2016-07-05 Nr. AB-13901-3-61-3-00781-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1399-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00781-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 10.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Litlita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Litlita“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Litlita“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 18–20), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. S-3 (7-198/2013) „Dėl UAB „Litlita“ 2013 m. spalio 8 d. skundo“; 2) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 1A-345 „Dėl UAB „Litlita“ skundo“; 3) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM190059S; 4) perduoti šį ginčą atsakovui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamentas, išnagrinėjęs skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3LM190059S panaikinimo, jo nepatenkino ir 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1A-345 šią ataskaitą paliko galioti, o Mokestinių ginčų komisija 2014 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. S-3 (7-198/2013) paminėtą Muitinės departamento sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, priimti sprendimai yra neteisingi bei neteisėti. Pažymėjo, kad su muitine bylinėjasi beveik penkerius metus.

Prašo nustatyti mažesnį muito mokestį už 2007 m. iš JAV įmonės vardu įvežtą automobilį „Mitsubishi Outlander“. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai apgavo ir šio automobilio muitinę vertę nustatė netinkamai, neteisėtai pareikalavo patiems pakeisti statistinę automobilio prekinę vertę muitinio įforminimo metu ir perrašyti vertinimo ataskaitą bei pasinaudojo taisyklėmis, kurios įvežant į šalį automobilį dar negaliojo. Pareiškėjo teigimu, automobilis po eismo įvykio JAV į Lietuvą buvo įvežtas 2007 m. lapkričio 16 d. ir deklaruotas BAD importo rinkiniu Nr. 7LU96503989 laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai.

Muitinio įforminimo metu buvo deklaruota jo statistinė vertė 4 604,74 Lt, o likutinė – 7 675,40 Lt. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, nors ir buvo ne kartą apžiūrėję automobilį jūros kelte, įsakmiai pareikalavo nurodyti jo vertę prieš apgadinimą 42 703,30 Lt, o atkuriamosios vertės metodu nustatyti rinkos vertę 26 919,16 Lt. Automobilis, pareiškėjo tvirtinimu, iki šiol nesuremontuotas, muitininkai turi teisę jį bet kada apžiūrėti. Pažymėjo, kad Muitinės departamento 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 1A-361 jau buvo nurodyta panaikinti senąją ataskaitą ir, atlikus pakartotinį tyrimą, apskaičiuoti automobilio vertes iš naujo.

Naujo patikrinimo Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojai neatliko, iš karto nusprendė vadovautis ta pačia vertinimo ataskaita pagal tas pačias muitinio įvertinimo taisykles. Pareigūnai neatsižvelgė, kad automobilis, nors ir pagamintas Japonijoje, tačiau skirtas JAV rinkai, ir visi vertintojai savo kataloguose klaidingai nurodė jo rinkos kainas, todėl įmonės reikalavimas padaryti kitą vertinimą, esant tokiai galimybei, yra pagrįstas bei tenkintinas. Toks automobilis gamintojo parduodamas JAV rinkoje 20 proc. pigiau, ir vertintojas negalėjo taikyti 2007 m. rinkos instituto paruošto Europos žinyno verčių.

Pareiškėjas akcentavo, kad sprendime neteisingai konstatuota, jog bendrovė savo pretenzijoms pagrįsti neturi jokių rašytinių įrodymų. Paminėto automobilio sudaužytas kėbulas, sulaužyta priekinio rato pakabos šakė, sugadintas variklis bei greičių dėžė. Muitininkas automobilį nufotografavo ir akte nurodė paviršutinės apžiūros metu rastus kėbulo defektus, tačiau nenurodė, jog įskeltas dešinės pusės priekinis bei kairės pusės galinis žibintas, kurie dar kartą muitinės nurodymu skaičiuojant galinius kaštus pakeitė kainą.

Muitininkė 2011 m. spalio 17 d. nurodymu įpareigojo bendrovę perrašyti vertinimo ataskaitą. Automobilio vertė tapo 17 415 Lt. Tvirtino, kad negali realizuoti šios transporto priemonės, nes ji nesuremontuota ir visi defektai nepašalinti. Automobilis buvo laikomas Klaipėdos teritorinės muitinės sandėlyje šešis mėnesius, nes muitininkai atsisakė pratęsti leidimą. Norėdamas greičiau atsiimti iš sandėlio transporto priemonę, 5 700 Lt muito mokestį jau sumokėjo. Be to, Klaipėdos teritorinei muitinei įmonė pateikė A. A. individualios įmonės pažymą su sąskaita-faktūra bei kvitu, patvirtinančius, jog automobiliui pakeista greičių dėžė.

Prie skundo pareiškėjas pridėjo oficialią 2008 m. balandžio 9 d. pažymą Nr. S-01, patvirtinančią, kad paminėtai transporto priemonei dėl turimų defektų pakeistas ir variklis. Automobilis ir šiuo metu yra neperdažytas, todėl ant jo kėbulo aiškiai yra likusios visų buvusių sugadinimų žymės.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 36–38) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo 2007 m. į Lietuvos Respubliką įvežto ir importo deklaracijoje Nr. 10LTLR1000IM009357 (2010 m. rugpjūčio 4 d.) deklaruoto automobilio „Mitsubishi Outlander“ muitinės vertės nustatymo ir importo mokesčių perskaičiavimo pagrįstumo. Pareiškėjas skunde teismui išdėstė visiškai tokius pačius motyvus, kuriais buvo apskųsta Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3LM190059S Muitinės departamentui bei Mokestinių ginčų komisijai.

Pareiškėjas, atsakovo tvirtinimu, nepagrįstai teigė, kad pareigūnai jį apgavo ir privertė perrašyti automobilio vertinimo ataskaitą. Automobilio muitinė vertė, nuo kurios buvo papildomai apskaičiuoti mokesčiai, pakeista paties pareiškėjo iniciatyva ir prašymu. Bendrovė Klaipėdos teritorinei muitinei 2011 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą ištaisyti 2010 m. rugpjūčio 4 d. importo deklaracijoje deklaruotą importuoto automobilio statistinę vertę, atsižvelgiant į uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Remsta“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos Remsta“) parengtą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą.

Klaipėdos teritorinė muitinė, nustačiusi ataskaitos trūkumų, 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. (LM19)-V/14-22336 nurodė pateikti paaiškinimą bei patikslinti ataskaitą. Pareiškėjas neginčijo įpareigojimo ir pateikė patikslintą ataskaitą, kurioje paminėto importuoto automobilio rinkos vertė prieš apgadinimą nustatyta 42 703,30 Lt, o po apgadinimo – 26 919,16 Lt. Būtent šia patikslinta ataskaita Klaipėdos teritorinė muitinė ir rėmėsi, nustatydama paminėto automobilio muitinę vertę. Pareiškėjas, ginčydamas Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą, nepateikė objektyvių įrodymų, kad paminėtos transporto priemonės įvežimo į Lietuvą metu (2007 m. lapkričio 16 d.) jo rinkos vertė buvo kitokia, nei nustatyta jo paties Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktoje ir pagal jo užsakymą atliktoje ataskaitoje.

Atsakovo manymu, nėra jokio pagrindo teigti, jog muitinės pareigūnai pareiškėją „apgavo ir šio automobilio muitinę vertę nustatė netinkamai“. Pareiškėjo muitinei pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 3699 atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nepatenkinti pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 26 d. prašymo ištaisyti 2010 m. rugpjūčio 4 d. įformintoje importo deklaracijoje deklaruotą automobilio „Mitsubishi Outlander“ statistinę vertę Klaipėdos teritorinei muitinei nebuvo jokio pagrindo. Nepagrįsti skundo teiginiai, jog neįvykdytas Muitinės departamento 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 1A-361 ir Klaipėdos teritorinė muitinė neatliko pakartotinio patikrinimo.

Pažymėjo, kad pareiškėjui nesutikus su 2011 m. lapkričio 17 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1LM191008S, kuri buvo surašyta tenkinant jo paties prašymą, ir išnagrinėjus skundą Muitinės departamente, buvo nustatyti įmonės pateiktos patikslintos vertinimo ataskaitos Nr. 3699, kuria rėmėsi Klaipėdos teritorinė muitinė, priimdama sprendimą, netikslumai, dėl to Muitinės departamento 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 1A-361 skundo medžiaga buvo grąžinta Klaipėdos teritorinei muitinei, pavedant atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Vykdydama Muitinės departamento sprendimą, Klaipėdos teritorinė muitinė 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (LM19)-V/14-24062 ir pakartotinai 2012 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (LM19)-V/14-26480 įpareigojo pareiškėją pašalinti ataskaitoje pastebėtus trūkumus pagal priimtą Muitinės departamento sprendimą, tačiau dėl pačios bendrovės nebendradarbiavimo su Klaipėdos teritorine muitine ataskaitos trūkumai nebuvo pašalinti. Taigi Klaipėdos teritorinė muitinė, pakartotinai išnagrinėjusi turimus dokumentus ir nusprendusi, kad Muitinės departamento sprendime nurodyti Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nustatyti trūkumai neturi esminės įtakos importo mokesčių apskaičiavimui, priėmė naują sprendimą – 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM190059S, dėl kurios ir vyksta ginčas šioje byloje.

Pažymėjo, jog Klaipėdos teritorinė muitinė šio automobilio muitinį įvertinimą atliko pačios bendrovės prašymu, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis muitinės vertės nustatymą importuojamiems automobiliams, apgadintiems (sužalotiems) autoavarijos metu, dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio. Nustatant transporto priemonės muitinę vertę, atsižvelgiama tik į automobilio sužalojimus, apgadinimus, tačiau ne į tai, kokios konkrečios šalies rinkai jie skirti. Muitinės departamento nuomone, pareiškėjo atžvilgiu priimti šioje byloje ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, išnagrinėjus bei įvertinus visus jo pateiktus dokumentus ir pareikštus prieštaravimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 34–35) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad automobilis „Mitsubishi Outlander“ pirmą kartą laikinojo įvežimo procedūrai pateiktas 2007 m. lapkričio 16 d. įforminant BAD importo rinkinį. Laikinojo įvežimo procedūros įforminimo metu, t. y. 2007 m. lapkričio 16 d., šio automobilio, pagaminto 2004 m., rinkos vertė – 42 700 Lt (žinynas „Automobilių rinkos kainos“, 2007 m. spalis–gruodis, 63 psl., automobilis „Mitsubishi Outlander“, 2004 m., 2378 CMQ, 118 kW).

Paminėto automobilio laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo metu importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė buvo nustatoma, remiantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtinta Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Atsižvelgiant į tai, jog pirmą kartą pateikdama paminėtą automobilį laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai bendrovė nenurodė vizualiai nematomų defektų, t. y. pavarų dėžės gedimo, prie Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto nepridėjo tam tikros markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašyto tikrinimo protokolo, muitinė, vadovaujantis Metodikos 20.1.2 punktu, negali remtis turto vertintojų sudaryta vertinimo ataskaita, kurioje į remonto kaštus skaičiuojamos vizualiai nematomiems defektams pašalinti reikalingos išlaidos, kai numatyta Metodikos 20.1.2 punkte.

Akcentavo, kad bendrovė nevykdė muitinės reikalavimo patikslinti UAB „Klaipėdos Remsta“ vertinimo ataskaitą Nr. 3699, pašalinant iš remonto kaštų remonto defektų, kurie nebuvo užfiksuoti laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros įforminimo metu, bei vertinimo ataskaitos kalkuliacijos detalizacijoje taikyti 2007 m. lapkričio 16 d. galiojusį 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) tarifą. Atsižvelgus į tai, kad po muitinio įforminimo deklarantas nepateikė duomenų bei patvirtinančių dokumentų apie automobilio techninę būklę, po muitinio įforminimo pateikta vertinimo ataskaita Nr. 3699, sudaryta nesilaikant reikalavimų, negali būti tinkama importuojamo automobilio muitiniam įvertinimui.

Klaipėdos teritorinė muitinė, pakartotinai patikrinusi bendrovės pateiktus dokumentus, įvertino tai, kad patikslintoje vertinimo ataskaitoje bendrovė įvykdė nurodymą transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo patikslinti iš 22 303,30 Lt į 42 703,30 Lt, o apskaičiuoti detalių, kurių defektai nebuvo užfiksuoti laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo metu, t. y. priekinio dešinės pusės žibinto bei galinio kairės pusės žibinto, remonto kaštai bei PVM tarifo patikslinimas iš 21 į 18 proc. sudarytų labai nežymų apgadintos transporto priemonės rinkos vertės padidėjimą, nusprendė muitinę vertę nustatyti remiantis UAB „Klaipėdos Remsta“ sudaryta patikslinta vertinimo ataskaita Nr. 3699.

Apskaičiuota importuoto naudoto automobilio muitinė vertė – 17 415,00 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu (b. l. 61–66) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM190059S, Muitinės departamento 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 1A-345 ir Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. S-3 (7-198/2013) bei perduoti šį ginčą atsakovui nagrinėti iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamos Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3LM190059S, kuri laikytina viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-163/2013, nurodė, kad šiuo atveju teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamų aktų tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėjas grindė skundo reikalavimus, taip pat nurodė kaip pažeidžiančius jo teises, vertinimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimai grindžiami tuo, jog ginčo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, surašydamas ginčijamą ataskaitą, netinkamai įvertino automobilio muitinę vertę – neatsižvelgė į tai, jog automobilis „Mitsubishi Outlander“ buvo gaminamas JAV rinkai; automobilis buvo remontuojamas (keista greičių dėžė, variklis). Vertindamas pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas pažymėjo, kad naudotų keleivinių ir krovininių automobilių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes reglamentuoja Metodika. Teismas vadovavosi Metodikos 19, 20–23, 20.1.1 punktais ir padarė išvadą, kad turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita yra juridinę reikšmę turintis dokumentas, pagrindžiantis automobilio rinkos vertę.

Teismas nustatė, jog bendrovės įvežto automobilio „Mitsubishi Outlander“ muitinė vertė nustatyta paties pareiškėjo užsakyta ir UAB „Klaipėdos Remsta“ sudaryta (2011 m. lapkričio 4 d. patikslinta) turto vertinimo ataskaita. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog skundžiama Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3LM190059S buvo priimta tinkamai įvertinus UAB „Klaipėdos Remsta“ sudarytos (2011 m. lapkričio 4 d. patikslintos) automobilio „Mitsubishi Outlander“ vertinimo ataskaitos duomenis, t. y. pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui pateiktu ir automobilio muitinę vertę pagrindžiančiu įrodymu. Be to, pareiškėjas su trečiojo suinteresuoto asmens įpareigojimais patikslinti pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą sutiko, dėl šių įpareigojimų teisėtumo ginčas nebuvo keliamas. Pažymėjo ir tai, jog Klaipėdos teritorinė muitinė ginčijamame sprendime UAB „Klaipėdos Remsta“ sudarytos vertinimo ataskaitos trūkumus, kurie šiek tiek sumažino automobilio muitinį įvertinimą, vertino kaip neesminius, t. y. priėmė pareiškėjui palankesnį sprendimą, negu būtų priimtas ištaisius ataskaitos trūkumus. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriuos vertinant būtų galima teigti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, surašydama 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM190059S, pažeidė tokio sprendimo priėmimo procedūras ar neteisingai įvertino jai pateiktus dokumentus. Esant aptartai teisinei bei faktinei situacijai, teismas pripažino, kad pareiškėjo skundo motyvai, jog automobilio muitinė vertė buvo nustatyta netinkamai, nelaikytini pagrįstais.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, surašydama 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM190059S, faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, paminėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Remdamasis tais pačiais motyvais, teismas atmetė ir skundo reikalavimą panaikinti Muitinės departamento 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 1A-345 ir Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. S-3 (7-198/2013), kurie priimti įstatymo nustatyta ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo keliamą ginčą. Pažymėjo, jog skundo reikalavimas, kuriuo prašoma perduoti atsakovui pareiškėjo keliamą ginčą nagrinėti iš naujo, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM190059S. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 69–70) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas jo argumentus išnagrinėjo šališkai, todėl nerado nei vieno pagrindo patenkinti skundą praktiškai tais pačiais, kaip ir ikiteisminių institucijų nurodytais, motyvais. Pareiškėjas toliau iš esmės pakartoja skundo argumentus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79–81) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, teismas teisingai taikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo dalyką. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė tokius pačius motyvus, kuriais paremti visi skundai šioje byloje. Muitinės departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas nesutikimo su skundžiama Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3LM190059S priežastis bei dėl jų pasisakė priimdamas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 1A-345. Muitinės departamento poziciją šiame ginče patvirtino bei pareiškėjo nesutikimo su tokia pozicija argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė Mokestinių ginčų komisija bei Vilniaus apygardos administracinis teismas. Visiškai sutinka su Mokestinių ginčų komisijos bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone šioje byloje bei priimtais teisėtais ir pagrįstais sprendimais. Akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog skundžiama supaprastinto patikrinimo ataskaita buvo priimta tinkamai įvertinus UAB „Klaipėdos Remsta“ sudarytos (2011 m. lapkričio 4 d. patikslintos) automobilio „Mitsubishi Outlander“ vertinimo ataskaitos duomenis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad muitinė, surašydama paminėtą ataskaitą, pažeidė tokio sprendimo priėmimo procedūras ar neteisingai įvertino jai pateiktus dokumentus. Muitinė automobilio muitinį įvertinimą atliko vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis muitinės vertės nustatymą importuojamiems automobiliams, apgadintiems (sužalotiems) autoavarijos metu, dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio. Pareiškėjas neįrodė, jog Klaipėdos teritorinė muitinė 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3LM190059S nepagrįstai apskaičiavo ir įregistravo jo atžvilgiu mokestinę prievolę muitinei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-912/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75–78) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad motyvai, kuriais remiantis prašoma panaikinti Muitinės departamento ir teritorinės muitinės sprendimus, nepagrįsti. Iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, pažymėdamas, kad tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – šalių nesutarimai dėl pareiškėjo, kaip muitinio tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją vykdytojo, 2007 m. lapkričio 16 d. įvežto (paminėto) automobilio muitinės vertės nustatymo pagrįstumo. Kolegija pažymi, kad teisės taikymo požiūriu abi ginčo šalys pripažįsta, jog šioje byloje yra taikytinos tam tikros 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), bei su šiuo teisės aktu suderintos Metodikos normos, kuriose yra pateiktos importuotų apgadintų automobilių muitinės vertės nustatymo taisyklės. Kalbant apie faktines bylos aplinkybes, šalys taip pat iš esmės neginčija fakto, kad pareiškėjo pradėta paminėta laikinojo įvežimo perdirbti muitinės (tranzito) procedūra paminėtų teisės aktų taikymo požiūriu nebuvo užbaigta. Šalių nesutarimai kilo dėl skirtingo faktinių šio mokestinio ginčo aplinkybių įvertinimo ta prasme, ar muitinės įstaigos (ir Mokestinių ginčų komisija) teisingai ir pagrįstai taikė Bendrijos muitinės kodekso bei Metodikos nuostatas dėl pareiškėjo įvežto paminėto (naudoto) automobilio muitinės vertės nustatymo ir teisingai įvertino faktines automobilio muitinei vertei nustatyti reikšmingas aplinkybes.

Pasisakydama dėl pareiškėjo įvežto paminėto automobilio muitinės vertės nustatymo, kolegija akcentuoja šias nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiama 2013 m. sausio 25 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3LM190059S buvo surašyta paties pareiškėjo iniciatyva (pagal jo 2011-08-26 trečiajam suinteresuotam asmeniui paduotą prašymą) ir buvo grindžiama pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikta (vykdant trečiojo suinteresuoto asmens nurodymą dėl jos trūkumų pašalinimo, ištaisyta) UAB „Klaipėdos Remsta“ 2010 m. liepos 29 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 3699; 2) šio mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šioje vertinimo ataskaitoje pateikti ginčo automobilio įvertinimai teisės taikymo požiūriu yra neteisingi; 3) pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl, jo manymu, neteisingo ginčo automobilio muitinės vertės nustatymo iš esmės yra tapatūs argumentams, kurie buvo jo nurodyti Muitinės departamentui ir Mokestinių ginčų komisijai paduotuose skunduose ir į kuriuos, kolegijos vertinimu, išsamiai buvo atsakyta pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamuose šių institucijų sprendimuose. Naujų, Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo neaptartų, argumentų apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgdama į išvardytas aplinkybes, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo reikalavimų nepagrįstumo.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Litlita“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė