Legislator Case Law & Legislation
2016-06-06 Nr. AB-12150-3-63-3-00957-2014-3 AI generated

2016-06-06 Nr. AB-12150-3-63-3-00957-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-06-06 Nr. AB-12150-3-63-3-00957-2014-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-06-06 Nr. AB-12150-3-63-3-00957-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. ĮAS-3-3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-878-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00957-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2014 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. ĮAS-3-3.

Nurodė, kad su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Klaipėdos AVMI) atleisti jį nuo paskirtų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų baudų mokėjimo. Klaipėdos AVMI 2014 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (6.5)-18 atleido pareiškėją nuo paskirtų GPM ir PVM baudų mokėjimo, o dėl atleidimo nuo VSD įmokų baudos nurodė kreiptis į VSDFV. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 14 d. kreipėsi į VSDFV dėl atleidimo nuo sumokėtos VSD įmokų baudos, tačiau VSDFV ginčijamu sprendimu jo prašymo netenkino. Pareiškėjas pateikė visus dokumentus, kad mokesčio mokėjimas nepriklausė nuo jo valios, visus mokesčius apskaičiavo Klaipėdos AVMI inspektorė, kuri patikino pareiškėją, jog visi mokesčiai yra sumokėti. Neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad inspektorė mokesčius pareiškėjui apskaičiavo neteisingai. Mano, kad VSDFV 2014 m. liepos 1 d. sprendimas priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes, neįvertinus pateiktų įrodymų, priimtas formaliai, todėl jis negali būti teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas, asmuo gali būti atleistas nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų mokėjimo, jeigu įrodo, kad priskaičiavo per mažas įmokas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Klaidingos konsultacijos teikimas, kaip nurodyta ir ginčijamame sprendime, galėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, suponuojanti pakankamą pagrindą atleisti nuo baudos mokėjimo. Šiuo atveju visus mokėtinus mokesčius ir sumas apskaičiavo mokesčių inspektorė, todėl jų teisingumas nuo pareiškėjo valios nepriklausė ir jis negalėjo numatyti jos skaičiavimo klaidų.

Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSDFV gali atleisti draudėją nuo priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų mokėjimo, jeigu draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas valstybinio socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tačiau įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka pareiškėjui. S. Š. prašymą atleisti nuo baudos mokėjimo motyvavo vykusiais mokestiniais patikrinimais, kurių jis negalėjo numatyti, bei tuo, kad 2007 m. sumokėjęs mokesčius, mokesčių inspektorės buvo patikintas, jog visi mokesčiai yra sumokėti, todėl negalėjo žinoti ar numatyti, kad inspektorė nepriskaičiavo visų mokėtinų mokesčių, o kita inspektorė už tą patį laikotarpį papildomai apskaičiavo mokėtinus mokesčius. Tačiau pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl vykusių jo veiklos mokestinių patikrinimų, kurių jis negalėjo numatyti, nėra teisiškai reikšminga svarstant atleidimo nuo baudos mokėjimo klausimą, kadangi tai nėra aplinkybė, nuo kurios priklausė teisingas (neteisingas) VSD įmokų skaičiavimas individualios veiklos vykdymo laikotarpiu. Kita pareiškėjo nurodyta aplinkybė, t. y. klaidingos konsultacijos teikimas, galėtų būti vertinama kaip aplinkybė, suponuojanti pakankamą pagrindą atleisti nuo baudos mokėjimo, tačiau šią aplinkybę turėtų įrodyti pareiškėjas. Įrodymų, patvirtinančių klaidingos informacijos suteikimą, pareiškėjas nepateikė. Pažymėjo, kad VSD įmokų apskaičiavimas yra ne mokesčių administratoriaus, o paties individualią veiklą vykdančio asmens pareiga, kuriam žinomos visos tikrosios su mokėtino mokesčio apskaičiavimu susijusios aplinkybės ir kurios mokesčio administratoriaus gali būti atskleistos mokestinio patikrinimo metu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo S. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 26 d.)

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymo nuo paskirtos VSD įmokų baudos sumokėjimo nagrinėjimo procedūros buvo laikytasi ir sprendimą dėl neatleidimo nuo baudos mokėjimo priėmė įgaliota institucija – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri nagrinėdama pareiškėjo prašymą vadovavosi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 2 d. parengta išvada Nr. (8.1)SI-30538, t. y. klausimą išsprendė neviršydama savo kompetencijos ribų.

Nagrinėjamu atveju įvertinęs skundžiamą Fondo valdybos sprendimą, teismas darė išvadą, kad jis iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, nes jame nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys pateikto prašymo nagrinėjimą, išanalizuotos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo prašymą, nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo VSD įmokų baudos mokėjimo nebuvo tenkintas. Teismas sutiko su Fondo valdybos ginčijamame sprendime išsakyta pozicija, kad mokesčių inspektorės pareiškėjui galimai suteikta klaidinga informacija apie tai, kad jis yra sumokėjęs visus reikalingus mokesčius už 2007 m., iš esmės galėtų būti vertintina kaip aplinkybė, suponuojanti pakankamą pagrindą atleisti nuo baudos mokėjimo, tačiau šiai aplinkybei įrodyti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kaip to reikalauja Taisyklių 102 punktas, taip neįrodydamas savo prašymo pagrįstumo. Fondo valdyba pareiškėjo nurodytos aplinkybės – vykdytų jo veiklos mokestinių patikrinimų pagrįstai nelaikė aplinkybe, kurios jis nenumatė ir negalėjo numatyti, nes mokestinių patikrinimų atlikimas negali būti laikomas veiksniu, lemiančiu tinkamą individualią veiklą vykdžiusio asmens pareigos teisingai ir savalaikiai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti VSD įmokas, vykdymą.

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas S. Š. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją (b. l. 103–104).

Atsakovas VSDFV su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 109–110).

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais.

Pažymi, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų atliktus veiksmus, kurie esą rodo, jog paskirta VSD įmokų bauda yra neteisinga, todėl turėtų būti panaikinta. VSDFV vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl ginčijamo VSDFV sprendimo teisėtumo. Pareiškėjo nurodyti atitinkami Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų veiksmai ir paskirtos baudos teisėtumas turi būti skundžiami MAĮ IX skyriaus nustatyta tvarka, ginčijant priimtus sprendimus (atliktus veiksmus), sijusius su baudos paskyrimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. ĮAS-3-3, kuriuo S. Š. nebuvo atleistas nuo priskaičiuotos baudos mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2012 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (6.5)-58 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo patvirtinti Klaipėdos AVMI 2012 m. kovo 30 d. patikrinimo aktu S. Š. papildomai priskaičiuoti 14 260 Lt gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 13 358,78 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 6 102 Lt pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), 4 635,08 Lt pridėtinės vertės mokesčių delspinigiai, 724 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų pagrindinei pensijos daliai, 696 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir paskirta 710 Lt VSD įmokų bauda; sprendimu taip pat buvo paskirtos 1 426 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 610 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudos (b. l. 40–47).

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-163 buvo patvirtintas Klaipėdos AVMI sprendimas Nr. (6.5)-58 ir S. Š. atleistas nuo 870 Lt PVM ir 2032 Lt GPM delspinigių dalies, kitoje dalyje 3765 Lt PVM ir 11327 Lt GPM delspinigių suma palikta nepakeista (b. l. 48–53). Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. S-28(7-187/2012) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 68-163 (b. l. 71–80). 2014 m. kovo 6 d. Klaipėdos AVMI sprendimu Nr. (6.5)-18 S. Š. buvo atleistas nuo paskirtų 1 423 Lt GPM baudos ir 610 Lt PVM baudos mokėjimo, neatleistas nuo 12 222,53 Lt GPM delspinigių ir 4 149,20 Lt PVM delspinigių mokėjimo (b. l. 10–11).

S. Š. jam paskirtą 710 Lt VSD įmokų baudą sumokėjo 2012 m. spalio 16 d. (b. l. 58). Tą pačią dieną sumokėjo ir 724 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai bei 696 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai (b. l. 57).

2014 m. gegužės 14 d. S. Š. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydamas atleisti nuo 710 Lt VSD įmokų baudos mokėjimo ir grąžinti sumokėtą įmoką į jo nurodytą sąskaitą (b. l. 27). Pareiškėjas prašymą atleisti jį nuo baudos mokėjimo motyvavo jo veiklos mokestiniais patikrinimais, kurių jis negalėjo numatyti, taip pat tuo, kad 2007 metais deklaravo pajamas ir sumokėjo mokesčius, mokesčių inspektorės buvo patikintas, kad visus mokesčius yra sumokėjęs ir negalėjo žinoti ar numanyti, kad pastaroji priskaičiavo ne visus mokėtinus mokesčius, o kita inspektorė už tą patį laikotarpį priskaičiavo papildomų mokesčių. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. birželio 2 d. parengė išvadą Nr. (8.1)SI-30538, kad S. Š., vykdžiusį individualią veiklą, atleisti nuo 710 Lt VSD įmokų baudos nėra pagrindo (b. l. 24–25). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. ĮAS-3-3 S. Š. nebuvo atleistas nuo 710 Lt VSD įmokų baudos mokėjimo (b. l. 23).

Ginčo teisinius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 26 d.).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Taisyklių 102 punkte nustatyta, kad Fondo valdyba gali atleisti draudėją nuo baudų mokėjimo, jeigu šis įrodo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, draudėjo atleidimas nuo baudų mokėjimo yra galimas tik tada, kai jis pateikia pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti aplinkybę, kad per mažų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą lėmė aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jo valios ir jų jis nenumatė bei negalėjo numatyti. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka draudėjui, teikiančiam prašymą atleisti nuo baudų. Pagal Taisyklių 103, 1031, 104 punktus dėl atleidimo nuo baudų mokėjimo draudėjai turi kreiptis į atitinkamą Fondo valdybos teritorinį skyrių, kuris ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo visų šių Taisyklių 103 punkte nurodytų dokumentų gavimo parengia išvadas, kurias su visa medžiaga pateikia Fondo valdybai, o ši, išnagrinėjusi draudėjo prašymą dėl atleidimo nuo baudų mokėjimo, per 20 darbo dienų priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo prašymo nuo paskirtos VSD įmokų baudos sumokėjimo nagrinėjimo procedūros buvo laikytasi ir sprendimą dėl neatleidimo nuo baudos mokėjimo priėmė įgaliota institucija – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri nagrinėdama pareiškėjo prašymą vadovavosi VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 2 d. parengta išvada Nr. (8.1)SI-30538, t. y. klausimą išsprendė neviršydama savo kompetencijos ribų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl vykusių jo veiklos mokestinių patikrinimų, kurių jis negalėjo numatyti, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant atleidimo nuo baudos mokėjimo klausimą, kadangi tai nėra aplinkybė, nuo kurios priklausė teisingas (neteisingas) VSD įmokų apskaičiavimas individualios veiklos vykdymo laikotarpiu.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi būtent draudėjas privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti VSD įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad po atlikto patikrinimo jis sumokėjo visas jam priskaičiuotas mokėtinas sumas, negali būti vertinama kaip aplinkybė nepriklausanti nuo draudėjo valios, dėl kurios jis nenumatė ir negalėjo laiku numatyti, ir dėl to laiku nesumokėjo jam priklausančių įmokų. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta prievolė draudėjui išliko ir jeigu pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatytos papildomos aplinkybės ir jų pagrindu priskaičiuotos įmokos ir paskirta bauda, darytina išvada, kad draudėjas visą laiką nevykdė jam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje ištyrė ir įvertino įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra įtvirtinto reikalavimo teismui visais atvejais detaliai pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų bei teiginių (pvz., 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1726/2014).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė