Legislator Case Law & Legislation
5758d2d4-b993-4ddc-a587-ec51fefa3639 AI generated

5758d2d4-b993-4ddc-a587-ec51fefa3639 · Regionų administracinis teismas

Case Number 5758d2d4-b993-4ddc-a587-ec51fefa3639
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI1-943-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02492-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 51.5.; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

5758d2d4-b993-4ddc-a587-ec51fefa3639 · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI1-943-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02492-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 51.5.; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN, atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23 buvo laikomas netinkamomis kalėjimo sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN 1 sektoriuje uždarosios zonos kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP).

Nurodė, jog uždarosios zonos KTP yra tupimi tualetai, 12 kameroje iÅ¡daužytas langas, visÄ laikÄ kalinimo kamerose Nr. 4 ir Nr. 12 buvo trys nuteistieji asmenys, trÅ«ko ploto. 1-ojo sektoriaus duÅ¡o patalpoje ant lubų pelėsis, duÅ¡e per žema temperatÅ«ra, nėra ventiliacijos, nėra įrengtos atskiros patalpos, kur bÅ«tų galima persirengti, kad nesudrėktų drabužiai bei rankÅ¡luosčiai, nėra atskiros patalpos tualetui. DuÅ¡o patalpoje yra tik dvi pertvaros, kurios nesuteikia jokio privatumo.

Duše vandens maišytuvai netvarkingi, nuolat laša vanduo, vandens spaudimas sumažėjęs. Pažymėjo, kad 2-oje karantino patalpoje bei kameroje Nr. 4 grindys nelygios, plytelės nudaužytos, sienos netvarkingos, sunkiai valomos, ant lubų ir sienų pelėsis, elektros laidai nėra tinkamai izoliuoti, naktinė lempa neleidžia užmigti, nes ji šviečia per ryškiai, kamerose esantys langai yra netvarkingi, šalia lango iš lauko pusės yra šulinys iš kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas, dėl ko neįmanoma atverti langų.

PravieniÅ¡kių PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, maistas beveik visada bÅ«davo nekokybiÅ¡kas, dėl ko pareiÅ¡kėjui atsirado problemų su skrandžiu. KiekvienÄ dienÄ nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro bÅ«davo atimama patalynė (pagalvė, antklodė) bei čiužinys, dėl ko nuolatos skaudėdavo nugarÄ . 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nėra patalpos kuri bÅ«tų skirta kirpyklai, o kirptis tenka tiesiog koridoriuje. 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nuteistiesiems per dienÄ buvo leidžiama parÅ«kyti tik vienÄ kartÄ , pasivaikščiojimu metu vienÄ valandÄ .

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė emocines ir fizines kančias, diskomfortÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad patalynė iÅ¡duodama visiems kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 220 punktu, kuris nustato kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Ä®staiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymÄ .

Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems Å¡ias priemones iÅ¡ sandėlio paima ir iÅ¡duoda Saugumo valdymo skyriaus pareigÅ«nai. KiekvienÄ parÄ eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iÅ¡ ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasiraÅ¡ytinai.

Kamerų budėtojai aprÅ«pinami visomis patalpų valymui bÅ«tinomis priemonėmis — valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro Å¡epetys grindims, Å luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų Å veitimui skirtais milteliais ir rÅ«gÅ¡tiniu valikliu. Dalyvaujant pareigÅ«nams, kamerų budėtojai nuolat palaiko Å¡varÄ patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Ä®staigos nuteistųjų maitinimÄ organizuoja Všį „Bruneros“.

VÅ Ä® „Bruneros” yra įsipareigojusios teikti maitinimo paslaugÄ , kurios kokybė atitinka nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigÅ«nų neveikimo ar veikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nei vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, laikotarpiu nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

LVAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žiÅ«rėti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pavyzdžiui elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir tam tikrais atvejais nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žiÅ«rėti, EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad uždarosios zonos KTP yra tupimi tualetai, 12 kameroje iÅ¡daužtas langas, visÄ laikÄ kamerose Nr. 4 ir Nr. 12 buvo trys nuteistieji asmenys, trÅ«ko ploto. Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerų tipo patalpose: nuo 2019-05-24 iki 2019-05-27 karantino kameroje Nr. 2, kurios plotas 36,43 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 12,14 kv. m. ploto; nuo 2019-05-27 iki 2019-06-05 kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,19 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 5,40 kv. m. ploto; nuo 2019-06-05 iki 2019-06-10 kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,67 kv. m, joje buvo patalpintas 1 nuteistasis, t. y. vienam asmeniui teko 7,67 kv. m. ploto; nuo 2019-06-10 iki 2019-09-06 kameroje Nr. 12, kurios plotas 16,16 kv. m, joje buvo patalpinti 3 nuteistieji, t. y. vienam asmeniui teko 5,39 kv. m. ploto.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-09-06 iki 2019-09-18 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo minėtu laikotarpiu (ABTÄ® 56 straipsnis).

Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis EŽTT praktika (žiÅ«rėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žiÅ«rėti pavyzdžiui LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Atsakovės atstovo PravieniÅ¡kių PN Turto valdymo skyriaus 2019-12-17 pažymoje Nr. 77-2300 nurodyta, kad KTP sanitariniuose mazguose yra po vienÄ tupiamÄ klozetÄ ir praustuvę. Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su kanalizacijos įrenginiu (VaitkevičiÅ«tė, Vilija.

Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis pataisytas ir papildytas leidimas, psl. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) iÅ¡matoms ir kitoms neÅ¡varybėms nutekėti iÅ¡vietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, psl. 1131). IÅ¡ Å¡ių sÄ vokų paaiÅ¡kinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. IÅ¡ minėto pareiÅ¡kėjo teiginio darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad sanitariniame mazge buvo tupimi klozetai ir nebuvo sėdimų unitazų.

Sanitarinio mazgo įrengimÄ kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. AprÅ«pinimo normos). 2017 m. AprÅ«pinimo normos nustatė, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas aprÅ«pinamas klozetu (gali bÅ«ti ir tupiamas), praustuve. Taigi, teisės aktai nėra nustatę, kad pataisos įstaigų kamerų sanitariniuose mazguose turi bÅ«ti įrengti sėdimi klozetai.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 12 kameroje buvo iÅ¡daužtas langas. Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN Turto valdymo skyriaus 2020-03-09 pažymoje Nr. 77-428 nurodė, kad Ä®staiga užtikrina tinkamÄ techninę langų bÅ«klę, sudaužyti stiklai nedelsiant keičiami naujais. Å iltuoju metų laikotarpiu nuteistieji patys iÅ¡iminėja langų stiklus. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019-08-13 raÅ¡tÄ Nr. (2-22 4.80)2-39304, iÅ¡ kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai, pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atliko valstybinę operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kameroje Nr. 12 langai buvo techniÅ¡kai netvarkingi be stiklų (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad 12 kameroje buvo iÅ¡daužtas langas, laikytinas pagrįstu. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN kameroje Nr. 12 pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis dušais nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes dušo patalpoje yra tik dvi pertvaros, kurios nesuteikia jokio privatumo. Atsakovės atstovas Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2019-12-17 pažymoje Nr. 77-2300 nurodė, kad Pravieniškių PN 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose bendroje dušinėje yra užtikrintas nuteistųjų privatumas, dušai yra atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Kad dušai yra atskirti pertvaromis patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos.

Teismo vertimu įrengtos pertvaros tarp dušų užtikrina minimalų privatumÄ naudojantis duÅ¡u. Pažymėtina ir tai, kad duÅ¡u pareiÅ¡kėjas naudojosi atskiroje patalpoje, o ne kameroje. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad duÅ¡uose buvo pažeidžiamas jo privatumas, atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 1-ojo sektoriaus duÅ¡o patalpoje ant lubų pelėsis, duÅ¡e per žema temperatÅ«ra, nėra ventiliacijos, nėra įrengtos atskiros patalpos, kur bÅ«tų galima persirengti, kad nesudrėktų drabužiai bei rankÅ¡luosčiai, nėra atskiros patalpos tualetui.

DuÅ¡e vandens maiÅ¡ytuvai netvarkingi, nuolat laÅ¡a vanduo, vandens spaudimas sumažėjęs. Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja laisvės atėmimo vietų duÅ¡o įrengimo, santechninių įrenginių bÅ«klės, duÅ¡o ventiliacijos sistemos ir oro santykinės drėgmės reikalavimų. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad prausimosi patalpose privalomai turi bÅ«ti įrengta atskira patalpa asmenims persirengti, taip pat nėra įtvirtinta, kad privaloma prausimosi patalpose įrengti atskirÄ patalpÄ tualetui.

Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių PN Turto valdymo skyriaus 2020-03-09 pažymoje Nr. 77-428 nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpų įrengimÄ bei techninę bÅ«klę, nuteistųjų nulaužti dušų čiaupai, dušų rageliai nedelsiant keičiami naujais. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019-09-23 raÅ¡tÄ Nr. (2-22 4.80)2-45366, iÅ¡ kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai, pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atliko valstybinę operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose esančiuose duÅ¡uose yra įrengtas langas ir taip sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ . Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad 1 sektoriaus KTP duÅ¡o rageliai buvo techniÅ¡kai netvarkingi (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Patalpų įrenginių pavirÅ¡iai buvo Å¡varÅ«s be vizualiai matomų terÅ¡alų ir pelėsio, tačiau duÅ¡inės patalpos po valymo nebuvo dezinfekuotos (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.2 p. pažeidimas).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad KTP duÅ¡o rageliai buvo techniÅ¡kai netvarkingi, duÅ¡o patalpos po valymo nedezinfekuojamos, laikytini pagrįstais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, maistas beveik visada bÅ«davo nekokybiÅ¡kas. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistųjų maitinimo paslaugÄ teikia VšĮ „Bruneros“, pataisos namai nuolatos kontroliuoja jos vykdomÄ veiklÄ ir nustačius trÅ«kumus raÅ¡omos pretenzijos. Ä®staiga periodiÅ¡kai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė laboratorijose. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktÅ«s, Å¡ių aplinkybių jis visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybės apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto, nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų.

Jeigu pareiškėjui trūko maisto produktų, jis galėjo jų papildomai įsigyti pataisos namų parduotuvėje už asmenines lėšas. Pareiškėjas nurodė, kad 1-ajame sektoriuje uždaroje zonoje nėra patalpos kuri būtų skirta kirpyklai, o kirptis tenka tiesiog koridoriuje. Dėl kirpyklos netinkamo įrengimo teismas pažymi, kad atsakovės atstovo duomenimis 1-ojo sektoriaus KTP zonoje kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, o ne koridoriuje, kaip nurodo pareiškėjas. Panaudotos priemonės ir instrumentai yra dezinfekuojami.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui dėl kirpyklos paslaugų teikimo būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimai dėl dienos metu paimamos patalynės yra nepagrįsti, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl šioje dalyje neteisėti atsakovės atstovo veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas nurodė, kad 2-oje karantino patalpoje bei kameroje Nr. 4 grindys nelygios, plytelės nudaužytos, sienos netvarkingos, sunkiai valomos, ant lubų ir sienų pelėsis, elektros laidai nėra tinkamai izoliuoti, naktinė lempa neleidžia užmigti, nes ji šviečia per ryškiai, kamerose esantys langai yra netvarkingi, šalia lango iš lauko pusės yra šulinys iš kurio nuolat sklinda nemalonus kvapas, dėl ko neįmanoma atverti langų. Atsakovės atstovas nurodė, kad prie 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos patalpų įrengtas kanalizacijos šulinys yra uždengtas sandariu dangčiu.

Ä®staiga užtikrina tinkamÄ kanalizacijos Å¡ulinių bÅ«klę. Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. PaÅ¡alinių kvapų įstaigoje nesijaučia. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019-07-15 raÅ¡tÄ Nr. (2-22 4.80)2-34630, iÅ¡ kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus specialistai, pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atliko valstybinę operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad 1 sektoriaus 2 karantino patalpa senai remontuota. Įrenginiai ir inventorius susidėvėję. Langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 vienas langas buvo sulaužytas, kitas langas be atidarymo rankenėlės (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Minėtoje patalpoje nebuvo elektros gaubtų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad 2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidėvėję, langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, laikytini pagrįstais.

Pažymėtina, kad pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų saugumÄ , taip pat kalinimo sÄ lygas, bÅ«tina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus (tabakÄ ). Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose Å¡vietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiÅ«ros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jų darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

Taigi įkalinimo įstaiga turi pareigÄ užtikrinti, jog bÅ«tų laikomasi imperatyvaus reikalavimo nerÅ«kyti gyvenamosiose ir kitose patalpose. Atsižvelgiant į aptartas teisės nuostatas, nėra teisinio pagrindo atsakovės atstovo veiksmų, sudarant pareiÅ¡kėjui sÄ lygas parÅ«kyti tik išėjus pasivaikščioti, vertinti kaip neteisėtų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui sudarant galimybę parÅ«kyti tik vienÄ valandÄ per dienÄ , institucija laikosi įstatymuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų dėl draudimo rÅ«kyti gyvenamosiose ir kitose uždarose patalpose.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014 m. vasario 18 d.. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014).

Tai, kad, pareiÅ¡kėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. ABTÄ® nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d.. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo ir garbės pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (2 karantino patalpa senai remontuota, įrenginiai ir inventorius susidėvėję, langų rėmai supuvę, stiklai suskaldyti, netvarkinga elektros instaliacija, kameroje Nr. 4 netvarkingi langai, KTP duÅ¡o rageliai techniÅ¡kai netvarkingi, duÅ¡o patalpos po valymo nedezinfekuojamos, 12 kameroje iÅ¡daužtas langas) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimÄ poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN, laikotarpiu nuo 2019-05-24 iki 2019-09-23, jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (2020-02-04 pažyma Nr. (12.33)PT-762), patirtas nagrinėjant bylÄ teisme.

ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 punktÄ , proceso Å¡alis, jos naudai priėmus sprendimÄ , turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , be kita ko, ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (ABTÄ® 40 str. 5 d.). Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl valstybei turėtų bÅ«ti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies.

Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra valstybė, o atstovavimo iÅ¡laidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamÄ pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ byloje. Nesant Å¡alies, privalančios atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo netenkintinas (ABTÄ® 40, 41, 42 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015). Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Natalja Zelionkienė