2026-02-11 Nr. AB-3396-3-62-3-00310-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-171-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00310-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. L., Z. L., J. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Nr. 21RE1-(AG1-326/12-2023) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) Žaliakalnio seniūnijos (toliau – ir Seniūnija) 2023 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. 23-2-794 (toliau – ir Raštas); 3) panaikinti atsakovo Administracijos Miesto tvarkymo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymą Nr. 43-2-958 (toliau – ir Atsakymas); 4) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato D. V. 2023 m. spalio 10 d. prašymą ir 2023 m. gegužės 29 d. skundą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju pastatu (duomenys neskelbtini), į kurį jis negali patekti su didesnių gabaritų transportu (duomenys neskelbtini) gatve, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė Z. L. susiaurino gatvę. Todėl pareiškėjo atstovas advokatas su 2023 m. spalio 10 d. prašymu kreipėsi į Seniūniją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), prašydamas atlaisvinti (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, sukeltą ir užsiimtą žemės sklypo savininkės Z. L.. Tačiau į ankstesnius pastarųjų institucijų nurodymus minėta savininkė nereagavo, (duomenys neskelbtini) gatvės dalies neatlaisvino net ir po administracinės baudos paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamu Seniūnijos Raštu netenkintas jo atstovo advokato 2023 m. spalio 10 d. prašymas. Pasak pareiškėjo, Seniūnija Rašte nurodė, kad 2023 m. spalio 10 d. atliko pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, jog sklypo savininkė pašalino laikiną statinį (šuns voljerą), dalį vielinės apsauginės tvoros, dalį įvairių statybinių atliekų (vamzdžiai ir kt.), taip pat kad Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai atliko želdinių, kuriuos planuojama kirsti ar genėti, ženklinimo procedūrą, o metalinės atramos ir plokštės, galbūt laikančios supiltas ar nukastas šlaito žemes, liko nepašalintos, be to, minėtame Rašte akcentuota, kad pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymas toliau nagrinėti pagal kompetenciją perduotas Skyriui.

4. Pareiškėjas teigė, kad Seniūnija ir savivaldybė turi platesnę kompetenciją nei perduoti informaciją kitam savivaldybės skyriui – Skyriui. Pagal Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės), Seniūnija turi daugiau funkcijų, susijusių su įvairių šiukšlių, kelio užtvarų, trinkelių, rakandų ir grunto pašalinimu nuo miesto viešųjų erdvių, gatvių, nei Skyrius, prižiūrintis ir remontuojantis miesto gatves. Pareiškėjas su 2023 m. spalio 10 d. prašymu nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini) gatvės remonto bei neprašė atlikti gatvės remonto darbų, tačiau Seniūnija turi kompetenciją surašyti teisės pažeidėjams administracinio nusižengimo protokolus ir bausti asmenis už Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus, be to, savivaldybė privalo stebėti, kad gatvės būtų naudojamos pagal paskirtį. Pareiškėjas iš skundžiamo Seniūnijos Rašto suprato, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė iš dalies pašalino įvairaus pobūdžio statinius nuo gatvės, o metalinės atramos ir plokštės, galbūt laikančios žemės šlaitą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dalies prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), liko nepašalintos, todėl akivaizdu, jog dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkės veiksmų (duomenys neskelbtini) gatvė ženkliai susiaurėjo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad užimta gatvės dalis būtų visiškai atlaisvinta.

5. Pareiškėjas rėmėsi Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 25.1, 25.2, 25.4 ir 25.6 papunkčiais, taip pat tvirtino, jog ANK nuostatos numato administracinę atsakomybę už analogiškų atliekų tvarkymo, be kita ko, želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimus. Pasak pareiškėjo, Seniūnija turėjo pareigą surašyti administracinių nusižengimų protokolus asmenims, kurie nesilaikė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių bei įvairiais statiniais (įrenginiais) susiaurino (duomenys neskelbtini) gatvę arba privalėjo imtis kitų priemonių, kad būtų atstatytas susiaurintas (duomenys neskelbtini) gatvės plotas ir užtikrintas tinkamas pravažiavimas (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovas privalėjo rūpintis savo turtu, gatve, naudoti ją pagal paskirtį, atlikti jos techninę priežiūrą ir siekti, kad niekas kitas į minėtą statinį bei jo teikiamą naudą neįgytų daugiau teisių, taip pat imtis visų priemonių, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalis būtų atlaisvinta visiškai ir galutinai, o ne perduoti klausimą kitam Administracijos skyriui.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad Skyrius skundžiamame Atsakyme tik formaliai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvės plotis neatitinka D kategorijos gatvės 12 m ploto ir plotis kinta nuo 8,1 m iki 3,04 m, kadangi dalį (duomenys neskelbtini) gatvės sudaro šlaitai, metalinės atramos ir plokštės, taip pat informavo, jog Tarybos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-284 nuspręsta rengti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), todėl (duomenys neskelbtini) gatvės kategorija ir jos geometrinės charakteristikos galės būti patikslintos konkretizavus ir detalizavus specialaus plano sprendinius. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalis nepagrįstai užimta įvairiais statiniais, kurie susiaurino gatvės leistiną plotį, o tai pripažino ir pats atsakovas. Taigi, susidarė faktinė situacija, kad (duomenys neskelbtini) gatvės duomenys, įrašyti į viešą registrą, apie gatvės plotą ir šlaitus neatitinka faktiško gatvės ploto, todėl viešai įregistruoti (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų bylos duomenys negalioja, nes neatitinka faktinės situacijos.

7. Pareiškėjas nuomone, Komisija skundžiamu Sprendimu nepagrįstai nusprendė nutraukti bylos dalį dėl įpareigojimo Administracijai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundą, o likusią pareiškėjo skundo dalį Administracijai dėl Skyriaus Atsakymo ir Seniūnijos Rašto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Kadangi Administracija neišnagrinėjo jo 2023 m. gegužės 29 d. skundo ir nepateikė atsakymo į jį, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Komisija nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl įpareigojimo Administracijai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundą.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, jog į pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą buvo atsakyta Seniūnijos Raštu, kuriuo pareiškėją atstovaujantis advokatas buvo informuotas, kad Seniūnija, Seniūnijos nuostatais, patvirtintais Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A-4169 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Seniūnijos nuostatai), vykdydama jai pavestus uždavinius ir atlikdama priskirtas funkcijas, teikia pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo bei dalyvauja organizuojant ir (arba) kontroliuojant bendrojo naudojimo teritorijų, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą. Seniūnija Rašte pažymėjo, kad Skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-4377 (toliau – ir Skyriaus nuostatai), numatyta, jog vienas iš Skyriaus uždavinių yra užtikrinti inžinerinių statinių (gatvių, įvažiuojamųjų kelių, aikščių, automobilių stovėjimo aikštelių, dviračių takų, tiltų ir viadukų, požeminių perėjų ir laiptų, kelių vandens nuleidimo (vandens pralaidų, kelio ir jo juostos drenažo, paviršiaus vandens nuleidimo nuo kelio) įrenginių, krantinių ir jų įrenginių) projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros organizavimą. Todėl Seniūnija skundžiamu Raštu informavo pareiškėjo advokatą, kad jo 2023 m. spalio 10 d. prašymas toliau nagrinėti pagal kompetenciją perduotas Skyriui.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad namai ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) gatvė ginčo teritorijoje yra kalno šlaite, (duomenys neskelbtini) gatvės nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės statybos metai yra 1978 m., o NŽT 2023 m. spalio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra naudojama kalno šlaite, galbūt ilgą laiką dėl erozijos įrengti šlaito sutvirtinimai, nutekėjimo grioviai. Kadangi viena iš kelio sudėtinių dalių yra 11 kv. m įvažiavimas, kurio kelio dangos tipas – betono trinkelės, statybos metai – 1978 m., todėl , atsakovas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvės sudėtinė dalis yra įvažiavimas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), be to, akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje yra nustatyti kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys – (duomenys neskelbtini) gatvės statiniai – apsauginė tvorelė ir vielos tinklo tvora. Atsakovas nurodė, kad tvoros yra gatvės sudėtinės dalys, kurios atlieka apsauginę funkciją. Kadangi įvažiavimas yra ant stataus šlaito, todėl, atsakovas tvirtino, kad privalo būti aptvertas siekiant užtikrinti eismo saugumą, be to, pažymėjo, jog apsauginė tvorelė taip pat yra sudėtinė (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, sauganti nuo šlaito slinkimo žemyn.

11. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad tretieji asmenys susiaurino (duomenys neskelbtini) gatvę ir jos dalį apsitvėrė tvoromis, sukėlė žemę. Pasak atsakovo, trečiasis suinteresuotas asmuo Z. L. 2023 m. birželio 5 d., 2023 m. rugsėjo 30 d. paaiškinimuose nurodė, kad jokių statybos darbų nevykdė, tačiau priešingai, teigė, jog dalis šlaito (apie 2 m aukščio) buvo nukasta, sklypas gautas su apsauginiu šlaito sutvirtinimu ir apsaugine tvorele. Atsakovas akcentavo, kad byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, jog tiek šlaite šalia namo (duomenys neskelbtini), tiek kitose (duomenys neskelbtini) gatvės šlaituose auga seni, brandūs medžiai, pastatyti seni elektros stulpai, o per valstybinį žemės sklypą važiuojant tiesiai įvažiuojama į ant kalno šlaito pastatytą garažą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Todėl, atsakovo nuomone, nors pareiškėjas nurodė, kad kalno šlaitas ties namu (duomenys neskelbtini), buvo pakeltas, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo vietovėje daug metų nebuvo vykdomi jokie statybos darbai bei kad (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies plotis niekuomet nebuvo toks, kad ja galėtų važiuoti stambiagabaritis transportas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Skyrius skundžiamu Atsakymu informavo pareiškėjo advokatą, jog pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius (https://maps.kaunas.lt/bp/) (duomenys neskelbtini) gatvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirta D (D2) kategorijai, minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų yra 12 m, o pagal 2005 m. atliktų (2008 m. patikslinti) (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų duomenis matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvės plotis kinta nuo 8,1 m iki 3,04 m. Atsakyme nurodyta, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, vizualiai apžiūrint teritoriją, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės tarp įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvės plotis yra mažesnis nei 12 m, be to, dalį (duomenys neskelbtini) gatvės sudaro šlaitai, metalinės atramos ir plokštės, o įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės stovi informacinis kelio ženklas „Aklakelis“, t. y. kelias, į kurį įvažiuojama ir iš kurio išvažiuojama, vieno galo.

Todėl minėtame Atsakyme akcentuota, kad įregistruotas (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinis statinys neatitinka Statybos techniniame reglamente STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, D gatvės kategorijai patvirtintų nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 9 d.) (toliau – ir STR2.06.04:2014).

Taip pat minėtu Atsakymu buvo informuojama, kad Taryba 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-284 nusprendė rengti Specialųjį planą, kurio planavimo tikslai yra: konkretizuoti ir detalizuoti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros teritorijų plėtrą, nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis; numatyti plėtrai reikiamas teritorijas, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms susisiekimo komunikacijų inžinerinę infrastruktūrą; nustatyti gatves, kurios yra akligatviai, ir išanalizuoti jų statuso pakeitimo galimybes ir t. t., o Administracijos direktorius 2022 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. A-2942 „Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo“ priėmė sprendimą dėl tolesnio Specialiojo plano rengimo procedūrų. Atsakovas pažymėjo, kad nurodytame Atsakyme akcentuota, jog tik esant aiškiems Specialiojo plano sprendiniams, klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kategorijos ir jos geometrinių charakteristikų nustatymo ir (ar) patikslinimo galėtų būti sprendžiamas pakartotinai, o prašymas bus persiųstas Specialiojo plano rengėjams.

13. Atsakovas vertino, kad skundžiamų Rašto ir Atsakymo turiniai yra aiškūs ir pakankami, leidžiantys individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, tokio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (kaip matyti, pareiškėjas tokią savo teisę realizavo). Todėl atsakovas tvirtino, kad skundžiami Raštas ir Atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Atsakovas nuomone, į pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymą buvo išsamiai atsakyta Raštu ir Atsakymu, taip pat Komisija pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti, nenaikinti skundžiamų Rašto bei Atsakymo ir bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovui išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato 2023 m. spalio 10 d. prašymą pagrįstai nutraukė, nes atsakovas praleido terminą kreiptis į Komisiją dėl neveikimo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. NŽT teigė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Seniūnijos Rašto ir Skyriaus Atsakymo bei Komisijos Sprendimo, kadangi jie priimti išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias aplinkybes, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

II. 15. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą patenkino iš dalies: panaikino Komisijos Sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Seniūnijos Rašto ir Skyriaus Atsakymo panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą buvo atmestas, panaikino Seniūnijos Raštą bei Skyriaus Atsakymą kaip neteisėtus ir nepagrįstus, taip pat įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato 2023 m. spalio 10 d. prašymą, o kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad skundžiamų raštų turinys patvirtina, jog skundžiamais atsakymais buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašyme nurodytus veiksmus, t. y. Seniūnija skundžiamu Raštu iš esmės atsisakė imtis veiksmų, kad dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, užimta minėtos žemės sklypo savininkės, būtų atlaisvinta, nes tokie veiksmai nepriskirti Seniūnijos kompetencijai, o Skyrius, pripažinęs, kad gatvės plotis neatitinka STR2.06.04:2014 reikalavimų, jog gatvės dalis patenka į šlaitus, sutvirtintus metalinėmis atramomis ir plokštėmis, nurodė, jog ateityje, parengus susisiekimo komunikacijų inžinierinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą, kurio rengimo procedūra pradėta Tarybos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-284, galbūt bus sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės statuso pakeitimo, ir atsisakė atlaisvinti (duomenys neskelbtini) gatvės dalį.

17. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis, pareiškėjas nuosavybės teise kartu su sutuoktine valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, o iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 mm gruodžio 11 d. išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – kelių (gatvių), gatvės kategorija – pagalbinė, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, be to, iš (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų bylos matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvės sudedamosios dalys yra važiuojamosios dalys ir įvažiavimai. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) gatvės dalis prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) yra susiaurėjusi dėl šlaito sutvirtinimo, įrengtos tvoros, pakeltų laiptų, o tai patvirtina 2023 m. spalio 10 d. patikrinimo akto duomenys, (duomenys neskelbtini) gatvės ginčo vietoje situacijos schema, (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių matavimų bylos duomenys apie gatvės plotį.

18. Pasisakydamas dėl skundžiamo Seniūnijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad seniūnija neatlieka gatvių (susisiekimo komunikacijų) naudojimo priežiūros, t. y. gatvės tvarkymo techninių darbų ir kitokių gatvės techninės būklės kontrolės darbų, tačiau organizuoja ir kontroliuoja gatvių ir šaligatvių valymą ir tvarkymą bei šių darbų priežiūrą, o iš pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymo matyti, kad jis į seniūniją kreipėsi, prašydamas pašalinti nuo gatvės įvairius savavališkai sumontuotus įrenginius, kurie neleistinai susiaurino gatvės plotį. Kadangi pareiškėjo prašymas buvo susijęs su gatvės sutvarkymu (valymu) nuo užstatytų įrenginių (tvoros ir kitokių rakandų), jis neprašė atlikti gatvės techninės būklės tvarkymo darbų, teismas vertino, jog pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymas buvo susijęs su seniūnijos kompetencija, apibrėžta Seniūnijos nuostatuose.

19. Teismas akcentavo, kad iš pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymo turinio akivaizdu, jog jis prašė Seniūnijos imtis veiksmų atlaisvinti (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, kuri užimta sklypo (duomenys neskelbtini), savininkės užstatytais įvairiais įrenginiais (statiniais). Nors skundžiamu Seniūnijos Raštu atsakovas nurodė, kad dalis gatvės gretimo sklypo savininkės atlaisvinta nuo minėtų įrenginių (statinių), o dalis liko užimta, tačiau teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė ir išsamiai nemotyvavo, kodėl nėra galimybės atlaisvinti likusios gatvės dalies nuo minėtų įrenginių, ir pareiškėjo prašymą perdavė nagrinėti Skyriui. Teismas pažymėjo, jog Seniūnija nurodė, kad pagal Skyriaus nuostatus, Skyriaus kompetencija yra gatvių projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, griovimo ir šios veiklos priežiūra.

20. Teismas nurodė, kad skundžiamas Seniūnijos Raštas yra vertintinas kaip individualus administracinis aktas, kuriam taikomi VAĮ 10 straipsnio reikalavimai, o iš jo turinio matyti, jog atsakovas nemotyvavo, nepagrindė objektyviais duomenimis (faktais), argumentais ir teisės aktų normomis atsisakymo imtis veiksmų dėl likusios gatvės dalies sutvarkymo, kuri užstatyta metalinėmis atramomis ir plokštėmis. Todėl teismas darė išvadą, kad skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, o tokio trūkumo nepašalino ir tai, jog pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymas buvo perduotas nagrinėti Skyriui.

21. Teismas vertino, kad skundžiamame Rašte, kuris yra individualus administracinis aktas, motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas suprasti, jis iš esmės neatsako į pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą, jame nėra suformuluoti aiškūs atsisakymo atlikti veiksmus motyvai ir nenurodytos teisės normos, tai, kad atsakovas atsisako patenkinti pareiškėjo prašymą, galima tik numanyti iš viso skundžiamo Rašto turinio, todėl Raštas nėra išsamus ir iš esmės neatsako į pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymo esmę. Atsižvelgiant į tai, teismas Seniūnijos Raštą panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą.

22. Pasisakydamas dėl skundžiamo Skyriaus Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas, įvertinęs jo turinį, pažymėjo, kad jis patvirtina, jog pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, tačiau skundžiamo Atsakymo turinyje nenurodyta, kokiu pagrindu ir kokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą. Apžvelgęs aktualų teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad Skyrius kompetentingas spręsti prašymus, susijusius su gatvių technine priežiūra Skyriaus nuostatais priskirtų funkcijų apimtyje. Teismas vertino, kad Skyrius skundžiamame Atsakyme konstatavęs, kad (duomenys neskelbtini) gatvės plotis atitinkamose vietose yra mažesnis nei leistinas, jog (duomenys neskelbtini) gatvę sudaro šlaitai, metalinės atramos ir plokštės, kad (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinis statinys neatitinka STR2.06.04:2014 gatvės D kategorijos reikalavimų, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų ginčo situacijai spręsti pagal pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą, o tai, jog pradėta Specialiojo plano rengimo procedūra galbūt ateityje išspręstų (duomenys neskelbtini) gatvėje susidariusią situaciją, nepagrindžia Skyriaus neveikimo iš esmės atsisakant patenkinti pareiškėjo prašymą.

23. Teismas sprendė, kad Skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, numatytų pareigų, susijusių su (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios šlaite, technine priežiūra, nes faktiniai gatvės apžiūros duomenys patvirtino, jog gatvė neatitiko techninių reikalavimų dėl jos pločio ir galimai susiaurinto šlaito įvairiais laikančiais įrenginiais, taip pat Skyrius skundžiamo Atsakymo nepagrindė motyvuotais argumentais, teisės aktais, kurie patvirtintų ir pagrįstų, kad pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymas negali būti objektyviai tenkintinas atlikus gatvės remontą ar rekonstrukciją. Nors atsakovas atsiliepime išplėtė skundžiamų administracinių aktų motyvus, tačiau teismas nurodė, kad negali tirti (duomenys neskelbtini) gatvės dalies užstatymo (užėmimo) neteisėtumo faktinių aplinkybių ir pagrindų, kurie nebuvo įvertinami ir nagrinėjami skundžiamuose administraciniuose aktuose. Teismas darė išvadą, kad Savivaldybės, šiuo konkrečiu atveju – Skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga, nustačius faktus, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri priskirta D (D2) kategorijai, neatitinka STR2.06.04:2014 numatytų gatvės D kategorijos reikalavimų – minimalaus gatvės ploto, imtis konkrečių ir konstruktyvių techninių priemonių tinkamai, pagal STR2.06.04:2014 reikalavimus sutvarkyti (pertvarkyti) gatvę, siekiant užtikrinti saugų jos eksploatavimą, nes tokia ir yra Skyriaus kompetencija, apibrėžta minėtų Skyriaus nuostatų punktuose. Todėl teismas, pripažinęs Skyriaus Atsakymą nepagrįstu ir nesuderinamu su VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo advokato 2023 m. spalio 10 d. prašymą.

24. Teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamus administracinius aktus, dėl tų pačių argumentų naikinta ir skundžiama Komisijos Sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl skundžiamų administracinių aktų, t. y. Seniūnijos Rašto ir Skyriaus Atsakymo, panaikinimo buvo atmestas.

25. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2023 m. gegužės 29 d. skundą, kuriuo jis prašė patikrinti (duomenys neskelbtini) gatvės susiaurinimo faktą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų bei įpareigoti žemės sklypo naudotoją J. L. atlaisvinti užimtą gatvės dalį, nes, jo teigimu, atsakovas jo 2023 m. gegužės 29 d. skundo neišnagrinėjo ir atsakymo nepateikė, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, jog atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, pateikęs 2023 m. gegužės 29 d. skundą atsakovui ir nesulaukęs atsakymo, tik 2023 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Komisiją (Komisijoje gauta 2023 m. gruodžio 12 d. Nr. AG1-326) dėl įpareigojimo atsakovui išnagrinėti jo 2023 m. gegužės 29 d. skundą, t. y. dėl atsakovo neveikimo ir skundžiamų administracinių aktų (Seniūnijos Rašto ir Skyriaus Atsakymo) panaikinimo. Todėl teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą skundui pateikti dėl atsakovo neveikimo.

26. Teismas nurodė, kad Komisija, susipažinusi su pareiškėjo 2023 m. lapkričio 11 d. skundu, nusprendė, jog pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl minėto įpareigojimo praleidęs Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, priežasčių, kurios galėtų pateisinti termino kreiptis į Komisiją praleidimą, pareiškėjas iki Komisijai išeinant priimti sprendimą nenurodė, termino atnaujinti neprašė, taigi, Komisija, įvertinusi, kad pareiškėjo skundo dalis dėl nurodyto įpareigojimo atsakovui buvo priimta praleidus jo padavimo terminus ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, bei vadovaudamasi IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 20 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nusprendė bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovui nutraukti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai nusprendė bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovui nutraukti, kadangi pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į Komisiją dėl atsakovo neveikimo. Todėl teismas skundžiamą Komisijos Sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl įpareigojimo atsakovui nutraukta, paliko nepakeistą. Be to, teismas akcentavo, jog neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 29 d. skundą, kadangi pareiškėjas praleido terminą kreiptis į Komisiją dėl atsakovo neveikimo (vilkinimo).

III. 27. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjo patikslintas skundas buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą atmesti pilna apimtimi. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis priimtas neteisingai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, nepakankamai ir neobjektyviai ištyrus bylai reikšmingus įrodymus, neatlikus visapusiško, išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių viseto vertinimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnis, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.), nukrypus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

27.2. Į 2023 m. spalio 10 d. pareiškėjo prašymą buvo atsakyta išsamiai ir tinkamai, Seniūnijos Raštas ir Skyriaus Atsakymas buvo tinkamai pagrįsti ir motyvuoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtus raštus panaikino bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą. Pasak atsakovo, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai nusprendė, kad Seniūnija pagal jai nuostatais nustatytas funkcijas organizuoja ir kontroliuoja gatvių ir šaligatvių valymą ir tvarkymą bei šių darbų priežiūrą, taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, kad Seniūnija nepagrįstai persiuntė pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą Skyriui pagal kompetenciją.

27.3. Seniūnija pagal Seniūnijos nuostatais jai nustatytas funkcijas tik dalyvauja organizuojant ir (arba) kontroliuojant šių nuostatų 12.12 papunktyje nurodytus darbus, taip pat teikia pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo. Tačiau Seniūnijai nėra suteikta teisė organizuoti rangos darbus, valymo paslaugas, želdinių priežiūrą ir t. t., prižiūrėti atliekamus darbus, t. y., priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Seniūnija pagal jai minėtais nuostatais nustatytas funkcijas savarankiškai neorganizuoja ir nekontroliuoja gatvių ir šaligatvių valymo ir tvarkymo bei neatlieka šių darbų priežiūros. Taigi, Seniūnija Raštu pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymą pagrįstai perdavė nagrinėti Skyriui, kurio funkcija yra organizuoti gatvių projektavimą, statybą, rekonstravimą, remontą, griovimą ir šios veiklos priežiūrą, nes tokia atsakovo ir teisė, ir pareiga yra įtvirtinta VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje, be to, pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturi jokios įtakos, kuris atsakovo padalinys išnagrinėja jo prašymą.

27.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai nusprendė, kad Skyrius Atsakymo pareiškėjui nepagrindė motyvuotais argumentais, teisės aktais, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymas negali būti objektyviai tenkintinas atlikus gatvės remontą ar rekonstrukciją, taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, kad Skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga, nustačius faktus, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri priskirta D (D2) kategorijai, neatitinka STR2.06.04:2014 numatytų gatvės D kategorijos reikalavimų – minimalaus gatvės ploto, imtis konkrečių ir konstruktyvių techninių priemonių tinkamai, pagal STR2.06.04:2014 reikalavimus sutvarkyti (pertvarkyti) gatvę, siekiant užtikrinti saugų jos eksploatavimą.

27.5. Sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto priima išimtinai savivaldybės taryba, tačiau Taryba nėra priėmusi sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės tolesnio disponavimo, t. y. ar panaikinti gatvę ar keisti jos kategoriją ar statusą, ar remontuoti, ar rekonstruoti. Kaip nurodyta Skyriaus Atsakyme, tik esant aiškiems Specialiojo plano sprendiniams, bus sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kategorijos ir jos geometrinių charakteristikų nustatymo ir / ar patikslinimo, tai yra, tam, kad pareiškėjo prašymas būtų objektyviai išnagrinėtas, būtina parengti specialųjį planą, o jį rengiant įvertinti pareiškėjo prašymo motyvus, todėl pareiškėjo prašymas bus persiųstas Specialiojo plano rengėjams. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Skyriaus Atsakymo turinį dėl pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. prašymo persiuntimo Specialiojo plano rengėjams bei nurodytas priežastis, kodėl būtina tai atlikti. Atsakovo teigimu, Skyriaus Atsakymu pareiškėjui aiškiai ir išsamiai buvo paaiškinta, kokiu būdu yra sprendžiama dėl gatvių plėtros Kauno mieste bei kokiu būdu ir kokie subjektai priima šiuo klausimu sprendimus, o priešingas aiškinimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų, protingumo ir racionalumo kriterijų, nes kitu atveju, kiekvienas asmuo galėtų reikšti pageidavimus gatves siaurinti ar platinti, remontuoti ar rekonstruoti, todėl toks teismo sprendimas prieštarauja teisės aktų normoms dėl disponavimo savivaldybės turtu.

27.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime padarė išvadą, kad Skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga, yra imtis konkrečių ir konstruktyvių techninių priemonių tinkamai, pagal STR2.06.04:2014 reikalavimus sutvarkyti (pertvarkyti) gatvę, siekiant užtikrinti saugų jos eksploatavimą, kadangi pagal teisinį reguliavimą sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pat ir sprendimus remontuoti ar rekonstruoti gatves priima Taryba, o ne Skyrius, kuris tik organizuoja minėtus darbus ir jų priežiūrą. Todėl ginčijamas teismo sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis materialiosios teisės normoms ir turi būti panaikintas.

27.7. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra prieštaraujančios viena kitai, nes pirmiausiai teismas nusprendė, kad pareiškėjas neprašė atlikti gatvės techninės būklės tvarkymo darbų bei, kad 2023 m. spalio 10 d. prašymas yra susijęs su Seniūnijos nuostatuose nustatytomis funkcijomis ir Seniūnija nepagrįstai persiuntė 2023 m. spalio 10 d. prašymo nagrinėjimą Skyriui. Tačiau vėliau teismas sprendė, kad Skyriaus Atsakymas yra nepagrįstas, nes Skyrius neatliko tinkamos (duomenys neskelbtini) gatvės techninės priežiūros, neatliko gatvės remonto ar rekonstrukcijos. Taigi, teismo sprendimas, kuriame padarytos išvados yra prieštaraujančios viena kitai, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir naikintinas.

27.8. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių viseto vertinimo, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl subjekto pažeidžiančio pareiškėjo teises, o atsakovas negali atsakyti už galbūt trečiųjų asmenų byloje veiksmais daromą ar padarytą žalą pareiškėjui, todėl teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

27.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl neatskleidė bylos esmės bei padarė nepagrįstas išvadas, taigi nepagrįstai tenkino pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus ir nepagrįstai panaikino Seniūnijos Raštą bei Skyriaus Atsakymą.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naują, po bylos išnagrinėjimo iš esmės iš atsakovo gautą ir su byla tiesiogiai susijusį įrodymą – 2023 m. birželio 16 d. atsakovo raštą trečiajam asmeniui ir jo atsiuntimo pareiškėjo atstovui el. laišką. Pareiškėjas nurodo, kad tik 2024 m. birželio 10 d. 11:39 val. pasibaigus paskutiniam teismo posėdžiui, t. y. po baigiamųjų kalbų teismui išėjus į pasitarimų ir sprendimų priėmimo kambarį priimti skundžiamo sprendimo, atsakovas po kelių valandų atsiuntė pareiškėjui (jo advokatui) dar 2024 m. gegužės 15 d. prašymu jų prašytą dokumentą, kurio pareiškėjas teismo prašė iš atsakovo išreikalauti dar 2024 m. gegužės 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose, nes apie jo egzistavimą pareiškėjas galėjo spręsti tik iš Z. L. rašytinio atsakymo į jį, t. y. tik 2024 m. birželio 10 d. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas pateikė prašyto dokumento kopiją iš kurios paaiškėjo, jog Seniūnija reikalavo trečiojo asmens pašalinti visus rakandus nuo gatvės ir atlaisvinti užimtą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį. Taigi, kadangi minėtą įrodymą dėl paties atsakovo vilkinimo pareiškėjas gavo pavėluotai ir į bylą negalėjo pateikti, pareiškėjas prašo jį prijungti prie bylos ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies, 139 straipsnio ir 142 straipsnio 3 dalies pagrindu.

30. Pareiškėjas pažymi, kad abu atsakovo padaliniai (Seniūnija ir Skyrius) netinkamai išsprendė jo prašymą, kuriuo jis neprašė atlikti jokio naujo (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimo, o tik sutvarkyti gatvę, t. y. atlaisvinti tvora ir kitokiais rakandais užimtą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, kuri neteisėtai susiaurino gatvės plotį tam tikroje jos atkarpoje. Be to, atsakovas pats pripažįsta, kad trečiasis asmuo, t. y. gretimo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkė Z. L. nepašalino visų jai nurodytų pašalinti rakandų, tvorų ir kitų objektų nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, o toks Seniūnijos nurodymas jai nors ir buvo įteiktas, tačiau 2023 m. spalio 10 d. patikrinimo aktu konstatuota, jog ji jį įvykdė nepilnai. Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad Seniūnija, nagrinėdama byloje aptartą ir 2023 m. gegužės 29 d. pareiškėjo prašymą 2023 m. birželio 16 d. rašte Nr. 23-2-500 Z. L., pabrėždama (duomenys neskelbtini) gatvės priklausymą savivaldybei ir pravažiavimo (duomenys neskelbtini) gatve faktinio susiaurinimo trečiojo asmens pasistatyta tvora, laikinu statiniu, t. y. judėjimo apsunkinimo ir šios gatvės dalies užėmimo aplinkybes bei jos pareikalaudama nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. imtis veiksmų ir atlaisvinti galbūt savavališkai užimtą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį ir apie atliktus veiksmus raštu informuoti Seniūniją, aiškiai įgyvendino Seniūnijos nuostatuose įtvirtintas savo teises bei kompetenciją. Pareiškėjas jokių kitų veiksmų neprašė atlikti, be to, po kelių mėnesių Seniūnijos atstovai faktiškai persigalvojo, ir nors nustatė, kad nuo gatvės yra pašalinta tik dalis nurodytų daiktų, jokių likusių rakandų, vartų, tvoros ir pan. pašalinti neteisėtai nereikalavo.

31. Pareiškėjo teigimu, atsakovo argumentai (žr. šios nutarties 27.3 p.) yra nepagrįsti, kadangi savivaldybė, įgyvendindama savarankiškas funkcijas, turi įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas vykdyti, tačiau tai nereiškia, kad ji apskritai gali atsisakyti vykdyti savarankiškas funkcijas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo apibrėžtoje savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo srityje. Pareiškėjas neprašė taisyti gatvės, taip pat neprašė tiesti gatvę ar ją perprojektuoti. Pasak pareiškėjo, jo ir atsakovo santykiai apsiribojo atsakovo raginimu ir jo pareiga atlikti gatvės priežiūros darbus, kurie yra aptarti paties atsakovo pasitvirtintuose ir teismo cituotuose Seniūnijos nuostatuose.

32. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentai (žr. šios nutarties 27.5 p.) taip pat yra nepagrįsti, nes jis neprašė perplanuoti pačios gatvės, kuri yra įrengta, suprojektuota teisėtai, be kita ko, įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vien tai, kad Skyriaus manymu, gatvė neatitinka jai priskirtos kategorijos ir reikia atlikti jos perprojektavimą, nepašalina aplinkybės, jog gatvė yra susiaurinta tvora ir kitais rakandais, kurių, nevykdydamas Seniūnijos 2023 m. birželio 16 d. reikalavimo, trečiasis asmuo visiškai nepašalino.

33. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra prieštaraujantys vienas kitam, kadangi teismas, nors ir pabrėžęs atsakovo teisę organizuoti gatvės projektavimą ir techninių priemonių naudojimą, skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad net ir tai nepaneigia atsakovo pareigos tiek tinkamai ir nurodant teisinius pagrindus atsakyti į pareiškėjo prašymą, tiek ir atsakovo pareigų, numatytų Seniūnijos nuostatuose.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

NŽT teigimu, panaikintame Skyriaus Atsakyme ir Seniūnijos Rašte buvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas jų vertinimas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo buvo remtasi priimant minėtus raštus, motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai panaikino minėtus aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinių atsakymų į pareiškėjo prašymą imtis priemonių atlaisvinti pravažiavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją prašydamas atlaisvinti neteisėtai, jo manymu, tvora ir kitokiais rakandais susiaurintą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, nes jis negali patekti į savo sklypą didesne transporto priemone, atlikti remonto ir statybos darbus. Administracijos Seniūnija pareiškėjui atsakė, jog atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei persiuntė kitą prašymo dalį nagrinėti Skyriui. Skyrius pareiškėjui atsakė, jog (duomenys neskelbtini) gatvės plotis neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bus rengiamas Specialusis planas ir projektas, kad pašalinti šiuos trūkumus. Pareiškėjas, manydamas, jog Administracijos padaliniai netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, kreipėsi į Komisiją, o vėliau į teismą.

37. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo padalinių sprendimus, priėjęs prie išvados, kad sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų pagrįsti administracinį sprendimą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti.

38. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė prijungti prie bylos naują įrodymą – 2023 m. birželio 16 d. atsakovo raštą trečiajam asmeniui ir jo atsiuntimo pareiškėjo atstovui el. laišką. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių dokumentų turinį bei sukūrimo datą, negali pripažinti, jog tokio įrodymo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir kad šis įrodymas atitiktų leistinumo ir liečiamumo reikalavimus. Atsižvelgdama į išdėstytą ir vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, kartu su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertins ir neanalizuos.

42. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

43. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

44. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčija proceso šalys - pareiškėjas nuosavybės teise kartu su sutuoktine valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius, į šį sklypą patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei; (duomenys neskelbtini) gatvės dalis prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) yra susiaurėjusi dėl šlaito sutvirtinimo, įrengtos tvoros, pakeltų laiptų. Pareiškėjas, gindamas savo teisėtą interesą užtikrinti tinkamą patekimą į žemės sklypą ir kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y. imtis priemonių, kad iš gatvės būtų pašalinti jos plotį ribojantys daiktai.

45. Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz.,; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 10 straipsnio imperatyvais.

47. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, skundžiamų atsakymų turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pažymi, kad Seniūnija skundžiamame Rašte pripažino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kitų gatvės gyventojų savavališkai susiaurintos važiuojamosios dalies pasitvirtino, dalis trukdančių pravažiuoti statinių ir įrenginių yra pašalinti. Tačiau Rašte nebuvo nurodyta, kokių priemonių bus imtasi, kad įpareigoti gyventojus pašalinti likusius trukdžius, tik nurodoma, jog prašymas persiųstas Skyriui pagal kompetenciją. Atsižvelgus į Seniūnijos kompetenciją miesto gatvių tvarkymo bei priežiūros srityje, tokius veiksmus, t. y. prašymo nagrinėjimo perdavimą kitam subjektui, Seniūnija galėjo atlikti, nustačiusi, kad pareiškėjo reikalavimai galėtų būti įgyvendinami tik naujai remontuojant, platinant ar kitaip pertvarkant (duomenys neskelbtini) gatvę. Tokių duomenų atsakovas byloje nepateikė, priešingai, iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad gatvės susiaurinimas galėtų būti tam tikra apimtimi ištaisomas, jeigu kiti gatvės gyventojai iki galo pašalintų statinius ar įrenginius iš valstybinės žemės. Tuo tarpu Skyrius, atsakydamas pareiškėjui, tik aptarė esamą faktinę situaciją bei galimus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gatvės perprojektavimu ir remontu, ko pareiškėjas nereikalavo, todėl šie argumentai laikytini tiesiogiai nesusijusiais su ginčo esme. Skundžiamuose atsakymuose nėra nurodyti argumentai, kuriais remdamasi Seniūnija toliau nereikalavo iš gatvės gyventojų pašalinti savavališko gatvės važiuojamosios dalies susiaurinimo padarinius, o Skyrius iš viso nenurodė konkrečių veiksmų, kurių operatyviai imsis, kad būtų užtikrinta saugi ir tinkama (duomenys neskelbtini) gatvės eksploatacija, užtikrinant pareiškėjo teisę laisvai patekti prie jo naudojamo sklypo. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamus atsakovo atsakymus tinkamai nemotyvuotais, o tuo pačiu ir neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

49. Teisė į gerą administravimą ir veiksmingą teisinę gynybą garantuojama ir Europos Sąjungos teisėje. Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktą, teisė į gerą administravimą apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendime byloje K., T-262/15 pažymėta, kad pareiga nurodyti asmens nenaudai priimto akto motyvus, numatyta SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte, siekiama, viena vertus, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų – ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę. Taip suformuluota pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypta tik dėl imperatyvių reikalavimų. Todėl iš principo apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jo nenaudai priimtu aktu ir motyvų stokos negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; ir kt.).

50. Dėl kitų proceso šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo.

51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius