5756bbfe-e1b7-464e-b1ae-298169737177 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-2357-789/2013Proceso Nr. 3-61-3-01288-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 16.6, 59, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui ir atsakovo atstovui Aivarui Danusui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundo dalį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1–11), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2012-04-13 įsakymÄ Nr. 1P-310 „Dėl A. K. atleidimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1P-310);

2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) Mobiliųjų grupių skyriaus (toliau – ir MGS) inspektoriaus pareigas;

3) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ;

4) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo atlyginti 1000 Lt neturtinę žalÄ ;

5) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde nurodė, kad įsakymas Nr. 1P-310, kuriuo Muitinės departamento generalinis direktorius 2012-03-09 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų už pareigÅ«no vardo diskreditavimÄ , yra nepagrįstas ir neteisėtas. PaaiÅ¡kino, kad įsakyme Nr. 1P-310 nustatyta neteisinga atleidimo data – pareiÅ¡kėjas atleistas nuo 2012-03-09 ir nurodyta, kad Å¡i diena buvo paskutinė iki nuÅ¡alinimo darbo diena, tačiau pareiÅ¡kėjas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo nuo pareigų nuÅ¡alintas nuo 2012-03-10 (Muitinės departamento direktoriaus 2012-03-09 įsakymas Nr. 1P-206 „Dėl A.

K. nuÅ¡alinimo nuo pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1P-206)). 2012-03-10 pareiÅ¡kėjas dar dirbo paÅ¡to įstaigoje prie Vilniaus oro uosto, įsakymas Nr. 1P-206 pareiÅ¡kėjui įteiktas 2012-03-10 apie 14 val., taigi paskutinė darbo diena iki nuÅ¡alinimo buvo 2012-03-10, tai patvirtina pareiÅ¡kėjo įraÅ¡as apie susipažinimÄ su įsakymu. Atsakovas pareiÅ¡kėjo atleidimo dienÄ nustatė pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 44 str., pagal kurį, jeigu nuÅ¡alintas muitinės pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nuÅ¡alinimo jo darbo diena.

Taigi, atsakovas pritaikė teisės normÄ , kuri negalėjo bÅ«ti taikoma, atleisdamas dėl pareigÅ«no vardo diskreditavimo. Statuto 44 str. yra Statuto aÅ¡tuntame skyriuje „Muitinės pareigÅ«nų skatinimas ir apdovanojimas“ ir gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jeigu muitinės pareigÅ«nas atleidžiamas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos (Statuto 55 str. 1 d. 18 p.), o pareiÅ¡kėjas atleistas pagal Statuto 55 str. 1 d. 19 p., kuris nustato savarankiÅ¡kÄ muitinės pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ ;

Å¡iuo atveju įstatymas nenustato galimybės atleidimo datÄ perkelti atgal – į paskutinę iki nuÅ¡alinimo darbo dienÄ .PareiÅ¡kėjas dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų jautėsi apgautas ir pažemintas, patyrė dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nestabilumÄ darbo santykiuose, neužtikrintumÄ savo ateitimi, kurie lėmė bendravimo galimybių sumažėjimÄ , taip pat po neteisėto atleidimo pasikeitė kitų muitinės pareigÅ«nų požiÅ«ris į pareiÅ¡kėjÄ .

Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ tarnybos pareiÅ¡kėjui buvo atimta teisė dirbti ir gauti nustatytÄ darbo užmokestį, galimybė save realizuoti, socialiai bendrauti. Neteisėtas atleidimas kėlė ir kelia pareiÅ¡kėjui negatyvius iÅ¡gyvenimus.Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (t. 1, b. l. 71–76) nurodė, kad su juo nesutinka, bei prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos turimÄ iÅ¡ankstinę informacijÄ , kad Vilniaus TM MGS pareigÅ«nai, atliekantys pareigas Vilniaus TM Å alčininkų kelio poste, turi draudžiamų tarnyboje turėti daiktų, Muitinės departamento ir Vilniaus TM pareigÅ«nai 2012-03-07 nuo 7.30 val. iki 8.30 val. atliko Vilniaus TM MGS pareigÅ«nų vyresniojo inspektoriaus D.

T. ir inspektoriaus A. K. tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimÄ . Atsižvelgiant į aptiktų daiktų pobÅ«dį (draudžiami muitinės pareigÅ«nams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktai, už kurių teisėtÄ gabenimÄ per valstybės sienÄ atsako muitinės pareigÅ«nai), aptiktų daiktų buvimo vietÄ (aiÅ¡kiai matomoje vietoje tarnybinėse patalpose, kuriose lankėsi muitinės klientai), pareiÅ¡kėjo statusÄ (statutinis muitinės pareigÅ«nas, privalantis tarnybos metu taikyti kontrabandos, kitų pažeidimų prevencijos ir kontrolės priemones), pareiÅ¡kėjo, t. y. muitinės pareigÅ«no, elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ muitinės pareigÅ«nų.

Visuomenės nariai ir valstybė, vadovaujantis įstatymų nustatyta muitinei kompetencija, funkcijomis ir pareigomis, tikisi iÅ¡ muitinės pareigÅ«nų teisės aktuose muitinės pareigÅ«nams nustatytų pareigų vykdymo ir tinkamo suteiktų teisių įgyvendinimo, t. y. kad muitinės pareigÅ«nai užkirs keliÄ kontrabandai, neteisėtam prekių gabenimui per valstybės sienÄ . Toks muitinės pareigÅ«no elgesys (nevykdo pavestų funkcijų taip, kaip iÅ¡ jo pagrįstai tikisi visuomenė ir valstybė) akivaizdžiai menkina muitinės autoritetÄ visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimÄ ja.

Visos muitinės pareigÅ«no vardo diskreditavimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės nustatytos iÅ¡vadoje Nr. 7B-388, prie kurios pridėta surinkta medžiaga. Tarnybinio patikrinimo medžiaga leidžia neabejotinai teigti, kad pareiÅ¡kėjas diskreditavo muitinės pareigÅ«no vardÄ . Pagal Statuto 44 str., jeigu nuÅ¡alintas muitinės pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nuÅ¡alinimo jo darbo diena. PareigÅ«nÄ su įsakymu, kuriame jis nuÅ¡alintas nuo pareigų, supažindino 2012-03-10 pamainos pradžioje tiesioginis vadovas; tÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas jokių funkcijų kaip muitinės pareigÅ«nas neatliko ir negalėjo atlikti.

Atsižvelgiant į nurodytus faktus, jis pagrįstai atleistas         2012-03-09, t. y. paskutinę iki nuÅ¡alinimo darbo dienÄ .PareiÅ¡kėjas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Muitinės departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o kilusias neigiamas pasekmes lėmė jo paties neteisėtas elgesys einant statutinio valstybės tarnautojo, muitinės pareigÅ«no, pareigas. Be to, reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tik abstrakčiomis frazėmis, nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų.2013-02-26 teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 20 metų dirba muitinėje.

Atleidus jį iÅ¡ pareigų, nutrÅ«ko bendravimas su kolegomis. Dėl to patyrė ir iki Å¡iol patiria stresÄ , kadangi ir dabar kolegos nenoriai su juo bendrauja. GrÄ Å¾intas į pareigas, jis dirba iÅ¡ esmės kitÄ darbÄ , darbdavys atsisako siųsti į mokymus, o iÅ¡klausyti mokymus apie naujÄ rentgeno kontrolės sistemÄ yra bÅ«tina norint dirbti ankstesnį darbÄ . PareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos papildomus dokumentus ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad 2012-03-09 buvo pareiÅ¡kėjo paskutinioji darbo diena iki atleidimo iÅ¡ pareigų. Nurodė, kad autorinis atlyginimas, gautas pagal autorinę sutartį su UAB „DATA MINER“, neturėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ priteistinos sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas turi mažametį vaikÄ , atleidus jį iÅ¡ darbo, žmona turėjo nutraukti vaiko priežiÅ«ros atostogas ir grįžti į darbÄ . Atsakovas savo neteisėtais veiksmais iÅ¡ esmės sužlugdė pareiÅ¡kėjo karjerÄ .Atsakovo atstovas teismo posėdyje pateikė pažymÄ apie vidutinį darbo užmokestį, pažymÄ apie darbo užmokestį, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-02-05 įsakymÄ Nr. 1P-181 „Dėl A.

K.“ ir prašė priteistinos sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį sumažinti, iÅ¡ jos iÅ¡skaičiuojant visas pareiÅ¡kėjo priverstinės pravaikÅ¡tos metu gautas pajamas, įskaitant ir autorinį atlyginimÄ . Taip pat prašė iÅ¡ priteistinos sumos iÅ¡skaičiuoti iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atlyginti neturtinę žalÄ prašė netenkinti, nes LVAT pripažino, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-08-30 sprendimu Nr.             I-3176-815/2012 pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Dėl minėto sprendimo pareiÅ¡kėjas pateikė apeliacinį skundÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013-02-04 sprendimu Nr. A261-338/2013 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-08-30 sprendimÄ Nr. I-3176-815/2012 ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-04-13 įsakymÄ Nr. 1P-310 „Dėl A.

K. atleidimo iÅ¡ pareigų“, grÄ Å¾ino A. K. į Vilniaus TM MGS inspektoriaus pareigas, paskyrė Vilniaus TM MGS inspektoriui A. K. tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , o bylos dalį dėl A. K. reikalavimo priteisti atlyginimÄ už visÄ priverstinio nebuvimo tarnyboje laikÄ bei neturtinės žalos priteisimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti atlyginimÄ už visÄ priverstinio nebuvimo tarnyboje laikÄ bei neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos iki grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas dienos.

Darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 str. 3 d. (redakcija, galiojusi nuo 2011-12-01 iki 2012-12-31) nustato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlyginimas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ yra pinigų suma, kuriÄ darbuotojas bÅ«tų uždirbęs, jei konkretaus darbdavio neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu darbo santykių nutraukimu, nebÅ«tų pažeista jo teisė dirbti.

Kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ paskirtis yra, pirma, atlyginti darbuotojo prarastÄ darbo užmokestį ir, antra, nustatyti sankcijÄ darbdaviui ir turėti prevencinę reikÅ¡mę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).LVAT pripažinus pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ Muitinės departamento neteisėtu ir grÄ Å¾inus jį į ankstesnes pareigas, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui priklauso vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ Muitinės departamento dienos iki grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas dienos.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų atleistas 2012-03-09 (paskutinę iki nuÅ¡alinimo darbo dienÄ ), o į pareigas grÄ Å¾intas 2013-02-05 (t. 1, b. l. 12, t. 3, b. l. 50), todėl jam priklauso vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2013-02-04 imtinai. PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje sutiko, kad pareiÅ¡kėjui priklausantis priteisti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turi bÅ«ti mažintinas atsižvelgiant į turėtas pajamas (nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ ir darbo užmokestį), iÅ¡skyrus autorinį atlyginimÄ , kurį pareiÅ¡kėjas bÅ«tų gavęs neatsižvelgiant į tai, ar bÅ«tų buvęs atleistas iÅ¡ pareigų.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad iÅ¡ priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turėtų bÅ«ti iÅ¡skaitomos pareiÅ¡kėjo pajamos iÅ¡ darbo santykių ir nedarbo draudimo iÅ¡mokos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. K. 2011 m. rugsėjo mėn.–2012 m. birželio mėn. vedė mokymus pagal 2011-08-30 sudarytÄ autorinę sutartį (t. 3, b. l. 55–56). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas autorinę sutartį sudarė dar dirbdamas Muitinės departamente, pagal jÄ pareiÅ¡kėjas bÅ«tų gavęs pajamas ir tuo atveju, jei nebÅ«tų buvęs atleistas iÅ¡ pareigų.

Priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ darbuotojui atlygina tai, kÄ jis bÅ«tų uždirbęs tęsdamas darbo santykius. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumos mažinti turėtomis pajamomis pagal autorinę sutartį. PareiÅ¡kėjas nuo 2012-09-22 iki 2012-10-16 gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , o nuo 2012-10-17 iki 2013-02-01 gavo darbo užmokestį, todėl atitinkamai Å¡ia suma mažintinas pareiÅ¡kėjui priklausantis priteisti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

PareiÅ¡kėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2013-02-04 imtinai. Pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ (t. 3, b. l.

48) pareiÅ¡kėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2012 m. buvo 3120,81 Lt, 2013 m. – 3105,95 Lt, o vidutinis darbo dienos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2012–2013 m. – 148,61 Lt. PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – 3974,87 Lt (t. 3, b. l. 49).Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, pareiÅ¡kėjui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2013-02-04 neatskaičius mokesčių priklauso 33 734,47 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis (148,61 Lt x 227 d. d.).

Kaip minėta anksčiau, Å¡i suma mažintina atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo turėtas pajamas, susijusias su darbo santykiais (3546,87 Lt), ir nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ (530,48 Lt) (t. 3, b. l. 51–54, 57). IÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (3974,87 Lt) neiÅ¡skaičiuotina iÅ¡ Å¡ios sumos. Tai, kad buvo iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, turi reikÅ¡mės apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo kasmetinių atostogų trukmę, grÄ Å¾inus jį į pareigas.

Tai nėra Å¡ios bylos dalykas.Taigi pareiÅ¡kėjui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2013-02-04 imtinai neatskaičius mokesčių priteistinas 29 657,12 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis (33 734,47 Lt - 3546,87 Lt - 530,48 Lt).PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., teismo įvertintÄ pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.).

Remiantis Statuto 1 str. 2 ir 3 d. Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigÅ«nams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigÅ«nams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo nereglamentuoja nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas, Å¡iuo atveju taikomas DK 250 str., kuriame nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.Siekiant nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį atsižvelgtina į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtakÄ tolesniam pareiÅ¡kėjo gyvenimui; ar pareiÅ¡kėjo teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės iÅ¡ esmės liktų neapgintos, t. y. nebÅ«tų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr.          3K-3-351/2006, 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010, LVAT 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-67/2012).Vertindamas pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos Muitinės departamente aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, asmeninius nepatogumus, stresÄ , galimybės tęsti darbÄ valstybės tarnyboje ribojimÄ , mažesnį darbo užmokestį kitame darbe, sumažėjo galimybė bendrauti su kolegomis (t. 1, b. l. 1–11, t. 3, b. l. 51–52).

Be to, pažymėtina, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali bÅ«ti pagrindžiama konkrečiais įrodymais. Taip pat vertinama ir tai, kad jeigu atsakovas iÅ¡ karto bÅ«tų paskyręs pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , pareiÅ¡kėjas taip pat bÅ«tų patyręs tam tikrus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus santykiuose su darbdaviu ir kolegomis, stresÄ . Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės dėl nutrÅ«kusių tarnybos santykių iÅ¡ esmės jau yra apgintos, jį grÄ Å¾inus į ankstesnes pareigas ir priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Atsižvelgdamas į aptartas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei įvertinęs tai, kad nenustatė, kad dėl atleidimo iÅ¡ pareigų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pablogėjusi sveikata, kad jo teisės bÅ«tų pažeistos negrįžtamai, pareiÅ¡kėjas dalį atleidimo laikotarpio dirbo pagal darbo sutartį, padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį paskirtas papeikimas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1000 Lt suma, atsižvelgiant į patirtas neigiamas pasekmes, yra mažintina ir priteistina 600 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .IÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinio matyti, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡o priteisti ir iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. už apeliacinio skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimÄ ir pateikimÄ .Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusiÄ administracinių teismų praktikÄ teismo iÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimÄ sprendžia apeliacinės instancijos teismas (LVAT 2006-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-53/2006, 2007-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-83/2007, 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-1/2007, 2010-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-926/2012).

Jei toks praÅ¡ymas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismui, Å¡is teismas praÅ¡ymÄ turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, nagrinėja tik pareiÅ¡kėjo A. K. praÅ¡ymÄ priteisti patirtas iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o praÅ¡ymo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme perduoda nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo, iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto iÅ¡laidas bei kitas iÅ¡laidas, nustatytas Å¡ioje straipsnio dalyje.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d., proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Å io straipsnio 6 d. nustatyta, kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nustato, kad tokios iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Tokios rekomendacijos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro         2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 p. priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772) nuo 2013-01-01 patvirtinta 1000 Lt dydžio minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas už apeliacinio skundo parengimÄ ir pateikimÄ teismui sumokėjo 2420 Lt (2000 Lt + 420 Lt PVM), už pasiruoÅ¡imÄ administracinei bylai ir atstovavimÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 1210 Lt (1000 Lt + 210 Lt PVM), iÅ¡ viso – 3630 Lt (t. 3, b. l. 60–61).

Teismui pateikta 2013-02-26 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (serija VV Nr. 00420) ir 2013-02-26 kvitas Nr. 206815 patvirtina, kad už atstovavimÄ pareiÅ¡kėjas 2013-02-26 advokatui sumokėjo 3630 Lt (t. 3, b. l. 62), tačiau tik dalis (1210 Lt) Å¡ių iÅ¡laidų yra patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjui atstovavo advokatas Vaidotas Vaičius, su kuriuo 2012-05-02 sudaryta atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 68). Pagal Rekomendacijų 9 p. atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nustatyta, kad advokatas Vaidotas Vaičius 2013-02-26 dalyvavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje, kuris truko nuo 9 val. 8 min. iki 10 val. 00 min., taigi iÅ¡ viso 52 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. tai yra prilyginama 1 valandai. Rekomendacijų 8.18 p. nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme yra 0,15 MMA, todėl maksimali atstovavimo teismo posėdyje iÅ¡laidų suma Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti 150 Lt (1 x 0,15 x 1000 Lt).LVAT praktikoje (LVAT 2009-12-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-766/2009) iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pasiruoÅ¡imas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rÅ«Å¡ies paslaugomis, nustatytomis Rekomendacijų 8.18 punkte.

Pareiškėjo atstovas nenurodė, kiek truko jo pasirengimas teismo posėdžiui. Remiantis Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 p. laikytina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme objektyviai galėjo užtrukti 1 val., todėl pareiškėjui papildomai galėtų būti priteistina 150 Lt.Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies (tenkinama apie 3/4 visų skundo reikalavimų), pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinkamai mažintina ir pareiškėjui priteistina 225 Lt (300 Lt x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 2, 5 p., 127 ir 129 str.,n u s p r e n d ž i a: pareiškėjo A.

K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjo A. K. naudai priteisti iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo 2012-03-10 iki 2013-02-04 29 657,12 Lt (dvideÅ¡imt devynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis litus 12 ct) vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių.PareiÅ¡kėjo A. K. naudai iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 600 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjo A.

K. naudai iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 225 Lt (du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginti.PraÅ¡ymo dalį dėl atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Rasa Ragulskytė-Markovienė