2023-05-03 Nr. AB-9348-3-64-3-01251-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-384-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01251-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, veidrodžio, spintelių daiktams susidėti. Apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, nebuvo įrengtos skalbinių džiovyklų, teko miegoti ant senos, netinkamos patalynės. Pasivaikščiojimai gryname buvo ore per trumpi, jiems (pasivaikščiojimams) skirti kiemeliai – netinkami, purvini, nevalomi. Dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, maudydavosi tik po 10 minučių. Tiekiamas maistas buvo nekokybiškas, neskanus, nekaloringas. Nebuvo atliekama nuteistųjų socialinė reabilitacija, nebuvo sudaryta galimybė dirbti, buvo ribojami ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. priteisti 10 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta 2020 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunktyje, kuris nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 30 d. buvo laikomas kamerose Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m. iki 22,60 kv. m. Kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

6. Pasak Šiaulių TI byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

7. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo Šiaulių TI nurodė, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

8. Dėl pareiškėjo materialinio aprūpinimo Šiaulių TI pažymėjo, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis priemonėmis. Dėl sąlygų asmens higienai nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos.

9. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Šiaulių TI teigė, kad tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Asmenys maitinami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo L. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, tačiau atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

11. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2022 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 60-16092 „Dėl L. K.“, pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 30 d.. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) 5, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m iki 22,60 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Iš atsakovo pateiktų 2022 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 60-16092, Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

12. Teismas nustatė, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 27 d. pažymą Nr. 62-35, kurioje nurodyta, kad 2020 metais 14 kamerų ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai (pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. pažymą Nr. 62-6, kurioje nurodyta, kad 2021 metais 30 kamerų ar kitose patalpose buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai, atliktas dalinis arba pilnas sienų, lubų, pertvarų, taip pat baldų remontas, praustuvų keitimai, klozetų, vamzdžių keitimai, atlikti kiti statybos bei remonto darbai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo aktą Nr. PA-1856 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d.), kuriame nurodyta, kad kameroje Nr. 91 ant patalpos sienų ir lubų yra vizualiai matomas pelėsis (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 39 punkto pažeidimas), kameroje esantys apšvietimo įrenginiai yra techniškai netvarkingi, t. y. nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas).

13. Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje įrengimo teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vien tai, jog nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala.

14. Teismas darė išvadą, kad pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28 punkte numatytus reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl nelaikytina, kad Šiaulių TI netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) nuostatas, 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, teismas negali konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iš kart būna nurašomas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas savo patikrinimais jokių pažeidimų, susijusių su netinkamu minkštuoju inventoriumi nei karto nėra nustatęs. Išduodant minkštąjį inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti jų kokybę bei, esant poreikiui, juos pakeisti. Duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis minkštojo inventoriaus kokybe ir/ar būtų prašęs jį pakeisti, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog iš esančių byloje įrodymų negalima daryti išvados, jog Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 41, 42, 43 punktus.

18. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui suteikta galimybė gauti išsiskalbti rūbus, todėl šiuo aspektu HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nėra pažeisti.

19. Aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 41, 42, 43 punktus susijusias su valymo priemonių išdavimu.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu įstaiga negali nuteistajam suteikti darbinės veiklos, tačiau esant poreikiui, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagal galimybes gali būti sudarytos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, tačiau, kaip nurodoma Resocializacijos skyriaus pažymoje, pareiškėjas tokio noro nepareiškė.

21. Teismas teigė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Teismo vertinimu, negalima tvirtinti, kad Šiaulių TI nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais skundžiamu laikotarpiu ir tai yra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui CK 6.271 straipsnio prasme.

22. Susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

23. Teismo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

24. Teismas pažymėjo, kad remiantis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Nors minėto straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamu atveju nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas konstatavo, kad galima teigti, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

25. Teismas manė, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

26. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-31 bei 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 (juose numatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto), per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,65 kv. m iki 22,60 kv. m kameros ploto.

27. Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (HN pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėjas L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti – priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

29. Pareiškėjas nurodo, kad teismas buvo šališkas, neatsakingai nagrinėjo bylą, konstatavo absurdiškus faktus, nefiksavo akivaizdaus jo teisių pažeidimo, labiau pasitikėjo atsakovu, o ne pareiškėju.

30. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad vienam asmeniui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamo ploto. Anot pareiškėjas, teismas nepagrįstai teigia, kad į vienam asmeniui tenkantį plotą įskaičiuojami ir kamerose esantys sanitarinio mazgo, užimančių baldų ir asmens laisvo judėjimo erdvių plotas. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju atsiranda buitinė trintis. Baldų išsidėstymo pozicija yra užgrūsta, su mažais tarpais tarp jų bei visi jie yra prisukti prie grindų. Todėl tik du asmenys vienu metu gali judėti laisvoje erdvėje, o kitiems tenka gulėti arba sėdėti, visi šie nepatogumai prisideda prie psichologinių išgyvenimų bei esančios depresijos.

31. Pareiškėjas nurodo, kad jei prie laisvės erdvės aspekto pridėjus visus kitus nepatogumus, kurie buvo aprašyti skunde, visos šios smulkmenos pasidaro kančia. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo ranka jau atidaužyta nuo stuksenimo į duris kviečiant pareigūnus. Nors spintelių neturėjimą atsakovas pripažino atsiliepime, teismas nevertino kaip pareiškėjo teisių pažeidimo. Pareiškėjas byloje pateikė savo skundus ir Kalėjimo departamento atsakymus į skundus susijusių su jo teisių pažeidimu į kuriuos Šiaulių TI nesugebėjo atsakyti. Pareiškėjas pabrėžia, kad visus jo atžvilgiu padarytus pažeidimus skundė Šiaulių TI administracijai, tačiau ne visi jo skundai pasiekdavo adresatą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl iš sanitarinio mazgo sklindančio stipraus blogo kvapo yra priverstas nuolat gyventi tokioje smarvėje.

32. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovo atstovo nuomone, visiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, gyvenamojoje kameroje reikalavimo nesilaikymo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir kitas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 30 d., kamerose buvo nuo 1 iki 5 asmenų, ir per visą laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m. iki 22,60 kv. m. kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus; teisinis reglamentavimas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Taigi, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog Šiaulių TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo elgtis.

34. Apeliantas nei skunde pirmos instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nedetalizuoja, nenurodo konkrečių situacijų, kada, kokiais atvejais jam prireikė pasinaudoti iškvietimo mygtuku ir kad dėl to L. K. patyrė tam tikrų neigiamų pasekmių, ir tai leidžia teigti, kad pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikviesti pareigūnus yra deklaratyvūs.

35. Kadangi apeliantas jokių duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, o kitos jo skunde nurodytos aplinkybės dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI nepasitvirtino, Šiaulių TI sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad pažeistos teisės pripažinimas šiuo atveju pareiškėjui yra pakankama satisfakcija.

36. Atsakovo atstovo nuomone, apelianto teiginiai dėl pirmos instancijos teismo šališkumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti; teismas išsamiai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir priėmė sprendimą, atitinkantį vyraujančią teismų praktiką, dėl ko visiškai nėra pagrindo abejoti teismo objektyvumu. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o pareiškėjo pozicija, jog pažeistos teisės pripažinimas nėra pakankama satisfakcija – niekuo nepagrindžiama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

38. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: pripažino, kad pareiškėjo L. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas nustatė, kad pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo aktą Nr. PA-1856 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d.) nustatyti HN 134:2015 39 ir 12 punktų pažeidimai (ant patalpų sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis, kameroje esantys apšvietimo įrenginiai yra techniškai netvarkingi).

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, nurodė, kad teismas buvo šališkas, netinkamai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepagrįstai labiau pasitikėjo atsakovo pateikta informacija. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad vienam asmeniui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamo ploto. Pareiškėjas pabrėžia, kad visus jo atžvilgiu padarytus pažeidimus skundė Šiaulių TI administracijai, tačiau ne visi jo skundai pasiekdavo adresatą.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nekartoja ginčui aktualaus pirmosios instancijos teismo nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo su kuriuo sutinka, atsako į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei pasisako dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriems nepritaria.

42. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimą. Įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo motyvus, atsižvelgus į nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms šiuo aspektu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu. Pareiškėjas nepateikė jokių šį teisinį vertinimą paneigiančių argumentų.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose formuoja analogišką praktiką (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

44. Byloje pateikta 2022 m. liepos 20 d. pažyma Nr. 60-16092 bei san. mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145 patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo: kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m. Taip pat įvertinus, ar nagrinėjamu atveju nepažeistas nacionalinis reglamentavimas, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ bei atitinkamai šį įsakymą pakeitęs Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ nustatė, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinus bylos medžiagoje nurodytą kamerų, kuriose gyveno pareiškėjas, plotą bei maksimalų čia apgyvendintų asmenų skaičių, nėra pagrindo išvadai, kad Šiaulių TI pažeidė minėtą reguliavimą.

45. Kaip matyti iš bylos duomenų (2022 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 61-1726) atvykęs į Šiaulių TI, pareiškėjas baigė adaptacijos programą, dalyvauja Laisvalaikio užimtumo programoje. Šiaulių TI minėtoje pažymoje pažymėjo, kad užimtumo priemones nuteistasis pasirenka pats. Pareiškėjas pasirinko sau aktualias bei palankias užimtumo priemones. Jis savo nuožiūra dalyvavo Resocializacijos skyriaus specialistų organizuojamuose užimtumo renginiuose kaip: „Užkrečiamų ligų aktualijos“, teminiame užimtume „Rytinė mankšta“, „Mokslo atradimai“, „Laisvės gynėjų diena“, „Tarptautinė laimės diena“, „Kamuolio mėtymo nuo baudų linijos varžybose“, „Rugsėjo pirmoji mokslo ir žinių diena“. Pareiškėjas buvo išreiškęs norą dalyvauti psichologo vykdomose užsiėmimuose, tačiau nedalyvavo, dėl individualių konsultacijų su psichologu nesikreipė. Pažymoje nurodyta, kad visiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaroma galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku. Taip pat Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda įvairius užsiėmimus, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Pareiškėjas dalyvavo susitikimuose su Lietuvos veiklių žmonių bendrijos nariais, naudojasi Šiaulių TI veikiančia biblioteka. Taip pat pažymėta, kad nuteistieji turi teise naudotis ribota interneto prieiga. Taigi, teisėjų kolegija vertinimu, bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems su juo apgyvendintiems asmenims, buvo sudarytos galimybės užsiimti įvairia veikla, vykusia ne kameros patalpose, dėl to jo patirti išgyvenimai dėl apgyvendinimo kameroje, kurioje jam tenkantis plotas, nors ir buvo iš tiesų mažas, tačiau atitiko teisės aktų reikalavimus, neturėjo būti intensyvesni už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant tokio pobūdžio įstaigoje.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant pareiškėjų argumentus, susijusius su tupimo tualeto buvimu (įrengimu) sanitariniuose mazguose, pažymima, kad teisinis reguliavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimą unitazą, be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimo departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog sanitariniuose mazguose įrengti klozetai gali būti ir tupiami (7.6, 9.1, 10.4 p.). Todėl sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020 ir kt.). Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl tupiamo tualeto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neturi pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tokio tualeto būtų teikęs skundus, prašymus Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad kamerose trūko spintelių susidėti daiktams, nors šio pažeidimo pats Šiaulių TI net neginčijo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ nustatytos patalpų aprūpinimo baldais ir inventoriumi normos. Jo 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytus argumentus bei teisinį reguliavimą, sutiktina su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrinta spintelė – 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovo atstovo argumentai, jog kameroje buvo lentynų su sekcijomis, lentynėlės, kabliukai rūbams pasikabinti, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, lentynoje po stalu, nepaneigia fakto, kad nebuvo užtikrinta, kad dviem asmenims būtų suteikiama viena spintelė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šio reikalavimo nesilaikymas savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių su pažeidimu susijusias aplinkybes – nepatogumų dėl prašymų rašymo, kad būtų nuvestas į sandėlį pasiimti daiktų, pareigūnų reagavimo į šiuos prašymus tik per 20 darbo dienų, dulkėjančių arba šuntančių daiktų, kurie laikomi Administracijos skirtose dėžėse, pareigūnų nenoro atlikti pareigas ir pan. – pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis skųsdavosi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau jo skundai nepasiekdavo adresato, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Šios pareiškėjo pretenzijos yra pakankamai abstrakčios, t. y. pareiškėjas nenurodo nei konkrečių pareigūnų, nei konkrečių situacijų, neteigė, kad jam nebuvo sudaromos galimybės išsiųsti skundus ar prašymus kompetentingoms institucijoms. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. iš Šiaulių TI 2022 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 61-1726 matyti, kad pareiškėjas teikė eilę prašymų, kurie buvo priimti ir užregistruoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

48. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagal jo skundą išnagrinėjo šališkai, pažymėtina, kad abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių vertinimas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Tai ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-155-502/2022; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-575-40-14). Tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Pareiškėjas įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jo bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu, apeliaciniame skunde nenurodė. Nagrinėjamu atveju nesant jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo ir jo pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė