2022-04-27 Nr. AB-9966-3-62-3-02328-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-156-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02328-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos įvairiais laikotarpiais buvo pažeista jo teisė į privatumą, kadangi bendrame duše tarp kabinų nebuvo pertvarų. Pareiškėją trikdė aplinkybė, kad nesant pertvarų tarp dušo kabinų, jis turėjo maudytis ir stebėti šalia jo buvusius kitus nuogus vyrus, jis negalėjo pasilenkti nusiplauti kojų, negalėjo pritūpti, nes jo akių lygyje matėsi kitų vyrų lytiniai organai, be to, pareiškėjas dėl savo turimų sveikatos sutrikimų prausiasi lėčiau, ir dėl to sulaukia patyčių. Pareiškėjas papildomai pažymėjo ir tai, kad visa dušo patalpa buvo apaugusi pelėsiais. Pareiškėjas nurodė, kad šios aplinkybės jį žemino, jis pasidarė irzlus, dirglus, kompleksuotas, sutriko miegas.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė, kad teisės aktai nenumato prievolės nuteistųjų dušinėse įrengti matomumą ribojančias pertvaras. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie dėl kalinimo sąlygų pažeidimų jo tariamai patirtas negatyvias pasekmes, kurios būtų pripažintinos neturtine žala arba lemtų neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpis – nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. (pareiškėjo skundo išsiuntimo teismui diena) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas, vertindamas skundo aplinkybę, jog dušo patalpoje veisėsi pelėsis, įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015) 39 punkto nuostatas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atsakyme į pareiškėjo skundą konstatuotas aplinkybes, taigi pareiškėjo skundo argumentą, kad dušo patalpoje veisėsi pelėsis, laikė pagrįstu ir šiuo atžvilgiu konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl dušo patalpoje tarp dušinių neįrengtų pertvarų bei pareiškėjo privatumo pažeidimo, įvertino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkto nuostatas, bei konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pagrįstai teigia, jog teisės aktai nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigų administracijoms dušo patalpose įrengti dušo kabinas arba pertvaras.

8. Teismas iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK atsiliepimo sprendė, kad Pravieniškių PN-AK esančios dušo patalpos yra aprūpintos numatytais baldais ir inventoriumi, tačiau byloje nėra paneigtas argumentas, kad dušo patalpoje bent iš šonų nebuvo įrengtos pertvaros.

9. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustačius netinkamas kalinimo sąlygas (dušo patalpoje veisėsi pelėsis), pertvarų duše nebuvimas nagrinėjamos bylos kontekste vertinamas kaip neteisėtas atsakovo veiksmas, todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl pažeisto privatumo laikomas pagrįstu.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas sutiko, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dušu naudojosi kartą per savaitę, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos naudojantis dušu įvertinimo. Pareiškėjas teigia, kad jis, kaip dirbantis asmuo, dušu naudojosi kiekvieną dieną, tačiau atsakovas šių duomenų bei duomenų apie pareiškėjo lankymąsi pas psichologą nepateikė, taip klaidindamas teismą. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad jam turi būti priteistas žalos atlyginimas pinigais.

13. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

13.1. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, jie turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais.

13.2. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

13.3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, ar pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų higienos sąlygų ir privatumo aspektu Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (dušo patalpoje veisėsi pelėsis, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu dėl neįrengtų pertvarų tarp dušo ragelių), pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl konstatuoto pažeidimo trukmės bei nurodo, kad jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, ir jam vieną kartą per savaitę nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, be to, dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (jose veisėsi pelėsis).

20. Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jis duše maudėsi tik vieną kartą per savaitę, bei nurodo, kad jo pateikta Pravieniškių PN-AK 2022 m. sausio 28 d. pažyma Nr. 7-633 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo, todėl naudojosi dušu kiekvieną dieną po darbo. Šią aplinkybę pareiškėjas buvo nurodęs ir skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog duomenų, kad pareiškėjui teisė naudotis dušu buvo suteikta daugiau nei kartą per savaitę, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytus teiginius, kad jis buvo dirbantis asmuo, ir dėl to dušu naudojosi kiekvieną darbo dieną, todėl visas abejones vertina pareiškėjo naudai, ir daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeidžiama kiekvieną darbo dieną naudojantis dušu ginčo laikotarpiu.

21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

23. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

24. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje, įvertinus individualias aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl analogiškų pažeidimų pareiškėjams paprastai priteisiama piniginė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų Pravieniškių PN-AK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų (neužtikrintas privatumas naudojantis dušu; dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų) pobūdį, mastą ir trukmę (pažeidimas truko visą ginčo laikotarpį, naudojantis dušu darbo dienomis), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti ir pareiškėjui priteistinas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

27. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui J. M. (J. M.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė