2017-05-23 Nr. AB-10745-3-61-3-04605-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3568-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04605-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant M. L., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) prašymu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1P-3260 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) posto inspektoriui M. L.

Nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1B-801 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus M. L. veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2016 m. spalio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2883 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM posto inspektorius M. L. 2016 m. gegužės 27 d. atlikdamas pareigas Šalčininkų kelio poste ir gavęs informaciją, kad transporto priemonėje VW Passat CC (v. n. (duomenys neskelbtini)) gali būti gabenamos paslėptos akcizinės prekės, nepaėmė transporto priemonės vairuotojo dokumentų bei neatliko kitų veiksmų, kad minėta transporto priemonė be patikros neišvyktų iš posto teritorijos. Šiais savo veiksmais (netinkamu veikimu) M. L. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi M. L. yra Profesinės sąjungos narys, Muitinės departamentas 2016 m. lapkričio 10 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą M. L.. Profesinė sąjunga 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1 P-3260 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Nurodė, kad su tokiu atsakovo atsakymu nesutinka, manė, kad jis nepagrįstas. 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 27.3 papunktis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies nuobauda skirtina pareigūnui už padarytą tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Šiuo atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje, tarnybinio patikrinimo išvadoje, Profesinės sąjungos rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą M. L. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga skundžiamame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu ir aktyvus dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo pašymą (b. l. 40-43) su juo nesutiko.

Nurodė, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinė sąjunga, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais nustatytais faktais ir aplinkybėmis, manė, kad komisija juos įvertino netinkamai ir neobjektyviai, patikrinimą atliko tendencingai, nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų. Visa tai leidžia teigti, kad darbdavys pareigūnui ketina skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu (b. l. 71-74) pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1P-3560 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. L..

Teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga, 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1P-3260 atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. L. (b. l. 11-12), argumentavo, kad Muitinės departamentas, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, taiko dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus. Nurodė, kad atsižvelgus į M. L. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, mano, kad priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – pastabą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinusi tai, kad pareigūnas dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertino kaip poveikio priemonę jam ir Profesinės sąjungos nariams.

Remdamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 16 straipsnio 3 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 2 dalimi, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties 27.3 punktu (b. l. 36–46), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šias nuostatas (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011, 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012), pagal kurią profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais; profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, teismas pažymėjo, jog profesinei sąjungai nėra suteikta teisė apskritai vertinti prašomos skirti nuobaudos pagrįstumo, jos adekvatumo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui, tačiau tai vertinama prielaidos dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo aspektu.

Skundžiamame atsakovo rašte nėra nurodoma išsamių motyvų ar argumentų, kad tarnybinę nuobaudą M. L. siekiama skirti būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, nepateikti jokie faktai, galintys pagrįsti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo. Atsakovas rašte abstrakčiai pateikia savo vertinimą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra poveikio priemonė pareigūnui ir Profesinės sąjungos nariams, tačiau nenurodo, kaip pasireiškė pareigūno principingumas, nuomonės reiškimas Profesinės sąjungos veikloje, kaip tokia veikla galėtų būti susijusi su jo patraukimu tarnybinėn atsakomybėn. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo Įstatyme ir kolektyvinėje sutartyje nustatytus įgaliojimus.

Situacija, kai valstybės institucija tarnybinį pažeidimą galimai padariusiam pareigūnui negali taikyti poveikio priemonių vien dėl to, kad profesinė sąjunga nepagrįstai tam neduoda sutikimo, iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, sudaro sąlygas išvengti tarnybinės atsakomybės taikymo vien dėl priklausymo profesinės sąjungos renkamajam valdymo organui.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyta faktinė situacija, kurioje nebuvo taikytos tarnybinės atsakomybės priemonės, iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos. Atsakovui atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą M. L., nenurodžius konkrečių faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl jam skiriamos tarnybinės nuobaudos ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo, 2016 m. lapkričio 24 d. rašte Nr.1P-3260 nurodytos aplinkybės dėl skirtingo pareigūnų situacijų vertinimo vertintinos kaip abstrakčios ir nesudarančios pagrindo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikyti pagrįstu.

III. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą (b. l. 78-79), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

2. Pagal Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisykles viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu.

3. Nors Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklių 26 punkte numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir Išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Vadovaudamasi Taisyklėse ir Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinusi visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas šiuo atveju atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnui ją skirti neįrodžius kaltės.

4. Profesinė sąjunga tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Mano, kad teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.

5. Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavys aplinkybę, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

6. Muitinės departamentas savo prašyme teismui dėl Profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų Muitinės departamentas nepateikė ir teismo posėdyje. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė ir dėl Profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 81-83) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad M. L. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, ir nurodė, kad toks Profesinės sąjungos nemotyvuotas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pažeidžia darbdavio interesus. Tokia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-153/2014 ir kt.).

2. Dėl atsakovo nuomonės, jog Muitinės departamentas nepateikė teismui įrodymų, jog ginčijamas raštas pažeidė jo, kaip darbdavio interesus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad statutiniai valstybės tarnautojai – tai sugriežtintos drausmės pareigūnai. Statutinio pareigūno vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo ir statuso ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje. Be to, šių pareigūnų darbas, atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Tinkamos drausmės užtikrinimas – statutinių įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių tokios įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (žr., pvz., 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).

3. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą M. L., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą M. L. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi nustatyta kompetencija tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinęs teismo sprendimą, iš esmės sutinka su teismo sprendimo išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo nr. 16034/90)). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo nr. 20772/92)). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo išvadų, tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, tuo papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose, šiuo atveju dėl nuobaudų skyrimo profesinės sąjungos, veikiančios statutinėse įstaigose, nariams.

Dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų teismų praktikoje konstatuojama, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, p. 435–447). Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–418/2009).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę statutinėje organizacijoje, kaip šiuo atveju – Muitinės įstaigoje. Siekiant išsaugoti interesų pusiausvyrą, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui turi būti pagrįstas argumentais, patvirtinančiais galimos nuobaudos skyrimą dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje. Tačiau ginčijame rašte tokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti darbdavio siekį skirti darbuotojui nuobaudą dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, nėra (b. l. 11-12).

Tokiu būdu, atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, nes atsakovas vertino galimai skiriamos nuobaudos pagrįstumą ir nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su M. L. naryste ar jo veikla Profesinėje sąjungoje bei tokių įrodymų ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Todėl daroma išvada, jog pareiškėjas įrodė, jog nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta ir tarnybinė nuobauda siekiama skirti dėl muitinės pareigūno tarnybos funkcijų galimai netinkamo atlikimo ir ši pareiškėjo diskrecija negali būti ribojama.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas