5758d2d4-b993-4ddc-a587-ec51fefa3639 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. eI1-943-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02492-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 51.5.; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužÄs 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated5758d2d4-b993-4ddc-a587-ec51fefa3639 · Regionų administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. eI1-943-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02492-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 51.5.; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužÄs 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į administracinį teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos (toliau â ir atsakovÄs atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dÄl jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN, atlyginti. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23 buvo laikomas netinkamomis kalÄjimo sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN 1 sektoriuje uždarosios zonos kamerų tipo patalpose (toliau â ir KTP).
NurodÄ, jog uždarosios zonos KTP yra tupimi tualetai, 12 kameroje iÅ¡daužytas langas, visÄ laikÄ kalinimo kamerose Nr. 4 ir Nr. 12 buvo trys nuteistieji asmenys, trÅ«ko ploto. 1-ojo sektoriaus duÅ¡o patalpoje ant lubų pelÄsis, duÅ¡e per žema temperatÅ«ra, nÄra ventiliacijos, nÄra įrengtos atskiros patalpos, kur bÅ«tų galima persirengti, kad nesudrÄktų drabužiai bei rankÅ¡luosÄiai, nÄra atskiros patalpos tualetui. DuÅ¡o patalpoje yra tik dvi pertvaros, kurios nesuteikia jokio privatumo.
DuÅ¡e vandens maiÅ¡ytuvai netvarkingi, nuolat laÅ¡a vanduo, vandens spaudimas sumažÄjÄs. PažymÄjo, kad 2-oje karantino patalpoje bei kameroje Nr. 4 grindys nelygios, plytelÄs nudaužytos, sienos netvarkingos, sunkiai valomos, ant lubų ir sienų pelÄsis, elektros laidai nÄra tinkamai izoliuoti, naktinÄ lempa neleidžia užmigti, nes ji Å¡vieÄia per ryÅ¡kiai, kamerose esantys langai yra netvarkingi, Å¡alia lango iÅ¡ lauko pusÄs yra Å¡ulinys iÅ¡ kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas, dÄl ko neįmanoma atverti langų.
PravieniÅ¡kių PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, maistas beveik visada bÅ«davo nekokybiÅ¡kas, dÄl ko pareiÅ¡kÄjui atsirado problemų su skrandžiu. KiekvienÄ dienÄ nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro bÅ«davo atimama patalynÄ (pagalvÄ, antklodÄ) bei Äiužinys, dÄl ko nuolatos skaudÄdavo nugarÄ . 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nÄra patalpos kuri bÅ«tų skirta kirpyklai, o kirptis tenka tiesiog koridoriuje. 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nuteistiesiems per dienÄ buvo leidžiama parÅ«kyti tik vienÄ kartÄ , pasivaikÅ¡Äiojimu metu vienÄ valandÄ .
DÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ emocines ir fizines kanÄias, diskomfortÄ . PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinÄ Å¾alÄ . AtsakovÄs atstovas atsiliepime su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. PažymÄjo, kad patalynÄ iÅ¡duodama visiems kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems. PatalynÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkÄje nustatytam miego laikui vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.
įsakymu Nr. 1R-213 âDÄl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 âDÄl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ pakeitimoâ 220 punktu, kuris nustato kad patalynÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkÄje nustatytam miego laikui. Ä®staiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ 37 punkto reikalavimo, nustatanÄio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai), vykdymÄ .
Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandÄlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems Å¡ias priemones iÅ¡ sandÄlio paima ir iÅ¡duoda Saugumo valdymo skyriaus pareigÅ«nai. KiekvienÄ parÄ eilÄs tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iÅ¡ ten nuobaudas atliekanÄių nuteistųjų skiriami kamerų budÄtojai. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasiraÅ¡ytinai.
Kamerų budÄtojai aprÅ«pinami visomis patalpų valymui bÅ«tinomis priemonÄmis â valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro Å¡epetys grindims, Å luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų Å veitimui skirtais milteliais ir rÅ«gÅ¡tiniu valikliu. Dalyvaujant pareigÅ«nams, kamerų budÄtojai nuolat palaiko Å¡varÄ patalpose, jas vÄdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Ä®staigos nuteistųjų maitinimÄ organizuoja Všį âBrunerosâ.
VÅ Ä® âBrunerosâ yra įsipareigojusios teikti maitinimo paslaugÄ , kurios kokybÄ atitinka nustatytus reikalavimus. NurodÄ, kad byloje nÄra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikÄ savo pareigas, ar dÄl įstaigos pareigÅ«nų neveikimo ar veikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kÄjui. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktÄ . Mano, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ nei vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų.
PraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, laikotarpiu nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23 (toliau â ir ginÄo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnis).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PažymÄtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2007 m. lapkriÄio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A17-1001/2007;
LVAT 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žiÅ«rÄti, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo PravieniÅ¡kių PN sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .
Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pavyzdžiui elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir tam tikrais atvejais nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žiÅ«rÄti, EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (žiÅ«rÄti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (žiÅ«rÄti, pavyzdžiui LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-2072/2013).
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad uždarosios zonos KTP yra tupimi tualetai, 12 kameroje iÅ¡daužtas langas, visÄ laikÄ kamerose Nr. 4 ir Nr. 12 buvo trys nuteistieji asmenys, trÅ«ko ploto. Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kÄjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau â ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerų tipo patalpose: nuo 2019-05-24 iki 2019-05-27 karantino kameroje Nr. 2, kurios plotas 36,43 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 12,14 kv. m. ploto; nuo 2019-05-27 iki 2019-06-05 kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,19 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 5,40 kv. m. ploto; nuo 2019-06-05 iki 2019-06-10 kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,67 kv. m, joje buvo patalpintas 1 nuteistasis, t. y. vienam asmeniui teko 7,67 kv. m. ploto; nuo 2019-06-10 iki 2019-09-06 kameroje Nr. 12, kurios plotas 16,16 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 5,39 kv. m. ploto.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-09-06 iki 2019-09-18 pareiÅ¡kÄjas buvo iÅ¡vykÄs į LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui visÄ ginÄo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto. AtsakovÄs atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todÄl teismas jais vadovaujasi ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisÄs aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todÄl nÄra pagrindo valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisÄtumo minÄtu laikotarpiu (ABTÄ® 56 straipsnis).
Teismo vertinimu, minÄti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kÄjo abstrakÄius argumentus dÄl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisÄs aktų reikalavimams. Taip pat atkreiptinas dÄmesys į tai, kad vadovaujantis EŽTT praktika (žiÅ«rÄti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žiÅ«rÄti pavyzdžiui LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiÅ«rÄti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017).
Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisÄs pažeidimus (žiÅ«rÄti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2466-502/2018). AtsakovÄs atstovo PravieniÅ¡kių PN Turto valdymo skyriaus 2019-12-17 pažymoje Nr. 77-2300 nurodyta, kad KTP sanitariniuose mazguose yra po vienÄ tupiamÄ klozetÄ ir praustuvÄ. Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas â tai iÅ¡vietÄ su kanalizacijos įrenginiu (VaitkeviÄiÅ«tÄ, Vilija.
Vilnius: âŽodynasâ, 2007, 4-asis pataisytas ir papildytas leidimas, psl. 554), o unitazas â tai klozeto puodas (kriauklÄ) iÅ¡matoms ir kitoms neÅ¡varybÄms nutekÄti iÅ¡vietÄse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, psl. 1131). IÅ¡ Å¡ių sÄ vokų paaiÅ¡kinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sÄdimas. IÅ¡ minÄto pareiÅ¡kÄjo teiginio darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas skundžiasi tuo, kad sanitariniame mazge buvo tupimi klozetai ir nebuvo sÄdimų unitazų.
Sanitarinio mazgo įrengimÄ kamerų tipo patalpose ginÄo laikotarpiu reglamentavo KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau â 2017 m. AprÅ«pinimo normos). 2017 m. AprÅ«pinimo normos nustatÄ, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas aprÅ«pinamas klozetu (gali bÅ«ti ir tupiamas), praustuve. Taigi, teisÄs aktai nÄra nustatÄ, kad pataisos įstaigų kamerų sanitariniuose mazguose turi bÅ«ti įrengti sÄdimi klozetai.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 12 kameroje buvo iÅ¡daužtas langas. AtsakovÄs atstovas PravieniÅ¡kių PN Turto valdymo skyriaus 2020-03-09 pažymoje Nr. 77-428 nurodÄ, kad Ä®staiga užtikrina tinkamÄ techninÄ langų bÅ«klÄ, sudaužyti stiklai nedelsiant keiÄiami naujais. Å iltuoju metų laikotarpiu nuteistieji patys iÅ¡iminÄja langų stiklus. PareiÅ¡kÄjas į bylÄ pateikÄ Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019-08-13 raÅ¡tÄ Nr. (2-22 4.80)2-39304, iÅ¡ kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai, pagal pareiÅ¡kÄjo skundÄ atliko valstybinÄ operatyviÄ jÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ.
Operatyviosios kontrolÄs metu buvo nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kameroje Nr. 12 langai buvo techniÅ¡kai netvarkingi be stiklų (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo argumentas, kad 12 kameroje buvo iÅ¡daužtas langas, laikytinas pagrįstu. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių bei jas patvirtinanÄių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN kameroje Nr. 12 pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad naudojantis duÅ¡ais nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes duÅ¡o patalpoje yra tik dvi pertvaros, kurios nesuteikia jokio privatumo. AtsakovÄs atstovas PravieniÅ¡kių PN Turto valdymo skyriaus 2019-12-17 pažymoje Nr. 77-2300 nurodÄ, kad PravieniÅ¡kių PN 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose bendroje duÅ¡inÄje yra užtikrintas nuteistųjų privatumas, duÅ¡ai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Kad duÅ¡ai yra atskirti pertvaromis patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos.
Teismo vertimu įrengtos pertvaros tarp dušų užtikrina minimalų privatumÄ naudojantis duÅ¡u. PažymÄtina ir tai, kad duÅ¡u pareiÅ¡kÄjas naudojosi atskiroje patalpoje, o ne kameroje. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo skundo argumentas, kad duÅ¡uose buvo pažeidžiamas jo privatumas, atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 1-ojo sektoriaus duÅ¡o patalpoje ant lubų pelÄsis, duÅ¡e per žema temperatÅ«ra, nÄra ventiliacijos, nÄra įrengtos atskiros patalpos, kur bÅ«tų galima persirengti, kad nesudrÄktų drabužiai bei rankÅ¡luosÄiai, nÄra atskiros patalpos tualetui.
DuÅ¡e vandens maiÅ¡ytuvai netvarkingi, nuolat laÅ¡a vanduo, vandens spaudimas sumažÄjÄs. Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja laisvÄs atÄmimo vietų duÅ¡o įrengimo, santechninių įrenginių bÅ«klÄs, duÅ¡o ventiliacijos sistemos ir oro santykinÄs drÄgmÄs reikalavimų. TeisÄs aktuose nÄra nustatyta, kad prausimosi patalpose privalomai turi bÅ«ti įrengta atskira patalpa asmenims persirengti, taip pat nÄra įtvirtinta, kad privaloma prausimosi patalpose įrengti atskirÄ patalpÄ tualetui.
AtsakovÄs atstovas PravieniÅ¡kių PN Turto valdymo skyriaus 2020-03-09 pažymoje Nr. 77-428 nurodÄ, kad PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpų įrengimÄ bei techninÄ bÅ«klÄ, nuteistųjų nulaužti dušų Äiaupai, dušų rageliai nedelsiant keiÄiami naujais. PareiÅ¡kÄjas į bylÄ pateikÄ Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019-09-23 raÅ¡tÄ Nr. (2-22 4.80)2-45366, iÅ¡ kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai, pagal pareiÅ¡kÄjo skundÄ atliko valstybinÄ operatyviÄ jÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ.
Operatyviosios kontrolÄs metu buvo nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose esanÄiuose duÅ¡uose yra įrengtas langas ir taip sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti patalpÄ . Operatyviosios kontrolÄs metu buvo nustatyta, kad 1 sektoriaus KTP duÅ¡o rageliai buvo techniÅ¡kai netvarkingi (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Patalpų įrenginių pavirÅ¡iai buvo Å¡varÅ«s be vizualiai matomų terÅ¡alų ir pelÄsio, taÄiau duÅ¡inÄs patalpos po valymo nebuvo dezinfekuotos (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.2 p. pažeidimas).
Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo argumentai, kad KTP duÅ¡o rageliai buvo techniÅ¡kai netvarkingi, duÅ¡o patalpos po valymo nedezinfekuojamos, laikytini pagrįstais. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, maistas beveik visada bÅ«davo nekokybiÅ¡kas. Asmenų, kuriems ribojama laisvÄ, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, â pagal dietinio maitinimo normas.
Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalÄjimuose maitinami vadovaujantis FiziologinÄmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo iÅ¡laidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsÄjo 23 d.
įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklÄmis, patvirtintomis KalÄjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau â ir Maitinimo organizavimo taisyklÄs), KalÄjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 âDÄl valgiaraÅ¡Äių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei KalÄjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkriÄio 7 d.
įsakymu Nr. V-447 âDÄl valgiaraÅ¡Äių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimoâ. AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, jog nuteistųjų maitinimo paslaugÄ teikia VšĮ âBrunerosâ, pataisos namai nuolatos kontroliuoja jos vykdomÄ veiklÄ ir nustaÄius trÅ«kumus raÅ¡omos pretenzijos. Ä®staiga periodiÅ¡kai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybÄ laboratorijose. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamo maisto labai abstraktÅ«s, Å¡ių aplinkybių jis visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodÄ, konkreÄiai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinÄs žalos, todÄl tik pagal tokias pareiÅ¡kÄjo nurodytas abstrakÄias aplinkybes nÄra galimybių nustatyti atsakovÄs atstovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisÄs aktų reikalavimams.
Darytina iÅ¡vada, jog teismui nÄra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovÄs atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidÄs pareiÅ¡kÄjo teises ar teisÄtus interesus. PareiÅ¡kÄjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybÄs apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nepilnaverÄio maisto, nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. PažymÄtina, jog BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninÄse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų.
Jeigu pareiÅ¡kÄjui trÅ«ko maisto produktų, jis galÄjo jų papildomai įsigyti pataisos namų parduotuvÄje už asmenines lÄÅ¡as. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nÄra patalpos kuri bÅ«tų skirta kirpyklai, o kirptis tenka tiesiog koridoriuje. DÄl kirpyklos netinkamo įrengimo teismas pažymi, kad atsakovÄs atstovo duomenimis 1-ojo sektoriaus KTP zonoje kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, o ne koridoriuje, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas. Panaudotos priemonÄs ir instrumentai yra dezinfekuojami.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo oficialiai pateiktais duomenimis, kadangi pareiÅ¡kÄjas savo argumentams pagrįsti nepateikÄ jokių įrodymų. Taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui dÄl kirpyklos paslaugų teikimo bÅ«tų kilusios kokios nors neigiamos pasekmÄs. PareiÅ¡kÄjo nusiskundimai dÄl dienos metu paimamos patalynÄs yra nepagrįsti, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), patalynÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkÄje nustatytam miego laikui, todÄl Å¡ioje dalyje neteisÄti atsakovÄs atstovo veiksmai nekonstatuotini.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 2-oje karantino patalpoje bei kameroje Nr. 4 grindys nelygios, plytelÄs nudaužytos, sienos netvarkingos, sunkiai valomos, ant lubų ir sienų pelÄsis, elektros laidai nÄra tinkamai izoliuoti, naktinÄ lempa neleidžia užmigti, nes ji Å¡vieÄia per ryÅ¡kiai, kamerose esantys langai yra netvarkingi, Å¡alia lango iÅ¡ lauko pusÄs yra Å¡ulinys iÅ¡ kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas, dÄl ko neįmanoma atverti langų. AtsakovÄs atstovas nurodÄ, kad prie 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos patalpų įrengtas kanalizacijos Å¡ulinys yra uždengtas sandariu dangÄiu.
Ä®staiga užtikrina tinkamÄ kanalizacijos Å¡ulinių bÅ«klÄ. Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. PaÅ¡alinių kvapų įstaigoje nesijauÄia. PareiÅ¡kÄjas į bylÄ pateikÄ Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019-07-15 raÅ¡tÄ Nr. (2-22 4.80)2-34630, iÅ¡ kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai, pagal pareiÅ¡kÄjo skundÄ atliko valstybinÄ operatyviÄ jÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ.
Operatyviosios kontrolÄs metu buvo nustatyta, kad 1 sektoriaus 2 karantino patalpa senai remontuota. Ä®renginiai ir inventorius susidÄvÄjÄ. Langų rÄmai supuvÄ, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 vienas langas buvo sulaužytas, kitas langas be atidarymo rankenÄlÄs (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). MinÄtoje patalpoje nebuvo elektros gaubtų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo argumentai, kad 2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidÄvÄjÄ, langų rÄmai supuvÄ, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, laikytini pagrįstais.
PažymÄtina, kad pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinÄių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat kalinimo sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybÄ turÄti tam tikrus daiktus (tabakÄ ). Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose Å¡vietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinÄs priežiÅ«ros ir (ar) socialinÄs globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose.
Tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jų darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turÄti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvÄs atÄmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybų antrinÄs ambulatorinÄs asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniuose.
Taigi įkalinimo įstaiga turi pareigÄ užtikrinti, jog bÅ«tų laikomasi imperatyvaus reikalavimo nerÅ«kyti gyvenamosiose ir kitose patalpose. Atsižvelgiant į aptartas teisÄs nuostatas, nÄra teisinio pagrindo atsakovÄs atstovo veiksmų, sudarant pareiÅ¡kÄjui sÄ lygas parÅ«kyti tik iÅ¡Äjus pasivaikÅ¡Äioti, vertinti kaip neteisÄtų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui sudarant galimybÄ parÅ«kyti tik vienÄ valandÄ per dienÄ , institucija laikosi įstatymuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų dÄl draudimo rÅ«kyti gyvenamosiose ir kitose uždarose patalpose.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodÄs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posÄdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-115/2012, 2014 m. vasario 18 d.. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-135/2014).
Tai, kad, pareiÅ¡kÄjas nurodo eilÄ pažeidimų, teismas neįpareigotas sprÄsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. ABTÄ® nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kÄjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkriÄio 6 d.. nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo ir garbÄs pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais. Duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu kreipÄsi dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nÄra. TaÄiau teismui nekyla abejonių, kad dÄl nustatytų pažeidimų (2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidÄvÄjÄ, langų rÄmai supuvÄ, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, KTP duÅ¡o rageliai techniÅ¡kai netvarkingi, duÅ¡o patalpos po valymo nedezinfekuojamos, 12 kameroje iÅ¡daužtas langas) pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ .
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinÄ bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinÄ bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinÄ bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkriÄio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodÄs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mÄ) neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymÄtina, jog nustaÄius tik higienos normų pažeidimus, taÄiau kitų pažeidimų nenustaÄius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ , todÄl neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužÄs 9 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužÄs 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-977-525/2017).
Ä®vertinÄs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmÄ, nenustatÄs apie pažeidimų galimÄ poveikį pareiÅ¡kÄjo sveikatai, atsižvelgÄs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybÄs ekonomines, darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mÄnesinÄs algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .
Remiantis iÅ¡dÄstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kÄjui kalint PravieniÅ¡kių PN, laikotarpiu nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23, jo teisÄ Ä¯ tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkanÄias kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o atlyginti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurias pateikÄ ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyrius (2020-02-04 pažyma Nr. (12.33)PT-762), patirtas nagrinÄjant bylÄ teisme.
ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, teismas savo iniciatyva, gavÄs iÅ¡ valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos teikimÄ organizuojanÄios institucijos duomenis apie apskaiÄiuotas teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojanÄias iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 punktÄ , proceso Å¡alis, jos naudai priÄmus sprendimÄ , turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , be kita ko, ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti (ABTÄ® 40 str. 5 d.). Kadangi pareiÅ¡kÄjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todÄl valstybei turÄtų bÅ«ti priteisiamos valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos patirtos pareiÅ¡kÄjo atstovavimo iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ginÄÄ pralaimÄjusios Å¡alies.
TaÄiau Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ginÄÄ pralaimÄjusi Å¡alis yra valstybÄ, o atstovavimo iÅ¡laidas patyrÄ taip pat valstybÄ, kuri garantavo nemokamÄ pareiÅ¡kÄjo atstovavimÄ byloje. Nesant Å¡alies, privalanÄios atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, praÅ¡ymas dÄl iÅ¡laidų atlyginimo netenkintinas (ABTÄ® 40, 41, 42 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS-690-556/2015). TeisÄja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo A. G. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atviroje kolonijoje sÄ lygas. ReikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.
TeisÄja Natalja ZelionkienÄ