2019-02-14 Nr. AB-4202-3-61-3-02534-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-256-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02534-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. SS-496 (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-496), Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. S-122 (toliau – ir Sprendimas Nr. S-122) ir įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą, paliekant pareiškėjai pradžioje nustatytą 40 proc. darbingumo lygį.

2. Skunde pareiškėja nurodė, kad Ginčų komisija pažeidė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 11 dalį, kurioje nustatyta, kad Ginčų komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos. Šį termino pažeidimą pareiškėja laikė esminiu ir tvirtino, kad tai yra pagrindas sprendimą panaikinti. Be to, buvo padarytas ir kitas procesinis pažeidimas – nei Tarnyba, nei Ginčų komisija neišreikalavo visų blogėjančią pareiškėjos būklę patvirtinančių dokumentų, todėl buvo pažeista Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 13.1 punkto nuostata. Pasak pareiškėjos, pablogėjus sveikatai ji pakartotinai kreipėsi į Tarnybos Alytaus teritorinį skyrių, kuris nusprendė, kad pareiškėjos darbingumo lygis yra 50 proc. Toks darbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. vasario 2 d. Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, kuri Sprendimu Nr. SS-496 nustatė 45 proc. darbingumo lygį nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d. Tarnyba, atlikdama pakartotinį darbingumo vertinimą, nevertino kitų medicininių dokumentų, t. y. kad pareiškėjai sutrikusi (duomenys neskelbtini) veikla. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad prie esamų jos ligų prisidėjo ir kitos ligos, todėl sveikatos būklė nuolat blogėjo. Pareiškėja prarado darbą, jai sunku tvarkytis buityje, atlikti kasdienius darbus, dažnai reikalinga kito asmens pagalba vykstant pas gydytojus, apsiperkant, be to, nuolatos tenka vartoti didelį kiekį vaistų. Pareiškėjos įsitikinimu, Ginčų komisija vertino ne visas diagnozes, ne visas ligas, ne visus sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus bei iš šeimos gydytojo ir kitų įstaigų neišreikalavo visų reikalingų medicininių dokumentų.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad į asmens priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, Tarnyba kreipiasi tuomet, kai gauti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Tarnyba pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Alytaus polikliniką dėl pareiškėjai diagnozuotų sveikatos funkcinių sutrikimų patikslinimo, prašė pateikti neurologo konsultacijos išvadą, nurodant funkcinio nepakankamumo klasę ir stuburo radiologinių pakitimų stadiją. Gauti papildomi paaiškinimai buvo vertinami kartu su byloje esančiais medicininiais dokumentais. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kodėl Tarnybos nustatytas 45 proc. darbingumo lygis neatitinka jos realaus darbingumo lygio. Vertinant darbingumo lygį, vertinami ne diagnozių kodai, o sveikatos funkciniai sutrikimai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 punktu, asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir kitais tyrimais, parengia užpildytą siuntimą į Tarnybą. Siuntime nurodoma, pagal kokius funkcinius sutrikimus turi būti vertinamas asmens darbingumo lygis. Pareiškėjos 2015 m. gruodžio 3 d. siuntime į Tarnybą diagnozių pagal TLK-10 AM kodą (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodyta, todėl jos ir nebuvo vertintos. Pati pareiškėja skunde patvirtino, kad minėti tyrimai tik buvo atlikti, tačiau gydytojo įvertinti nebuvo. Remiantis Tvarkos aprašo 35.2 punktu, pasikeitus sveikatos būklei, su nauju siuntimu į Tarnybą galima kreiptis iš naujo, pridedant papildomus medicininius dokumentus. Dėl pareiškėjos argumento, jog diagnozės pagal TLK-10 AM kodus (duomenys neskelbtini) buvo įvertintos netinkamai, Tarnyba pažymėjo, kad šios diagnozės pagal funkcijos sutrikimo mastą neatitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) reikalavimų ir nedaro įtakos asmens baziniam darbingumo lygiui, todėl iš viso negali būti vertinamos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Tarnybos Alytaus teritorinis skyrius 2015 m. gruodžio 9 d. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1741, atlikęs pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, nustatė jai 50 proc. darbingumo lygį nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 2 d.; Tarnyba 2015 m. gruodžio 16 d. gavo pareiškėjos skundą dėl 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo; Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. vasario 19 d. Sprendimu Nr. SS-496, įvertinęs papildomai gautą neurologo konsultacijos išvadą, nusprendė priimti naują sprendimą – nustatė 45 proc. pareiškėjos darbingumo lygį nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 18 d.; pareiškėja su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2016 m. gegužės 19 d. Sprendimu Nr. S-122 skundą atmetė ir paliko Tarnybos Sprendimą Nr. SS-496 nepakeistą.

7. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad galutinis 45 proc. bazinis darbingumas pareiškėjai buvo nustatytas pagrįstai, įvertinus dokumentus, apžiūrą ir pokalbį su asmeniu, t. y. dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) pagrįstai vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XVI 82.3 punktu, taikytinu onkologinės ligos atveju, ir nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, o vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 punktu, taikytinu esant (duomenys neskelbtini), kai yra II funkcinio nepakankamumo klasė, II rentgenologinė stadija, nustatytas 60 proc. bazinis darbingumas. Kriterijų aprašo 5 punktas nustato, kad, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Taigi atsakovas pagrįstai nustatė, jog mažiausia bazinio darbingumo vertė yra 50 proc. Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8. Kita pareiškėjai nustatyto bazinio darbingumo vertė – 60 proc., todėl jai pagrįstai taikytas įtakos koeficientas 0,8 ir nustatytas 40 proc. bazinis darbingumas. Kriterijų aprašo 8 punkte nustatyta, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Iš užpildyto ir veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno matyti, kad bendra jo balų suma – 10, taigi koeficientas 1,1 (Kriterijų aprašo 10.4 p.) taikytas pagrįstai ir pareiškėjai nustatytas 45 proc. dydžio darbingumo lygis (40 proc. × 1,1).

8. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad Ginčų komisija nesilaikė 30 dienų skundo išnagrinėjimo termino, tačiau konstatavo, jog toks procedūrinis pažeidimas negali lemti Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Ginčų komisija terminą praleido nežymiai, to negalima laikyti esminiu procedūros pažeidimu, juo niekaip nebuvo neigiamai paveiktos pareiškėjos teisės ar interesai.

9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Tarnyba su paklausimu dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo kreipėsi į VšĮ Alytaus polikliniką, o 2016 m. sausio 27 d. prašomi dokumentai Tarnybai buvo pateikti. Tai, kad Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesikreipė į pareiškėją konsultavusius specialistus ir ją gydančią gydytoją dėl papildomų paaiškinimų apie jos sveikatos būklę, nepaneigė darbingumo lygio nustatymo teisėtumo. Ginčų komisija turi teisę, bet ne pareigą, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. Šiuo atveju Ginčų komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi visa darbingumo lygio byloje surinkta medžiaga (siuntimu į Tarnybą, medicininiais dokumentais, specialistų konsultacijų išvadomis, Tarnybos papildomai išreikalautais dokumentais), jokių duomenų, kad buvo būtinybė surinkti papildomus įrodymus, byloje nėra.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai galutinis darbingumo lygis buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis bei juos atitinkamai įvertinus. Ginčų komisijoje pareiškėjos skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

III. 11. Pareiškėja N. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

12. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad iš jos šeimos gydytojo nebuvo tinkamai išreikalauti visi blogėjančią pareiškėjos sveikatos būklę įrodantys medicininiai dokumentai. Byloje esančių dokumentų neužteko pagrįstam ir teisingam sprendimui priimti. Skunde Ginčų komisijai buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjos medicininėje byloje nėra dokumentų, liudijančių pasikeitusią (pablogėjusią) pareiškėjos sveikatos būklę. Pareiškėja pagal galimybes Ginčų komisijai teikė papildomus medicininius dokumentus, tačiau Ginčų komisija nurodė, kad šie dokumentai nenurodo ligos sunkumo, nepatvirtina gydymo, sukeltų organizmo funkcinių sutrikimų. Pareiškėjos teigimu, gavusi minėtus dokumentus Ginčų komisija turėjo jos skundą tenkinti ir įpareigoti Tarnybą kreiptis į pareiškėjos sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų duomenų išreikalavimo bei pakeisti sprendimą dėl pareiškėjai nustatyto darbingumo lygio. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai tinkamai neįvertinus visų diagnozių, liko nepastebėta, kad pareiškėjos darbingumo lygį iš esmės lėmė kelios ligos, kurių pagrindinė yra (duomenys neskelbtini), dėl kurios po (duomenys neskelbtini) kaip pasekmė atsirado (duomenys neskelbtini). Neįvertinus šios diagnozės, pareiškėjai nebuvo pritaikytas Kriterijų aprašo 6.2 punktas (koeficientas 0,8). Pirmosios instancijos teismas taip pat neištyrė ir neįvertino, ar pareiškėjai buvo pateiktas tinkamas klausimynas, taikomas ligoniams, kuriems nustatytos būtent tokios diagnozės kaip ir pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad teismo prašė ištirti, ar Tarnyba pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) nedaro įtakos asmens bazinio darbingumo lygiui. Teismas dėl to nepasisakė. Pareiškėjos ligos istorijoje nėra įrašų, patvirtinančių pareiškėjos sveikatos būklės pagerėjimą, todėl nėra objektyvaus pagrindo anksčiau pareiškėjai nustatytą darbingumo lygį (40 proc.) pakeisti į didesnį. Pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsirado būtinybė pateikti papildomus dokumentus – du medicinos dokumentų išrašus / siuntimus, kurie patvirtina, kad pareiškėjos būklė nuolat blogėja.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti. Pažymi, kad pareiškėja neteisingai nurodo, jog nustatant jos bazinį darbingumo lygį nebuvo pritaikytas jį mažinantis koeficientas. Sunkiausias po (duomenys neskelbtini) ligos išlikęs organizmo funkcinis sutrikimas buvo įvertintas 50 proc. bazinio darbingumo lygio verte, kitas organizmo funkcinis sutrikimas, sunkinantis bendrą būklę ir mažinantis darbingumą – (duomenys neskelbtini), buvo įvertinta 60 proc. bazinio darbingumo lygio verte, kuri pagal Kriterijų aprašo 6.2 punktą prilyginta darbingumo lygį mažinančiam koeficientui 0,8. Tarnyba akcentuoja, jog darbingumo lygis vertinamas tik dėl nuolatinio pobūdžio organizmo funkcinių sutrikimų, išliekančių pritaikius kompleksinį gydymą, ir ribojančių darbingumą. Pareiškėjos nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) pagal funkcijos sutrikimo mastą neatitinka Kriterijų aprašo reikalavimų ir asmens bazinio darbingumo lygiui įtakos nedaro. Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu (Kriterijų aprašo 2 priedas) ir yra bendras visiems vertinamiesiems. Klausimynas yra pildomas ne pagal vertinamojo pageidavimus ar iš anksto paruoštus atsakymus, o stengiantis kaip įmanoma objektyviau įvertinti asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Pareiškėja skunduose Tarnybai, Ginčų komisijai ir teismui pretenzijų dėl minėto klausimyno neturėjo. Dėl prie pareiškėjos apeliacinio skundo pridėtų medicininių dokumentų Tarnyba pažymėjo, kad medicininio išrašo data – 2016 m. kovo 25 d. Pagal Tvarkos aprašo 9 punktą medicininių dokumentų, kuriuos Tarnybai pateikia pats asmuo ar jį gydantis gydytojas, galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų. Pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei arba darbingumo lygio priežastims, ji turi kreiptis į Tarnybą su nauju siuntimu ir medicininiais dokumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje byloje kilo dėl NDN Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. vasario 19 d. Sprendimo Nr. SS-496, kuriuo pareiškėjai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, taip pat dėl Ginčų komisijos 2016 m. gegužės 19 d. Sprendimo Nr. S-122, kuriuo patvirtintas minėtas pareiškėjai nustatytas darbingumo lygis, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kurio 20 straipsnyje nurodyta, kad Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą (6 d.); darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (9 d.); darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu (7 d.).

17. Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Šie teisės aktai ne kartą buvo keičiami. Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio vertinimo metu galiojantys teisės aktai. Nagrinėjamoje byloje ginčijami NDN Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. vasario 19 d. Sprendimas Nr. SS-496 ir Ginčų komisijos 2016 m. gegužės 19 d. Sprendimas Nr. S-122. Pareiškėja pirminio Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. vertinimo akto Nr. DL-3933 pirmosios instancijos teismui neskundė.

18. Pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai buvo priimti galiojant 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 (įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d.) redakcijos (su 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-399/V-828 padarytais pakeitimais) Kriterijų aprašui ir Tvarkos aprašui.

19. Pagal aptariamos redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.). Pagal nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Kriterijų aprašą asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (8 p.). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (9 p.). Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai 10.1-10.5 punktuose nurodytiems koeficientams nuo 0,7 (kai surenkama didžiausias galimas balų skaičius 73-76 balai) iki 1,2 (kai surenkamas mažiausias balų skaičius - 0–3 balai) (10 p.). Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (11 punktas). Pareiškėjai užpildžius „Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną“ jos veiklos ir gebėjimai dalyvauti buvo įvertinti 10 balų, o tai lėmė Kriterijų aprašo 10.4 punkte numatyto koeficiento 1.1 taikymą (40 proc. × 1,1 = 44 proc., suapvalinus 45 proc.).

20. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad pagal Tvarkos aprašo 13.1 punktą Ginčų komisija turėjo išreikalauti papildomus dokumentus, tačiau Komisija sprendime tik nurodė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neinformatyvūs, nenurodo ligos sunkumo, nepatvirtina ligos gydymo, sukeltų organizmo funkcinių sutrikimų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

21. Tvarkos aprašo 13.1 papunktyje nustatyta, kad NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka (2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-504/V-1031 redakcija).

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 13.1 papunkčiu, 2016 m. sausio 7 raštu kreipėsi į VšĮ Alytaus polikliniką dėl N. S. diagnozuotų sveikatos funkcinių sutrikimų patikslinimo, prašant pateikti neurologo konsultacijos išvadą, nurodant funkcinio nepakankamumo klasę ir (duomenys neskelbtini) pakitimų stadiją. Gavęs prašomus papildomus dokumentus NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir pareiškėjai nustatė 45 proc. darbingumą. Pareiškėjai nustatytos gretutinės ligos pagal diagnozes (duomenys neskelbtini) atskirai nevertintos kaip neatitinkančios Darbingumo lygio nustatymo kriterijų 1 priedo nuostatų (diagnozuoti susirgimai nesukelia tokių funkcinių sutrikimų, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus). Pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kad Tarnyba ir (ar) Ginčų komisija, kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kurias nors jai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes bei jų sukeliamus funkcinius organizmo sutrikimus turėjo vertinti kitaip, nei tai padaryta Sprendimuose Nr. SS-496 bei Nr. S-122. Nustatydama pareiškėjos darbingumą, Tarnyba 2016 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjos darbingumo lygį vertino atsižvelgusi į kartu su siuntimu pateiktus naujus medicininius dokumentus bei atsižvelgusi į objektyvią pareiškėjos sveikatos būklę vertinimo laikotarpiu, kuri ir nulėmė pareiškėjai nustatyto darbingumo lygio procentinę išraišką.

23. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad nustatant pareiškėjos bazinį darbingumo lygį buvo pritaikytas jį mažinantis koeficientas. Nustatyta, kad sunkiausias po (duomenys neskelbtini) ligos išlikęs organizmo funkcinis sutrikimas buvo įvertintas 50 proc. bazinio darbingumo lygio verte, kitas organizmo funkcinis sutrikimas, sunkinantis bendrą būklę ir mažinantis darbingumą – (duomenys neskelbtini), buvo įvertinta 60 proc. bazinio darbingumo lygio verte, kuri pagal Kriterijų aprašo 6.2 punktą prilyginta darbingumo lygį mažinančiam koeficientui 0,8.

24. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtinta, jog asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu atitinkamus dokumentus (asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; užpildytą siuntimą į NDNT; medicininių tyrimų išrašus ir kt.). Pagal Tvarkos aprašo 81 punktą gydantis gydytojas 8 punkte nurodytų dokumentų nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka šiuo įsakymu patvirtintų Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas (Tvarkos aprašo 45 p.). Pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl jai nustatytų gretutinių diagnozių (duomenys neskelbtini) gydymas buvo baigtas ir išnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės, tačiau išliko organizmo funkcijų sutrikimai, o atsakovas ir / ar Ginčų komisija į tai neatsižvelgė.

25. Pareiškėjos apeliaciniam teismui pateikti medicinos dokumentų išrašai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus Sprendimus, kadangi jie nepaneigia išvadų apie darbingumo lygio vertinimo metu objektyviai buvusią jos sveikatos būklę ir nustatytą darbingumo lygį. Įrodinėjimas administraciniame teisme, kuris vertina administracinio sprendimo teisėtumą, tačiau negali priimti administracinio sprendimo, yra pagalbinio pobūdžio ir gali būti reikšmingas tik tiek, kiek naujų įrodymų pateikimas leidžia spręsti klausimą dėl atsakovo priimto administracinio sprendimo teisėtumo. Pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei ar aplinkybėms, turinčioms įtakos jos veiklai ir gebėjimui dalyvauti kasdieniame gyvenime, ji turės teisę prašyti pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, nežiūrint į skundžiamais sprendimais nustatytą darbingumo lygio terminą.

26. Dėl pareiškėjos argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pareiškėjai buvo taikytas tinkamas klausimynas pagal jai nustatytas diagnozes, teisėjų kolegija pažymi, jog Kriterijų aprašas neišskiria Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno rūšių pagal asmeniui nustatytas ligas (diagnozes). Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu (Kriterijų aprašo 2 priedas) ir yra bendras visiems vertinamiesiems. Be to, šio klausimo skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja net nekėlė.

27. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko bylos įrodymų tyrimą ir vertinimą atmetami kaip nepagrįsti.

28. Patikrinusi bylą ir apibendrinama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas išanalizavo ir įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė