575efd22-bd83-4902-931c-51593da3c19b · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-314-300/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35792-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.23.1.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, K. B. įpareigotas per 3 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, K. B. uždrausta laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas – narkotines priemones. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas K. B. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. 13.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. 10.31 val., dvi paros, ir nuspręsta laikyti, kad K. B. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.

K. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, išsinuomotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,1556 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,3 %, iki kol 2020 m. rugsėjo 6 d., 13.06 val., minėtas narkotines medžiagas, įvykio vietos apžiūros metu, rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį pagal BK 259 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius jo tyčios, arba bylÄ nutraukti dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis). 2.1. Teigia, kad jis neginčija jam inkriminuotos veikos faktinių aplinkybių, kad jo nuomojame garaže buvo rasta metalinė dėžutė, kuriÄ jis parsivežė iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ klubo, tačiau kad joje buvo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – likučių, jis nežinojo, todėl mano, kad teismas jo kaltę konstatavo neįrodęs subjektyvinės pusės. Taip pat teigia, kad teismas neįvertino realaus padarytos veikos pavojingumo, todėl nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 2.2.

Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiÅ¡kino, kaip jo nuomojamame garaže atsirado metalinė dėžutė – kad jÄ rado klubo „(duomenys neskelbtini)“ tualete, kad joje yra kanapių likučių, nežinojo, matė tik augalines Å¡akeles. Pripažįsta, kad tame pačiame klube nusipirko kanapių suktinę ir „Ekstazi“ tabletes, kurias vietoje suvartojo. Nurodo, kad jis pats į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus dėl apgadintų automobilių, todėl mano, kad nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad, žinodamas apie garaže esančius narkotikus, kviesti policijÄ .

Teigia, kad garaže rastos svarstyklės, folija nepagrįstai siejamos su narkotinių medžiagų vartojimu, nes tai yra jo darbo priemonės, nes jis remontuoja automobilių kėbulus, svarstykles naudoja dažų pigmentų svėrimui ir pan., folijÄ naudoja gruntuojant, dažant kėbulus. Pastebi, kad byloje nenustatyta, kad rastos svarstyklės ir folija bÅ«tų turėjusi kontaktÄ su narkotinėmis medžiagomis. Dėl to teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta jo tyčia pagrįsta tik prielaidomis, todėl byloje nesant jo tyčios įrodymų, jis nepagrįstai pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu ir turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. 2.3.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad jo veiksmai formaliai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau atsižvelgiat į tai, kad rastos kanapės (antžeminės dalys) yra lengvas narkotikas, rastas kiekis (0,1556 g) 32 kartus mažesnis už nedidelio kiekio (5 g) rekomendacijÄ (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. V-239), mano, kad jo veika nėra tokio pavojingumo, kad už jÄ reikėtų taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pastebi, kad Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi įstatymų projektai, susiję su nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimu – BK 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siÅ«loma baudžiamoji atsakomybė už „didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų“ įgijimÄ , laikymÄ , siuntimÄ neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Mano, kad laiko klausimas, kada nedidelio kiekio kanapių laikymas bus dekriminalizuotas ir teismams teks peržiūrėti priimtus nuosprendžius (BK 3 straipsnio 2 dalis). Teigia, kad teismo motyvas, jog baudžiamajam nusižengimui negali būti taikomas mažareikšmiškumo institutas, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui, nes netaikant mažareikšmiškumo instituto baudžiamajam nusižengimui konstatuojama, kad baudžiamasis nusižengimas yra pavojingesnis negu nusikaltimas, o tai prieštarauja nusikalstamų veikų klasifikavimui, teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pastebi, kad BPK 212 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejus, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai remiantis BK 37 straipsniu pripažįstama, kad nusikalstama veika yra mažareikÅ¡mė. Ä®statymai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami kompleksiÅ¡kai ir vientisai, todėl tÄ patį mažareikÅ¡miÅ¡kumo institutÄ reglamentuojančios BK ir BPK normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos skirtingai. Teismų praktikoje BK 37 nuostatos taikomos ir baudžiamajam nusižengimui, pvz.

Å iaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-978-116/2013 mažareikÅ¡miÅ¡kumo institutas taikytas asmeniui, padariusiam BK 245 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad skundžiamo nuosprendžio motyvai, jog teismas nesivadovauja nurodytoje Å iaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-978-116/2013 priimtu 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, nes tiek faktinės bylos aplinkybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos yra visiÅ¡kai skirtingos, nėra tinkami, nes Å¡iuo atveju reikÅ¡mingas ne nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių tapatumas, o tai, kad tiek BK 245 straipsnyje numatyta veika, tiek BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rÅ«Å¡iai – baudžiamiesiems nusižengimams, o teismas skundžiamame nuosprendyje mažareikÅ¡miÅ¡kumo instituto netaikymÄ motyvavo bÅ«tent tuo, kad jis (apeliantas) padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

3. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nes jo veikoje nenustatyta subjektyvinė nusikalstamos veisko, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, pusė, t. y. nenustatyta tyčia, kadangi jis nesuprato, kad jo iÅ¡ naktinio klubo parsineÅ¡toje metalinėje dėžutėje buvo narkotinė medžiaga – kanapės. Taigi, nuteistasis K. B., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos požymių ir nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų.

To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Taigi, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Pažymėtina, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai, tarp jų nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad nuteistasis ar jo gynėjas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstas. Dėl to Å¡iuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl K. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisingai jÄ kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. 8.1. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Inkriminuojant neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia (be kita ko) nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Objektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai yra iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, turintys savarankiÅ¡kų veikų teisinę reikÅ¡mę, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kuriÄ iÅ¡ minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Ši nusikalstama veika padaroma kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir siekia tai daryti.

Taigi, kaltiuninkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės. 8.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuteistasis tvirtino, kad nesuprato, jog metalinėje dėžutėje, kuriÄ jis rado naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ tualete ir kuriÄ parsinešė į savo garaÅ¾Ä , buvo narkotinė medžiaga – marihuana. Taigi, neigia jo veiksmuose buvus tyčia įgyti ir laikyti narkotinę medžiagÄ . 8.3. Nuteistasis K.

B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad, bÅ«damas naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, tualete rado dėžutę, kurioje buvo sudžiuvusio augalo Å¡akelė, tÄ dėžutę jis pasiėmė su savimi ir padėjo garaže. Nuteistasis teigė, kad dėžutėje buvusi augalo Å¡akelė neskleidė jokio kvapo, kad jis parsineÅ¡tos dėžutės nedarinėjo, todėl nesuprato, kad dėžutėje yra narkotinė medžiaga. Tokius nuteistojo K. B. parodymus paneigia policijos pareigÅ«nių D.

R., D. R. parodymai, specialisto išvadoje nurodyti duomenys. 2020 m. spalio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1973(20) nurodyta, kad skardinėje dėžutėje tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kad tirti pateiktų kanapių (antžeminių dalių) masė yra 0,1556 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija jose yra 7,3 % (t. 1, b. l. 69-70). Teisme kaip liudytojos apklaustos policijos pareigūnės D.

R. ir D. R. parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , garažo pagalbinėse patalpose buvo rasta metalinė saldainių dėžutė, kuriÄ pradarius, sklido specifinis augalinės kilmės narkotinės medžiagos marihuanos kvapas, kad dėžutėje buvo susmulkintos kanapės dalys – kotelių, lapelių, apie 0,5-1 cm dydžio dalelės, ne vientisas augalas, kad dėžutė nebuvo pilna, o K. B. paklausus, ar dar yra narkotinių medžiagų, atsakė, jog viskÄ surÅ«kė. 8.4. Be to, pats nuteistasis pripažino, kad žino, koks yra marihuanos kvapas.

Nuteistajam K. B. 2020 m. rugsėjo 6 d. atliktos medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. L4193-300 nurodyti duomenys patvirtina, kad K. B. yra vartojęs narkotinių medžiagų, nes jo Å¡lapime rasta ne tik marihuanos ir ekstazio, bet ir amfetamino, metamfetamino pėdsakų (t. 2, b. l. 186-187). Kadangi įvykio vietoje pradarius metalinę dėžutę policijos pareigÅ«nės iÅ¡ karto užuodė specifinį marihuanos kvapÄ , akivaizdu, kad ir nuteistasis, neteisėtai įgijęs metalinę dėžutę su narkotine medžiaga – kanapėmis, užuodė kvapÄ ir suprato, kad metalinėje dėžutėje yra narkotinė medžiaga, todėl tÄ dėžutę ir pasiėmė su savimi ir jÄ laikė garaže. Taip pat nuteistojo tyčiÄ laikius narkotinę medžiagÄ patvirtina tai, kad iÅ¡ pradžių nuteistasis K.

B. neleido policijos pareigÅ«nei įeiti į garaÅ¾Ä , kuriame buvo rasta metalinė dėžutė su narkotine medžiaga, kad ne iÅ¡ karto pripažino, jog metalinė dėžutė priklauso jam, kad atsakydamas į klausimÄ , ar dar yra narkotinių medžiagų, nurodė, jog „nėra, nes viskÄ surÅ«kė“. Taigi, paminėtų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis suprato, kad įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Dėl to nuteistojo K. B. parodymai, jog jis įgydamas ir laikydamas metalinę dėžutę su joje buvusia narkotine medžiaga nesuprato, jog pasiėmė narkotinę medžiagÄ , laikytina nuteistojo gynybine versija. 8.5.

Nuteistasis teigė, kad jis dėl girtumo nesuprato policijos pareigÅ«nės klausimo apie narkotines medžiagas, kad omenyje turėjo, jog surÅ«kė cigaretes. Tokio nuteistojo aiÅ¡kinimo nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Nors nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 1,77 promilių girtumas (t. 2, b. l. 195-198)), tačiau nuteistojo girtumas nebuvo toks didelis, kad jis nesuprastų savo veiksmų ir tai, kÄ daro ar sako, nes girtumas nuteistajam nesukliudė pačiam paskambinti policijai ir praneÅ¡ti apie apgadintÄ automobilį, prisiminti kitas įvykio aplinkybes ar sukliudyti policijos pareigÅ«nei patekti į garažo vidų.

Pastebėtina, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu cigarečių nuorÅ«kų nebuvo rasta (t. 1, b. l. 24-33), tik taros buteliai, sukamas popierius tabakui, daug aliumininės folijos gumulėlių. Ir tai paneigia nuteistojo aiÅ¡kinimÄ , kad buvo rÅ«komos cigaretės. Liudytojos D. R., D. R. parodė, kad K. B., kaip ir kartu buvęs V. P., buvo apsvaigęs ir juos žino kaip asmenis, kurie vartoja narkotines medžiagas. Kaip minėta K. B. atliktos medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. L4193-300 nurodyti duomenys patvirtina, kad jis yra vartojęs narkotinių medžiagų.

Taigi, nuteistojo bÅ«sena įvykio metu (girtumas, narkotinių medžiagų vartojimas) nesukliudė jam teisingai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl nuteistojo aiÅ¡kinimas, kad jis neteisingai suprato policijos pareigÅ«nės klausimÄ apie narkotines medžiagas, vertinamas kaip jo siekis pateisinti savo neteisėtus veiksmus.

9. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistojo veiksmuose nustatyti visi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytois nusikalstamos veikos požymiai, taip pat yra subjektyvinės pusės požymis – tyčia, todėl nuteistasis K. B. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paripažintas kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to tenkinti nuteistojo skundÄ ir jį iÅ¡teisinti, neįrodžius jo tyčios, nėra pagrindo.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. taip pat praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 10.1. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Taigi, BK 37 straipsnis nenumato galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nes Å¡iame BK straipsnyje kalbama tik apie nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ .

Å iuo atveju K. B. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuris yra mažiau pavojingas nei nusikaltimas, todėl jo atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Nors apeliantas skunde remiasi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-978-116/2013 priimtu Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, kai asmuo už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje bei BK 245 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad vadovautis Å¡iuo vieninteliu teismo sprendimu, kaip precedentu nagrinėjamoje byloje, negalima, nes nurodytame teismo sprendime tiek faktinės bylos aplinkybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos, yra visiÅ¡kai skirtingos.

Be to, minėtas teismo sprendimas yra tik pavienis atvejis, kai baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu, ir Å¡is teismo sprendimas neatspindi susiformavusios teismų praktikos dėl BK 37 straipsnio taikymo. 10.2. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo K. B. praÅ¡ymÄ ir bylÄ nutraukti dėl jo padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

11. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. B. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tų pažeidęs bendrÄ sias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas K. B. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, veikÄ nuteistasis padarė tyčia, veika yra baigta, nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamÄ veikÄ padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)).

Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teisiamas pirmÄ kartÄ , vienÄ kartÄ buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kad nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. B. padarė bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (dalis paskirtų baudų yra nesumokėtos), nuo 2020 m. spalio 5 d. vykdo individualiÄ veiklÄ , mokosi Å iaulių profesinio rengimo centre.

Ä®vertinusi Å¡ias paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam K. B. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas yra artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam Å¡ios bausmės minimaliam terminui. Dėl to keisti nuteistajam bausmę nėra pagrindo.

12. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo K. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo K. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė