2025-07-10 Nr. CB-4153-2-55-3-00708-2012-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2424

Nr. DOK-2535

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eligijaus Gladučio ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2025 m. birželio 27 d. paduotu atsakovo Č. K. kasaciniu skundu ir 2025 m. liepos 4 d. paduotu papildytu kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą ir papildytą kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovams Č.K., Š. K.i ir „L&M International Trading Ltd.“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino.

Kadangi atsakovo pateikto pradinio kasacinio skundo (DOK-2424) priėmimo klausimas nebuvo išspręstas kai atsakovas pateikė papildytą kasacinį skundą (DOK-2535), papildytas kasacinis skundas laikytinas pagrindiniu procesiniu dokumentu, kuriuo atsakovas reiškia savo poziciją byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 350 straipsnio 8 dalis).

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, kad „įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių“, ir priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo Č. K., nors pastarasis nebuvo asmuo, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu, dėl kurių ieškovei buvo padaryta žala. Taigi Č. K. civilinė atsakomybė buvo pritaikyta nesant tam teisės normoje įtvirtinto pagrindo.

2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose, kuriose yra pateikiami teisės aiškinimai dėl to, kaip turėtų būti įrodinėjami nuostoliai dėl negautų pajamų.

3. Teismas nagrinėjo ir sprendė klausimus, kurie nebuvo nagrinėti ir spręsti pirmosios instancijos teisme dėl atsakovo Č. K. civilinės teisinės atsakomybės ir tokiu būdu netinkamai taikė (pažeidė) ir aiškino CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliantui apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teismui.

4. Teismas žalą iš atsakovo priteisė remdamasis vieninteliu ieškovės pateiktu įrodymu – UAB „Ober-Haus“ 2017 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Ši ataskaita jau buvo šiame teisminiame procese anksčiau įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo kitos teisėjų kolegijos kaip nepakankamas įrodymas ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo pagrįsti. Be to, teismas visiškai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, kurie paneigia minėtos ataskaitos turinį. Tokiu būdu buvo pažeistos proceso teisės normos, įtvirtintos CPK 12, 176, 178, 185, 263, 270 ir 331 straipsniuose. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant minėtas proceso teisės normas, bei pažeidė konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtintą horizontalaus precedento laikymosi taisyklę.

5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pati ieškovė, tyčia ar dėl neatsargumo, nesiėmė jokių priemonių nuostoliams sumažinti. Be to, ji atsisakė reikalavimų daliai asmenų, kurie patys prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kurių veiksmais ieškovei buvo padaryta žala. Kai kuriems iš jų ieškovė net nepareiškė jokių reikalavimų. Dėl šių aplinkybių teismas nevertino ieškovės kaltės dėl žalos atsiradimo ar jos dydžio, nors tai daryti įpareigoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio 2 dalies norma. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo būti arba visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės arba jo atsakomybė turėjo būti reikšmingai sumažinta.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir sustabdyti sprendimo vykdymą nespręstini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Irmantas Šulcas