2017-02-01 Nr. AB-2428-3-61-3-04782-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-206-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04782-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkis LT“, atstovaujamo advokato A. P., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkis LT“, atstovaujamo advokato A. P., skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ūkis LT“ (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato A. P. (toliau – ir pareiškėjo atstovas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. S-251(7-210/2016); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 69-90; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (4.65)FR0682-323; 4) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Plonosios kapitalizacijos taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi (b. l. 55–56) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. gruodžio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; pateikti dokumentus, suteikiančius teisę advokatui A. P. atstovauti pareiškėją Vilniaus apygardos administraciniame teisme; sumokėti 11,25 Eur už skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

2016 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninio ryšio priemonėmis buvo gautas pareiškėjo, atstovaujamo advokato A. P., prašymas dėl termino skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo ir patikslintas skundas (b. l. 59–69). Prašyme atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti pareiškėjo atstovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. išsiųstą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo pastebėjo tik 2016 m. gruodžio 27 d. atsitiktinai prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir VEP posistemis). Iki šios dienos jam nebuvo žinoma apie VEP posistemyje patalpintą minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, todėl jis praleido terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad terminą skundo trūkumams pašalinti praleido, nes negavo elektroninio pranešimo elektroniniu paštu apie tai, jog jo VEP posistemio paskyroje gautas teismo dokumentas, nors iki tol buvo visada informuojamas elektroniniu paštu apie jo paskyroje naujai gautus procesinius dokumentus, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo žinoti apie nustatytą terminą trūkumams pašalinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi (b. l. 73–74), netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti ir nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu bei įsiteisėjus nutarčiai grąžinti pareiškėjui. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 64 straipsnio 1 dalį, procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Remiantis ABTĮ 65 straipsnio 5 dalimi, procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. ABTĮ 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui.

Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Tuo tarpu ABTĮ 74 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo atstovui advokatui A. P. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis išsiųsta tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 15 d. (šią aplinkybę teismo prašymu patvirtino ir už LITEKO administravimą atsakingas Nacionalinės teismų administracijos asmuo).

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalies nuostata, minėta nutartis laikoma įteikta 2016 m. gruodžio 16 d. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo atstovas negavo elektroninio pranešimo ar kad siunčiant minėtą nutartį buvo konstatuoti elektroninių paslaugų portalo sutrikimai. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjo atstovas tik 2016 m. gruodžio 27 d. prisijungęs prie VEP posistemio pamatė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį, nėra svarbi, nes procesinių dokumentų įteikimo tvarka aiškiai reglamentuota ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje, kas profesionaliam teisininkui turėtų būti žinoma.

Teismas kartu pabrėžė, kad ABTĮ 11 straipsnyje suformuluotas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principas įtvirtina proceso dalyvių pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, remdamasis nustatytomis aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkintinas ir skundą atsisakytina priimti, nepašalinus teismo nustatytu terminu jo trūkumų.

III. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato A. P., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 78–81), prašydamas panaikinti šią nutartį.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei prašyme atnaujinti terminą išdėstytus argumentus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Atskirajame skunde pareiškėjo atstovas, pakartodamas tuos pačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismui 2016 m. gruodžio 27 d. pateiktame prašyme atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti, papildomai akcentuoja, kad vesdamas klientų bylas visada atidžiai ir rūpestingai vykdo savo, kaip atstovo, pareigas ir periodiškai prisijungia prie savo VEP paskyros net ir negavęs atskiro pranešimo apie jo vardu paskyroje gautus dokumentus.

Būtent taip atsitiktinai pareiškėjo atstovas ir pastebėjo teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo. Šiame kontekste pareiškėjo atstovas pažymi, kad nuo skundo išsiuntimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo praėjęs neilgas laiko tarpas, t. y. tik 9 darbo dienos, todėl jam negalėjo kilti įtarimų dėl sistemos veikimo problemų, nes skundo priėmimo klausimas, vadovaujantis įstatymo nustatytais terminais, dar galėjo būti neišspręstas. Be to, tuo metu pareiškėjo atstovas gaudavo informaciją apie kitus vykstančius teismo procesus, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jis piktnaudžiavo procesu arba elgėsi neatidžiai.

Pareiškėjo atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2016 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į LITEKO valdytoją dėl nustatyto techninio gedimo ir buvo informuotas, jog nuo 2016 m. lapkričio mėn. buvo vykdomi sistemos atnaujinimo darbai, kurie lėmė daug techninių trikdžių, įskaitant pranešimų siuntimą į elektroninį paštą VEP posistemio paskyrų naudotojams. LITEKO valdytojas patvirtino, kad dėl techninių gedimų sistemos naudotojai galėjo būti netinkamai informuoti apie teismo siunčiamus dokumentus, todėl prisiėmė atsakomybę dėl techninių nesklandumų.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad siunčiant teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo buvo konstatuoti elektroninių paslaugų portalo sutrikimai, nes informacija apie galimus sutrikimus buvo paskelbta viešai, be to, Nacionalinė teismų administracija 2017 m. sausio 6 d. telefonu informavo, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja taip pat kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją telefonu prašydama paaiškinti susiklosčiusias aplinkybes, o Nacionalinė teismų administracija telefonu patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo atstovui pranešimas apie gautą teismo dokumentą siųstas nebuvo.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad dėl jo 2016 m. gruodžio 27 d. kreipimosi į LITEKO valdytoją tą pačią dieną buvo gautas atsakymas apie užregistruotą prašymą, nurodant, jog atsakymo dėl didelio užklausų skaičiaus gali tekti palaukti, todėl kartu su prašymu atnaujinti terminą papildomi rašytiniai įrodymai Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti nebuvo. 2017 m. sausio 6 d. buvo pakartotinai kreiptasi su prašymu atsakyti į 2016 m. gruodžio 27 d. išsiųstą prašymą, o Nacionalinės teismų administracijos darbuotojos prašymu 2017 m. sausio 10 d. el. paštu buvo išsiųstas pakartotinis prašymas, pasirašytas pareiškėjo atstovo vardu.

Atitinkamai Nacionalinė teismų administracija 2017 m. sausio 10 d. atsakė į pareiškėjo atstovo užklausą ir patvirtino, kad su teismo siųstu dokumentu jis savo VEP posistemio paskyroje susipažino (jį peržiūrėjo) 2016 m. gruodžio 27 d. 9 val. 31 min., taip pat patvirtino, kad dėl rašte nurodytų aplinkybių (t. y. dėl atliekamų LITEKO pakeitimų) buvo fiksuoti sisteminiai sutrikimai, todėl informaciniai pranešimai el. paštu Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojams 2016 m. gruodžio 15 d. nebuvo siunčiami.

Apibendrindamas, pareiškėjo atstovas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo veikimo sutrikimų ir atliekamų atnaujinimo darbų, t. y. dėl svarbių objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo asmens valios, jis buvo praleistas nežymiai (tik 5 dienas), be to, skundo trūkumai buvo pašalinti ir patikslintas skundas buvo pateiktas iš karto tą pačią dieną, kai jis susipažino su teismo nutartimi, o tai patvirtina, kad pareiškėjo atstovas veikė operatyviai, ėmėsi aktyvių priemonių bei domėjosi proceso eiga, rūpinosi efektyvia pareiškėjo teisių gynyba ir procesu nepiktnaudžiavo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirajame skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Remiantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Atitinkamai ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Todėl nurodytas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti ir nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu bei įsiteisėjus nutarčiai grąžinti pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atitinkamai nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus ABTĮ reikalavimus, nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. gruodžio 22 d. pašalinti šioje nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Pabrėžtina, jog ginčo dėl to nėra. Tačiau pareiškėjas teismo nustatytu terminu trūkumų nepašalino. Kita vertus, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninio ryšio priemonėmis pateikė prašymą dėl termino skundo trūkumams pašalinti atnaujinimo, kuriame nurodė šio termino praleidimo priežastis, taip pat kartu su minėtu prašymu, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundo trūkumams pašalinti ir, remdamasis tuo, jog pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu bei įsiteisėjus nutarčiai grąžinti pareiškėjui.

Nurodytų aplinkybių kontekste akcentuotina, kad ABTĮ 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo atstovui advokatui A. P. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, į jo VEP posistemio paskyrą buvo išsiųsta tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 15 d., remiantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi, minėta nutartis laikoma jam įteikta 2016 m. gruodžio 16 d. Tačiau pareiškėjo atstovas tvirtina, kad į savo el. paštą negavo jokio pranešimo apie minėtą nutartį, todėl ją pamatė tik atsitiktinai 2016 m. gruodžio 27 d. prisijungęs prie savo VEP posistemio paskyros.

Taigi, šiuo atveju aktualus Nacionalinės teismų administracijos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiosios specialistės J. V. atsakymas į pareiškėjo atstovo advokato A. P. pateiktą užklausą dėl šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje per VEP posistemį jam siųstos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo (b. l. 87–88). Minėtame atsakyme Nacionalinės teismų administracijos darbuotoja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.

Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Nacionalinės teismų administracijos darbuotoja taip pat paaiškino, kad teismo darbuotojui sistemoje išsiuntus procesinį dokumentą į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojas, savo paskyroje aktyvavęs (patvirtinęs) savo el. pašto adresą ir užsisakęs atitinkamus informacinius pranešimus, apie jo paskyroje gautą naują procesinį dokumentą yra automatiškai informuojamas ir nurodytu el. paštu.

Tačiau, kaip minėtame atsakyme nurodė Nacionalinės teismų administracijos darbuotoja, 2016 m. gruodžio mėn. buvo atliekami LITEKO pakeitimai, dėl kurių buvo fiksuoti sisteminiai sutrikimai, todėl informaciniai pranešimai el. paštu Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojams 2016 m. gruodžio 15 d. nebuvo siunčiami. Be to, atlikusi LITEKO VEP posistemio duomenų bazės įrašų, susijusių su pareiškėjo atstovo advokato A. P. paskyra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, patikrinimą, Nacionalinė teismų administracija nustatė, jog su Vilniaus apygardos administracinio teismo siųsta 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo pareiškėjo atstovas advokatas A.

P. susipažino (jį peržiūrėjo) 2016 m. gruodžio 27 d. 9 val. 31 min. Taigi, minėti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjo atstovas negavo elektroninio pranešimo ar kad siunčiant minėtą nutartį buvo konstatuoti elektroninių paslaugų portalo sutrikimai.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi minėtas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju terminas skundo trūkumams pašalinti buvo praleistas gana nežymiai (2 darbo dienas), o pareiškėjo atstovas buvo pakankamai aktyvus ir operatyviai – 2016 m. gruodžio 27 d., t. y. tą pačią dieną, kai susipažino su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo, pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą skundo trūkumams pašalinti kartu su šalinant teismo nustatytus trūkumus patikslintu skundu bei nedelsiant kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, siekdamas gauti įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas termino skundo trūkumams pašalinti praleidimo priežastis, be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjo atstovas būtų pažeidęs ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, sprendžia, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūkis LT“, atstovaujamo advokato A. P., atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius