Legislator Case Law & Legislation
57612bdf-3f4e-4b26-b6bf-4d435022f26a AI generated

57612bdf-3f4e-4b26-b6bf-4d435022f26a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 57612bdf-3f4e-4b26-b6bf-4d435022f26a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gegužės 13 d. sprendimÄ Nr. (1.9.)-S-1317-10 (toliau – ir Sprendimas), kaip nepagrįstÄ , neatitinkantį teisės normų ir nuostatų, pažeidžiantį pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnį;2) priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų padarytÄ 8 000 Lt materialinę žalÄ , 10 000 Lt nematerialinę žalÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 – 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.271 straipsnį, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 39 straipsnį, ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktÄ ;

Legislator headnote

AI generated

57612bdf-3f4e-4b26-b6bf-4d435022f26a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įgyja įstatymo galiÄ vidaus teisėje, o valstybė, jÄ ratifikuodama, prisiėmė pareigas garantuoti kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui joje numatytas teises, o Å¡ių teisių pažeidimas reiÅ¡kia neteisėtus valstybės veiksmus ir yra pagrindas ginti pažeistas teises, tiesiogiai taikant KonvencijÄ . Teigė, jog tokiÄ sudėtingÄ teisinę situacijÄ galima vertinti kaip teisinę diskriminacijÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A525-2162/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01812-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 24 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 13 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,pareiškėjui V.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas V. S. skundu (b.l. 1–6), kurį patikslino (b.l. 24–29), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gegužės 13 d. sprendimÄ Nr. (1.9.)-S-1317-10 (toliau – ir Sprendimas), kaip nepagrįstÄ , neatitinkantį teisės normų ir nuostatų, pažeidžiantį pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnį;2) priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų padarytÄ 8 000 Lt materialinę žalÄ , 10 000 Lt nematerialinę žalÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 – 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.271 straipsnį, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 39 straipsnį, ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktÄ ;

3) įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir skirti jam teisinę pagalbÄ civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiÅ«rėjimui pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ (toliau – ir Ä®statymas), ABTÄ® 88 straipsnio 2 ir 3 punktus.Nurodė, kad 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi į TarnybÄ , praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl 2002 m. spalio 1 d. ir 2002 m. rugsėjo 20 d.

įgaliojimų atÅ¡aukimo, nurodydamas, kad Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimÄ Nr. (1.9.)-NSP-202-08, kuriuo ji atsisakė V. S. skirti teisinę pagalbÄ , jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimu panaikino tokį Tarnybos sprendimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. procesiniu sprendimu apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimo atmetė. Pažymėjo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nenagrinėjo civilinės bylos pagal V.

S. ieÅ¡kinį dėl ginčijamų įgaliojimų iÅ¡davimo Marijampolės pataisos namų direkcijai, kadangi panaÅ¡i byla jau buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (2007-05-04 sprendimas Nr. 2-1046-619/2007). Tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ Nr. 2-3836-769/2008 nepakeistÄ . Tokiu bÅ«du dėl Tarnybos kaltės iÅ¡ jo neteisėtai buvo atimta teisinė pagalba ir jis Marijampolės rajono apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme negalėjo įrodyti, kad minėta byla nėra identiÅ¡ka Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtai bylai, dėl Tarnybos kaltės pareiÅ¡kėjas neteisingai suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimus ir apsiriko atkartodamas bylos, kuri jau buvo nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-9557-392/2006), esmę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. procesiniu sprendimu sutikus su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu įpareigoti TarnybÄ skirti jam teisinę pagalbÄ nurodytoje byloje, kurioje reikėtų peržiÅ«rėti minėtÄ sprendimÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme ir atnaujinti procesÄ . PareiÅ¡kėjas, remdamasis ABTÄ® 92, 97, 145 straipsniais, nurodė, kad, Tarnybai nevykdant sprendimo, 2010 m. balandžio 6 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. I-114-764/2009, kuris buvo iÅ¡siųstas antstoliui M.

D. vykdyti. Tuo tarpu vengimas vykdyti teismo sprendimÄ užtraukia administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tarnybos direktorė sabotuoja teismo sprendimÄ , verčia Tarnybos Teisės skyriaus vedėjÄ , pavaduojančiÄ Tarnybos direktorę, Tarnybos 2010 m. balandžio 6 d. raÅ¡te Nr. (1.9)-GD-1387-10 iÅ¡galvoti netikrus motyvus, neteisingai vertinti bylos faktus, daryti iÅ¡kreiptas iÅ¡vadas. Teigė, jog Tarnybos direktorė jam kerÅ¡ija, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. procesiniu sprendimu panaikino jos atsakymÄ .

Pabrėžė, jog Tarnyba neturėjo teisės nevykdyti teismo sprendimo. Skundžiamame akte atsakovas nurodė tuos pačius motyvus, kuriuos anksčiau nurodė teismui ir kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovas ignoruoja tÄ aplinkybę, kad teismams (Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) priimant pareiÅ¡kėjui palankius sprendimus, jie žinojo visas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 nustatytas aplinkybes ir pripažino pareiÅ¡kėjui galimybę atnaujinti praleistus terminus peržiÅ«rėti civilinę bylÄ Nr. 2-3836-769/2008 su jam paskirto advokato pagalba.

Tuo tarpu Tarnybos direktorė ir toliau ciniÅ¡kai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, pažintimis ministerijoje, bet jos ryÅ¡iai negelbėja jos nuo pareigos vykdyti teismo sprendimÄ . Nurodė, kad administracinių ginčų komisijos ir teismai ne kartÄ naikino panaÅ¡ius atsakovo aktus: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. I-4079-473/2008, 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. I-7918-19/2007, 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. I-479-373/2008, 2008 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. I-114-746/2009, 2009 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. I-1760/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis (byla Nr. A662-670/2010), Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 2007/28-(25-40)-29, 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. S-86-(A(G)-160), 2009 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. S-27-(A(G)-28), 2007 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 2007/28-(25-40)-29.

Nurodė, jog atsakovas savo veiksmais sistemingai ignoruoja konstitucinius principus. Patys atsakovo tarnautojai provokuoja konfliktus, nuolat pažeidžia pareiÅ¡kėjo ir kitų asmenų teises, elgiasi chamiÅ¡kai, žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , nesilaiko tarnybinės etikos, įstatymų, bendrų moralės normų. Tokie atsakovo veiksmai ir neveikimas lemia daugybės skundų į teismus ir aukÅ¡tesnes institucijas padavimÄ . Pabrėžė, jog, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ji reiÅ¡kia, jog Seimo ratifikuotos sutartys įgyja įstatymo galiÄ .

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įgyja įstatymo galiÄ vidaus teisėje, o valstybė, jÄ ratifikuodama, prisiėmė pareigas garantuoti kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui joje numatytas teises, o Å¡ių teisių pažeidimas reiÅ¡kia neteisėtus valstybės veiksmus ir yra pagrindas ginti pažeistas teises, tiesiogiai taikant KonvencijÄ . Teigė, jog tokiÄ sudėtingÄ teisinę situacijÄ galima vertinti kaip teisinę diskriminacijÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.).

Nagrinėjamu atveju Tarnyba grubiai pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises, atlikdama vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, priimdama neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, naudojasi Ä®statymo netobulumu, suteikiančiu jai teisę vykdyti antikonstitucinę veiklÄ , siekiant paneigti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, apribojant prigimtines žmogaus teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str.). Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. rugpjūčio 7 d. audito ataskaitoje Nr. VA-P-40-12-15 nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatÅ«ra daugiau kaip 4 metus nepatvirtino antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklių, nurodytų Ä®statyme, todėl advokatų veiklos kokybė netikrinama ir nevertinama.

Tuo tarpu teisėjų apklausos rezultatai, teismų priimtos nutartys dėl trÅ«kumų Å¡alinimo ir skundai rodo, kad antrinės teisinės pagalbos, už kuriÄ apmokama valstybės biudžeto lėšomis, kokybė yra nepakankama. Teigė, jog apskųstas atsakovo individualus teisinis aktas – 2009 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tas, neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, nepagrįstas teisės normomis, neatsako į iÅ¡keltÄ klausimÄ , įvertinta minimali pareiÅ¡kėjo kreipimosi dalis, ignoruotas daugybės trÅ«kumų faktas, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu.

Tokiais veiksmais atsakovas sistemingai darė pareiÅ¡kėjui materialinę ir nematerialinę žalÄ . Nurodė, jog jam padaryta neturtinės žalos tuo, kad jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sÄ lygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresijÄ , buvo nuolat psichologiÅ¡kai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, nei numatyta įstatymuose. Skundžiamo sprendimo motyvacija juridiÅ¡kai yra niekinė, nes grindžiama biurokratiniu solidarumu.

Atsakovas sistemingai atsisako nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundus Tarnybos atžvilgiu ir siunčia formalius pasityčiojančio pobÅ«džio atsakymus. Pabrėžė, jog atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visi CK 6.245-6.250 straipsniuose numatyti pagrindai. Atsakomybė kyla VAÄ® 39 straipsnio ir CK 6.271 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, jog be teisinės pagalbos jis nemoka teisingai suformuluoti ir pagrįsti savo patirtos materialinės ir nematerialinės žalos. Teigė, kad materialinė žala atsirado dėl iÅ¡laidų, patirtų sprendžiant šį ginÄÄ teisminėse ir neteisminėse institucijose nuo 2007 metų.

Protinga iÅ¡laidų suma, sudaranti materialinę žalÄ , yra 8 000 Lt, o nematerialinė žala – 10 000 Lt.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į skundÄ (b.l. 33–40) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nuomone, Tarnyba privalėjo suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ , atnaujinant procesÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, kadangi paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos, nagrinėjant bylÄ teisme.

Tokios aplinkybės yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010 ir joje nustatyti faktai. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pabrėžė, jog, siekiant atnaujinti procesÄ tokio punkto pagrindu, nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ , nes naujai pateikiami įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ ir yra esminės. Teigė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010 bei joje nustatyti faktai nesudarė pagrindo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atnaujinti procesÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, kadangi tokia nutartis neturi reikÅ¡mės Marijampolės rajono apylinkės teisme jau iÅ¡nagrinėtai bylai.

Teigė, jog net jeigu nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir bÅ«tų buvusi žinoma Marijampolės rajono apylinkės teismui priimant 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, tai nebÅ«tų lėmę kitokios nutarties priėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartyje vertino Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (L9.)-NSP-202-08, kuriuo V. S. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kai tuo tarpu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje pasisakė dėl V.

S. pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo anksčiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtai civilinei bylai. Pabrėžė, jog administracinės ir civilinės bylų ginčo dalykai buvo visiškai skirtingi. Nagrinėjamu atveju nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami administracines bylas, nevertino aplinkybės, ar V. S. Marijampolės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje pareikštas ieškinys dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais yra tapatus anksčiau pareiškėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinėje byloje pareikštam ieškiniui dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais.

PrieÅ¡ingai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendime konstatavo, kad teisę vertinti, ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas, t. y. skundo/ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas yra tapatÅ«s anksčiau teismine tvarka iÅ¡nagrinėtai bylai, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimÄ , kÄ Å¡iuo atveju ir atliko Marijampolės rajono apylinkės teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartyje taip pat tiesiogiai pasisakė, jog Tarnyba iÅ¡ pat pradžių turėjo galimybę atsisakyti teikti V.

S. antrinę teisinę pagalbÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, tokį savo sprendimÄ motyvuodama atstovavimo byloje neperspektyvumu, t. y. tuo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepriims pareiÅ¡kėjo naujai paduodamo ieÅ¡kinio dėl Å¡io ieÅ¡kinio tapatumo anksčiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtai civilinei bylai. Tačiau kadangi Tarnyba to laiku nepadarė, vėlesnis jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjui nutraukimo bÅ«tent Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažintas neteisėtu.

Nepaisant to, kad Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo administracine tvarka buvo panaikintas, tai nesudaro jokios reikšmės ir svarbos Marijampolės rajono apylinkės teisme jau išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai, tokio teismo nutartyje padarytoms išvadoms, t. y. dėl V. S. civilinėje byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų tapatumo anksčiau išnagrinėtai bylai. Nagrinėjamu atveju nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis neatskleidžia Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 priimtos nutarties ydingumo – jos nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Pažymėjo, jog administracinių teismų priimti sprendimai ir juose nurodyti faktai negali bÅ«ti pagrindu priimti kitokiÄ , nei priimta nutartis. Be to, naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis buvo priimti po to, kai Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukė civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kas reiÅ¡kia, jog Å¡ios aplinkybės neegzistavo civilinės bylos nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme metu.

Todėl tokie procesiniai sprendimai negali bÅ«ti laikomi naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti procesÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad, pateikiant ieÅ¡kinį dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teismui, pareiÅ¡kėjas naudojosi valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Tuo metu Tarnybos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-1416-08 pagrindu antrinę teisinę pagalbÄ V.

S. teikė advokatas R. J. B., o tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikdamas Marijampolės rajono apylinkės teismui ieškinį dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, turėjo galimybę su jam paskirto advokato pagalba minėtame ieškinyje suformuluoti tokius reikalavimus, kurie jam ir jo advokatui atrodė teisingi ir būtini. Todėl nėra pagrindo teigti, kad su advokato pagalba civilinė byla dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teisme būtų išnagrinėta pareiškėjo naudai.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė aplinkybes, susijusias su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymu, nurodydamas, kad Tarnyba nepagrįstai atsisako šį sprendimÄ vykdyti. Pabrėžė, jog tokios aplinkybės yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, kadangi Å¡iuo atveju sprendžiamas Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo klausimas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 pagal antstolio M.

D. praÅ¡ymÄ , vadovaujantis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. rugpjūčio 25 d. bus sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas ir tik tuomet bus galima spręsti, kaip Tarnyba įvykdė minėtÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ . Remdamasis CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246 – 6.249 straipsniais, VAÄ® 42 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti ne tik valdžios institucijų veiksmų prieÅ¡ingumÄ teisei, bet ir kitas organiÅ¡kai tarp savęs susijusias sÄ lygas: priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisei veiksmų ir žalos arba nuostolių, teisės pažeidėjo kaltę, teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ arba nuostolius.

Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių neteisėtų Tarnybos veiksmų, o tik įvardino kitose administracinėse bylose teismų priimtus sprendimus, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Skunde taip pat cituota iš administracinių teismų gauta informacija apie teismuose išnagrinėtų bylų skaičių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadas, valstybės politikų pasisakymus teismų sprendimų vykdymo srityje, kurie neturi jokio ryšio su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

PareiÅ¡kėjas Tarnybos veiksmų neteisėtumÄ grindė savo subjektyvia nuomone apie TarnybÄ , kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, o paremta pareiÅ¡kėjo asmeniniais samprotavimais. Kadangi daugiau jokių neteisėtų veiksmų skunde neįvardinta, reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės dėl Tarnybos tariamai padarytų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo nėra pagrindo. Tuo tarpu nesant neteisėtų veiksmų, negali egzistuoti dar viena civilinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Be to, pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtÄ turtinę žalÄ . Atsižvelgdamas į CK 6.271 straipsnį, 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (byla Nr. A17-1197/2007), teigė, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie patirtÄ neturtinę žalÄ kelia pagrįstų abejonių dėl jų pasireiÅ¡kimo tikimybės. Abejotina, ar pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti atsakovo veiksmai galėjo priversti pareiÅ¡kėjÄ egzistuoti kankinimo sÄ lygomis, patirti kančias, atimti elementarius buities patogumus, sukelti emocinę ir dvasinę depresijÄ ir psichologiÅ¡kai traumuoti pareiÅ¡kėjÄ .

Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas sistemingai skundžia valstybės valdžios institucijų ir teismų sprendimus įrodo, kad tokiu elgesiu pareiÅ¡kėjas siekia bylinėtis su institucijomis ir tai jam neturtinės žalos nesukelia. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b.l. 80–86) priėmė pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ nuo skundo reikalavimo įpareigoti TarnybÄ Ä¯vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir skirti jam teisinę pagalbÄ civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiÅ«rėjimui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ ir bylÄ Å¡io reikalavimo dalyje nutraukė; skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir panaikino SprendimÄ bei priteisė iÅ¡ Lietuvos valstybės pareiÅ¡kėjo naudai 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat priteisė iÅ¡ Tarnybos pareiÅ¡kėjo naudai 80 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, bylÄ nagrinėjant teisme, nuo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir skirti jam teisinę pagalbÄ civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiÅ«rėjimui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ atsisakė ir prašė bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, nes atsakovas geruoju savo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (1.9)-S-2397-10 skyrė jam advokatÄ .

Atsižvelgė į ABTÄ® 52, 56 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktÄ ir pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę atsisakyti nuo skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, o teismas, nenustatęs priežasčių, dėl kurių toks atsisakymas galėtų prieÅ¡tarauti įstatymui ar vieÅ¡ajam interesui, atsisakymÄ priima ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukia. Nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutraukė civilinę bylÄ Nr. 2-3836-769/2008 pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieškinį Marijampolės pataisos namų administracijai ir trečiajam asmeniui O. M. dėl Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 20 d. ir 2002 m. spalio 1 d. patvirtintų įgaliojimų, kuriais V. S. įgaliojo O. M. atstovauti jo interesus, pripažinimo negaliojančiais, kadangi buvo nustatyta, jog yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

V. S. apskundus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį Kauno apygardos teismui, Å¡is teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 paliko nepakeistÄ . Tarnyboje 2010 m. balandžio 13 d. gautas pareiÅ¡kėjo V. S. praÅ¡ymas (reg. Nr.(1.9.)-GD-508-10) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , atnaujinant procesÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme pagal V.

S. ieÅ¡kinį atsakovui Marijampolės pataisos namų administracijai, trečiajam asmeniui O. M., iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. PraÅ¡ymas pagrįstas tuo, kad proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas yra naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo dienÄ , t. y. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010, kuria atmestas Tarnybos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. (1.9.)-NSP-202-08 atsisakyti skirti teisinę pagalbÄ V.

S. . IÅ¡nagrinėjusi tokį V. S. praÅ¡ymÄ ir su juo susijusius dokumentus, Tarnyba 2010 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimÄ Nr. (1.9.)-S-1317-10 atsisakyti teikti V. S. antrinę teisinę pagalbÄ , atnaujinant procesÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008. Sprendimas motyvuotas tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-200/2010 bei joje nustatyti faktai nėra pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , atnaujinti procesÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008, kadangi tokia nutartis neturi reikÅ¡mės Marijampolės rajono apylinkės teisme jau iÅ¡nagrinėtai bylai.

Nustatė, jog antstolis M. Dabkus 2010 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti sprendimo administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 vykdymo tvarkÄ . Teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 Tarnyba buvo įpareigota suteikti pareiÅ¡kėjui V. S. teisinę pagalbÄ pagal jo 2008 m. liepos 22 d. praÅ¡ymÄ . Tarnyba 2010 m. balandžio 14 d. atsiuntė antstoliui praneÅ¡imÄ , kad teismo sprendimo vykdyti negali, nes civilinė byla, kurioje Tarnyba įpareigota suteikti V.

S. teisinę pagalbÄ yra baigta, įsiteisėjus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarčiai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs sprendimo administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo klausimÄ , 2010 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutartį antstolio M. D. praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkinti, kadangi teismas neturi teisės pakeisti įsiteisėjusio sprendimo turinio. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 2009 m. vasario 2 d. priimtÄ sprendimÄ , Tarnyba 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimÄ Nr. (1.9.)-S-2397-10 teikti V.

S. antrinę teisinę pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, advokatui atstovaujant pareiÅ¡kėjo interesams, civilinę bylÄ dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teisme. Nurodė, jog skundžiamas sprendimas grindžiamas 2005 m. sausio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. X-78 11 str. 6 dalies (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija) 1 ir 2 punktais (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus <...>). Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 Tarnyba buvo įpareigota suteikti pareiÅ¡kėjui V. S. teisinę pagalbÄ pagal jo 2008 m. liepos 22 d. praÅ¡ymÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį sprendimÄ paliko galioti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iÅ¡ esmės konstatuota Tarnybos prievolė ir toliau teikti V.

S. antrinę teisinę pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, advokatui atstovaujant pareiÅ¡kėjo interesams, civilinę bylÄ dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teisme, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsisakymas tai daryti, įformintas skundžiamu Sprendimu, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Remdamasis CK nuostatomis (6.271 str. 1, 4 d., 6.246 – 6.249 str. 6.271 str. 4 d.), pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neįrodė pačios turtinės žalos buvimo fakto, todėl, nesant bent vieno deliktinės civilinės atsakomybės turinio elemento, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.

Atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalis, VAÄ® 42 straipsnį ir atkreipė dėmesį į tai, jog, sprendžiant apie neturtinės žalos padarymÄ (nepadarymÄ ) pareiÅ¡kėjui, analizuotinos vien tik aplinkybės, susijusios su Sprendimo priėmimu, t. y. analizuotina, ar tarp neteisėto atsakovo Sprendimo priėmimo ir jo neteisėto atsisakymo skirti teisinę pagalbÄ ir neturtinės žalos padarymo yra priežastinis ryÅ¡ys. Pažymėjo, jog mažai tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl teisinės pagalbos jam nesuteikimo buvo priverstas egzistuoti kankinimo sÄ lygomis ar patirti kančias, o elementarių buities patogumų neturėjimas niekaip nesusijęs su Sprendimu, tačiau neteisėtas atsisakymas teikti pareiÅ¡kėjui, kuris yra rusakalbis ir neturi teisinio iÅ¡silavinimo, teisinę pagalbÄ ir vengimas tai daryti net Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus Tarnybai nepalankų sprendimÄ , apribojo V.

S. galimybes ginti jo subjektinių teisių pažeidimÄ (kad ir tariamÄ ) ir sudarė jam nepatogumus, galėjo sukelti dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ dalies tenkintinas. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į nepatogumų bei dvasinių iÅ¡gyvenimų trukmę, intensyvumÄ , rėmėsi teismų praktikoje taikoma doktrina, jog ir pats atsakovo kaltės pripažinimas yra satisfakcija nukentėjusiajam, todėl pažymėjo, kad jis turi bÅ«ti pakankamai simbolinis.

Taip pat nurodė, jog kadangi Å¡iuo sprendimu patenkinta didžioji dalis skundo reikalavimų (įskaitant ir patenkinimÄ geruoju), pareiÅ¡kėjui atlygintina 80 procentų teismo iÅ¡laidų – sumokėto žyminio mokesčio (ABTÄ® 44 str.1, 2 d.). III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 99–103), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria V. S. skundas patenkintas iÅ¡ dalies ir Å¡io sprendimo pagrindu priimtÄ 2010 m. spalio 19 d. nutartį, ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundÄ pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:1. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas SprendimÄ , nenurodė nei vieno ABTÄ® 89 straipsnyje įtvirtinto pagrindo, esant kuriam skundžiamas aktas gali bÅ«ti panaikintas. Nors teismas konstatavo, kad Sprendimas neteisėtas, pačiame teismo sprendime neatsispindi, kodėl buvo padaryta tokia iÅ¡vada, kokias materialines teisės normas neteisingai aiÅ¡kino ar taikė Tarnyba, kokie įrodymai patvirtina Tarnybos veiksmų neteisėtumÄ ir kita.

Teismo sprendimas yra be motyvų, todėl jis turėtų bÅ«ti panaikintas (ABTÄ® 141, 142 str.).2. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas 2008 m. liepos 22 d. praÅ¡ymu Tarnybai siekė inicijuoti civilinę bylÄ dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Marijampolės rajono apylinkės teisme. Tuo tarpu 2010 m. balandžio 13 d. praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas reikalavo Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , atnaujinant procesÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais.

Daro iÅ¡vadÄ , jog tokiuose praÅ¡ymuose buvo pateikti visiÅ¡kai skirtingi praÅ¡ymai, kuriuos Tarnyba vertino atskirai, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų. Pirmojo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrindu jam antrinė teisinė pagalba suteikta Tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, nes Tarnyba iÅ¡ esmės įpareigota tai padaryti procesiniais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-08-25 sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-10 nutartimi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-06 nutartimi).

Nagrinėjant antrÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , remtasi CPK įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, atitinkamai sprendžiant, ar yra pagrindas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino Sprendimo turinio, jame nustatytų aplinkybių, motyvų ir pagrindų, kuriais atsisakyta pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

4. Skundžiamame sprendime neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimais visiÅ¡kai nepagrįstai susietas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas, įpareigojant TarnybÄ suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties įvykdymas neturi jokio ryÅ¡io su Tarnybos atsisakymu teikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ pagal jo 2010 m. balandžio 13 d.

Tarnybai pateiktÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, neturtinės žalos priteisimas nagrinėjamu atveju negalimas, nes nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų Tarnybos veiksmų ir pareiÅ¡kėjo tariamai patirtos žalos.PareiÅ¡kėjas V. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (b.l. 109–110), kuriuo praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ arba teisingumo principu pakeisti sumÄ Ä¯ 3 000 Lt, o apeliacinį skundÄ atmesti.

Taip pat praÅ¡o priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl Tarnybos direktorės S. P. veiksmų nurodytoje byloje, kurie pasireiÅ¡kė sistemiÅ¡kais piktnaudžiavimais tarnybine padėtimi, kas pasireiÅ¡kė apytiksliai 500 000 Lt dydžio žala valstybei, valstybės reputacijos pažeminimu, kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, remiantis ABTÄ® 109 straipsniu. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje pareiÅ¡kėjas ginčijo SprendimÄ , kuriuo atsisakyta jam suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , atnaujinant procesÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3836-769/2008 dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais pagal pareiÅ¡kėjo Tarnybai 2010 m. balandžio 13 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ , reg. Nr. (1.9.)-GD-568-10. Sprendimas priimtas, remiantis Ä®statymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, kitaip tariant konstatavus, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje yra neperspektyvus.Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2010 m. balandžio 13 d. praÅ¡ymo (b.l. 47–49), kurio pagrindu priimtas Sprendimas, pareiÅ¡kėjas savo siekį atnaujinti procesÄ nurodytoje civilinėje byloje siejo su CPK nuostatomis, numatančiomis, jog procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A442-200/2010.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 Tarnyba buvo įpareigota suteikti pareiÅ¡kėjui V. S. teisinę pagalbÄ pagal jo 2008 m. liepos 22 d. praÅ¡ymÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį sprendimÄ paliko galioti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iÅ¡ esmės konstatuota Tarnybos prievolė ir toliau teikti V. S. antrinę teisinę pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, advokatui atstovaujant pareiÅ¡kėjo interesams, civilinę bylÄ dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teisme, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsisakymas tai daryti, įformintas Sprendimu, yra neteisėtas, todėl naikintinas.Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009) (b.l. 53–56), be kita ko, įpareigojo TarnybÄ suteikti pareiÅ¡kėjui valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ bÅ«tent pagal jo 2008 m. liepos 22 d. praÅ¡ymÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A442-200/2010) (b.l. 15–16) tokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Å iuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose Tarnyba įpareigota teikti pareiÅ¡kėjui teisinę pagalbÄ bÅ«tent pagal jo 2008 m. liepos 22 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo jis prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl 2002 m. spalio 1 d. ir 2002 m. rugsėjo 20 d. įgaliojimų atÅ¡aukimo, ieÅ¡kiniui teisme pareikÅ¡ti (b.l. 53).

Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (b.l. 65–66) nagrinėjo antstolio M. D. praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-114-764/2009 vykdymo tvarkos pakeitimo.Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais iÅ¡spręstas klausimas dėl Tarnybos pareigos teikti pareiÅ¡kėjui pagalbÄ pagal jo 2008 m. liepos 22 d. praÅ¡ymÄ . Tuo tarpu Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas į TarnybÄ kreipėsi nauju 2010 m. balandžio 13 d. praÅ¡ymu, siekdamas gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ byloje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos.

Kitaip tariant, buvo pateiktas naujas praÅ¡ymas, dėl kurio nebuvo pasisakę teismai skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose ir dėl kurio Tarnyba priėmė visiÅ¡kai naujÄ SprendimÄ .Todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginÄÄ , privalėjo atskirai vertinti ir pasisakyti dėl Tarnybos teisės atsisakyti teikti antrinę teisinę bÅ«tent Sprendime nurodytais pagrindais ir nustatytų aplinkybių pagrindu.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas dėl ginčijamo Sprendimo iÅ¡ esmės nepasisakė, nepagrįstai ir nemotyvuotai darydamas nuorodas į teismų sprendimus, priimtus vertinant Tarnybos veiksmus dėl ankstesnio pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo nulemti neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Sprendimo panaikinimo turėtų bÅ«ti panaikinta ir grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, o kadangi sprendimo dalis dėl žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui taip pat yra tiesiogiai susijusi su Sprendimo teisėtumu, Å¡i teismo sprendimo dalis taip pat naikintina.

Naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui. Likusioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti TarnybÄ Ä¯vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir skirti jam teisinę pagalbÄ civilinės bylos Marijampolės rajono apylinkės teisme peržiÅ«rėjimui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ , teismo sprendimas turėtų bÅ«ti paliktas nepakeistas.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų bylos iÅ¡sprendimui svarbių aplinkybių, tinkamai ir iÅ¡samiai nepasisakė dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismo sprendimo dalis dėl Sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo ir teismo iÅ¡laidų atlyginimo naikintina ir Å¡ioje dalyje byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i aatsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-1317-10 panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos, teismo iÅ¡laidų priteisimo ir bylÄ Å¡ioje dalyje grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

LikusiÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisėjaiAntanas Ablingis Laimutis Alechnavičius Irmantas Jarukaitis