Legislator Case Law & Legislation
575cdeca-7230-410f-b5fe-b8f94f63fcfe AI generated

575cdeca-7230-410f-b5fe-b8f94f63fcfe · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 575cdeca-7230-410f-b5fe-b8f94f63fcfe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti Lietuvos valstybę kalta, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalies reikalavimus, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimus, baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, LR Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Legislator headnote

AI generated

575cdeca-7230-410f-b5fe-b8f94f63fcfe · Vilniaus apygardos teismas: Nurodė, kad nors nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarties perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iki pakartotinio Vilniaus apygardos teismo 2018-01-22 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 20 mėnesių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, peržiÅ«rėta kasacine tvarka, kasacinio teismo nutartimi grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir pakartotinai iÅ¡nagrinėta apeliacinio teismo, 20 mėnesių laikotarpis buvo pakankamai operatyvus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-506-656/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05051-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Barkausko ir RÅ«tos Veniulytės – JankÅ«nienės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama ieÅ¡kovo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratÅ«ros ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti Lietuvos valstybę kalta, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , tuo pažeidžiant Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalies reikalavimus, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimus, baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, LR Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos neturtinę 5000 Eur žalÄ ; priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros neturtinę – 5000 Eur žalÄ ; priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 3000 Eur neturtinę žalÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2015-01-11 ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėta administracinės teisenos byla, suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kelių eismo taisyklių (toliau KET) 101 punkto pažeidimo ir administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio pažeidimo. 2015-03-02 buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ ir administracinė byla buvo persiusta pagal teritorinį priklausomumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) 1 policijos komisariatÄ (toliau PK). 2015-06-19 ieÅ¡kovui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnyje, jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015-03-19 ir baigtas tiktai 2016-05-11, bendra ikiteisminio tyrimo trukmė - vieneri metai vienas mėnuo ir dvideÅ¡imt keturios dienos. Pagal BPK 176 str. l d. 2 punktÄ , tokios kategorijos nusikaltimai turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir ikiteisminis tyrimas atliktas per Å¡eÅ¡is mėnesius, bet ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vyko du kartus ilgiau, tokiu bÅ«du buvo pažeisti BPK 176 str. l d. 2 punkto reikalavimai, taip pat Europos žmogaus teisių Konvencijos (toliau EŽTK) 6 str. l d. bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 str. l d. 3. 2016-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2016-06-20, nuosprendis paskelbtas 2016-11-10.

Pirmos instancijos teismo nuosprendį ieÅ¡kovui apskundus, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, vėliau kasacinės instancijos teisme truko iki 2017-10-24, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir grÄ Å¾ino baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka. 2017-10-27 baudžiamoji byla buvo iÅ¡siųsta į Vilniaus apygardos teismÄ ir paskirta nagrinėti 2017-11-28. Tačiau apie teismo posėdžio datÄ ieÅ¡kovas sužinojo atsitiktinai užėjęs į Vilniaus apygardos teismÄ , nes teismo Å¡aukimas jam visiÅ¡kai nebuvo įteiktas, jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datÄ .

Dėl teisės į gynybÄ pažeidimo ieÅ¡kovas parašė pareiÅ¡kimÄ ir teismo posėdis buvo atidėtas, o 2018-01-22 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į baudÄ . Bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme užtruko tiktai dėl teisėjų ir teismo sekretorės aplaidumo ir nerÅ«pestingumo, nes niekas nepatikrino, ar ieÅ¡kovui buvo įteiktas teismo Å¡aukimas ir praneÅ¡ta apie teismo posėdžio datÄ .

4. Kaip neteisėtus prokuratÅ«ros veiksmus nurodė prokurorų dėmesio nekreipimÄ Ä¯ baudžiamojoje byloje suplyÅ¡usius lapus, tinkamÄ ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso nekontroliavimÄ , taip pat dėmesio nekreipimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo diskriminacijÄ , atsakymų neteikimÄ Ä¯ suraÅ¡ytus atsiliepimus.

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl visų ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų aplinkybių jis pergyveno stresÄ ir buvo visiÅ¡koje nežinomybėje ilgÄ laikÄ , jam buvo nukritusi nuotaika, o ilgas ikiteisminis tyrimas veikė neigiamai, dėl to jam turi bÅ«ti atlyginta patirta neturtinė žala.

6. Atsakovė, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas ir pats savo veiksmais įtakojo bylos nagrinėjimo trukmę: teikė skundus ar prašymus, dėl kurių baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo arba atidėtas arba negalėjo būti priimtas galutinis sprendimas byloje. Kaltinamojo gynėjas taip pat prašė neskirti teismo posėdžių tam tikromis mėnesio dienomis. Nurodė, kad ieškovas, deklaratyviai nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko pernelyg ilgai, šių teiginių nepagrindė konkrečiai nurodydamas, kokių pareigų neatliko teisėsaugos pareigūnai ir teismas. Dėl neturtinės žalos ieškovas savo teiginių taipogi nepagrindė.

7. Atsakovė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK), prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nors ir buvo tiriama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tačiau egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių tyrimas nebuvo baigtas per Å¡eÅ¡is mėnesius, tarp kurių ir paties ieÅ¡kovo procesinis elgesys (skundų teikimas, dokumentų, nesusijusių su tyrimo dalyku teikimas, nuÅ¡alinimai ir kt.). IeÅ¡kovo argumentai dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo grįsti subjektyviomis prielaidomis ir ieÅ¡kovo asmeninėmis interpretacijomis. IeÅ¡kovas neįrodė, kad policijos pareigÅ«nai ieÅ¡kovo atžvilgiu pažeidė teisės normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti ar pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

8. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį deliktinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti teisėjo ar teismo kaltę. Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime nėra teisėjo kaltės įrodymas. Teisėjo ar teismo kaltė yra tik tada, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti.

9. Nurodė, kad nors nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarties perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iki pakartotinio Vilniaus apygardos teismo 2018-01-22 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 20 mėnesių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, peržiÅ«rėta kasacine tvarka, kasacinio teismo nutartimi grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir pakartotinai iÅ¡nagrinėta apeliacinio teismo, 20 mėnesių laikotarpis buvo pakankamai operatyvus.

Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso kompensuojama tuomet, kai baudžiamasis procesas trunka nepalyginamai ilgiau, nei kad šiuo atveju. Nurodė, kad nei vienas teismas nekonstatavo, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai ar baudžiamasis procesas buvo vilkinamas; ieškovas aktyviai naudojosi savo teisėmis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teikė įvairius skundus bei prašymus, nors savo procesinėmis teisėmis reikia naudotis atsakingai ir jomis nepiktnaudžiauti.

Pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taigi dėl savo elgesio ir kilusių neigiamų pasekmių jis taip pat turi prisiimti atsakomybę, darydamas teisės pažeidimus, turi žinoti bei suprasti, kad jo elgesys turės neigiamų pasekmių ir jam pačiam.

10. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo posėdžio 2017-11-28 protokolo matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo tiek ieÅ¡kovas, tiek jo gynėjas advokatas; be to, teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, siekiant ieÅ¡kovui suteikti galimybę papildomai susipažinti su bylos medžiaga, todėl nėra aiÅ¡ku, kokių neigiamų pasekmių ieÅ¡kovui sukėlė ta aplinkybė, kad jam nebuvo įteiktas teismo Å¡aukimas ir praneÅ¡imas apie teismo posėdžio datÄ . III Teismo sprendimo esmė 11.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiška Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė – dveji metai, dešimt mėnesių ir dvi dienos (iš jų: ikiteisminis tyrimas – vieneri metai, vienas mėnuo ir 22 dienos (nuo 2015-03-19 iki 2016-05-11, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme – vieneri metai, aštuoni mėnesiai (nuo 2016-05-16 iki 2018-01-22.). Tokia baudžiamojo proceso trukmė EŽTT praktikoje nėra traktuojama kaip ilga.

12. Vertindamas ikiteisminio tyrimo trukmę, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo trukmė atitiko baudžiamosios bylos sudėtingumÄ ir paties ieÅ¡kovo elgesį procese. Tai, kad ieÅ¡kovas skundė 2015-08-25 teismo nutartį dėl ekspertizės skyrimo, Å¡alino prokurorę dėl kreipimosi dėl teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo bei atsisakymo vertinti S. B. kilmę patvirtinančius įrodymus, skundė 2015-10-30 teismo nutartį dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo, atsisakė vykti atlikti ekspertizę, teikė praÅ¡ymus skirti konkretų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjÄ , o reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčija ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus kaip nepakankamai aktyvius, operatyvius, siekiant ikiteisminį tyrimÄ užbaigti per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ , tik patvirtina, jog ir paties ieÅ¡kovo elgesys įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę.

13. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu jis neteisėtai buvo patalpintas į psichiatrinę įstaigÄ , kad visas ikiteisminis tyrimas yra susidorojimas su juo dėl jo karaliÅ¡kos kilmės, kad jis buvo diskriminuojamas dėl karaliÅ¡kos kilmės, vertintinos kaip subjektyvios, įrodymais nepagrįstos ieÅ¡kovo prielaidos. Prokuroro praÅ¡ymu ekspertizę skyrė teismas, tai teismas vertino visas aplinkybes, pagrindžiančias ekspertizės bÅ«tinumÄ . Pažymėtina, jog teismo nutartis buvo peržiÅ«rėta ir apeliacine tvarka, S. B. pateikus skundÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti teismų priimtas nutartis.

14. BylÄ su kaltinamuoju aktu perdavus teismui (BPK 220 str.) 2016-05-16, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas paskyrė teisėjÄ , rengsiantį bylÄ nagrinėti teisme. Bylos nagrinėjimas teismuose baigtas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-22 nuosprendžiu, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendis dėl bausmės rūšies buvo pakeistas, kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas. IeÅ¡kovas aktyviai naudojosi savo teisėmis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teikė įvairius skundus bei praÅ¡ymus.

15. Ieškovo argumentai dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų, pasireiškiantys nepakankamu ikiteisminio, teisminio tyrimo kontroliavimu, neatsakymu į ieškovo surašytus atsiliepimus yra nekonkretūs, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini neįrodytais. Apibendrinant, teismas nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų veiksmų, kuriais būtų pažeisti Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio l dalies reikalavimai, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių Pakto 14 straipsnio l dalies reikalavimai, BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

16. IeÅ¡kovas nurodo, jog dėl neteisėtų veiksmų patyrė iÅ¡gyvenimus, stresÄ , akmenligę, prapliko, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ä® bylÄ pateikti 2017-02-27 ir 2018-02-06 VšĮ Centro poliklinika medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai/siuntimai su juose nurodytomis diagnozėmis nepatvirtina, jog S. B. diagnozuotos ligos atsirado kaip ikiteisminio, teisminio tyrimo pasekmė. Akivaizdu, kad bet kuriam asmeniui ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimas sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Tačiau ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, reikÅ¡mingos klausimo dėl žalos atsiradimo iÅ¡sprendimui, yra neįrodytos (per ilgas ikiteisminis tyrimas) ir negali bÅ«ti vertinamos kaip aplinkybės (veiksniai), sukeliančios neturtinės žalos, iÅ¡reikÅ¡tos pinigais, atsiradimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 17. IeÅ¡kovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti.

18. Apeliantas nurodė, kad teismas klaidingai, aplaidžiai, paviršutiniškai bei neteisėtai nenustatė jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų veiksmų, kuriais būtų pažeisti Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai, Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalies reikalavimai.

19. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė buvo 2 metai, 10 mėnesių ir 2 dienos, o tokia baudžiamojo proceso trukmė EŽTT praktikoje bei konkrečioje byloje traktuojama kaip ilga. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo trukmė laikytina nepagrįstai neprotinga, pažeidžianti baudžiamojo proceso dalyvių teises, neatitinkanti baudžiamosios bylos sudėtingumo ir paties ieÅ¡kovo elgesio procese. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas skundė teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo, Å¡alino prokurorę dėl kreipimosi dėl teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo bei atsisakymo vertinti S. B. kilmę patvirtinančius įrodymus, atsisakė vykti atlikti ekspertizę, teikė praÅ¡ymus skirti konkretų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjÄ , o reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčija ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus kaip nepakankamai aktyvius, operatyvius, siekiant ikiteisminį tyrimÄ užbaigti per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ , nepatvirtina, jog jo elgesys įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas per LR BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ nebuvo baigtas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu dirbtinai kilo bÅ«tinybė paskirti ir atlikti net kelis tyrimus dėl jo psichinės bÅ«klės, kurie nebuvo objektyviai bÅ«tini ir svarbÅ«s, bei dėl to trukusių specialistų iÅ¡vados ir ekspertizės akto suraÅ¡ymo ir pateikimo.

