2020-09-30 Nr. AB-17933-3-61-3-01501-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-629-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01501-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. W. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (15/18-24)00003 ir šiai institucijai perduoti iš naujo nagrinėti prašymą išduoti Europos Sąjungos šeimos nario kortelę, leidžiančią gyventi Lietuvoje, kad būtų užtikrintos pareiškėjo sūnaus A. W. pagrindinės Sąjungos piliečio statuso teikiamos teisės ir vaikas nebūtų priverstas apskritai išvykti iš Sąjungos teritorijos. Pareiškėjas taip pat prašė jam iš Migracijos departamento priteisti bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų – atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo K. W. skundą atmetė.

Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis per atstovę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą ir šiai institucijai perduoti iš naujo nagrinėti prašymą išduoti K. W. Europos Sąjungos šeimos nario kortelę, leidžiančią gyventi Lietuvoje, kad būtų užtikrintos jo sūnaus A. W. pagrindinės Sąjungos piliečio statuso teikiamos teisės turėti abu tėvus ir būti auginamam abiejų tėvų, kad vaikas nebūtų priverstas apskritai išvykti iš Sąjungos teritorijos dėl nepakeliamos psichologinės skriaudos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas apeliacinį skundą padavė praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjui K. W. nustatė terminą iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikti prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą bei nurodyti apeliacinio skundo padavimo praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas K. W. elektroninių ryšių priemonėmis per atstovę 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priimti jo apeliacinį skundą, o jeigu teismo sprendimo apskundimo terminas yra nežymiai praleistas – jį atnaujinti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 136 straipsnis nustato, jog sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 140 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi Įstatymo 136 straipsnis nustato, jog sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami šio įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nėra aišku, pagal kurią tvarką turi būti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes Įstatymo 140 straipsnio 4 dalis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis nustato skirtingus apskundimo terminus. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra tikėtina, jog nuo 2006 m. lapkričio 28 d. galiojanti Įstatymo 140 straipsnio 4 dalis tiesiog iki šiol nėra suderinta su Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, kuri buvo priimta 2018 m. gruodžio 20 d. K. W. akivaizdu, kad dėl prieštaringos ar net klaidingai nurodytos apskundimo tvarkos yra pagrindas taikyti jam palankesnę apskundimo tvarką, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2020 m. liepos 15 d., kadangi nedalyvavo nei bylos nagrinėjime, nei sprendimo paskelbime, todėl per 30 dienų nuo sprendimo gavimo pateikė apeliacinį skundą. K. W. pažymėjo, kad skundo teismo pateikimui data laikoma šio skundo pateikimo (t. y. 2020 m. rugpjūčio 14 d.), o ne jo gavimo teisme (t. y. 2020 m. rugpjūčio 17 d.) data. Teismui manant, kad pareiškėjas skundą turėjo pateikti 2020 m. rugpjūčio 13 d., o ne 2020 m. rugpjūčio 14 d., jis prašė šį terminą atnaujinti, kadangi terminas yra praleistas nežymiai, o dėl neaiškios sprendimo apskundimo tvarkos apskritai nebuvo aišku, pagal kurį įstatymą turi būti skundžiamas teismo sprendimas.

Aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su termino skundui paduoti atnaujinimu, K. W. pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti jo sąžiningumu bei nepiktnaudžiaujama teise. Pareiškėjas mano, kad jo nurodytos priežastys dėl prieštaringos apskundimo tvarkos laikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Nors K. W. pateikė apeliacinį skundą per 30 dienų nuo teismo sprendimo gavimo, o ne jo paskelbimo, kuriame pareiškėjas nedalyvavo, jis prašė teismo atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, t. y. tik viena diena. Teigė, kad įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, iš esmės pažeidžiantį jo mažamečio sūnaus prigimtinę teisę turėti abu tėvus, taip pat būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, turi būti pripažįstama, jog K. W. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl terminas turėtų būti atnaujintas, kaip analogiškomis aplinkybėmis 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-759-492/2017 nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi K. W. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo paduoti netenkino ir jo apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Aptaręs Įstatymo 140 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2020 m. liepos 14 d., o paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena buvo 2020 m. liepos 28 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ teismui padavė tik 2020 m. rugpjūčio 14 d., tai yra praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. K. W. pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodė, jog jį suklaidino Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos skirtingos pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimo tvarkos, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėją atstovauja advokatė Lina Gudaitė ir advokato padėjėjas Paulius Markevičius, kurie jam galėjo išaiškinti teismo sprendimo apskundimo tvarką. Be to, Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nurodyta pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo apskundimo tvarka, t. y. per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjas pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2020 m. liepos 15 d., todėl buvo padaryta išvada, kad jam objektyviai turėjo būti žinoma šio sprendimo apskundimo tvarka, kadangi ji yra nurodyta ir ginčijamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Kitų aplinkybių, dėl kurių K. W. negalėjo laiku pasinaudoti Įstatyme nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo tvarka, pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas per Įstatymo nustatytą terminą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje neapskundė, taip pat į tai, kad K. W. aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo kreiptis į teismą per Įstatyme nustatytą terminą, nenurodė, teismas pareiškėjo apeliacinį skundą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas K. W. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir apeliacinį skundą priimti, o jeigu teismo sprendimo apskundimo terminas yra nežymiai praleistas, jį atnaujinti.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo K. W. apeliacinį skundą, kaip paduotą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, ir šio termino neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-588-602/2019, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Įstatymo 136 straipsnyje yra įtvirtinta, kad sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami šio įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1 dalį, teismai skundus nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, su kuriuo K. W. nesutinka, buvo paskelbtas 2020 m. liepos 14 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl nurodyto teismo sprendimo pateikimo diena buvo 2020 m. liepos 28 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis per atstovę pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. daugiau nei dviem savaitėmis praleidęs Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą. Pažymėtina, kad net ir taikant ilgesnį Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo terminą, jis, nors ir nežymiai, tačiau būtų praleistas. Kadangi teismo sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo, momentas, kada asmuo gavo teismo sprendimą ir su juo susipažino, neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminus. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. liepos 15 d. pareiškėjo atstovui per elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųstas teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo, kurio rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka – spendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nuorašas. Jokios vietos pareiškėjo ar jo atstovų interpretacijoms nebuvo palikta. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas ir/ar jo padėjėjas yra profesionalūs teisininkai, kuriems, kaip tokia profesine veikla besiverčiantiems asmenims, yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas (jo padėjėjas) privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Advokatei ir advokato padėjėjui, kaip profesionaliems teisininkams, atsižvelgiant į pareiškėjo kelto ginčo pobūdį, turėjo būti žinoma pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo tvarka, o kilus abejonių dėl teismo nurodytos sprendimo apskundimo tvarkos, jie turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą šias abejones pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-629/2020). Šiuo atveju pareiškėjo atstovai – tiek skundžiamo sprendimo nuorašą gavęs advokato padėjėjas, tiek apeliacinį skundą pasirašiusi ir teismui pateikusi advokatė, būdami savo srities specialistai ir išmanydami įstatymus, turėjo būti aktyvūs ir neatidėliodami pasirūpinti dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo apskundimo per įstatymo nustatytą terminą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo K. W. atstovės atlikti veiksmai, pavėluotai pateikus apeliacinį skundą, turi būti laikomi paties pareiškėjo veiksmais, todėl jo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys prieš tai nurodytų argumentų kontekste negali būti laikomos svarbiomis.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo nustatytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam (jo atstovei) laiku paduoti apeliacinį skundą teismui, o terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl K. W. (jo atstovės) nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, K. W. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-759-492/2017 pateiktais išaiškinimais nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis, kadangi faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios. K. W. nurodytoje 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nors pareiškėjo nurodytos priežastys dėl teisininkės kasmetinių atostogų, kurios beveik sutapo su teismo sprendimo apskundimo terminu, savaime nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, tačiau buvo atsižvelgta į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, t. y. tik viena diena. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo siekį apskųsti teismo sprendimą, būtinumą užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties, todėl jį atnaujino. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas daugiau nei dviem savaitėmis, o toks termino praleidimas negali būti laikomas nežymiu.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs pareiškėjui K. W. termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakęs priimti jo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio K. W. atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. W. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė