576ba32b-0874-4e82-a446-ec28645f775e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-281-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01606-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1449-392/2022 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. S., I. T. A., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Magum“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 375 261,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palÅ«kanų.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areÅ¡tÄ .

3. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovas neturi jokio registruoto turto. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovui V. P. priklausantį turtÄ ar lėšas 375 261,94 Eur sumai.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė pagrindė pareikÅ¡tus reikalavimus, pateikė teismui ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nurodė, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kinį teismas galėtų vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstÄ .

6. Vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinos sÄ lygos – grėsmės – egzistavimÄ , teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, kuris neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis be jokio užtikrinimo perleido ieÅ¡kovės lėšas 2 659 550 Eur sumai. Å i aplinkybė leido teismui daryti prielaidÄ , kad atsakovas, vykdydamas veiklÄ , galimai elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl gali mėginti savo turtÄ paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti ieÅ¡kovei palankaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad Å¡ioje byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, nes ieÅ¡kovė bankrutuojanti įmonė, ginanti kreditorių interesus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovas V. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1.

Civilinėje byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 375 261,94 Eur žalos atlyginimo, tačiau nėra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia / niekine, todėl Reikalavimo perleidimo sutarties sÄ lygų teisėtumas ir/ar sÄ Å¾iningumas nebus vertinamas. Teismas negalėjo grįsti nutarties tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienÄ nebuvo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, kad UAB „Financial Figures“ dėl savo turtinės / finansinės bÅ«klės galės iÅ¡vengti prievolių įvykdymo, o tai reiÅ¡kia, jog Å¡i ieÅ¡kovės ir teismo įvardinta aplinkybė apie tai, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Financial Figures“ prievolių įvykdymas nebuvo užtikrintas ir tai rodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , yra paneigta įrodymais. 7.2.

Patikslinto ieÅ¡kinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiÅ¡kiai, patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, ieÅ¡kovė pasirinko leistinÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , todėl pirmoji privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga yra, tačiau vien nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kinys preliminariai (lot. prima facie) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas paslėpė, iÅ¡vaistė jam priklausantį turtÄ ir/ar perleido kitiems asmenims ir/ar kitokiu bÅ«du apsunkino daiktines teises į turtÄ (įkeitimas, hipoteka), ar kad ketina tokius veiksmus atlikti.

8. IeÅ¡kovė BUAB „Magum“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei bando klaidinti apeliantas, nevertino 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Magum“ ir UAB „Financial figures“, ir jos nelaikė pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl skundo teiginiai dėl teismo peržengtų ginčo ribų yra absoliučiai nepagrįsti. 8.2.

IeÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė bankrutavęs juridinis asmuo, o tai reiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ . Å i civilinė byla yra nagrinėjama jau beveik vienerius metus, nes apeliantas vis pateikia naujus įrodymus, susijusius su UAB „Magum“, kurių nebuvo perdavęs nemokumo administratoriui, nors po bankroto bylos iÅ¡kėlimo apeliantas turėjo pareigÄ juos perduoti administratoriui. Tai rodo paties apelianto nesÄ Å¾iningumÄ , nes jis, tikėtina, siekė nuslėpti atitinkamus duomenis nuo nemokumo administratoriaus. 8.3.

Apelianto finansinė padėtis, ieÅ¡kinio suma, faktinės aplinkybės, kad apeliantas buvo UAB „Magum“ vadovu ir vieninteliu akcininku, kad UAB „Magum“ yra bankrutavusi, kad atsakovas skolino įmonės lėšas ofÅ¡orinėms kompanijoms ir neužtikrino skolos grÄ Å¾inimo, sudaro visÄ aplinkybių visumÄ , sudarančiÄ pagrindÄ abejoti apelianto sÄ Å¾iningumu ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ laikyti, kad apeliantas galimai imsis visų veiksmų, leidžiančių jam iÅ¡vengti sprendimo, jei jis bus palankus ieÅ¡kovei, vykdymo.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

12. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinos sÄ lygos – ieÅ¡kinio reikalavimo prima facie – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, Å¡ios sÄ lygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.

13. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡o. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

14. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teigia, kad nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis paslėpė, iÅ¡vaistė jam priklausantį turtÄ ir/ar perleido kitiems asmenims ir/ar kitokiu bÅ«du apsunkino daiktines teises į turtÄ (įkeitimas, hipoteka), ar kad ketina tokius veiksmus atlikti. Be to, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vertindamas grėsmės egzistavimÄ , nepagrįstai vertino byloje esančiÄ Reikalavimo perleidimo sutartį, nes reikalavimas dėl paminėtos sutarties pripažinimo negaliojančia (niekine) nėra pareikÅ¡tas ir klausimas dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų teisėtumo ir/ar sÄ Å¾iningumo byloje nebus sprendžiamas.

15. Visų pirmÄ pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo turi teisę vertinti bet kokius byloje esančius duomenis bei pateiktus įrodymus, galinčius pagrįsti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar jo įvykdymas taps neįmanomas. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nepriklausomai nuo to, yra pareikÅ¡tas reikalavimas byloje dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ne, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti tiek paminėtÄ sutartį, tiek ir kitus bylos duomenis, tiek, kiek jie yra reikÅ¡mingi sprendžiamam klausimui.

16. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su apelianto V. P. pozicija dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo.

17. Visų pirma, vertinant ieÅ¡kovės BUAB „Magum“ atsiliepimo argumentus, susijusius su apelianto finansine padėtimi ir ieÅ¡kinio suma, pažymėtina, kad kalbant tiek apie atsakovo turtinę padėtį, tiek ir apie didelę ieÅ¡kinio sumÄ , kaip galimÄ grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo ieÅ¡kinio sumos ir atsakovo turtinės padėties, Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

Pažymėtina, kad Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pateikti prieÅ¡ingos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymų 18. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tokių įrodymų nepateikė, o pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui ir kad atsakovas galimai yra nesÄ Å¾iningas, tokį argumentÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad V. P., bÅ«damas bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis perleido įmonės (ieÅ¡kovės) lėšas 2 659 550 Eur sumai.

Kitaip tariant, atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės grindė argumentais, kurie yra susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimu, t. y. aplinkybėmis, galimai lėmusiomis žalos atsiradimÄ . Pažymėtina, kad tik įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių argumentus ir iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės bus atsakyta į klausimÄ , ar atsakovo veiksmais, perleidžiant bendrovės lėšas, buvo padaryta žala įmonei. Taigi, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, paminėtos aplinkybės, susijusios su bendrovės lėšų perleidimu, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, todėl nėra ir negali bÅ«ti vertinamos, kaip įrodančios atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir kad jis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas neatsiskaityti su ieÅ¡kove (neatlyginti galimai padarytos žalos), tokiu bÅ«du apsunkindamas bÅ«simo ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymÄ .

19. Ä®vertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė bÅ«simo, ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės BUAB „Magum“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 20. IeÅ¡kovė BUAB „Magum“, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik priėmus byloje baigiamÄ jį teismo procesinį sprendimÄ atsiranda sÄ lygos spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , o ne iÅ¡sprendus byloje atskirus procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso Å¡alis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali bÅ«ti vertinama kaip pralaimėjusi bylÄ ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos Å¡alies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021) ir atvirkščiai.

Dėl Å¡ių priežasčių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas Å¡ioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas paskirstys tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui V.

P. atmesti. Nutarties nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė