2013-06-25 Nr. BB-1288-1-36-1-00112-2011-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-330/2013 Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00112-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo

E. M. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono

apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš E. M. priteista nukentėjusiajai A. A. 3000 Lt už advokato teisinę pagalbą. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo E.

M. apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

E.

M. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 2 d., apie 6.00 val., savo namų,

esančių Kalvarijoje, (duomenys neskelbtini), priklausančių tėvams J. ir V. M., kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio

santykiavimo tikslu, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas – jėga pargriovęs A. A. ant lovos, užguldamas ją visu savo svoriu, laikydamas pirštais suspaudęs jos rankas, taip padarydamas kraujosruvą kairės rankos žasto priekiniame paviršiuje bei taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, iki kelių numovė jos kelnes bei kelnaites ir grasindamas tuoj pat panaudoti prieš ją fizinį smurtą – ją sumušti, taip palauždamas jos valią priešintis, lytiškai santykiavo su A. A. prieš jos valią, t. y. ją išžagino. Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo nuosprendį ir nutartį panaikinti bei baudžiamąją bylą jam nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 7, 10, 44 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos ir pažeidė nekaltumo prezumpciją, nešališkumo principą, teisę į gynybą bei teisingą teismą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio

1 dalyje, iš esmės rėmėsi tik nenuosekliais nukentėjusiosios

A. A. parodymais, atmesdamas įrodymus, kurie paneigia kasatoriaus kaltę, t. y. liudytojų

A. R., K. S., E. M.,

J. M., V. M. parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, iškraipė jų prasmę, vertino juos atskirai vieną nuo kito, be

to, nekreipė dėmesio į apylinkės teisme

padarytus BPK normų pažeidimus: apylinkės teismas neturėjo pagrindo perskaityti liudytojų T. M., K. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir jais vadovautis, nes šie liudytojai buvo

apklausti nedalyvaujant E. M. ir jo gynėjai, neturint galimybės užduoti jiems klausimų, taip pažeidžiant BPK 44 straipsnio 7 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą rungimosi principą. Nuteistasis nepripažįsta buvus lytinių santykių su A. A. ir tvirtina, kad jo poziciją patvirtina ne tik liudytojai A. R.,

K. S., E. M., J. M.,

V. M., E. V., bet ir ekspertas V. Valiukas, patvirtinęs, kad nukentėjusioji melavo. Be to, ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad

nukentėjusiosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis ji turėjo lytinių santykių su

nuteistuoju ir buvo jo sužalota. Kasatorius teigia, kad nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kad jis būtų įvykdęs jam

inkriminuotą nusikaltimą. Į ikiteisminio tyrimo pareigūnus nukentėjusioji kreipėsi po ilgo laiko tarpo, iš A. A. lytinių organų nebuvo paimta medžiaga spermos pėdsakams nustatyti, nes jau buvo praėję daugiau nei penkios paros po tariamo įvykio. Byloje yra specialisto A. Garmaus išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios nurodytu būdu ir aplinkybėmis neįmanoma atlikti lytinių santykių. Nė vienas teismas nesistengė detaliai išanalizuoti A. A. parodymų, įvertinant jos ir nuteistojo kūno sudėjimą, nukentėjusiosios vilkėtus drabužius bei avėtą avalynę, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad liudytojos G. Z.,

I. M. apie įvykį žino tik iš A. A. pasakojimų, o kiti asmenys, buvę kartu E. M. namuose patvirtina faktą, kad nukentėjusioji sako netiesą. Nuteistasis mano, kad nukentėjusioji jį apkalbėjo, norėdama pasipelnyti (ji reikalavo nuteistojo sumokėti jai 10 000 Lt), todėl ją buvo būtina apklausti, panaudojant poligrafą, tačiau to nebuvo padaryta. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais. Skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė BPK 301 straipsnio nuostatas, nes savo sprendimus grindė tik nukentėjusiosios, kuriai nebuvo taikomas anonimiškumas, parodymais apie fizinės bei psichinės prievartos naudojimą, nors kitų liudytojų parodymai neigia fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nes neištyrė nuteistojo apeliacinio skundo,

taip suvaržydamas jo teisę į gynybą, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo

nuosprendžio išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apsiribodamas vien bendrojo pobūdžio teiginiais, nepateikė išsamių motyvų, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu, taip pat neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis) – neapklausė specialisto A. Garmaus, nevertino jo išvados, prie bylos nepridėjo dokumentų apie nukentėjusiąją, neapklausė asmens, su nukentėjusiąja turėjusio lytinių santykių. Atsiliepimu į nuteistojo E. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad teismai savo išvadas grindė įrodymais, atitinkančiais BPK

20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir įvertintais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių teismų šališkumą. Teismų sprendimuose aptarti bei išanalizuoti ne tik kasatorių kaltinantys, bet ir teisinantys

įrodymai, dėl jų pakankamai pasisakyta ir teismų išvados priimtos motyvuotai. Iš nukentėjusiosios A. A. parodymų,

duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, analizės matyti, kad jie yra iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Tai, kad nukentėjusioji A. A. patyrė smurtą, patvirtina ir specialisto išvada. Byloje kasatoriaus gynėja pateikė A. Garmaus išvadą, kad nukentėjusiosios nurodytu būdu ir aplinkybėmis praktiškai neįmanoma atlikti lytinių santykių. Teismai šią išvadą įvertino ir pagrįstai atmetė

kaip neatitinkančią byloje nustatytų aplinkybių. A. Garmus nėra teismo medicinos ekspertas, neįtrauktas į ekspertų sąrašus

ir neatsako už savo išvados teisingumą, be to, neaišku, kokiomis aprobuotomis metodikomis jis vadovavosi duodamas išvadą. Kyla abejonių, ar šioje išvadoje sprendžiamas klausimas apie galimybę atlikti lytinį aktą nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis išvis įeina į teismo medicinos mokslo sritį. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismai buvo neobjektyvūs ir netenkino nuteistojo bei jo gynėjos prašymų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme visi prašymai buvo sprendžiami ir dalis jų patenkinta apylinkės teisme, o kita dalis ir prašymas apeliacinės instancijos teisme atlikti papildomą įrodymų tyrimą motyvuotomis nutartimis atmesti. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo suvaržytos BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės. Teismai vertino ir kasaciniame skunde akcentuojamas bylos aplinkybes, kad nukentėjusioji

nenurodė teismo medicinos ekspertui apie turėtus iki įvykio lytinius santykius, kad į teisėsaugos įstaigą kreiptasi praėjus kelioms dienoms po įvykio,

ir nenustatė jokių duomenų, kad nukentėjusioji tyčia būtų klaidinusi teismą ar siekusi apkalbėti nekaltą asmenį. Prokuroro manymu, teismai šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinę byloje surinktus atskirus įrodymus bei jų visetą padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad E.

M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma. Byloje

nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų.

Nuteistojo E. M. kasacinis skundas netenkintinas.

Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą tik teisės taikymo aspektu, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir įvertinus įrodymus padaryti išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinėje instancijoje pagal gautus kasacinius skundus gali būti tik tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, motyvuojant teismų baigiamuosius aktus nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami išvadas dėl 2011 m. balandžio 2 d., apie 6.00 val., Kalvarijoje, (duomenys neskelbtini) vykusių įvykių, tokio pobūdžio pažeidimų nepadarė. Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose išsamiai analizuoti ne tik nukentėjusiosios A. A., bet ir kitų asmenų parodymai, kiti įrodymai, aptarta ir specialisto A. Garmaus išvada. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nusprendę, kad ši išvada prieštarauja kitiems bylos įrodymams jokių nei BPK 20 straipsnio, nei kitų BPK nuostatų pažeidimų nepadarė. Kasacinio skundo teiginiai dėl liudytojų T. M., K.

G. parodymų perskaitymo nėra pagrindas daryti išvadą, kad perskaitant šiuos parodymus iš esmės buvo pažeistos kaltinamojo teisės. Nurodytų liudytojų parodymai nėra duomenys, lėmę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Šių asmenų parodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra konkrečiai minimi kaip kaltinamojo kaltumą pagrindžiantys duomenys. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, padaryta remiantis

teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Liudytojų T. M., K. G. parodymai perskaityti nepažeidžiant BPK 276 straipsnio,

nustatančių parodymų perskaitymo teismo posėdyje taisykles, nuostatų. Kasacinio skundo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos, teisės į teisingą teismą, rungimosi ir kitų principų pažeidimo, dėl byloje nepašalintų abejonių, nuosprendžio grindimo prielaidomis, įrodymų visumos nevertinimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nesiejami su teismų galimai padarytais procesinių bylos nagrinėjimo teisme taisyklių pažeidimais, todėl nelaikytini tinkamais kasaciniais pagrindais BPK 369 straipsnio prasme. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, todėl kasatoriaus tvirtinimas, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepateikti išsamūs motyvai, yra neteisingas. Apeliacinis skundas buvo paduotas nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize ir vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta, kodėl nesutinkama su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kokias įrodymais remiantis darytos išvados, kad E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nukentėjusios kreipimosi į policiją laikas, kasatoriaus teiginiai apie iš jo reikalautą pinigų sumą, kasatoriaus nurodomos nukentėjusiosios privataus gyvenimo aplinkybės nėra argumentai, kuriais būtų galima paneigti teismų išvadas, kad E. M. padarė BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio

1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo E. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Vladislovas Ranonis

Gintaras Goda