575850e5-fda3-49dd-b4df-eacdb9a67420 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-155-661/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20200-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės I. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kovo UAB Mano BÅ«stas Sostinė (buvęs pavadinimas UAB „KaroliniÅ¡kių bÅ«stas“) ieÅ¡kinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo pagrįstumo.

2. IeÅ¡kovė UAB Mano BÅ«stas Sostinė (buvęs pavadinimas UAB „KaroliniÅ¡kių bÅ«stas“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės I. B. 637,70 EUR skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsakovei per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikus, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 637,70 EUR skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (637,70 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 76,71 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriame prašė 1) panaikinti sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti;

2) jei praÅ¡ymo pateikimo terminas praleistas – atnaujinti terminÄ ;

3) atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio dėl sunkios materialinės padėties arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės.

5. Savo praÅ¡ymÄ atsakovė teigė, kad pirmos instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimÄ už akių neįvertinęs, kad atsakovė nebuvo informuota apie ieÅ¡kinį ir neturėjo realios galimybės pateikti atsiliepimÄ Ä¯ akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nes nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. gydėsi ligoninėje, kaip nurodyta 2019 m. spalio 10 d. iÅ¡duotoje pažymoje. Grįžusi namo paÅ¡to dėžutėje nerado jokių praneÅ¡imų ir teismo dokumentų, todėl net neįtarė, kad jai buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kinys. Apie priimtÄ sprendimÄ sužinojo tik 2019 m. spalio 14 d. gavusi jį iÅ¡ teismo. Å ie įrodymai patvirtina, kad atsakovė neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių.

6. Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kinio dalykÄ , nes ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra susijęs su ieÅ¡kovės suteiktomis administravimo paslaugomis 52,63 EUR, kurias galimai suteikė pats ieÅ¡kovas ir tariamai turi teisę reikalauti skolos apmokėjimo, ir 585,07 EUR sumai už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas už elektros energijÄ , atliekų iÅ¡vežimÄ , remontÄ , Å¡ilumos punkto priežiÅ«rÄ , už kurias atsakovės vardu apmokėjo ieÅ¡kovas, įgydamas teisę regreso tvarka pareikalauti nuostolių atlyginimo.

7. IeÅ¡kinys yra visiÅ¡kai neįrodytas, nes prie ieÅ¡kinio nėra pateikta absoliučiai jokių pirminių įrodymų (sutarčių, aktų, sÄ skaitų, pavedimų ir pan.), kad ieÅ¡kovas apskritai suteikė bet kokias paslaugas atsakovei, nežinoma paslaugų kaina, o pateikta skolų valdymo ataskaita yra laikytina pirminiais dokumentais grindžiamu antriniu dokumentu, kuris pats savaime negali įrodyti jokių aplinkybių, jei į bylÄ nėra pateikti pirminiai dokumentai (sutartys, aktai, sÄ skaitos, pavedimai, ir pan.), kad ieÅ¡kovas apskritai suteikė bet kokias paslaugas atsakovei, o teismas, priimdamas sprendimas, rėmėsi iÅ¡imtinai ir tik ieÅ¡kovo prielaidomis.

8. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiÅ«ros ir komunalines paslaugas ne pagal faktines iÅ¡laidas (sÄ naudas), kurios iki Å¡iol net nėra žinomos atsakovei, nes jokių paslaugų ieÅ¡kovas neteikė ir nepateikė jokių įrodymų. IeÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad kokie priežiÅ«ros paslaugų teikėjai suteikė konkrečias paslaugas atsakovės namui (nėra darbų atlikimo aktų, užsakymų, ir pan.), taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas apmokėjo ir už atsakovės namui suteiktas priežiÅ«ros paslaugas, todėl neįrodė, kad turi regreso teisę reikalauti apmokėjimo iÅ¡ atsakovės.

9. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad name įrengtas liftas priklauso atsakovei kaip bendraturtei, o atsakovės pateikiamas Å¡io lifto registracijos pažymėjimas patvirtina, kad Å¡io lifto savininkas yra pats ieÅ¡kovas, kuris ir privalo prižiÅ«rėti savo turtÄ savo, o ne atsakovės, lėšomis. IeÅ¡kovas neprašė iÅ¡ atsakovės jokio nuomos mokesčio už naudojimÄ si ieÅ¡kovui priklausančiu liftu ir neįrodinėjo patirtos žalos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Atsakovei paÅ¡alinus teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi nustatytus trÅ«kumus, teisėjos 2019 m. spalio 31 d. rezoliucija praÅ¡ymas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo buvo priimtas.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

12. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, t. y. nepavykus jų įteikti ieÅ¡kinyje nurodytu adresu, kuris sutapo su deklaruota gyvenamÄ ja vieta, buvo paliktas praneÅ¡imas ir po 30 dienų termino jie buvo laikomi tinkamai įteikti. Taip pat nurodė, kad teisme 2019 m. liepos 23 d. buvo gautas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro darbuotojos elektroninis laiÅ¡kas, kuriame nurodoma, kad pacientė I. B. informavo sužinojusi iÅ¡ artimųjų apie gautÄ praneÅ¡imÄ dėl procesinių dokumentų atsiėmimo (bylos Nr. e2-26187-1064/2019) (elektroninės bylos popierinio priedo 2 l.). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, grįžusi iÅ¡ gydymo įstaigos atsakovė teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, o susipažinti su bylos medžiaga atvyko tik 2019 m. spalio 4 d. (jau po sprendimo už akių priėmimo).

13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių galėjo bÅ«ti priimtas, kadangi egzistavo visos sprendimo už akių priėmimui bÅ«tinos sÄ lygos (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

14. Taip pat nurodė, kad nors atsakovė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir teigia, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau nenurodė aplinkybių bei neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovo praÅ¡yta priteisti 637,70 EUR skolos suma buvo apskaičiuota neteisėtai ir (ar) nepagrįstai (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu, taip pat su atsiliepimu į praÅ¡ymÄ teiktų ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovei už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, taip pat už kaupiamųjų lėšų įmokas buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos, kurias atsakovė, kaip buto, esančio daugiabučiame name, savininkė, turėjo pareigÄ apmokėti.

Kiekvienoje iÅ¡ sÄ skaitų yra atskirose eilutėse iÅ¡vardintos suteiktos paslaugos, jų įkainis bei suma. Tačiau, kaip buvo nustatyta sprendime už akių, atsakovė pareigos apmokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas tinkamai nevykdė.

15. Kaip minėta, atsakovė su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nepakanka pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodyti savo nesutikimÄ ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti panaikintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai 16. Atsakovė I. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo 2019-11-21 nutartį, panaikinti 2019-09-24 sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , o ieÅ¡kovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis iki 5000 Eurų, pusę Å¡ios baudos priteisiant atsakovo naudai. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 16.1. Atsakovė nėra gavusi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, nes nuo 2019-05-02 iki 2019-09-19 gydėsi ligoninėje, kaip nurodyta 2019-10-10 iÅ¡duotoje pažymoje.

Grįžusi namo pašto dėžutėje nerado jokių pranešimų ir teismo dokumentų, todėl net neįtarė, kad jai buvo išsiųstas ieškinys. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo pašto dėžutėje buvo palikti pranešimai 2019-07-10 ir 2019-08-08, o jei ir buvo, tai klaidingu adresu, nes pirmos instancijos teismas skundžiamoje 2019-11-21 nutartyje nustatė, jog minėti pašto pranešimai buvo palikti (duomenys neskelbtini), nors atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas delsė pasiimti teismo procesinius dokumentus, nes atsakovas tiesiog nežinojo kur kreiptis neradus jokių pranešimų pašto dėžutėje.

Apie priimtÄ sprendimÄ už akių atsakovas sužinojo tik 2019-10-04 gavusi jį iÅ¡ teismo ir iÅ¡ karto atvyko į teismÄ pasiimti teismo procesinių dokumentų, o juos gavusi skubiai sudaro advokatÄ , kuris per labai trumpÄ laikÄ parengė iÅ¡samų, motyvuotÄ ir pagrįstÄ praÅ¡ymÄ panaikinti sprendimÄ už akių. 16.2. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo pateiktos sÄ skaitos yra tik antriniai, tačiau vieninteliai, įrodymai, tariamai įrodantys, kad ieÅ¡kovas apskritai teikė paslaugas ginčo namui.

Pridedamoje ieÅ¡kovo sÄ skaitoje matyti kažkokie perskaičiavimai sumos, kuri buvo įrodinėjama teisme. 16.3. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kinio dalykÄ , nes ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra susijęs su ieÅ¡kovės suteiktomis administravimo paslaugomis 52,63 Eur, kurias galimai suteikė pats ieÅ¡kovas ir tariamai turi teisę reikalauti skolos apmokėjimo, ir 585,07 Eur sumai už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas už elektros energijÄ , atliekų iÅ¡vežimÄ , remontÄ , Å¡ilumos punkto priežiÅ«rÄ , už kurias atsakovo vardu apmokėjo ieÅ¡kovas, įgydamas teisę regreso tvarka pareikalauti nuostolių atlyginimo. 16.4.

Prie ieÅ¡kinio nėra pateikta absoliučiai jokių pirminių įrodymų (sutarčių, aktų, sÄ skaitų, pavedimų ir pan.), kad ieÅ¡kovas apskritai suteikė bet kokias paslaugas atsakovui, nežinoma paslaugų kaina, o pateikta skolų valdymo ataskaita yra laikytina pirminiais dokumentais grindžiamu antriniu dokumentu, kuris pats savaime negali įrodyti jokių aplinkybių, jei į bylÄ nėra pateikti pirminiai dokumentai (sutartys, aktai, sÄ skaitos, pavedimai, ir pan.), kad ieÅ¡kovas apskritai suteikė bet kokias paslaugas atsakovui, o teismas, priimdamas sprendimas, rėmėsi iÅ¡imtinai ir tik ieÅ¡kovo prielaidomis. 16.5.

IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiÅ«ros ir komunalines paslaugas ne pagal faktines iÅ¡laidas (sÄ naudas), kurios iki Å¡iol net nėra žinomos atsakovui, nes jokių paslaugų ieÅ¡kovas neteikė ir nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). IeÅ¡kovo pateikta skolų valdymo ataskaita gal ir pagrindžia, kad ieÅ¡kovo mano, jog turi sudarytas sutartis su įvairiais paslaugų teikėjais ir jiems apmokėjo tam tikras pinigų sumas, tačiau ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad kokie priežiÅ«ros paslaugų teikėjai suteikė konkrečias paslaugas atsakovo namui (nėra darbų atlikimo aktų, užsakymų, ir pan.), taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas apmokėjo ir už atsakovo namui suteiktas priežiÅ«ros paslaugas, todėl neįrodė, kad turi regreso teisę reikalauti apmokėjimo iÅ¡ atsakovo (CPK 178 str.). 16.6.

Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad name įrengtas liftas priklauso atsakovui kaip bendraturčiui, o atsakovės pateikiamas Å¡io lifto registracijos pažymėjimas patvirtina, kad Å¡io lifto savininkas yra pats ieÅ¡kovas, kuris ir privalo prižiÅ«rėti savo turtÄ savo, o ne atsakovo, lėšomis. 16.7. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kinį pateikė ieÅ¡kovo atstovė K. K., kuri yra UAB „Skolos.lt“ darbuotoja, tačiau nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvo ir ieÅ¡kovo darbuotoja, todėl laikytina, kad atstovavimas netinkamas, o ieÅ¡kinys buvo pateiktas neįgalioto asmens – t.y. su trÅ«kumais, kurie nebuvo paÅ¡alinti, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inas ieÅ¡kovui kaip pareikÅ¡tas neįgalioto atstovo, nes nebuvo pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu K.

K. buvo ieÅ¡kovo darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, kaip jÄ apibrėžia LR darbo kodeksas. Todėl teismas neįvertino, kad ieÅ¡kinį juridinio asmens vardu pareiÅ¡kė neįgaliotas asmuo. 16.8. Primos instancijos teismas 2019-11-21 nutartyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl nepagrįstai priteistų 76,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors byloje ieÅ¡kovo neatstovavo joks advokatas, o bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovas sumokėjo juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai „Trinity“, nors Å¡is juridinis asmuo nėra ir negali bÅ«ti teisėtas ieÅ¡kovo atstovas.

Pagal į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinio parengimÄ advokatų profesinei bendrijai „Trinity“ sumokėjo 60,00 Eur, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir nepateisinamos. Byloje nėra jokių duomenų kiek ir kada atsakovo tarpininkas advokatų profesinės bendrijos „Trinity“ ir „Acokad“ sumokėjo advokatui, kuris yra nežinomas, už ieÅ¡kovui suteiktas atstovavimo paslaugas, todėl Å¡ios atstovavimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteistos, neįrodžius, kad advokatui, kuris yra nežinomas, buvo faktiÅ¡kai ir realiai sumokėta, o jei ir buvo, tai kiek konkrečiai buvo sumokėta advokatui, kuris yra nežinomas, per tarpininkes advokatų profesines bendrijas „Trinity“ ir „Acokad“.

17. IeÅ¡kovė atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam – pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Ä® Å¡ias principines nuostatas turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

21. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principÄ , reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui.

Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo Å¡aukimus, nėra įteikiami asmeniÅ¡kai, asmeniui gali bÅ«ti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

22. Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai sprendė vienÄ iÅ¡ Å¡alių apie procesÄ informuoti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du tam, kad galėtų bÅ«ti tęsiamas bylos nagrinėjimas, EŽTT priminė bendrÄ jį principÄ , kad taisyklės, susijusios su procedÅ«romis ir terminais, kurių turi bÅ«ti laikomasi pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti teisingÄ susidÅ«rusių interesų pusiausvyrÄ .

Neribotam laikui pratęsus procesÄ , siekiant nustatyti vieno iÅ¡ susijusių asmenų adresÄ , gali bÅ«ti pažeisti teisinio tikrumo ir teisingumo tinkamo vykdymo principai. Taigi teisė į teismÄ valstybėms Konvencijos dalyvėms neužkerta kelio savo įstatymuose nustatyti tokioms situacijoms taikomÄ procedÅ«rÄ , su sÄ lyga, kad yra užtikrinama tinkama suinteresuotų asmenų teisių apsauga (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimÄ dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

23. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes:

1) ar teismas buvo pakankamai rÅ«pestingas informuodamas Å¡alis apie teisminį procesÄ ir ar Å¡alys gali bÅ«ti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieÅ¡ teismÄ ir gintis;

2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieÅ¡ juos priimtÄ teismo sprendimÄ , reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principÄ (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , par. 80; Aždajić prieÅ¡ SlovėnijÄ , par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali bÅ«ti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieÅ¡ teismÄ , iÅ¡ankstinė sÄ lyga yra ta, kad jis turi bÅ«ti tinkamai informuotas apie tokiÄ turimÄ teisę bei vykstantį teisminį procesÄ (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , par. 42; Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , par. 87, 106; Aždajić prieÅ¡ SlovėnijÄ , par. 58).

24. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo bÅ«das buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausÄ policijai), kad asmens adresas negali bÅ«ti nustatytas ir kad asmuo nėra visiÅ¡kai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir iÅ¡sakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. cituotÄ sprendimÄ byloje Nunes Dias prieÅ¡ PortugalijÄ ).

25. Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi, kai taikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«dÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiÅ¡kėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimÄ pareiÅ¡kėjo buvimo vietÄ kitoje valstybėje, nesikreipė į policijÄ dėl paieÅ¡kos paskelbimo, neprašė kitos bylos Å¡alies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrÄ , profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ par. 84–85 – Å¡ioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktÄ , kad jau vykdymo procese tinkamas pareiÅ¡kėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiÅ¡kėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ par. 41).

26. Å ioje byloje keliamas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo klausimas. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

Å io straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina Å¡alies praÅ¡ymo priimti sprendimÄ už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai Å¡aliai nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamÄ jį dokumentÄ .

27. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vienÄ kartÄ . Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grÄ Å¾intinoje pažymoje. Procesinis dokumentas Å¡iuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarkÄ , ir praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus formÄ (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

28. Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vienÄ iÅ¡ procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymÄ Ä¯teiktais pagal įstatymÄ praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiÅ¡kai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grÄ Å¾inti teismui.

29. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, turi bÅ«ti atsižvelgta į Å¡io proceso specifikÄ , be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis), kad Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), o iÅ¡nagrinėjęs tokį pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taigi, visais atvejais turi bÅ«ti įvertinama, ar Å¡alies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieÅ¡tarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir Å¡alies, kurios praÅ¡ymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , nepažeidžia proporcingumo ir Å¡alių interesų derinimo principų.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bÅ«tina dokumentų įteikimo paliekant praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sÄ lyga – jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia Å¡is dokumentų įteikimo bÅ«das nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai teismas iÅ¡naudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymÄ praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiÅ¡kai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grÄ Å¾inti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl Å¡ios priežasties aiÅ¡kinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ,,jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka“ turi bÅ«ti atsižvelgiama į EŽTT praktikÄ ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rÅ«pestingumÄ ir pareigÄ informuoti Å¡alis apie teisminį procesÄ .

Å i pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi iÅ¡naudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitÄ asmens buvimo vietÄ , naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismÄ ir kt.

Tik iÅ¡naudojęs Å¡ias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , suformavęs specialiÄ paÅ¡to siuntÄ , kuri leistų palikti praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19–23, 27–28 punktus).

Dėl pagrindo panaikinti Å¡ioje byloje sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ 32. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , teismas panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

33. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad teismo procesinius dokumentus atsakovei buvo bandoma įteikti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu A.J. Povilaičio g. 14-80 du kartus, t.y. 2019-07-09 ir 2019-08-07. Po pirmojo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo, 2019-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas VÅ¡Ä® VmPSC Soc. darbuotojos K. L. elektroninis laiÅ¡kas, kuriame buvo nurodyta, kad pacientė I. B. informavo sužinojusi iÅ¡ artimųjų apie gautÄ praneÅ¡imÄ dėl procesinių dokumentų atsiėmimo. Bylos Nr. e2-261-87-1064/2019. Taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu I. B. yra gydoma ligoninėje ir dokumentų atsiimti negali. Numatomas gydymosi terminas dar apie 3 savaites. Aplinkybę apie gydymosi terminÄ nuo 2019-05-02 iki 2019-09-19 patvirtina prie praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pridėta VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2019-10-09 iÅ¡duota pažyma.

34. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ios nutarties 31 p. aiÅ¡kinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ,,jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka“ turi bÅ«ti atsižvelgiama į EŽTT praktikÄ ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rÅ«pestingumÄ ir pareigÄ informuoti Å¡alis apie teisminį procesÄ . Å i pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymÄ iÅ¡kart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, dar 2019-07-23 sužinojęs apie atsakovės bÅ«vimo-gydymosi vietÄ ir žinodamas, kad ji čia bus dar bent 3 savaites, nesiėmė priemonių dokumentams įteikti į kitÄ teismui žinomÄ asmens buvimo vietÄ , t.y. VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrÄ , kas suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad dokumentai įteiktais pagal įstatymÄ buvo pripažinti neiÅ¡naudojus realių jų įteikimo asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui galimybių. Todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių.

35. Jau pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad procesinio dokumento – atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nepateikusiai Å¡aliai (apeliantei), nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieÅ¡kinys ir teismo praneÅ¡imas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 285 str. 3 d. 1 p.).

36. Padarius paminėtÄ iÅ¡vadÄ , kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai, nebeturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

37. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d. 2 p.), skundžiama nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo tenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 2 p.), panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ už akių bei atnaujinant bylos nagrinėjimÄ (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , bylÄ perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Alvydas Barkauskas