ¡us mėlynu dažikliu atspauduose, parašė specialus liudytojas A.

D.. RankraÅ¡tinius įraÅ¡us ant voko (iÅ¡siųstas 2015-10-13) ir 2015-10-12 laiÅ¡kÄ E. V. vardu, adresuotÄ D. K., pradėtÄ Å¾odžiais "ERNecmac bebepckuc..." ir baigtÄ Å¾odžiais „...ERNecmac beberckuc 2015-10-12“, iÅ¡skyrus įraÅ¡us mėlynu dažikliu atspaude, parašė specialus liudytojas T. B..Dėl BK 181 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio nuostatų taikymo           Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba prievartavo turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartÄ .

Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnį, neturi reikÅ¡mės, ar kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡sakytas neteisėtas reikalavimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012, 2K-114/2014).         Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016).

Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).            Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos išsiunčiamas laiškas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D.

K.. LaiÅ¡kas siunčiamas E. V. vardu. LaiÅ¡ke lietuviÅ¡ki žodžiai paraÅ¡yti rusiÅ¡komis raidėmis. IÅ¡ laiÅ¡ko (iÅ¡versto į lietuvių kalba) turinio matyti, kad D. K. grasinama jÄ Å¾iauriai nužudyti, nužudyti jos Å¡eimos narius, reikalaujama perduoti 100 000 eurų T. G.. Pinigų perdavimui duotas 10 dienų terminas. Kaltinamasis T. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje, kur bausmę atlikinėjo ir E. V., su kuriuo santykiai buvo normalÅ«s, nesipyko.

E. V. buvo jo prašęs sÄ siuvinio lapo. Kaip visi nuteistieji pyksta ant teisėjų, taip ir E. V. pyko, bet konkrečių pokalbių nebuvo, E. V. buvo sakęs, kad nekaltai nuteistas. Jis jokio laiÅ¡ko nerašė. Teisėjos D. K. nepažinojo, ji nėra jo teisusi. T. G. pažinojo, jis buvo (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje. Pasikalbėdavo gal per mėnesį kartÄ . Liudytojas E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis T. B. pažįstamas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kartu atlikinėjo bausmę baudos izoliatoriuje.

Po to nebendravo. T. B. jam nebuvo skolingas. Atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini) bÅ«ryje. Jį teisė teisėja D. K., o prokurorė buvo V. A.. Pats laiÅ¡kų nei teisėjai, nei prokurorei nerašė. Kaltinamajam T. B. teisėjos ir prokurorės pavardes minėjo. Neprašė jo vardu raÅ¡yti laiÅ¡ko teisėjai. Siekiant nustatyti, kas rašė laiÅ¡kÄ , buvo reikalingos specialios žinios, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta atlikti raÅ¡ysenos tyrimÄ .

E. V. savo noru pateikė laisvuosius ir eksperimentinius raÅ¡ysenos pavyzdžius, kaltinamasis T. B. tai padaryti atsisakė. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. B. atsisakė laisvanoriÅ¡kai pateikti savo raÅ¡ysenos laisvuosius ir eksperimentinius savo raÅ¡ysenos pavyzdžius, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo paimta kaltinamojo asmens byla, kurioje buvo T. B. ranka raÅ¡yti raÅ¡tai. 2016-07-11 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90–92) konstatuota, kad rankraÅ¡tinius įraÅ¡us ant voko (iÅ¡siųstas 2015-10-13) ir 2015-10-12 laiÅ¡kÄ E. V. vardu, adresuotÄ D.

K., pradėtÄ Å¾odžiais “ERNecmac bebepckuc...” ir baigtÄ Å¾odžiais “...ERNecmac beberckuc 2015-10-12”, iÅ¡skyrus įraÅ¡us mėlynu dažikliu atspaude, parašė specialus liudytojas T. B..           Teismas, įvertinęs iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , konstatuoja, kad teisėjai D. K. laiÅ¡kÄ E. V. vardu, kuriame grasinama susidoroti su ja ir jos Å¡eima, reikalaujama per 10 dienų perduoti 100 000 eurų T. G., rašė kaltinamasis T. B., nes su E. V. kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, žinojo, kad E. V. teisė teisėja D.

K., pažinojo T. G., kuriam reikalavo perduoti 100 000 eurų. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog laiÅ¡kÄ rašė kaltinamasis T. B.. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D. K. adresuoto laiÅ¡ko turinio matyti, kad jame grasinama žiauriai nužudyti jÄ ir jos Å¡eimos narius (ir vaikus), t. y. naudojama psichinė prievarta, kartu nurodant, kad visų Å¡ių pasekmių galima bus iÅ¡vengti, jei laiÅ¡ko autoriaus nurodytam asmeniui – T. G. bus perduota 100 000 eurų.

Å i reikalaujama perduoti pinigų suma pagal BK 190 straipsnio 1 dalį yra laikoma didelės vertės turtu, ir akivaizdu, jog nukentėjusiajai D. K. iÅ¡reikÅ¡ta nepagrįsta, neturinti jokio teisinio pagrindo turtinė pretenzija. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis T. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje. Aptarta kaltinamojo T. B. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, T. B. kaltinant tuo, kad atvirai reikalaudamas perduoti didelės vertės turtÄ kitų asmenų naudai, jis terorizavo nukentėjusiÄ jÄ D.

K., grasindamas jÄ ir jos Å¡eimos narius žiauriai nužudyti. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Vadovaujantis teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad turto prievartavimo pagrindinė ir kvalifikuotos sudėtys visiÅ¡kai apima bet kokios psichinės prievartos apraiÅ¡kas, taip pat ir grasinimus nužudyti bei sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , todėl papildomai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį veikos nekvalifikuojamos.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo T. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, t. y. dirbtinis kaltinamojo teisinės padėties pasunkinimas, kai asmuo, iÅ¡ esmės padaręs vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl kaltinamojo T. B. padarytas didelės vertės turto prievartavimas kvalifikuojamas tik pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nes, kaip jau aptarta, Å¡i norma apima ir grasinimÄ Å¾mogų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ (BK 145 straipsnio 1 dalis).

 BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ ...“.Å i norma numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) žmogaus terorizavimÄ grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba 2) sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ naudojant psichinę prievartÄ . Žmogaus terorizavimas gali bÅ«ti padaromas alternatyviais veiksmais: grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479/2013).BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys:

1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ ;

2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ . Å ios veikos pripažįstamos alternatyviomis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iÅ¡ jų padarymas leidžia teigti apie baigtÄ Å¾mogaus terorizavimo veikÄ . Psichinė prievarta terorizuojant kitÄ Å¾mogų paprastai reiÅ¡kiasi kaip įvairaus pobÅ«džio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt).

Taigi, vertinant grasinimo realumÄ , svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K–347/2014).          Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atviros kolonijos E. V. vardu buvo iÅ¡siųstas laiÅ¡kas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei V.

A.. LaiÅ¡ke nukentėjusioji terorizuojama: grasinant savo draugais, kuriems praneÅ¡us, jie jÄ susprogdins, susprogdins jos turtÄ â€“ namÄ , nužudys jos Å¡eimos narius, žiauriai nužudys jÄ â€“ V. A.. Kaltinamasis A. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad prisipažįsta, jog perrašė E. V. raÅ¡ytÄ laiÅ¡kÄ . Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio bausmę atlikinėjo kartu su E. V., kuris buvo susikrimtęs, nes turėjo problemų dėl skolų. E. V. jo prašė perraÅ¡yti laiÅ¡kÄ , nes norėjo, kad bÅ«tų etapuotas į (duomenys neskelbtini), kur atlikinėtų bausmę tardymo izoliatoriuje.

Pats matė, kad pas E. V. ateina žmones išmušinėti skolų. E. V. verkdavo, jam jo pagailo, nes ir pats tokių problemų turėjo. Laiškas, kurį jis perrašė, buvo adresuotas prokurorei. Supranta, kad blogai padarė, nereikėjo jam sutikti, suprato, kad laiškas siunčiamas prokurorei. Liudytojas E. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju A. D. atlikinėjo bausmę vienoje sekcijoje, apie dvi savaites. Jis buvo pažįstamas ir tiek, konfliktų nebuvo. Neprašė jo vardu rašyti laiškų teisėjai ar prokurorei. 2016-07-11 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90–92) konstatuota, kad rankraštinius ir skaitmeninius įrašus ant voko (išsiųstas 2015-09-07) ir laiške E. V. vardu, adresuotame V.

A., pradėtame žodžiais „LABAS AÅ¡ ravimi...” ir baigtame žodžiais „...žertva tu”., iÅ¡skyrus įraÅ¡us mėlynu dažikliu atspauduose, parašė specialus liudytojas A. D.. Kadangi E. V. ne kartÄ buvo teisiamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo, valstybinį kaltinimÄ nagrinėjamose bylose palaikydavo prokurorė V. A., todėl ji, gavusi V. V. vardu raÅ¡ytÄ laiÅ¡kÄ , kuriame grasinama, kad bus nužudyta ji ir jos Å¡eimos nariai, susprogdintas jos turtas ir tai padarys laisvėje esantys E. V. draugai, suprato kaip grasinimo realumÄ , nes suprato, jog E. V. gali įvykdyti savo grasinimus (tai, kad laiÅ¡kÄ parašė jai nepažįstamas asmuo, ji to nežinojo).

Kaltinamasis A. D. prisipažino, kad tai jis rašė laiÅ¡kÄ , suprato jo turinį, t. y. kad grasina nukentėjusiajai, jÄ ir jos Å¡eimos narius nužudyti, susprogdinti turtÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Tai, ar grasinimai bus įgyvendinti, ar ne, veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi. Dėl BK 232 straipsnio nuostatų taikymo  BK 232 straipsnis numato atsakomybę už nepagarbÄ teismui tam, kuris vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos.BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , ginti juos nuo vieÅ¡o pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , taip pat saugoti apskritai visÄ teisingumo sistemÄ nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 476/2014).

Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumÄ teismas ar teisėjas buvo vieÅ¡ai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį Å¡ios informacijos ar veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas vieÅ¡u, kai teismo ar teisėjo pažeminimÄ matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali bÅ«ti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015, 2K-386-489/2016).          Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. spalio 13 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos iÅ¡siunčiamas laiÅ¡kas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D.

K.. LaiÅ¡kas siunčiamas E. V. vardu. LaiÅ¡ke lietuviÅ¡ki žodžiai paraÅ¡yti rusiÅ¡komis raidėmis. IÅ¡ laiÅ¡ko (iÅ¡versto į lietuvių kalbÄ ) turinio matyti, kad D. K. grasinama jÄ Å¾iauriai nužudyti, nužudyti jos Å¡eimos narius, reikalaujama perduoti 100 000 eurų T. G.. Pinigų perdavimui duotas 10 dienų terminas. LaiÅ¡kas baigiamas žodžiais: „kale tu, tau galvoti 10 d. po laiÅ¡ko gavimo... Tai gerai pagalvok, kale“. LaiÅ¡kÄ pasiraÅ¡o E. V.. Teisėja paminima tik ant voko, kur nurodoma, kad laiÅ¡kas siunčiamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjai D.

K.. Nustatyta, kad laiÅ¡kÄ parašė kaltinamasis T. B.. IÅ¡ laiÅ¡ko turinio neseka, jog nukentėjusioji užgauliai žeminama dėl teisingumo vykdymo, nes neminima jokia jos kaip teisėjos nagrinėjama byla, ji nepaminėta kaip teisėja, o tik prievartaujamas jos turtas. LaiÅ¡kas adresuojamas jai asmeniÅ¡kai, todėl laiÅ¡ko turinys nebuvo prieinamas trečiųjų asmenų ratui. Pats kaltinamasis nurodė, kad teisėjos D. K. nepažinojo, su ja susidÅ«ręs nebuvo. Å iuo atveju įžeidžiantys žodžiai gali bÅ«ti traktuojami kaip bet kurio asmens orumÄ Å¾eminantys žodžiai.

Todėl, nesant dviejų svarbių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, T. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 232 straipsnyje, sudėties, ir jis iÅ¡ Å¡io kaltinimo iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bausmės skyrimas Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikosi Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę kaltinamajam T. B., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ â€“ BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis); kaltinamojo asmenybę – teistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas atsižvelgia, kad T. B. atžvilgiu iki nusikalstamos veikos padarymo buvo priimtas nuosprendis už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė naujÄ sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad T.

B. atžvilgiu už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ baigtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota teismui, o tai rodo, kad padaryta veika nebuvo atsitiktinė. T. B. atsakomybę lengvinančių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, į faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bausmė. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ â€“ BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis); kaltinamojo asmenybę – teistas, Å¡iuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

A. D. nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, į faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.             Civiliniai ieÅ¡kiniai nepareikÅ¡ti.            Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame E. V. laisvieji ir eksperimentiniai pavyzdžiai bei laiÅ¡kų originalai perduoti teismui su baudžiamÄ ja byla voke Nr. 1 (2 t., b. l. 86), paliekami prie bylos.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius pateikė pažymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo A.

D. valstybės naudai priteisti 88,82 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam.              PraÅ¡ymas netenkintinas.             Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalyje įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 2 punktÄ numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija).          Teismas, vertindamas Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreipia dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte numatyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Å ios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . Taigi, sistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, konstatuotina, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardyti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).Kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamojo A.

D. gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nėra pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltinamojo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymas dėl 88,82 Eur priteisimo iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:              T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.                                       Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.          Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.           KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti, ir paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

            IÅ¡teisinti T. B. pagal BK 232 straipsnį, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamoji nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).                        A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.                                        Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Å iaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę iÅ¡ dalies pridedant prie Å iaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (1 metų 27 dienų) ir paskirti A.

D. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.          Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.          Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2016 m. gruodžio 21 d.         Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokÄ , kuriame E. V. laisvieji ir eksperimentiniai pavyzdžiai bei laiÅ¡kų originalai perduoti teismui su baudžiamÄ ja byla voke Nr. 1 (2 t., b. l. 86), palikti prie baudžiamosios bylos.

                 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ priteisimo iÅ¡ A. D. netenkinti.                       Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų, o suimtiesiems T. B. ir A. D. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                   Zigmas Kavaliauskas            Â