20. Apelianto papildomai teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu jis neteisėtai buvo patalpintas į psichiatrinę įstaigÄ , kad visas ikiteisminis tyrimas yra susidorojimas su juo dėl jo karaliÅ¡kos kilmės, kad jis buvo diskriminuojamas dėl karaliÅ¡kos kilmės, negali bÅ«ti vertintinos kaip subjektyvios, įrodymais nepagrįstos prielaidos, nes tai yra faktai. Jo kilmė turėjo ir galėjo turėti įtakos baudžiamosios atsakomybės taikymui, Å¡iuo atveju tai buvo motyvas baudžiamajai atsakomybei atsirasti ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl to buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27, 28, 29 straipsnių nuostatos, LR BPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas.

21. IeÅ¡kovo pateikti argumentai dėl neteisėtų prokuratÅ«ros veiksmų, pasireiÅ¡kiantys nepakankamu ikiteisminio, teisminio tyrimo kontroliavimu, neatsakymu į ieÅ¡kovo suraÅ¡ytus atsiliepimus yra konkretÅ«s, nedeklaratyvÅ«s ir pagrįsti raÅ¡ytinais pirmosios instancijos teisme neiÅ¡tirtais įrodymais, todėl laikytini įrodytais. IeÅ¡kovo teiginiai iÅ¡sakyti teismo posėdžio metu, susiję su suplėšytais ikiteisminio tyrimo bylos lapais, taip pat yra Å¡ios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, kadangi susiję su ieÅ¡kovo reikalavimu atlyginti jam žalÄ dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, be to, jau buvo reikÅ¡ti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nebuvo įvertinti nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl teismas privalėjo iÅ¡nagrinėti Å¡ias aplinkybes.

22. Ä® bylÄ pateikti VÅ Ä® „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai/siuntimai su juose nurodytomis diagnozėmis patvirtina, jog S. B. diagnozuotos ligos atsirado kaip ikiteisminio, teisminio tyrimo pasekmė, todėl jis įrodė, jog patyrė žalÄ , taip pat įrodė, jog žala apskritai atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo metu atliktų veiksmų. Å iuo atveju yra pagrindo pripažinti neteisėtų veiksmų atlikimÄ , todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas jau vien dėl Å¡ios priežasties.

23. AtsakovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

24. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui. Apeliantas Å¡ių įrodymų nepateikia ir apeliaciniame skunde, formaliai nurodydamas, kad pagal EŽTT praktikÄ tokios trukmės procesas yra laikytinas per ilgu.

25. Teismas įvertino visus EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus, t. y. tiek konkrečios bylos sudėtingumÄ , tiek apelianto elgesį, tiek valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesÄ , tiek proceso reikÅ¡mę apeliantui. Teismas nenukrypo nuo vieningos teismų praktikos, pagal kuriÄ vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ . Teismas aiÅ¡kiai konstatavo aplinkybes, dėl kurių nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti - tai yra, kad ieÅ¡kovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokuroro neteisėtų veiksmų.

26. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodžius bent vienos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas negalimas. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ viso patyrė kokiÄ nors žalÄ , taip pat neįrodė, jog žala apskritai galėjo atsirasti dėl ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų. IeÅ¡kovo teismui pateikti dokumentai, neva pagrindžiantys jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , nėra pakankami konstatuoti, kad jis patyrė esminius, ilgalaikius, gyvenimÄ apsunkinančius pokyčius ir, kad jis juos galėjo patirti bÅ«tent dėl teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų ir teismo veiksmų, o tuo labiau pagrindžiantys ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ - 13 000 eurų sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

27. AtsakovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad proceso delsimu paprastai apibÅ«dinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų trukmė laikytina per ilga. Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje iki pakartotinio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo beveik 20 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teisme bei kasacinės instancijos teisme, po to grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir iÅ¡nagrinėta apeliacinės instancijos teisme, 20 mėnesių laikotarpis buvo pakankami operatyvus.

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje neturtinė žala priteisiama, kai baudžiamasis procesas trunka nepalyginamai ilgiau.

29. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie teismo posėdžio datÄ , tačiau ieÅ¡kovas su atstovu dalyvavo 2017-11-28 teismo posėdyje ir posėdis buvo atidėtas siekiant sudaryti galimybę papildomai susipažinti su bylÄ .

30. AtsakovÄ Lietuvos RespublikÄ atstovaujantis Vilniaus apskrities policijos komisariatas atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovas teikė daugkartinius praÅ¡ymus ir skundus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teisėjų veiksmų neteisėtumo.

33. IeÅ¡kovas teigia, kad žalÄ suklėlė per ilgas baudžiamasis procesas, kuris užtruko 2 metus, 10 mėnesių ir 2 dienas, tačiau, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui. Apeliantas Å¡ių įrodymų nepateikia ir apeliaciniame skunde, formaliai nurodydamas, kad pagal EŽTT praktikÄ tokios trukmės procesas yra laikytinas per ilgu.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar nebuvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiÅ¡kėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7- 375/2011, su tolesnėmis nuorodomis). Asmuo, kuriam yra praneÅ¡ta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali praÅ¡yti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimÄ , jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 36743/97; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 55479/00; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 70661/01).

35. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar nagrinėjamu atveju buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpÄ procesÄ , įvertino visus EŽTT praktikoje suformuotus kriterijus, t. y. tiek konkrečios bylos sudėtingumÄ , tiek apelianto elgesį, tiek valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesÄ , tiek proceso reikÅ¡mę apeliantui. Teismas nenukrypo nuo vieningos teismų praktikos, pagal kuriÄ vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ .

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , sprendime detaliai aptaręs tiek ikiteisminio tyrimo eigÄ , tiek proceso eigÄ bylÄ nagrinėjant teisme, pagrįstai konstatavo, kad 2 metus, 10 mėnesių ir 2 dienas trukęs baudžiamasis procesas atitiko baudžiamosios bylos sudėtingumÄ bei paties ieÅ¡kovo elgesį. EŽTT praktikoje Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai dėl panaÅ¡ios trukmės proceso nustatomi nedažnai, paprastai tais atvejais, kai procese buvo ilgų akivaizdžių delsimų, o proceso poveikis pareiÅ¡kėjui - reikÅ¡mingas (pvz., jis buvo laikomas suimtas) (žr., pvz., e. g.

Petrenko v. Russia, no. 30112/04, judgment of 20 January 2011).

36. Teismas pagrįstai nustatė, kad ikiteisminis tyrimas per LR BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ nebuvo baigtas dėl kilusios bÅ«tinybės paskirti ir atlikti net kelis tyrimus dėl S. B. psichinės bÅ«klės tyrimo bei dėl to trukusių specialistų iÅ¡vados ir ekspertizės akto suraÅ¡ymo ir pateikimo. Nors apelianto vertinimu jo psichinės bÅ«klės tyrimai nebuvo objektyviai bÅ«tini ir svarbÅ«s, tai yra tik subjektyvi jo nuomonė, o teiginiai, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo neįvertino visų reikÅ¡mingų duomenų, yra deklaratyvÅ«s. Aplinkybė, jog tokie teismo sprendimai buvo apskųsti ir jų pagrįstumas įvertintas aukÅ¡tesniojo teismo, nesuteikia pagrindo kvestionuoti minėtų ekspertizių bÅ«tinumo ar kelti klausimÄ dėl ekspertizių skyrimo tvarkos pažeidimų.

LR BPK 176 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

37. Sutiktina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo tęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas - ieškovo psichinės būklės tyrimas, teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas ir susiję kiti veiksmai, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo yra pakaltinamas, yra svarbi priežastis termino tęsimui, todėl ilgesnė nei įstatyme numatyta ikiteisminio tyrimo trukmė yra pateisinama.

38. Teismas pagrįstai atsižvelgė į paties apelianto aktyvų elgesį baudžiamojo proceso eigoje teikiant įvairius skundus ir pareiÅ¡kimus bei pripažino, kad paties ieÅ¡kovo elgesys įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę. Sutiktina, kad apelianto naudojimasis procesinėmis teisėmis teikiant skundus ir pareiÅ¡kimus negali bÅ«ti varžomas, tačiau, kita vertus, bet kuriam procese dalyvaujančiam turėtų bÅ«ti suprantama, kad kuo daugiau teikiama skundų ar pareiÅ¡kimų, tuo objektyviai labiau tikėtina ilgesnė proceso trukmė. Todėl proceso trukmės pailgėjimas dėl Å¡io aspekto negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas konstatuoti valstybės institucijų neteisėtÄ prisidėjimÄ prie to, nes tiek asmuo, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis teikti skundus ir pareiÅ¡kimus, tiek atitinkamos valstybės institucijos, nagrinėdamos juos atitinkamÄ laikotarpį, veikia teisėtai.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas - procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal objektyvias galimybes ir operatyviai, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtis, psichiatrinių ekspertizių atlikimo specifikÄ ir tvarkÄ . Apelianto ikiteisminio tyrimo trukmė nėra itin ilga, ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti tęsiamas tiek, kiek bÅ«tina siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Pažymėtina, kad ilgesnis nei įstatyme numatytas ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpis pats savaime nėra kriterijus, kuriuo remiantis galima bÅ«tų konstatuoti veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , o kitų, galimai neteisėtų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmų S. B. nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nedetalizavo, todėl jo teiginiai dėl nepakankamos ikiteisminio tyrimo kontrolės, atsakymų nepateikimo į ieÅ¡kovo atsiliepimus, pagrįstai įvertinti kaip deklaratyvÅ«s ir nekonkretÅ«s, todėl neįrodyti.

40. Pagrįstai atmesti ieÅ¡kovo argumentai dėl neteisėtų teismo veiksmų, pasireiÅ¡kiantys tuo, jog jam nebuvo iÅ¡siųstas Å¡aukimas į teismo posėdį. 2017-11-27 S. B. pateikė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį dėl susipažinimo su byla ir pasiruoÅ¡imo gynybai. 2017-11-28 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad į teismo posėdį atvyko nuteistasis S. B., jo gynėjas ir teismas tenkino nuteistojo S. B. praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, suteikė nuteistajam jo praÅ¡ymu galimybę papildomai susipažinti su bylos medžiaga, paskyrė kitÄ posėdžio datÄ 2017-12-21. 2018-01-22 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nuosprendis dėl bausmės rūšies buvo pakeistas, kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas. Taigi Å¡aukimo į teismo posėdį neįteikimas nesutrukdė ieÅ¡kovui įgyvendinti savo procesines teises.

41. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo diskriminuojamas dėl karaliÅ¡kos kilmės yra subjektyvios, įrodymais nepagrįstos ieÅ¡kovo prielaidos. Vien faktas, kad prokurorė atsisakė vertinti S. B. kilmę patvirtinančius įrodymus (dėl ko apeliantas taip pat prašė nuÅ¡alinti prokurorę) netiesiogiai patvirtina, kad vykdant baudžiamÄ jį S. B. persekiojimÄ , nebuvo sureikÅ¡minama jo kilmė ir tai neturėjo jokios įtakos baudžiamosios atsakomybės jam taikymui.

42. Nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes ieÅ¡kovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokuroro neteisėtų veiksmų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodžius bent vienos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ viso patyrė kokiÄ nors žalÄ , taip pat neįrodė, jog žala apskritai galėjo atsirasti dėl ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų.

Teismui pateikti dokumentai, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėja jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , nėra pakankami konstatuoti, kad jis patyrė esminius, ilgalaikius, gyvenimÄ apsunkinančius pokyčius ir, kad jis juos galėjo patirti bÅ«tent dėl teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų ir teismo veiksmų bei pagrindžiantys ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ - 13 000 eurų sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : IeÅ¡kovo S. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d.sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Andrius Ignotas Alvydas Barkauskas Rūta Veniulytė – Jankūnienė