2016-10-12 Nr. AB-19666-3-63-3-00433-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-635-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00433-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. D. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsniu išreikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir Bendrovė) duomenis apie turimus jo antrinių žaliavų konteinerius (naudotus iki 2014 m. gruodžio 30 d. ir atskiriant šiai dienai faktinį turėjimą) fiksuojant dokumente jų spalvų ir kiekio klausimą, skirtingu laikotarpiu realiai pagal mokėjimo pranešimą Nr. K16886511, 2016 m. vasario 9 d. konkrečiai kokie veiksmai atlikti L. D. atsisakant ar fiksuojant procesą, kurio pagrindu 2016 m. kovo 7 d. Nr. 5R teigiama apie paslaugos atsisakymą, apgaulę įteisinant dokumentu.

Kadangi pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) numatytų reikalavimų, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2016 m. balandžio 22 d., o 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi terminą pratęsė iki 2016 m. gegužės 9 dienos.

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 9 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą (atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas) direktyva AD-2008 ir kitus teisės aktus (socialinės paskirties sąvokai paslauga atitiktų) reguliuojančius visuomeninius santykius, atliekant savo funkcijas Bendrovei teikti konteinerių teikimo klausimu visą informaciją (kalba netaisyta).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui L. D..

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu iki 2016 m. gegužės 9 d. privalėjo pateikti patikslintą skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje reglamentuotą skundo (prašymo) formą ir turinį. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad administracinės bylos šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (ABTĮ 48 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas privalėjo taip nurodyti skundo turinį bei reikalavimus, kad iš jų būtų galima nustatyti, ar skundas reiškiamas tinkamam atsakovui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad taip pat pareiškėjui buvo nurodyta, jog ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodyti pareiškėjo reikalavimai. Atsakovu privalo būti proceso šalis, į kurią nukreipti skundo reikalavimai. Tik nuginčijus institucijos priimtą administracinį aktą galima kelti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir tik tai institucijai, kurios priimtas administracinis aktas nuginčijamas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.) arba pripažinus institucijos neveikimą (ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kada kreipėsi į atsakovą, ar atsakovas priėmė administracinį aktą, ar gavęs prašymą per du mėnesius neveikė ir neatliko jokių veiksmų. Teismas darė išvadą, kad reikalavimai visiškai nesuformuluoti, iš skundo turinio negalima suprasti, ko siekia pareiškėjas, pateikdamas skundą, kokie atsakovo administraciniai aktai ar neveikimas pažeidžia pareiškėjo teises, sukelia pasekmes. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai privalėjo būti suformuluoti aiškiai ir konkrečiai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas privalėjo apsispręsti, iš ko kildina ginčą, ir tinkamai suformuluoti reikalavimus, dėl kurių teismas galėtų priimti sprendimą, numatytą ABTĮ 88 straipsnyje.

Teismas rėmėsi ABTĮ 88 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali būti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą – tai yra pareiškėjo (-ų) pareiga. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad informacinio pobūdžio raštai, kurie nesukelia teisinių pasekmių, negali būti ginčo dalyku.

Teismas nurodė ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 24 straipsnio 1-3 dalis, 38 straipsnį, 39 straipsnio 1 dalį, 57 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 114 straipsnį, pabrėžė, kad skundo priėmimo klausimo išsprendimui reikalinga, jog būtų pridėti tinkamai įforminti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad teismo nutartimi pareiškėjui buvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos pašalinti šioje nutartyje nurodyti skundo trūkumai (ABTĮ 10 str.).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patikslintu skundu nustatytu terminu trūkumų nepašalino. Pareiškėjas patikslintu skundu neapsisprendė, iš ko kildina ginčą ir tinkamai nesuformulavo reikalavimų, dėl kurių teismas galėtų priimti sprendimą, numatytą ABTĮ 88 straipsnyje. Teismas nurodė, kad iš patikslinto skundo turinio negalima suprasti, ko siekia pareiškėjas neaiškiais ir nekonkrečiais reikalavimais, kokie atsakovo administraciniai aktai ar neveikimas ir kokio atsakovo pažeidžia pareiškėjo teises, sukelia pasekmes, nėra galimybės nustatyti ar nėra praleisti terminai kreiptis teisminės gynybos. Taip pat pareiškėjas nepateikė tinkamai patvirtintų įrodymų, nesumokėjo žyminio mokesčio. Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad nustatytu terminu pareiškėjas trūkumų nepašalino, todėl skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

II. Pareiškėjas L. D. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad atliekų turėtojams Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje turi būti sudarytos sąlygos tinkamai šalinti atliekas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo ir patikslinto skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Visų pirma, akcentuotina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. ABTĮ 148 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Atitinkamai ABTĮ 134 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012 ir kt.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką.

Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.).

Abstraktus faktinių aplinkybių, asmeninių nuoskaudų ar subjektyvios nuomonės išdėstymas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis grindžia savo reikalavimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.).

Atitinkamai nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. balandžio 22 d. šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, suformuluojant aiškius ir konkrečius reikalavimus, kurie nukreipti į tinkamą atsakovą, nurodant aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti tinkamai įformintus įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, nurodyti skundžiamus administracinius aktus arba viešojo ar vidaus administravimo subjekto neveikimą, vilkinant atlikti veiksmus, reikalavimus pagrįsti teisės normomis, nurodyti, kokios teisės ar interesai yra pažeisti, kokias teisines pasekmes sukelia priimti administraciniai aktai ir kokie, pateikti įrodymus, kada gauti administraciniai aktai arba nurodyti, kada kreipėsi į instituciją ir ši neatliko veiksmų (neveikė), jei apsispręs ginčyti administracinius aktus, sumokėti žyminį mokestį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad laiku ir tinkamai neįvykdžius teismo nutarties skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjui pratęsė teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti iki 2016 m. gegužės 9 dienos.

Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas. Pareiškėjas patikslintame skunde nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų, aiškiai ir tiksliai nesuformavo savo reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų, tinkamai nesuformulavo reikalavimų, dėl kurių teismas galėtų priimti sprendimą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo patikslinto skundo neaiškumo ir nekonkretumo, įrodymų nepateikimo bei žyminio mokesčio nesumokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis į teismą su panašaus turinio skundu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė