2024-10-16 Nr. AB-14924-3-61-3-02596-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2342-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02596-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 24S122572 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 829171 (toliau – ir Leidimas, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), nes pareiškėjas nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų.

2.2. Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas, šiuo sprendimu nepagrįstai ribojama pareiškėjo teisė būti Lietuvoje. Pagrindinis pareiškėjo turtas ir interesų centras yra Kirgizijoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas negrįš į kilmės šalį.

2.3. Sprendimą priėmę atsakovo specialistai galbūt suklydo vertindami faktus, nerasdami duomenų bazėje socialinio draudimo įmokų, ir tai nereiškia, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra neteisėtas. Pareiškėjui trukdoma dirbti, įsigyti ir turėti turtą Lietuvoje, tvarkyti šeimos reikalus ir vykdyti tolesnes investicijas į kitas teisėtas veiklas Lietuvoje.

2.4. Pareiškėjas pateikė atsakovui visu būtinus dokumentus ir davė žodinius paaiškinimus, tačiau atsakovo pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir priėmė nemotyvuotą Sprendimą.

2.5. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje nekelia jokio pavojaus valstybės ar visuomenės saugumui ar sveikatai, nekelia nelegalios migracijos grėsmės, pareiškėjo dokumentai nėra suklastoti, faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas gali būti Lietuvoje.

2.6. Priimant Sprendimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nes nebuvo remtasi juridinę galią turinčiais įrodymais ir teisės normomis, o tik subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu.

2.7. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, nurodė šiuos argumentus:

2.8. Ginčijamas Sprendimas priimtas nustačius, kad pareiškėjo darbo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Transvira“ (toliau – ir Bendrovė) buvo nutraukta, pareiškėjui nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje, nustatyta, kad, pareiškėjui dirbant UAB „Transriva“, 2023 m. birželio mėnesį darbo užmokestis nebuvo mokėtas, 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo mokėtas mažesnis mėnesinis darbo užmokestis nei nustatyta 2023 m. minimali mėnesinė alga (MMA). Pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Darbo sutartis su UAB „Transvira“ buvo nutraukta 2023 m. rugsėjo 18 d. Nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 1 d. pareiškėjas dirbo UAB „Domuresta“, tačiau Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį nebuvo priimtas, pareiškėjas pakeitė darbdavį, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos. Šiuo metu pareiškėjas nedirba kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykdo individualią veiklą. Darbo sutarties nutraukimas atitinka imperatyvią leidimo laikinai gyventi panaikinimo nuostatą.

2.9. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kito dydžio darbo užmokestis, nei nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Kadangi darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, atsakovas vertino, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

2.10. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento turimais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

4. Teismas nustatė šias bylos aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis ketina dirbti UAB „Transriva“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – mėnesinis atlyginimas. Išduodant leidimą laikinai gyventi, tarpininkavo UAB „Transriva“, kuri nurodė, jog ji įsipareigoja įdarbinti pareiškėją ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir mokėti 1 387 Eur per mėnesį darbo užmokestį.

4.2. Migracijos departamentas, patikrinęs VSDFV duomenis, nustatė, kad pareiškėjui jo darbo Bendrovėje metu nei vieną mėnesį nebuvo mokėtas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 387 Eur (2023 m. birželio mėnesį darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, 2023 m. liepos – rugsėjo mėnesiais buvo mokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga).

4.3. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis nutraukta; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.

5. Teismas rėmėsi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkto nuostatas.

6. Teismas nustatė, kad, pareiškėjui dirbant Bendrovėje, 2023 m. liepos mėn. buvo priskaičiuota 84,9 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – 500,91 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 134,13 Eur darbo užmokesčio suma, nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d. darbo užmokestis buvo mokamas UAB „Domuresta“ ir sudarė 468,46 Eur 2023 m. rugsėjo mėn., 870 Eur – 2023 m. spalio – gruodžio mėnesiais, 2024 m. sausio mėnesį UAB „Domuresta“ priskaičiavo pareiškėjui 930 Eur, 2024 m. vasario mėnesį – 0 Eur, 2024 m. kovo 1 d. – 386,95 Eur darbo užmokesčio sumas.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 punktu, pažymėjo, kad nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, yra viena minimali mėnesinė alga (MMA); 2023 m. minimalus atlyginimas buvo 840 Eur, o 2024 m. minimalus atlyginimas yra 924 Eur.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas per darbo Bendrovėje laikotarpį gavo 239,98 Eur, t. y. šiuo laikotarpiu pareiškėjo darbo užmokestis arba nebuvo mokamas, arba buvo mokamas mažesnis, nei nustatytas Bendrovės tarpininkavimo rašte; pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo (jo pakeitimo), nebuvo nurodęs, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar gaus tik dalį sutarto užmokesčio, todėl tam, kad būtų konstatuota atitiktis Įstatymo reikalavimams, buvo reikalinga užtikrinti, jog prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytų sąlygų bus laikomasi visą leidimo galiojimo laikotarpį; pareiškėjas atsakovui taip pat nepateikė duomenų, kad jo pajamas, kurios yra reikalingos pragyvenimui, sudarys ne vien iš UAB „Transriva“ gaunamas darbo užmokestis.

9. Teismas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 punkto nuostatomis, aktualia teismo praktika, pažymėjo, kad reikalavimas užsieniečio turimoms pragyvenimo lėšoms yra nustatytas visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir nepriklauso nuo to, ar tuo laikotarpiu pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, ar ne, ar įsidarbino kitoje darbovietėje.

10. Teismas pažymėjo, kad Įstatyme nėra nustatyta išimčių, kada gali būti nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo ar pragyvenimui reikalingų lėšų turėjimo, todėl nėra svarbu, dėl kokių priežasčių tokia neatitiktis susidarė, o yra reikšmingas tik pats tokio neatitikimo faktas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pagrindinis jo turtas ir interesų centras yra Kirgizijoje, nėra teisiškai reikšmingi.

11. Teismas, nustatęs, kad per įdarbinimo UAB „Transriva“ laikotarpį deklaruotas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė – asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas, vertindamas Sprendime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas nutraukė darbo sutartį ir pakeitė darbdavį be atsakovo leidimo, iš VSDFV informacinės sistemos duomenų nustatė, kad pareiškėjas dirbo UAB „Transriva“ iki 2023 m. rugsėjo 18 d., o nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas dirbo UAB „Domuresta“. Migracijos departamentas nebuvo informuotas apie tai, jog pareiškėjas siekė pakeisti darbdavį. Teismas nustatė, jog prašymas dėl leidimo gyventi Lietuvoje buvo teikiamas tarpininkaujant tik darbdaviui UAB „Transriva“.

13. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nustatė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimą ir pagrįstai panaikino Leidimą.

14. Teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo darbinę individualią veiklą, darbdavio pakeitimą ir siekį toliau dirbti Lietuvoje nekeičia situacijos vertinimo nagrinėjamoje byloje dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo.

15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai priėmė Sprendimą, kurio motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

16. Teismas atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą ir leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje.

18. Pareiškėjas nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:

18.1. Pareiškėjas bendradarbiauja su institucijomis, kompetentingomis spręsti dėl jo teisinės padėties, jį išlaiko giminaičiai, taip pat esantys Lietuvoje, o tai, kad jo oficialios pajamos yra nepakankamos, yra tik formali problema. Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikoma priemonė – leidimo gyventi panaikinimas, deportavimas – yra pernelyg griežta ir neproporcinga siekiamiems tikslams.

18.2. Pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino pareiškėjo pareiškime išdėstytus argumentus, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo su pareiškėju susijusias aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, netaikė tarptautinės humanitarinės teisės normų, todėl teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės konstituciniams principams ir yra naikintinas.

18.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pakankamai gerą pareiškėjo materialinę padėtį, į tai, kad jo turima vilkiko vairuotojo profesija yra paklausi Lietuvoje, kad jo turto bei interesų centras yra Kirgizijoje, todėl nelogiška būtų manyti, kad jis negrįš į kilmės šalį.

18.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tapatybė yra nustatyta, apklausų metu pareiškėjas paaiškino atvykimo į Lietuvą priežastis, t. y. pareiškėjas atitiko Įstatymo numatytas aplinkybes, gavo vizą bei atvyko į Lietuvą. Tenkinus pareiškėjo skundą, jo situacija atitiktų bendrąjį proporcingumo principą.

18.5. Pareiškėjas nėra bandęs neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė ketinimų ir neatliko veiksmų, kurie rodytų nelegalios migracijos grėsmę.

19. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir akcentuoja, kad pareiškėjas nei pirmos instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento ginčijamame sprendime padarytas išvadas. Pareiškėjas pateikė savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 24S122572, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjui nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstai ir teisėtai nurodė kitus Leidimo panaikinimo pagrindus (nutraukta darbo sutartis ir pakeistas darbdavys be Migracijos departamento leidimo) bei pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas yra išlaikomas giminaičių, jo materialinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, konstatavęs, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, su pareiškėju sudaryta darbo sutartis nutraukta, pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.

25. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis, be kita ko, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 p.).

26. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, be kita ko, 6 punkte nurodytas pagrindas – jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

27. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme nurodydamas numatomą darbo užmokestį – 1 387 Eur per mėnesį, o pragyvenimo šaltinį Lietuvoje – darbo užmokestį (2023 m. kovo 23 d. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 22303-LLG-4998). Bendrovė pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20230321-050409 nurodė, kad darbo sutarties laikotarpiu Bendrovė įsipareigoja pareiškėjui mokėti 1 387 Eur per mėnesį darbo užmokestį, o pareiškėjo atvykimo tikslu nurodė, kad užsienietis (-ė) ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Atsakovas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760258588, galiojantį nuo 2023 m. birželio 14 d., kuris asmeniui įteiktas 2023 m. birželio 26 d. (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p).

28. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjui, kuris buvo įdarbintas Bendrovėje nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d., nebuvo mokamas sulygtas mėnesinis darbo užmokestis, be to, pareiškėjas nutraukė darbo sutartį su Bendrove ir nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 1 d. dirbo UAB „Domuresta“, nors atsakovas nėra davęs pareiškėjui leidimo pakeisti darbdavį. Nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Atsakovas, atlikęs Sodros duomenų patikrinimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo Leidimą.

29. Vertinant šias aplinkybes, akcentuotina, jog Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 8.3 punkte inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

30. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. p.); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 p.); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 p.).

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 Nr. „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu patvirtinta, kad 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2024 m. taikoma MMA – 924 Eur.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius, jog, pareiškėjui dirbant Bendrovėje (nuo 2023 m. birželio 28 d. iki rugsėjo 18 d.), nebuvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomas Įstatyme nustatytas reikalavimas, kuris yra pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas skundžiamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinęs aplinkybę, kad, remiantis VSDFV duomenimis, 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pareiškėjui buvo mokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei nustatyta 2023 m. minimali mėnesinė alga. Taigi pareiškėjas negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje).

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo turimas materialines sąlygas, nes jį išlaiko Lietuvoje gyvenantys giminaičiai, pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie jo reguliariai gaunamas kitas pajamas Lietuvoje, be to, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus jo gaunamas darbo užmokestis konkrečioje įmonėje, o ne kitos pajamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo individualią darbinę veiklą, darbdavio pakeitimą ir siekį toliau dirbti Lietuvoje nekeičia situacijos vertinimo nagrinėjamoje byloje dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo.

35. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau pareiškėjo darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta 2023 m. rugsėjo 18 d., nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 1 d. pareiškėjas dirbo UAB „Domuresta“, nors jam nebuvo suteiktas leidimas pakeisti darbdavį, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatuota, jog pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nutraukė darbo sutartį ir pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.).

36. Pažymėtina, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje darbo sutarties nutraukimas vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-1047/2024, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-552/2024 ir kt.). Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs Leidimą, visą jo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną bylos proceso šalių argumentą. Šioje byloje konstatavus, jog atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė savarankiškus imperatyvius pagrindus panaikinti Leidimą (t. y. Įstatymo 50 str. 1 d. 2 ir 6 p., 35 str. 1 d. 5 p.), ir nesant pagrindo pripažinti, kad Sprendimą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.) arba kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), kiti apeliaciniame skunde išdėstyti iš esmės deklaratyvaus pobūdžio argumentai (pvz., dėl to, kad pareiškėjo tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, Sprendimas neatitinka proporcingumo principo) laikytini neturinčiais esminės teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl jų išsamiau.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis