2025-07-23 Nr. AB-11876-3-64-3-02389-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-415-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02389-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.9.4; 14.9.5;

14.15; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. bendro sprendimo administracinėje byloje pagal grupės pareiškėjų atstovų A. Ū. ir advokato S. D. patikslintą grupės skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai Viešojo intereso gynimo fondas, D. K., S. Ž., R. Ū., R. J., A. V., M. G., L. Š., S. M., R. M., A. K., D. R., A. Ū., R. G., A. G., D. K., E. V., S. V., A. N., A. M., U. Ū., I. G., R. M.-R., V. Ž. (Gyventojų registro duomenimis – V. P.), R. J., A. R., V. R., E. Ž., A. K., J. S., G. P., T. T., K. Ž., R. T., A. K., R. K., R. Ž., A. J., D. S., V. K., G. V., A. K., K. S., M. R., R. J., R. J., R. Ž., E. K., G. R., L. G., R. A., R. A., Ž. G., A. S., Š. V., N. K., I. K., P. K., R. Š., E. R., G. K., A. T., R. S., V. B., Ž. Ū., Ū. Š., G. R., A. Š., T. R., L. J., J. K., S. Z., D. A., R. A., V. G., V. M., R. J., L. P., R. T., V. D., R. J., V. S., D. B., S. B., L. V., E. K., A. Č., S. Š., L. G., V. M., L. M., K. S., A. D., G. P., G. M., M. M., D. K., M. P., J. A., B. K., A. M., A. K., R. Z., A. J., R. D., R. M., A. C., V. Č., V. K., J. P., D. Š., Ž. V., I. B., V. Ž., V. V., S. P., B. E., D. Z., I. G., J. K., L. M., J. G., L. V., R. G., J. A., L. J. Š., V. E., G. B., A. K., L. A., R. M., L. K., G. J., O. J., I. J. (Gyventojų registro duomenimis – I. P. Š.), K. Č., A. Č., A. B., D. G., K. K., A. K., R. K., A. Z., L. M., D. R., A. G., B. S. V., D. S., S. K., D. P., J. B., I. B., A. V., R. M., O. N., N. M., T. V., A. T., M. S., N. R., A. K., E. L., M. P., M. V., D. B., S. G., I. V., D. V., V. V., A. R., E. G., D. M., J. M., V. M.-S., N. S., E. U., Ž. Ž., J. Ž., L. B., I. D., K. D., B. M., A. Š., R. Š., G. J., V. B., G. J., L. S., R. B., R. R., V. T. (Gyventojų registro duomenimis – V. L.), O. L., R. S., R. V., R. K., M. K., L. P., M. T., S. K., L. K., P. T., E. T., A. V., I. G., M. G., J. G., K. S., L. T., L. B., R. B., D. T., T. T., M. R., J. B., B. I., G. S., G. T., S. T. (toliau – ir pareiškėjai) ir jų atstovai A. Ū. ir advokatas S. D. (toliau – ir pareiškėjų atstovai) kreipėsi į teismą su grupės skundu, kurį patikslino, prašydami:

1.1. Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2022 m. spalio 24 d. raštu Nr. (6.30.)SG-1112 „Dėl želdinių ekspertizės Traidenio g. 10“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų (daugiau negu 100 asmenų) 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą dėl želdinių būklės ekspertizės ir pakartotinės želdinių inventorizacijos atlikimo (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymas), ir įpareigoti pareiškėjų prašymą nagrinėti iš naujo;

1.2. Panaikinti Administracijos 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S-4714 „Dėl gyventojų grupės reikalavimų susijusių su žemės sklypu Traidenio g. 10 Šiauliuose“ (toliau – ir Raštas Nr. 2) priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. „Pretenziją-pranešimą apie grupės kreipimąsi į teismą su grupės skundu ir ketinimą patikslinti grupės skundą arba ketinimą kreiptis į teismą su savarankišku grupės ieškiniu“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 30 d. pretenzija-pareiškimas), ir įpareigoti pareiškėjų pretenziją-pranešimą nagrinėti iš naujo;

1.3. Įpareigoti Administraciją atlikti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras, ištaisant Administracijos 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1662 „Dėl žemės sklypo teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) suformuoto 3,6935 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Traidenio g. 10, Šiauliuose (unikalus Nr. 4400-5833-7494), neatitikimus Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams, nemažinant nustatytų želdynų ploto (atsižvelgiant į želdinių būklės ekspertizės ir želdinių inventorizacijos rezultatus).

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie gyvena netoli teritorijos, dėl kurios vyksta teisminis ginčas. Ginčo teritorijos planavimas yra susijęs su aplinkinių gyventojų naudojamos gyvenamosios aplinkos žaliųjų plotų koregavimu, o tai daro įtaką ir keičia pareiškėjų gyvenamąją aplinką – tiek kraštovaizdį, tiek kasdienio naudojimosi susiformavusia gamtine aplinka galimybes – ir taip veikia jų aplinkos būklę bei pažeidžia jų teisę į sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėjų teisę inicijuoti teisminį procesą, kreipiantis į teismą, užtikrina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, Orhuso konvencija ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 nuostatos (toliau – ir Orhuso konvencija).

3. Pareiškėjai paaiškino, kad Administracijos direktorius 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-1662 patvirtino Pabalių miško teritorijoje, tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34, Šiauliuose, esančio žemės sklypo, adresu Traidenio g. 10, Šiauliai (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), patvirtino laisvos valstybinės žemės sklypo ribas ir plotą (3,6935 ha), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kita) ir nustatė žemės naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos). Žemės sklypas yra mišku apžėlusi teritorija, kuri viešai naudojama, nors iki šiol nėra tinkamai įveiklinta ir yra Pabalių miško dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Žemės sklypą suformavo kaip atskirą laisvą valstybinį žemės sklypą, atsirado pagrindas spręsti šio sklypo įveiklinimą, atsižvelgiant į Šiaulių miesto Bendrojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu (toliau – ir Bendrasis planas), reikalavimus. Pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas yra artimoje aplinkoje su Rėkyvos pelke, kuri įtraukta į Europos Natura 2000 teritorijų tinklą. Taip pat Žemės sklypas patenka į gamtinio karkaso teritoriją, kaip regioninės reikšmės geoekologinės takoskyros elementas. 2022 m. kovo 21 d. paskelbus želdinių inventorizacijos duomenis, pagal juos Žemės sklype buvo identifikuotas 1 131 medis.

4. Pareiškėjai nurodė, kad jie, remdamiesi atliktos želdinių inventorizacijos duomenimis, 2022 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą suteikti Žemės sklypui miško, parko rekreacinę žemės paskirtį (kadangi šioje vietoje yra susiformavusi miškui būdinga biologinė įvairovė), įtraukti Žemės sklypą ir jame esantį mišką į miškų kadastrą, išsaugoti Žemės sklype medžius ir gyvūnus, parengti projektą Žemės sklypui ir pagal jį įgyvendinti teritorijos naudojimą visuomeninėms reikmėms, kaip miško, parko su edukacinėmis jo panaudojimo galimybėmis. Atsakovas į minėtą paklausimą atsakė 2022 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (6.1E)SG-347 „Dėl informacijos pateikimo apie žemės sklypą Traidenio g. 10, Šiauliuose“, tačiau pareiškėjai, nesutikdami su atsakymo turiniu, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2022 m. liepos 12 d. sprendimu panaikino Administracijos 2022 m. balandžio 11 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. balandžio 5 d. prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Atsakovas 2022 m. liepos 26 d. raštu iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, atsakyme nurodydamas, kad Žemės sklypo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, trečiasis suinteresuotas asmuo), o NŽT organizuoja ginčo Žemės sklypo pardavimą aukciono būdu; be kitų aukciono sąlygų į parduodamo Žemės sklypo aukciono sąlygas ir Žemės sklypo pardavimo sutartį įtraukta sąlyga, jog vystytojas, vadovaujantis 2022 metais atlikta želdinių inventorizavimo medžiaga, privalo išsaugoti 1 priedo lentelėje nurodytus skiltyje „Medžio, krūmo Nr. plane“ XII, XIII ir XIV grupėse įrašytus želdinius. Pareiškėjai pažymėjo, kad, patikrinus atliktos želdinių inventorizacijos duomenis, paaiškėjo, jog didžiulė medžių dalis Žemės sklype ir toliau liko neinventorizuota, o želdinių inventorizacija atlikta su reikšmingais trūkumais, kuriuos pareiškėjai išdėstė 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašyme. Atliktos inventorizacijos trūkumus pripažino ir atsakovas ginčijamame Rašte Nr. 1.

5. Pareiškėjai teigė, kad želdinių tinkamas inventorizavimas turi svarbią reikšmę tiek tinkamai identifikuojant faktinę žaliųjų plotų būklę Šiaulių mieste, tiek ir nustatant privalomus reikalavimus žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius. Pareiškėjai pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą dėl želdinių būklės ekspertizės, kurį pasirašė daugiau negu 100 asmenų, todėl atsakovui, remiantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta teisės norma, atsirado pareiga atlikti Žemės sklypo želdinių būklės ekspertizę. Atsakovas Rašte Nr. 1 atsisakė atlikti želdinių būklės ekspertizę, taip pat atsisakė atlikti ir pakartotinę želdinių inventorizaciją, nors pats pripažino faktą, jog inventorizacija atlikta su trūkumais. Pareiškėjų vertinimu, Raštas Nr. 1 turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, įpareigojant atsakovą iš naujo nagrinėti jų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą dėl želdinių būklės ekspertizės ir pakartotinės želdinių inventorizacijos (ištaisant ankstesnės inventorizacijos trūkumus).

6. Pareiškėjai akcentavo, kad Žemės sklypas patenka į Bendrajame plane pažymėtą gamtinio karkaso teritoriją, o aplinkybė, jog Žemės sklypas patenka į gamtinio karkaso teritoriją ir yra šalia Natura 2000 tinklo teritorijos, lemia būtinybę Žemės sklypą vertinti kaip gretimą Natura 2000 teritoriją, kuriai dėl planuojamos veiklos gali būti padarytas reikšmingas poveikis. Atsakovas nesikreipė į atsakingą saugomų teritorijų instituciją dėl teritorijų planavimo poveikio Natura 2000 teritorijai reikšmingumo nustatymo. Nagrinėjamu atveju pagal Bendrąjį planą gamtinio karkaso teritorijos paskirtis (į kurią patenka Žemės sklypas) greta kitų paskirčių yra ir rekreacinė, o tai reiškia, kad teritorijų planavimo sprendiniai, kurie neatitinka minėto Bendrojo plano sprendinio ir prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytam imperatyvui, turi būti įtraukti į Žemės sklypo reglamentą, ištaisant neatitikimus Bendrojo plano sprendiniams. Pagal patvirtintą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Žemės sklypui nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir šios teritorijos naudojimo būdai neatitinka Bendrajame plane nustatytos šios teritorijos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei šios teritorijos naudojimo būdų, kadangi iš Bendrajame plane nustatytos žemės naudojimo paskirties ir šios teritorijos naudojimo būdų sąrašo pašalinta paskirtis ir būdai, susiję su želdinių egzistavimo faktu. Toks Bendrojo plano sprendinių neatitikimas Projekte galbūt atsirado arba per klaidą (neturint objektyvių duomenų apie augančius želdinius dėl tuo metu dar neįvykdytos želdinių inventorizacijos), arba dėl korupcinių paskatų, proteguojant galimus nekilnojamojo turto vystytojus, kurie siekia šią teritoriją užstatyti komercinę vertę turinčiais gyvenamaisiais pastatais ir yra suinteresuoti užkirsti kelią Žemės sklypą naudoti miškų ūkio paskirčiai, visuomeninei teritorijai, viešo naudojimo teritorijai ar rekreacinei teritorijai.

7. Pareiškėjai pažymėjo, kad Žemės sklypo teritorinis planavimas turi būti vykdomas, atsižvelgiant į želdinių inventorizacijos duomenis, t. y. šių duomenų pagrindu nustatytą Žemės sklypo apžėlimo mišku faktą, o taip pat šiems duomenims privalomus Bendrojo plano sprendinius. Teritorijų planavimo veiksmais atsakovas ne tik suformavo ir patvirtino Žemės sklypo ribas ir plotą, tačiau taip pat patvirtino tokią pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo būdus, kurie šią veiklą apribojo iki didžiosios Žemės sklypo dalies panaudojimo tik pastatų statyboms. Tokiu būdu atsakovo teritorijų planavimo veiksmai, susiję su Žemės sklypu, tapo neabejotina planuojama ūkine veikla, patenkančia į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) (bei atitinkamai ES PAV direktyvos) reguliavimo sritį. Planuojant Žemės sklypo sprendinius privalėjo būti atliktos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūros, kurių metu būtų nuspręsta – atlikti PAV ar jo neatlikti. PAV procedūros galėtų būti atliktos ir vėlesnėse teritorijų planavimo stadijose, tačiau atsakovo priimtas sprendimas, kuriuo šis Žemės sklypas suformuotas, pažeidžiant Bendrojo plano sprendinius, šiuo metu užkerta kelią alternatyvoms tiek pagal galimus PAV atrankos rezultatus, tiek ir pagal želdinių identifikavimo faktą. Tai reiškia, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas iki šiol nėra atlikęs PAV procedūrų, lemia ir jo pareigą inicijuoti teritorijų planavimo procedūras dėl Žemės sklypo reglamento pakoregavimo pagal Bendrojo plano sprendinius.

8. Pareiškėjai nurodė, kad jie 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakovui pretenziją-pranešimą, dėl kurio atsakovas priėmė Raštą Nr. 2, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjų reikalavimus. Atsakydamas į reikalavimų 1 punktą – parengti vietovės (Pabalių mikrorajono) lygmens teritorijų planavimo dokumentą, kuriame 3,6935 ha ploto Žemės sklypą suprojektuoti kaip atskirą želdyną – atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. T-299 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano pakeitimo“, buvo pradėtos Bendrojo plano keitimo procedūros, o parengti sprendiniai bus viešinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS). Toks atsakovo atsakymas, pareiškėjų vertinimu, nors ir suponuoja tariamai sprendžiamo reikalavimo įvaizdį, tačiau laikytinas neišsamiu ir nemotyvuotu, kadangi iš atsakymo nėra aišku, ar pareiškėjų reikalavimas bus perduotas Bendrojo plano pakeitimo rengėjams ir ar toks sprendinys bus įtrauktas į keičiamų sprendinių sudėtį.

9. Atsakovas, atsakydamas į reikalavimų 2 punktą – pradėti Žemės sklypo teritorijos tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypo Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34, Šiauliuose (3.6935 ha ploto, unikalus Nr. 4400- 5833-7494) teritorijų planavimo dokumento koregavimo (arba pakeitimo) procedūrą, pašalinant Žemės sklypo reglamente nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei žemės naudojimo būdų neatitikimus Bendrojo plano sprendiniams – nurodė, kad patvirtinto žemės sklypo suformavimo Projekto sprendiniai atitinka Bendrojo plano sprendinius ir nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, nors, pareiškėjų teigimu, nei Projekto patikrinimo akte, nei Projekto sprendiniuose nebuvo duomenų apie želdinius, kurie yra aktualūs ir esminiai vertinant sprendinių atitikimą minėtiems Bendrojo plano sprendiniams, todėl Žemės sklypo apžėlimas mišku nebuvo vertinamas šios aplinkybės atitikimo Bendrajam planui aspektu. Tik pareiškėjų reikalavimu 2022 m. kovo 21 d. išviešinus faktą, kad Žemės sklypas yra gausiai apžėlęs želdiniais, ši aplinkybė tapo svarbi, inicijuojant atitinkamus teritorijų planavimo sprendinių pakeitimus.

10. Atsakovas, atsakydamas į reikalavimų 3 punktą – atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ir PAV procedūras, kuriomis būtų įvertintos Žemės sklypo panaudojimo alternatyvos ir galimas neigiamas poveikis greta esančios Rėkyvos pelkės, kaip Natura 2000 teritorijos, vertingosioms savybėms – nurodė, kad SPAV buvo atliekamas 2018 metais, rengiant Bendrojo plano dalies „Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimą, ir kad SPAV bus atliekamas, vykdant Bendrojo plano keitimo procedūras. Pareiškėjai pažymėjo, kad SPAV procedūros buvo atliktos dar tuo metu, kai Žemės sklypo apžėlimas mišku nebuvo nustatytas, todėl šis aspektas nebuvo vertintas. Nei SPAV, nei PAV, nei poveikio reikšmingumo procedūros (netoliese esančiai Rėkyvos pelkei, kuri yra įtraukta į Europos Natura 2000 teritorijų tinklą) nebuvo atliktos, atsižvelgiant į duomenis, kad dėl Žemės sklypo teritorijos planavimo Projekto patvirtinimo sprendinių (tuo metu dar neturint duomenų apie želdinius) faktiškai keičiama Žemės sklypo perspektyvinė būklė, kuri gali daryti reikšmingą poveikį greta esančiai Rėkyvos pelkei ir joje saugomoms vertybėms.

11. Pareiškėjų teigimu, atsakovo Raštas Nr. 2 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti 2022 m. lapkričio 30 d. pretenziją-pranešimą.

12. Atsakovas Administracija atsiliepime į grupės pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad, gavęs pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (6.30.)SG-1030 „Dėl želdinių inventorizacijos Traidenio g. 10“ informavo pareiškėjus, jog dėl pateikto prašymo pakartotinai atlikti želdinių inventorizaciją ir ekspertizę raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija) su paklausimu, ar Traidenio g. 10 sklypas atitinka Želdynų įstatyme numatytą viešojo želdyno ir želdinių sąvoką. Aplinkos ministerija 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. D8(E)-4845 „Dėl želdinių ekspertizės“ pateikė atsakymą, kad, vadovaujantis Želdynų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta viešųjų želdynų ir želdinių sąvoka, 23 straipsnio 2 dalyje nustatytais želdynų ir želdinių būklės ekspertizės privalomumo atvejais ir atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius, Aplinkos ministerijos nuomone, Žemės sklype esančių želdinių būklės ekspertizė nėra privaloma, nes ši teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius nenumatyta visuomenės poreikiams skirtiems želdynams. Atsižvelgdamas į gautą atsakymą, atsakovas Raštu Nr. 1 nurodė pareiškėjams, kad želdinių ekspertizė nurodytoje teritorijoje nebus atliekama. Atsakovas pažymėjo, kad želdinių ir želdynų inventorizacija ginčo teritorijoje buvo atlikta 2022 m. vasario–kovo mėnesiais, inventorizaciją atlikusiam specialistui užpildant pavienių ir grupėje augančių medžių Želdynų ir želdinių inventorizavimo korteles pagal pridedamas teritorijos tarp Traidenio g. ir Lizdeikos gatvės pavienių medžių ir grupės medžių schemas. Įgyvendinant Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą ir 2022 m. kovo 21 d. paskelbus pirminės inventorizacijos duomenis, vienas inventorizacijos medžiagos lapas nebuvo paviešintas (tikėtina dėl skenavimo nesklandumų). Šis techninis trūkumas buvo ištaisytas pilnai nuskenuotą inventorizacijos medžiagą paskelbiant Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje.

14. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų teiginys apie atsakovo siekį nuslėpti realius duomenis apie želdinių būklę Žemės sklype neatitinka tikrovės, nes jokie duomenys nebuvo nuslėpti, 2022 m. kovo mėn. atlikus inventorizaciją visa medžiaga, kaip to reikalauja Želdyno įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, iškart buvo paviešinta atsakovo internetinėje svetainėje, o pareiškėjai prieš tai buvo informuoti atsakovo struktūrinio padalinio 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. (31.7.E)SIF-209. Atsakovo nuomone, jis, Raštu Nr. 1 atsisakydamas tenkinti pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą atlikti pakartotinę želdynų ir želdinių inventorizaciją, pagrįstai atsisakė tenkinti tokį prašymą, kadangi prašyme nurodytos neapskaitytos 15 vnt. eglių buvo apskaitytos inventorizaciją atlikusiam specialistui pateikiant papildomą Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę, kurioje užfiksuota 16 vnt. paprastųjų eglių rūšies medžių, bei atsakovui ištaisius techninį trūkumą ir pakartotinai paskelbiant pilnai nuskenuotą pirminės inventorizacijos medžiagą viešai.

15. Atsakovas teigė, kad ginčijamu Raštu Nr. 2 jis atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą pradėti Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento koregavimo (arba pakeitimo) procedūrą, pašalinant šio Žemės sklypo reglamente nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei žemės naudojimo būdų neatitikimus Bendrojo plano sprendiniams, kadangi, atsakovo teigimu, Projektas buvo patikrintas NŽT ir NŽT nenustatė, jog Projekto sprendiniai neprieštarautų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Tai, kad želdiniai buvo inventorizuoti, nekeičia fakto, jog šiuo metu Žemės sklypui nustatyti teritorijos naudojimo būdai ir pagrindinė žemės naudojimo paskirtis atitinka Bendrojo plano sprendinius. Vadovaudamasis atliktos inventorizacijos duomenimis, atsakovas būsimam Žemės sklypo vystytojui kelia Žemės sklypo pardavimo aukciono būdu sąlygą – reikalavimą išsaugoti tam tikrą inventorizacijoje nurodytų želdynų ir želdinių dalį. Atsakovas pažymėjo, kad SPAV procedūros buvo atliktos dar tuomet, kai Žemės sklypo apžėlimas mišku nebuvo nustatytas, todėl šis aspektas nebuvo vertintas. Atsakovas mano, kad jis aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjams savo atsisakymo atlikti SPAV ir PAV procedūras motyvus, o skunde nurodyta aplinkybė apie Žemės sklypo apžėlimą mišku (Žemės sklype esančią žaliąją zoną, kuri, anot pareiškėjų, patenka į Pabalių miško teritoriją) yra nepagrįsta, nes Žemės sklypo apžėlimas Pabalių miško dalimi nėra fiksuotas jokiuose dokumentuose.

16. Atsakovas pažymėjo, kad susipažinęs su pareiškėjų dėstomomis aplinkybėmis, jog Žemės sklype yra žalioji zona, kuri patenka į Pabalių miško teritoriją, pakartotinai pateikė paklausimą Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Miškų tarnyba), prašydamas pateikti miško kadastro duomenų apie Žemės sklype esančią miško žemę / miško naudmenas. Miškų tarnyba 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. R6-329 atsakė, jog Žemės sklype pagal 2023 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nėra registruotų miškų / miško žemės, į nagrinėjamą teritoriją valstybinės reikšmės miško plotas nepatenka. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad suformuotas Žemės sklypas ir aplinkiniai gyvenamieji žemės sklypai, tarp jų ir pareiškėjų žemės sklypai, yra toje pačioje Bendrojo plano uGm3 zonoje. Gyvenamojo kvartalo vystymas nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedus, teritorija nėra didesnė kaip 10 kv. km, todėl neatitinka nustatytų sąlygų, dėl kurių reikėtų atlikti SPAV. Vystomas kvartalas taip pat nepatenka į ūkinių veiklų sąrašą, dėl kurių privaloma atlikti atranką dėl PAV. Pagal Bendrąjį planą ginčo teritorija numatoma gyvenamųjų namų statybai ir ji nesiriboja su Natura 2000 teritorija. Natura 2000 teritoriją ir ginčo teritoriją skiria jau dabar esantis gyvenamųjų namų kvartalas, todėl Žemės sklypo vystymas negali turėti įtakos Natura 2000 teritorijai.

17. Atsakovas dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras, ištaisant Įsakymu suformuoto Žemės sklypo neatitikimus Bendrojo plano sprendiniams, nemažinant nustatytų želdynų ploto, nurodė, kad Įsakymas ir juo sukeliamos pasekmės yra susijusios ne tik su pareiškėjų teisėmis ir teisėtais interesais, Įsakymas yra skirtas ir kitiems visuomenės ar jos dalies interesams tenkinti, t. y. Įsakymo realizavimas yra susijęs su viešuoju interesu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio nuostatos nenumato fizinių asmenų ar jų grupės (šiuo atveju šalia ginčo teritorijos gyvenančių gyventojų) teisės kreiptis dėl viešojo intereso gynimo valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo srityje, fiziniai asmenys neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovą atlikti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras, jų teigimu, ištaisant Įsakymu suformuoto Žemės sklypo neatitikimus. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 9 d. buvo kreipęsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl pagal Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-537 „Dėl žemės sklypo teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ parengto ir patvirtinto projekto teisėtumo, pareiškėjams teigiant, jog rengiant ir tvirtinant Projektą nebuvo laikytasi teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimų ir tai pažeidė jų teises. Šio pareiškimo pagrindu buvo atliktas prokuroro tyrimas viešojo intereso gynimo aspektu ir Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2022 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 5VI-4 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjų pareiškimą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prašė grupės pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. 19. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 25 d. bendru sprendimu iš dalies tenkino grupės pareiškėjų skundą – panaikino Administracijos Raštus Nr. 1 ir Nr. 2 bei įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą ir 2022 m. lapkričio 30 d. pretenziją-pranešimą.

20. Teismas byloje nustatė, kad Administracijos direktorius 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-1662 patvirtino Pabalių miško teritorijoje žemės sklypo Traidenio g. 10, teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtino laisvos valstybinės žemės sklypo ribas ir plotą (3,6935 ha), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kita) ir nustatė žemės naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo NŽT.

21. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų fizinių asmenų ir juridinio asmens (Viešojo intereso gynimo fondo) teisės ginti viešąjį interesą bei dėl jų suinteresuotumo šioje byloje, pažymėjo, kad pareiškėjas Viešojo intereso gynimo fondas, kaip asociacija, kuri skatina aplinkos apsaugą, pagrindė savo (asociacijos) suinteresuotumą, susijusį su viešojo intereso (aplinkos apsaugos) gynimu. Pareiškėjai fiziniai asmenys yra laikytini suinteresuota visuomene ir turi teisę kreiptis į teismą, siekiant užginčyti sprendimus, veikimą ar neveikimą aplinkosaugos srityje. Dalis pareiškėjų fizinių asmenų grupės skundu ir patikslintu grupės skundu objektyviai pagrindė, jog skundžiami atsakovo sprendimai galbūt pažeidžia jų subjektines teises į sveiką ir švarią aplinką ar interesus, nes į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog pareiškėjai turi nekilnojamojo turto ir gyvena ginčo teritorijoje. Pareiškėjai turėjo teisę dalyvauti priimamų sprendimų dėl viešųjų želdynų ir želdinių procese ginčo teritorijoje, gaunant informaciją ir teikiant pasiūlymus, todėl grupės skundo pareiškėjai turi pakankamą interesą nagrinėjamoje byloje ir turi teisę kreiptis į teismą.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjų reikalavimą panaikinti atsakovo Raštą Nr. 1, nurodė, kad pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymu prašė:

1) atlikti pakartotinę visų želdynų ir želdinių inventorizaciją (kadangi atlikta inventorizacija yra su trūkumais) ir atlikti želdinių būklės ekspertizę teritorijoje tarp Traidenio g. ir Lizdeikos g., Šiauliuose, sudarant nepriklausomą komisiją, į kurią būtų įtraukti Aplinkos apsaugos agentūros atestuoti nepriklausomi želdynų ir želdinių ekspertai iš Lietuvos dendrologų draugijos, Miškų tarnybos atstovai, suinteresuotos Šiaulių miesto visuomenės atstovai;

2) pakartotinai įvardinti ir pateikti dendrologui K. A. iškeltus tikslus ir uždavinius, atliekant želdinių inventorizaciją Žemės sklype. Atsakovas, gavęs pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, 2022 m. rugsėjo 28 d. informaciniu raštu Nr. (6.30.)SG-1030 „Dėl želdinių inventorizacijos Traidenio g. 10“ informavo pareiškėjus, jog dėl pateikto prašymo pakartotinai atlikti želdinių inventorizaciją ir ekspertizę ginčo Žemės sklype raštu buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją su paklausimu, ar Traidenio g. 10 sklypas atitinka Želdynų įstatyme numatytą viešojo želdyno ir želdinių sąvoką ir ar Administracija privalo Žemės sklype atlikti želdinių ekspertizę.

Aplinkos ministerija 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. D8(E)-4845 „Dėl želdinių ekspertizės“ atsakė, jog, vadovaujantis Želdynų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta viešųjų želdynų ir želdinių sąvoka, 23 straipsnio 2 dalyje nustatytais želdynų ir želdinių būklės ekspertizės privalomumo atvejais ir atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius, Aplinkos ministerijos nuomone, Žemės sklype esančių želdinių būklės ekspertizė nėra privaloma, nes ši teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius nenumatyta visuomenės poreikiams skirtiems želdynams.

Ginčijamu Raštu Nr. 1 pareiškėjams buvo atsakyta, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo Žemės sklypas tiek pagal Bendrojo plano, tiek pagal Bendrojo plano dalies „Kraštovaizdžio ir nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymas“ koregavimo specialiojo plano (TPDR Nr. T00082837), patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T-473, (toliau – ir Kraštovaizdžio specialusis planas) sprendinius patenka į gyvenamąją mažo užstatymo intensyvumo teritoriją, taip pat atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos gautą atsakymą, želdinių ekspertizė nurodytoje teritorijoje nebus atliekama.

23. Teismas pažymėjo, kad 3,6935 ha dydžio ginčo Žemės sklypo atveju, kuris užima tik dalį tvarkymo zonos uGm-3, tvarkymo zona, įvardinta, kaip Gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos, patenka ir į gamtinį karkasą. Bendrasis planas buvo koreguotas 2018 m. gruodžio 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 473. Gamtinio karkaso teritorijos aprašytos Aiškinamojo rašto skyriuje 2.1.2, kurio 8 dalyje nurodyta – visais atvejais gamtinio karkaso teritorijose turi būti saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi ir skatinami rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai, kurie užtikrintų kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkurtų pažeistas ekosistemas. Teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir TPDR) buvo registruotas ir Šiaulių miesto tarybos 1996 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintas Naujojo medelyno ir pietinio pramonės rajono gyvenamojo kvartalo detalusis planas (Nr. T00037710). Iš TPDR šis dokumentas buvo išregistruotas 2022 m. balandžio 11 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pertvarkomos teritorijos vieta ir plotas – Šiaulių miesto savivaldybė, Šiauliai, teritorija tarp Traidenio ir Lizdeikos gatvių, formuojama teritorija, kurios bendras plotas 3,6935 ha. Pagal Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinius, formuojamas Žemės sklypas patenka į teritoriją uGm-3, t. y. gyvenamosios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriai priskirtose teritorijose galimos žemės paskirtys – miškų ūkio paskirtis, kita: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos. Visa formuojama teritorija yra gamtinio karkaso teritorijoje.

24. Teismas, atsižvelgdamas į bylai aktualų teisinį reguliavimą (Saugomų teritorijų įstatymo 21 straipsnio, Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-962, (toliau – ir Gamtinio karkaso nuostatai) 8, 10 punktų, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 17 punkto, 6 straipsnio nuostatas) ir bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, kad ginčo Žemės sklypo teritorija atitinka viešųjų želdynų ir želdinių sąvoką, kadangi tai savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esantys želdynai ir želdiniai, skirti visuomenės poreikiams tenkinti. Ši teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius numatyta ne tik kaip gyvenamosios teritorijos, bet ir visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos. Žemės sklypas patenka į teritoriją Natura 2000 – BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos).

25. Teismas kritiškai vertino atsakovo atsisakymą atlikti želdinių ekspertizę motyvuojant tuo, kad Žemės sklypas neatitinka viešųjų želdynų ir želdinių sąvokos, kai tame pačiame ginčo Žemės sklype atlikta želdinių ir želdynų inventorizacija teritorijoje 2022 m. vasario–kovo mėnesiais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo vadovautis Želdynų įstatymo 23 straipsniu 2 dalimi, kurioje numatyta, kad želdynų ir želdinių būklės ekspertizė privaloma, kai: 1) numatoma pertvarkyti didesnius kaip 1 hektaro ploto viešuosius želdynus urbanizuotose teritorijose; 2) numatoma kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos gatvių želdinius ilgesniame kaip 100 m gatvės ruože, kai numatomame pertvarkyti gatvės ruože auga 10 ir daugiau saugotinų želdinių; 3) suinteresuotos visuomenės reikalavimu, kai pateikiamas rašytinis prašymas dėl numatomų tvarkyti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo, kurį pasirašė ne mažiau kaip 100 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius miesto ar miestelio teritorijoje, arba kurį pasirašė ne mažiau kaip 40 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius kurorto ar kaimo teritorijoje.

26. Teismas akcentavo, kad Aplinkos ministerija 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. D8(E)-4845 „Dėl želdinių ekspertizės“ atsakovui nurodė, kad siūlytina įvertinti Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos saugotinų želdinių (jei tokių yra nurodytame sklype) būklės ekspertizės privalomumo poreikį, tačiau tai Rašte Nr. 1 nebuvo įvertinta.

27. Teismo vertinimu, atsakovas taip pat nepagrįstai atsisakė atlikti pakartotinę inventorizaciją. Tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Želdynų vizija“ 2023 m. lapkričio 17 d. ekspertinėje išvadoje Nr. 23-68K-01 nurodyti atliktos inventorizacijos netikslumai ir trūkumai. Atlikta inventorizacija Žemės sklype negali būti laikoma išsamia ir teisinga pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus. Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymu prašė pakartotinai įvardinti ir pateikti Želdinių ir želdynų inventorizaciją teritorijoje Traidenio g. ir Lizdeikos g., Šiauliuose atlikusiam dendrologui K. A. iškeltus tikslus ir uždavinius atliekant želdinių inventorizaciją minėtame sklype, tačiau skundžiamame Rašte Nr. 1 nurodyta, kad gautame atsakyme nebuvo paminėta, kokie tikslai ir uždaviniai buvo iškelti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atsakydamas asmenims, kurie kreipiasi su prašymais (skundai), turi priimti sprendimą, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu, t. y. priimti motyvuotą sprendimą, pagrįstą objektyvias duomenimis ir teisės aktų reikalavimais. Šiuo atveju atsakovas iš esmės neatsakė į šią pareiškėjų prašymo dalį.

28. Teismas sprendė, kad atsakovo Raštas Nr. 1 negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas ir atsakovas įpareigotinas pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

29. Teismas, vertindamas pareiškėjų reikalavimą panaikinti atsakovo Raštą Nr. 2, nurodė, pareiškėjai 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakovui pretenziją-pranešimą, prašydami: 1) parengti vietovės – Pabalių mikrorajono – lygmens teritorijų planavimo dokumentą, kuriame 3,6935 ha ploto žemės sklypą Traidenio g. 10 suprojektuoti kaip atskirąjį želdyną; 2) pradėti žemės sklypo Traidenio g. 10, teritorijos tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypo Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34, Šiauliuose (3.6935 ha ploto, unikalus Nr. 4400-5833-7494) teritorijų planavimo dokumento koregavimo (arba pakeitimo) procedūrą, pašalinant šio Žemės sklypo reglamente nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei žemės naudojimo būdų neatitikimus Bendrojo plano sprendiniams; 3) atlikti SPAV ir PAV procedūras, kuriomis būtų įvertintos Žemės sklypo panaudojimo alternatyvos bei galimas neigiamas poveikis greta esančios Rėkyvos pelkės, kaip Natura 2000 teritorijos, vertingosioms savybėms. Atsakovas ginčijamu Raštu Nr. 2 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjų pretenziją-pranešimą.

30. Atsakovas, atsakydamas į pirmąjį pareiškėjų prašymą, Rašte Nr. 2 apsiribojo nurodydama, kad vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. T-299 „Dėl Šiaulių miesto bendrojo plano pakeitimo“ yra pradėtos Bendrojo plano keitimo procedūros, o parengti sprendiniai bus viešinami TPDRIS. Teismas vertino kaip neišsamų ir nemotyvuotą atsakovo atsakymą į pirmąjį pretenzijos-pranešimo reikalavimą, nes iš jo nėra aišku, ar reikalavimas yra perduotas Bendrojo plano pakeitimo rengėjams ir ar toks sprendinys bus įtrauktas į keičiamų sprendinių sudėtį, taip pat neaišku, ar minėtas prašymas patenkinamas ar atmetamas, t. y. atsakovas iš esmės neatsakė į prašymą parengti Pabalių mikrorajono lygmens teritorijų planavimo dokumentą, kuriame 3,6935 ha ploto Žemės sklypas būtų suprojektuotas kaip atskiras želdynas.

31. Atsakovas, atsakydamas į antrąjį prašymą, Rašte Nr. 2 nurodė, kad Projekto sprendiniai atitinka Bendrojo plano sprendinius. Projektas buvo patvirtintas NŽT. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra tai, jog 2022 m. kovo 21 d. buvo atlikta želdinių inventorizacija, o Projekto patikrinimo aktas surašytas 2021 m. spalio 11 d. Nei NŽT 2021 m. spalio 11 d. Projekto patikrinimo akte, nei Projekto sprendiniuose, atsakovui 2021 m. spalio 12 d. priimant Įsakymą, nebuvo duomenų apie želdinius, kurie yra aktualūs ir esminiai vertinant sprendinių atitikimą Bendrojo plano sprendiniams, todėl tai, kad Žemės sklype yra želdinių, nebuvo vertinama atitikimo Bendrajam planui aspektu. Pareiškėjų reikalavimu 2022 m. kovo 21 d. išviešinus faktą, kad Žemės sklypas yra apžėlęs želdiniais, ši aplinkybė tapo svarbi Bendrojo plano sprendinius vertinant teritorijų planavimo iniciatyvos procedūrų pagalba inicijuojant atitinkamus teritorijų planavimo sprendinių pakeitimus. Teismas vertino kaip nemotyvuotą atsakovo Rašte Nr. 2 pateiktą atsakymą į pretenzijos-pranešimo antrąjį reikalavimą, nes neįvertinta želdinių inventorizacija, atsakymas nepagrįstas jokiu įstatyminiu reglamentavimu, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu netenkinamas minėtas prašymas.

32. Atsakovas, atsakydamas į trečiąjį prašymą, Rašte Nr. 2 nurodė, kad SPAV buvo atliekamas 2018 metais rengiant Kraštovaizdžio specialiojo plano koregavimą, kad, vadovaujantis SPAV aprašo 6.3 punktu, SPAV bus atliekamas vykdant Bendrojo plano keitimo procedūras, kad PAV neprivalomas, nes gyvenamojo kvartalo vystymas nėra įtrauktas į PAV įstatymo 1 priedo veiklų rūšių sąrašą.

33. Teismas vertino, kad atsakovo atsakymas į trečiąjį reikalavimą taip pat yra nepagrįstas, nes SPAV procedūros buvo atliktos dar tuo metu, kai Žemės sklypo želdiniai nebuvo inventorizuoti, todėl šis aspektas atsakovo nebuvo vertintas. Atsakovas nenurodė įstatymo normos, kuria remiantis netenkino prašymo atlikti SPAV. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Žemės sklypas yra aplinkoje su Rėkyvos pelke, kuri yra įtraukta į Europos Natūra 2000 teritorijų tinklą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į atsakingą saugomų teritorijų instituciją dėl teritorijų planavimo poveikio Natura 2000 teritorijai reikšmingumo nustatymo.

34. Teismas akcentavo, kad Žemės sklype planuojamas gyvenamojo kvartalo vystymas (t. y. gyvenamųjų namų statyba), todėl planuojant Žemės sklypo sprendinius privalėjo būti atliktos atrankos dėl PAV procedūros, kurių metu būtų nuspręsta atlikti PAV ar jo neatlikti. Teismas darė išvadą, kad atsakovo sprendimas dėl trečiojo prašymo neatitinka PAV įstatyme numatyto reglamentavimo, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl to atsakovas įpareigotinas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų pretenziją-pranešimą.

35. Teismas, vertindamas pareiškėjų išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras, ištaisant Įsakymu suformuoto 3,6935 ha ploto valstybinės Žemės sklypo neatitikimus Bendrojo plano sprendiniams, nemažinant nustatytų želdynų ploto (atsižvelgiant į želdinių būklės ekspertizės ir želdinių inventorizacijos rezultatus), pažymėjo, kad administracinis teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas akcentavo, kad toks pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkintas dar ir dėl to, jog neaišku, kokie bus želdinių būklės ekspertizės ir pakartotinės želdinių inventorizacijos rezultatai (jei želdinių būklės ekspertizė ir želdinių inventorizacija pakartotinai bus atlikta). Teismas nurodė, kad, panaikinus Raštą Nr. 2, atsakovas įpareigotina pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. pretenziją-pranešimą nagrinėti iš naujo.

III. 36. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. bendro sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Administracijos Raštus Nr. 1 ir Nr. 2 bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą ir 2022 m. lapkričio 30 d. pretenziją-pranešimą, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Natura 2000 fragmentą.

37. Atsakovas, pasisakydamas dėl teismo sprendimo panaikinti Raštą Nr. 1, nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog ginčo Žemės sklypo teritorija atitinka Želdynų įstatymo 2 straipsnio 17 punkte apibrėžtą viešųjų želdynų ir želdinių sąvoką. Atsakovo teigimu, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostata aiškiai nurodo, kad viešieji želdynai ir želdiniai ne šiaip miesto bet kurioje teritorijoje augantys želdiniai, o būtent želdynų ir želdinių teritorijoje esantys želdynai ir želdiniai. Atsakovas pažymi, kad želdynų ir želdinių teritorija Šiaulių mieste suplanuota Kraštovaizdžio specialiajame plane. Ginčo Žemės sklypas nepatenka į želdynų ir želdinių teritoriją, o gamtinio karkaso tikslai formuoti jungtis tarp Natura 2000 ir kitų gamtinę reikšmę turinčių teritorijų yra užtikrinti. Teismas Želdynų įstatyme numatytą viešųjų želdynų ir želdinių sąvoką grindė aplinkybe, jog ši teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius numatyta ne tik kaip gyvenamosios teritorijos, bet ir kaip visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos, ir kad Žemės sklypas patenka į teritoriją Natura 2000 – BAST (buveinių apsaugai svarbios teritorijos). Atsakovo vertinimu, teismo argumentas, jog Žemės sklypas patenka į teritoriją Natura 2000 – BAST, neatitinka faktinės situacijos ir yra klaidingas. Ginčo teritorija nepatenka į saugomų teritorijų tinklą ir nuo Žemės sklypo yra nutolusi apie 450 metrų bei apribota gyvenamosios paskirties sklypais, kurie didžiąja dalimi jau yra užstatyti pastatais.

38. Atsakovas nurodo, kad teismas, vien pagal galimus Bendrojo plano reglamentus Žemės sklypą priskirdamas savivaldybės atskirųjų želdynų teritorijai, neatsižvelgė į kompetentingos institucijos Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 20 d. išvadą Nr. D8(E)-4845. Vadovaujantis Želdynų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktu, būtent Aplinkos ministerija tvirtina želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašą ir yra kompetentinga institucija pasisakyti klausimu dėl ekspertizės atlikimo sąlygų. Šiuo atveju Aplinkos ministerija pateikė nuomonę, kad ginčo Žemės sklypas nėra viešas želdynas, kuriam būtų reikalinga atlikti ekspertizę.

39. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime pateikė viena kitai prieštaraujančias išvadas, viena vertus, teigdamas, jog ginčo teritorija atitinka viešųjų želdynų ir želdinių sąvoką, o, kitu vertus, sutikdamas ir konstatuodamas, jog teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius numatyta ne tik kaip atskirųjų želdynų, bet ir gyvenamosios, visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, rekreacinės teritorijos. Teismas nevertino, kad pagal Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinius, nagrinėjamoje teritorijoje formuojamas Žemės sklypas patenka į teritoriją uGm-3, kuriai priskirtose teritorijose galimos šios žemės paskirtys: miškų ūkio paskirtis, kita: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos.

40. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime konstatuota aplinkybė, jog Įsakymu patvirtintas Projektas patenka į Pabalių miško teritoriją, neatitinka faktinės situacijos, nes byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, jog šioje teritorijoje yra Pabalių miškas. Teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, jog Administracijos atlikta inventorizacija pati savaime reiškia viešojo želdyno statuso pripažinimą. Administracija atliko inventorizaciją, kurios rezultatais vadovaudamasi identifikavo dalį teritorijos skirti atskiriesiems želdynams, o kitą, likusią teritoriją – gyvenamajai statybai. Atsakovas Rašte Nr. 1 pareiškėjams nurodė, kad Administracija tuometinės Žemės sklypo patikėtinės NŽT paprašė į parduodamo Žemės sklypo aukciono sąlygas ir sklypo pardavimo sutartį įrašyti sąlygą, jog vystytojas, vadovaujantis 2022 m. atlikta želdinių inventorizavimo medžiaga, privalo išsaugoti tam tikrus inventorizacijos medžiagoje nurodytus želdinius. Atsakovo teigimu, teismo cituotos Gamtinio karkaso nuostatos šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes jos neprieštarauja dabartinės suplanuotos teritorijos sprendiniams ir tai turės būti įgyvendinta, vykdant gyvenamąją statybą, tačiau tai neturi jokios ryšio su viešųjų želdynų ir želdinių statusu ar jų ekspertize.

41. Atsakovas pažymi, kad teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovo Raštas Nr. 1 yra nepagrįstas dar ir dėl to, jog šiuo sprendimu nebuvo įvertintas Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte nurodytas siūlymas įvertinti Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos saugotinų želdinių būklės ekspertizės privalomumo poreikį, kadangi pareiškėjai savo reikalavimą atlikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizę kildino, vadovaudamiesi ne Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktu, o Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Minėtame Aplinkos ministerijos rašte siūlymas įvertinti ekspertizės privalomumo atvejį pagal Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą buvo pateikiamas tuo atveju, jei tokių želdinių, atitinkančių Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto aplinkybes, būtų ginčo sklype. Kadangi faktinė situacija neatitiko Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte aptariamų sąlygų, nebuvo jokio poreikio skundžiamame Rašte Nr. 1 nagrinėti neegzistuojančią situaciją ir klaidinti pareiškėjus.

42. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad Administracijos atsisakymo atlikti pakartotinę želdinių ir želdynų inventorizaciją nepagrįstumą patvirtina UAB „Želdynų vizija“ 2023 m. lapkričio 17 d. ekspertinėje išvadoje Nr. 23-68K-01 nurodyti atliktos inventorizacijos netikslumai ir trūkumai. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Želdynų vizija“ 2023 m. lapkričio 17 d. ekspertinės išvada Nr. 23-68K-01, vertindamas Rašto Nr. 1 pagrįstumą ir teisėtumą. Minėta ekspertinė išvada yra subjektyvaus pobūdžio, gauta pareiškėjų užsakymu, išvadoje pateikiama tik vienašališka subjektyvi eksperto nuomonė į pareiškėjų užduotus klausimus, nekonstatuojant konkrečių teisės aktų pažeidimų. Teismas turėjo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymo turinį ir argumentus, kuriuos vertino Administracija, pateikdama pareiškėjams ginčijamą atsakymą, nes būtent atsakymo pateikimo metu buvo vertinamos prašyme išdėstytos aplinkybės ir tų aplinkybių argumentacija, o tai, kad pareiškėjai į bylą teikė papildomus duomenis (ekspertinę išvadą), kurie ginčijamo atsakymo pateikimo metu neegzistavo, negali būti pagrindas atsakymą laikyti nepagrįstu.

43. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašyme suabejojo atliktos inventorizacijos teisingumu, teigdami, jog buvo neapskaityta 15 vnt. eglių ir gana didelė dalis brandžių medžių (nedetalizuojant kokių). Administracija, Raštu Nr. 1 atsisakydama tenkinti pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą atlikti pakartotinę želdynų ir želdinių inventorizaciją, pagrįstai atsisakė tenkinti tokį prašymą, nes prašyme nurodytos neapskaitytos 15 vnt. eglių buvo apskaitytos inventorizaciją atlikusiam specialistui pateikiant papildomą Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę, kurioje užfiksuota 16 vnt. paprastųjų eglių rūšies medžių, bei Administracijai ištaisius techninį trūkumą ir pakartotinai paskelbiant nuskenuotą pirminės inventorizacijos medžiagą viešai Savivaldybės interneto svetainėje. Atliktoje ir paviešintoje inventorizacijos medžiagoje matoma rūšinė sudėtis, inventorizuojamas plotas, želdinių parametrai, būklė, tvarkymo priemonės. Šių duomenų pakanka siekiant projektuoti, planuoti, tvarkyti teritoriją ir pan. Vadovaujantis inventorizacijos medžiagos duomenimis, galima identifikuoti saugotinus želdinius ir apskaičiuoti atkuriamąją jų vertę.

44. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, panaikindamas Raštą Nr. 1 ir įpareigodamas Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, iš esmės atliko viešojo administravimo funkciją ir įpareigojo Administraciją priimti jau konkretaus turinio administracinį sprendimą, kadangi, teismo vertinimu, ginčo Žemės sklypo teritorija atitinka viešųjų želdynų ir želdinių sąvoką ir Administracija turėjo vadovautis Želdynų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytais želdynų ir želdinių būklės ekspertizės privalomumo atvejais, taip pat turėjo atlikti pakartotinę inventorizaciją. Teismas nurodė, kaip turi būti išspręstas pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymas, tokiu būdu pažeisdamas konstitucinius valdžių padalijimo ir teisės viršenybės principus.

45. Atsakovas, pasisakydamas dėl teismo sprendimo panaikinti Raštą Nr. 2, nurodo, kad pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. pretenzijos-pranešimo nagrinėjimo metu Administracija vykdė Bendrojo plano keitimo paslaugos pirkimo procedūras, todėl negalėjo pareiškėjams atsakyti, ar prašomas sprendinys (parengti Pabalių mikrorajono teritorijų planavimo dokumentą, kuriame Žemės sklypas būtų suprojektuotas kaip atskiras želdynas) bus įtrauktas į keičiamų sprendinių sudėtį, kaip ir negalėjo pateikti informacijos, jog jų prašymas bus perduotas Bendrojo plano keitimo rengėjams (teisminio proceso metu pareiškėjai buvo informuoti apie jų prašymo perdavimą Bendrojo plano keitimo rengėjams).

46. Atsakovas pažymi, kad teismas nepagrįstai atsakovo Raštu Nr. 2 pateiktą atsakymą į antrą prašymą vertino kaip nemotyvuotą, nes, teismo nuomone, neįvertinta želdinių inventorizacija. Žemės sklypo suformavimo projektas buvo patvirtintas, gavus NŽT 2021 m. spalio 11 d. Projekto patikrinimo aktą. Projekto sprendiniuose buvo fiksuojama Žemės sklypo naudmena, ginčo teritorijoje buvo eksplikuojami „medžių ir krūmų želdiniai“, t. y. želdinių (medžių ir krūmų) plotai nepriskirti prie miškų, todėl teismo teiginys, kad NŽT pateikė Patikrinimo aktą, nesant duomenų apie projektuojamame Žemės sklype esančius želdinius, yra neteisingas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai buvo kreipęsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl Projekto teisėtumo, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2022 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 5VI-4 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atsakovo teigimu, tai, kad želdiniai buvo inventorizuoti, nekeičia fakto, jog ginčo Žemės sklypui nustatyti teritorijos naudojimo būdai bei pagrindinė žemės naudojimo paskirtis atitinka Bendrojo plano sprendinius.

47. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kuriais buvo pasisakyta dėl atsakovo Rašto Nr. 2 trečiojo prašymo. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjama teritorija neatitinka nei vienos artimai aplinkai keliamos aplinkybės. Taip pat teritorija nėra gamtiniais ryšiais susijusi vietovės aplinka, kuri dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio ar masto neigiamai paveiktų Natura 2000 vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis. Natura 2000 ir nagrinėjamą teritoriją skiria daugiau nei 400 metrų. Šiame 400 metrų tarpe yra gyvenamųjų pastatų. Nei vienas iš šių gyventojų, būdami statytojais, statybos metu neidentifikavo teritorijos, kaip artimos Natura 2000 ir neatliko tokio vertinimo. Taip pat ir Kurtuvėnų regioninis parkas, būdamas atsakinga institucija priimant sprendimą dėl Natura 2000 reikšmingumo vertinimo, nei karto neįpareigojo statytojų tokį vertinimą atlikti. Atsakovas pažymi, kad Gamtinio karkaso nuostatai nedraudžia individualios statybos gamtinio karkaso teritorijose. Nustačius kitokią paskirtį gamtinio karkaso teritorijoje, statyba nėra draudžiama, nustatomi apribojimai tik dėl užstatymo tankio.

48. Atsakovo teigimu, toks teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog net ir toliau kaip 400 m esanti teritorija, kurioje planuojama gyvenamoji statyba, atitinka gretimos Natura 2000 teritorijai sąvoką ir kuriai dėl planuojamos veiklos gali būti padarytas reikšmingas poveikis, neigiamai paveiks tiek esamų jau pastatytų gyvenamųjų namų savininkų situaciją, tiek sklypų savininkus, kurie dar tik planuoja gyvenamąją statybą, nes jau esami pastatai turėtų būti pripažinti kaip neteisėta statyba, o iš būsimų statytojų reikės reikalauti reikšmingumo Natura 2000 nustatymo, net jei ir atsakingos institucijos (šiuo atveju Kurtuvėnų regioninio parko) administracinis sprendimas būtų kitoks.

49. Pareiškėjai pateiktame atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo bendrąjį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje.

50. Pareiškėjų atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

50.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Aplinkos ministerijos nuomone dėl viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo privalomumo, kadangi Aplinkos ministerija neteikia ir negali teikti oficialaus teisės normų išaiškinimo, be to, nežinomas atsakovo paklausimo Aplinkos ministerijai turinys.

50.2. Nagrinėjamu atveju, pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatytą apibrėžimą, aktuali brandžiais medžiais apaugusi teritorija yra savivaldybės želdynų ir želdinių teritorija, o jos priskirtinumas visuomenės poreikiams tenkinti yra priklausomas nuo šių želdinių panaudojimo pobūdžio, juos priskiriant privačiam ar visuomeniniam poreikiui. Kadangi nagrinėjama želdiniais apaugusi teritorija nėra privatizuota, o pareiškėjai savo reikalavimais būtent siekia jos viešojo naudojimo funkcijos įteisinimo, tai šios teritorijos viešiesiems želdiniams priskyrimas teismo sprendime laikytinas pagrįstu. Net ir ta aplinkybė, jog tam tikroje teritorijoje galima gyvenamųjų teritorijų plėtra, o teritorijos paskirtis yra gyvenamoji, nepanaikina ir kitų Bendrajame plane numatytų galimybių bei aplinkosauginių sprendinių reikalavimų, bei nepanaikina atsakovo pareigų, kylančių iš bendrųjų aplinkosauginių reikalavimų bei pareiškėjų teisėtų interesų apsaugos.

50.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypas patenka į Bendrajame plane pažymėtą gamtinio karkaso teritoriją, ir tai lemia būtinybę Žemės sklypą vertinti kaip gretimą Natūrai 2000 teritoriją, kuriai dėl planuojamos veiklos gali būti padarytas reikšmingas poveikis. Pagal Bendrąjį planą gamtinio karkaso teritorijos paskirtis (į kurią patenka Žemės sklypas), greta kitų paskirčių, yra ir rekreacinė, todėl teritorijų planavimo sprendiniai, kurie neatitinka minėto Bendrojo plano sprendinio bei prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytam draudimui rekreacinės paskirties teritorijose statyti gyvenamuosius kvartalus, turi būti įtraukti į Žemės sklypo reglamentą, inicijuojant jo neatitikimų Bendrojo plano sprendiniams ištaisymą.

50.4. Pagal patvirtintą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Žemės sklypui nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei šios teritorijos naudojimo būdai neatitinka Bendrajame plane nustatytos šios teritorijos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei šios teritorijos naudojimo būdų, kadangi iš Bendrajame plane nustatyto žemės naudojimo paskirties bei šios teritorijos naudojimo būdų sąrašo pašalinta paskirtis ir būdai, susiję su želdinių egzistavimo faktu: miškų ūkio paskirtis, visuomeninės teritorijos, viešo naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos. Nors toks Bendrojo plano sprendinių neatitikimas Projekte galbūt atsirado per klaidą, tokie sprendiniai neatitinka aukštesnės galios Bendrojo plano sprendinių, todėl atsakovui atsirado teisinė pareiga ištaisyti teritorijų planavimo dokumentų kolizijas inicijuojant atitinkamas teritorijų planavimo procedūras ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinius suderinant su Bendrojo plano sprendiniais, t. y. Žemės sklypą įtraukti į žaliųjų plotų sistemą Šiaulių mieste pagal Bendrojo plano sprendinių reikalavimus.

50.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypas pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio žymėjimus nepatenka į paženklintas Želdynų ir želdinių teritorijas ir tai tarsi sudaro pagrindą nepaisyti jų egzistavimo fakto, kadangi ši aplinkybė nepašalina atsakovo pareigos laikytis kitų Bendrojo plano sprendinių, įpareigojančių tokias teritorijas išplėsti, o želdinių inventorizacijos duomenys sudaro pagrindą inicijuoti tokius pakeitimus.

50.6. Atlikus želdinių inventorizaciją bei nustačius želdinių būklę kaip ekologiškai, estetiškai, rekreaciškai bei kraštovaizdiniai reikšmingą, atsakovas privalo inicijuoti atitinkamas teritorijų planavimo procedūras, o ne ignoruoti faktus, nes tai neatitinka Bendrojo plano bei miesto gerbūvio tikslų.

50.7. Iš 2022 m. kovo 21 d. paskelbtos želdinių inventorizacijos duomenų matyti, kad Žemės sklypas yra gausiai apžėlęs brandą pasiekusiais saugotinais želdiniais. Ši informacija nebuvo įvertinta nei projektus tikrinančiai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai – priimant 2021 m. spalio 11 d. Projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-5579-(8.30), nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant 2021 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. A-1662, nei vykdant privalomas aplinkosaugines (pavyzdžiui SPAV) procedūras.

50.8. Nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, jog arba atsakovas turėtų pripažinti, kad Žemės sklype augantys medžiai yra mieste ne miško paskirties žemėje įveistas želdynas ir atlikti tokius teritorijų planavimo sprendinių pakeitimus, kurie sąlygotų šio želdyno įteisinimą, priežiūrą, apsaugą ir naudojimą pagal Želdynų įstatymą bei Bendrąjį planą, arba sutikti su tuo, jog Žemės sklype pagal želdinių inventorizacijos duomenis tiesiog yra (galimai savaime užaugęs) miškas, kuris, nors ir yra ne miško paskirties žemėje, tačiau pagal Miškų įstatymą yra priskirtinas miestų miškų kategorijai. Pastaruoju atveju taip pat turi būti inicijuojamas teritorijų planavimo sprendinių koregavimas ištaisant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Žemės sklypo planavimo ir pertvarkymo projekto pakeitimus, juos suderinant su Bendrojo plano sprendiniais ir Žemės sklype esančio miestų miško statusu. Abiem atvejais akcentuotina, kad Žemės sklypo teritorinis planavimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į želdinių inventorizacijos duomenis, t. y. šių duomenų pagrindu nustatytą Žemės sklypo apžėlimo mišku / saugotinais želdiniais faktą, o taip pat šiems duomenims privalomus Bendrojo plano sprendinius.

50.9. Nagrinėjamu atveju teritorijų planavimas vykdomas artimoje „Natūra 2000” aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iki šiol nėra įvertintas planuojamos veiklos poveikio reikšmingumas artimoje aplinkoje esančiai „Natura 2000“ teritorijai, todėl atsakovo motyvai dėl Žemės sklypo tiesioginio nepatekimo į „Natura 2000“ teritoriją atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

50.10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi želdinių inventorizacijos specialisto išvada, kuri patvirtina, kad pagal atliktą želdinių inventorizaciją faktiškai neįmanoma čia augančių saugotinų želdinių identifikuoti konkrečioje teritorijoje ir neįmanoma nustatyti j ų atkuriamosios vertės, kuri tampa aktuali šalinant saugotinus želdinius. Todėl akivaizdu, kad šiuo atlikta želdinių inventorizacija neatlieka teisiniame reguliavime jai nustatytos paskirties ir negali tenkinti net ir atsakovo deklaruojamo tikslo – žemės sklypą pardavus aukciono būdu išsaugoti tam tikrą inventorizacijoje nurodytų želdynų ir želdinių dalį.

50.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamas Raštą 2 pripažino nepagrįstu ir neteisėtu ir jį panaikino, bei pagrįstai įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą ir 2022 m. lapkričio 30 d. pretenziją-pranešimą.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje nebuvo skundžiami NŽT veiksmai ar neveikimas ir nebuvo ginčijami NŽT priimti teisės aktai, todėl NŽT šioje byloje neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo bendro sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas grupės pareiškėjų skundas – panaikintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. (6.30.)SG-1112 „Dėl želdinių ekspertizės Traidenio g. 10“ ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą bei panaikintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. S-4714 „Dėl gyventojų grupės reikalavimų, susijusių su žemės sklypu Traidenio g. 10 Šiauliuose“ ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. pretenziją-pranešimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

55. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

56. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

57. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą.

58. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis).

59. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai).

60. Byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su Šiaulių miesto teritorijos dalimi, kurioje Šiaulių miesto administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-1662 patvirtintas žemės sklypo Traidenio g. 10, (teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34), Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projektas, patvirtintos laisvos valstybinės žemės sklypo ribos ir plotas (3,6935 ha), nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (kita) ir nustatytas žemės naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) (toliau – ir Žemės sklypas, ginčo žemės sklypas). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

61. Byloje surinktais įrodymais, šalių paaiškinimais, taip pat viešai prieinamais duomenimis (Šiaulių m. bendrasis planas - https://maps.siauliai.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=d42b24064dc84685a972e7bf985b3be3; ortofoto duomenimis - https://www.geoportal.lt/map/ ) nustatyta, kad visa ginčo žemės sklypo teritorija patenka į Lietuvos gamtinio karkaso ribas ir priskiriamas regioninei geoekologinei takoskyrai, ginčo žemės sklypas didžiąja dalimi apaugęs medžiais ir krūmais, kurių amžius iki 30 metų. Ginčo žemės sklypas Šiaulių m. bendrajame plane priskirtas uGm-3 teritorijai, kuri charakterizuojama kaip gyvenamoji mažo užstatymo intensyvumo teritorija, galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai – miškų ūkio paskirtis ir kita paskirtis (gyvenamosios teritorijos, visuomeninės teritorijos, komercinių objektų teritorijos, techninės infrastruktūros teritorijos, viešo naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos.

62. Aplinkos apsaugos įstatymo 121 straipsnis nustato, kad gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos požiūriu svarbias ir natūralias teritorijas, garantuojančias bendrą kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą sujungia gamtinis karkasas. Gamtinio karkaso nustatymo tikslai yra sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius, sudarantį sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę; sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; didinti šalies miškingumą; optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą.

63. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų 6 ir 6.1 punktai nustato, kad gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, renatūralizacija, vykdomas ekosistemų atkūrimas, palaikoma ir didinama kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė – bendro teritorijos miškingumo didinimas, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, želdinių apsauga ir įveisimas kelių sanitarinės apsaugos zonose, agrarinėse ir urbanizuotose teritorijose.

64. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 ir 21 punktai nustato, kad želdiniai tai ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos, o želdynas apibūdinamas kaip ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų.

65. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 13 punktas nustato, kad savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos tai želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat valstybinės žemės valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose.

66. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas nėra priskirtas miško žemės paskirčiai ir kad jame auga įvairūs medžiai ir krūmai (atsakovo pateikta želdinių ir želdynų inventorizavimo kortelė), kad želdiniai auga valstybinėje žemėje, kad teritorija pagal Bendrojo plano sprendinius numatyta ne tik kaip gyvenamosios teritorijos, bet ir visuomeninės paskirties teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos, rekreacinės teritorijos, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčo žemės sklype yra želdinių ir želdynų, taip, kaip jie apibūdinami Želdynų įstatyme ir kad ginčo žemės sklypo teritorija atitinka viešųjų želdynų ir želdinių sąvoką.

67. Įvertinus Želdynų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus bendruosius želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo principus: darnaus vystymosi, viešojo intereso prioriteto, tęstinumo; taip pat įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypas patenka į gamtinio karkaso ribas ir priskiriamas regioninei geoekologinei takoskyrai; įvertinus anksčiau aptartus gamtinio karkaso nustatymo tikslus; taip pat atsižvelgiant į pareiškėjų kaip suinteresuotos visuomenės tikslus, jų siekį ginčo žemės sklype išsaugoti esamus želdinius bei želdynus; taip pat įvertinus pirmosios instancijos teismo pagrįstai iškeltas abejones dėl 2022 m. vasario-kovo mėnesiais želdinių ir želdynų inventorizacijos ginčo žemės sklype rezultatų teisingumo ir UAB „Želdynų vizija“ 2023 m. lapkričio 17 d. ekspertinės išvados Nr. 23-68K-01 rezultatus; vadovaujantis Želdynų įstatymo 15 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą pasirašė daugiau nei vienas šimtas asmenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovas byloje skundžiamu 2022 m. spalio 24 d. raštu nepagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjų prašomą želdinių ir želdynų ekspertizę, todėl teisėtai ir pagrįstai šį atsakovo sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą suinteresuotos visuomenės 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą išnagrinėti pakartotinai.

68. Kitu byloje nagrinėjamu atsakovo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S-4714 buvo atsakyta tenkinti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. prašymą (1) parengti vietovės – Pabalių mikrorajono – lygmens teritorijų planavimo dokumentą, kuriame 3.6935 ha ploto žemės sklypą Traidenio g. 10 suprojektuoti, kaip atskirąjį želdyną; (2) pradėti žemės sklypo Traidenio g. 10, teritorijos tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypo Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34, Šiauliuose (3.6935 ha ploto, kurio unikalus Nr. 4400-5833-7494) teritorijų planavimo dokumento koregavimo (arba pakeitimo) procedūrą pašalinant šio žemės sklypo reglamente nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei žemės naudojimo būdų neatitikimus Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams; (3) atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, kuriomis būtų įvertintos žemės sklypo panaudojimo alternatyvos bei galimas neigiamas poveikis greta esančios Rėkyvos pelkės, kaip „Natura 2000“ teritorijos, vertingosioms savybėms.

69. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. S-4714 pateiktas atsakymas dėl pareiškėjų prašymo parengti vietovės – Pabalių mikrorajono – lygmens teritorijų planavimo dokumentą, kuriame 3.6935 ha ploto žemės sklypą Traidenio g. 10 suprojektuoti, kaip atskirąjį želdyną, yra neišsamus ir nemotyvuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai teikė prašymą pradėti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovo atsakyme nėra pateiktas joks atsakymas dėl šios pareiškėjų iniciatyvos. Atsakovo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. S-4714 pateiktas paaiškinimas, kad pareiškėjų reikalavimas yra perduotas Šiaulių miesto bendrojo plano pakeitimo rengėjams, nėra sietinas su iniciatyva pradėti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą. Pažymėtina, kad pagal Želdynų įstatymo 5 straipsnį būtent savivaldybių vykdomosioms institucijoms suteikta kompetencija organizuoti atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimą, šių sklypų kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, organizuoti teritorijų planavimo dokumentų, numatančių želdynų sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomųjų reikalavimų nustatymo sprendinius, rengimą.

70. Atsakovo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S-4714 taip pat buvo atsisakyta pradėti rengti žemės sklypo Traidenio g. 10, teritorijos tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypo Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34, Šiauliuose (3.6935 ha ploto, kurio unikalus Nr. 4400-5833-7494) teritorijų planavimo dokumento koregavimo (arba pakeitimo) procedūrą pašalinant šio žemės sklypo reglamente nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei žemės naudojimo būdų neatitikimus Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Atsakovas savo sprendimą pagrindė tuo, kad Projektas buvo patvirtintas gavus teigiamą projektus tikrinančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. spalio 11 d. Projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-5579-(8.30).

71. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas ginčas dėl Šiaulių miesto administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-1662 patvirtinto žemės sklypo Traidenio g. 10, (teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Lizdeikos g. 34), Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitikties Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniams. Pažymėtina, kad pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. prašymu buvo siekiama inicijuoti šio Projekto pakeitimą, kurį sąlygoja ginčo žemės sklype atlikta želdinių ir želdynų inventorizacija. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, šiuo aspektu yra svarbu tai, kad želdinių ir želdynų inventorizacija buvo atlikta vėliau nei Nacionalinė žemės tarnyba atliko Projekto patikrinimą, todėl atsakovas, spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl ginčo žemės sklypo Projekto koregavimo arba pakeitimo pradėjimo ar nepradėjimo, turėjo vertinti, kiek yra reikšminga ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklype yra susiformavę želdiniai ir želdynai.

72. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atsakymas į pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. prašymo antrąjį reikalavimą yra nemotyvuotas ir todėl neteisėtas, nes neįvertinta želdinių inventorizacija, taip pat nepagrįstas jokiu įstatyminiu reglamentavimu.

73. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S-4714 nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. prašymo trečiąjį reikalavimą – atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, kuriomis būtų įvertintos žemės sklypo panaudojimo alternatyvos bei galimas neigiamas poveikis greta esančios Rėkyvos pelkės, kaip „Natura 2000“ teritorijos, vertingosioms savybėms.

74. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, nuo artimiausios šio tinklo teritorijos (Rėkyvos pelkės) yra nutolęs ne mažiau kaip 450 metrų (https://www.geoportal.lt/map/) ir nuo „Natura 2000“ tinklo teritorijos yra atskirtas gyvenamaisiais namais užstatyta teritorija, todėl, teismo kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklypas nėra priskirtinas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos artimai aplinkai. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Projektu numatytą ginčo žemės sklypo panaudojimą kvalifikavo kaip Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 10.2 punkte numatytą veiklą. Pažymėtina, kad 10.2 punkte yra numatyta urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha). Nagrinėjamoje byloje nėra gauta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ginčo žemės sklype yra suprojektuota statyti urbanistinį objektą, kuris su priklausiniais užimtų didesnį kaip 1 ha plotą.

75. Apibendrinant konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė jog atsakovas 2022m. gruodžio 29d. sprendimu Nr. S-4714 nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. prašymo trečiąjį reikalavimą, tačiau dėl pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. prašymo pirmųjų dviejų reikalavimų atmetimo padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl šiose dalyse pagrįstai panaikino atsakovo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S-4714 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjų prašymą nagrinėti iš naujo.

76. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai teismui buvo pareiškę reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūras, ištaisant Administracijos 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1662 „Dėl žemės sklypo teritorijoje tarp Traidenio gatvės ir žemės sklypų Lizdeikos g. 22A, Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ suformuoto 3,6935 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Traidenio g. 10, Šiauliuose (unikalus Nr. 4400-5833-7494), neatitikimus Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams, nemažinant nustatytų želdynų ploto (atsižvelgiant į želdinių būklės ekspertizės ir želdinių inventorizacijos rezultatus). Šis pareiškėjų reikalavimas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinis skundas nebuvo pateiktas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.

77. Apibendrinant išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, iš esmės teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė. Tačiau atsižvelgiant į šios nutarties 73-75 punktuose išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

79. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

80. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs atstovų A. Ū. ir advokato S. D. patikslintą skundą, pareiškėjui ir grupės atstovui A. Ū. iš atsakovo priteisė 5 475,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pareiškėjui Viešojo intereso gynimo fondui priteisė 594,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies, atitinkamai pakeičiamas pareiškėjams pirmosios instancijos teisme priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis: pareiškėjui ir grupės atstovui A. Ū. priteisima 4 600 Eur, o pareiškėjui Viešojo intereso gynimo fondui – 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti

81. Pareiškėjas ir grupės atstovas A. Ū. pateikė prašymą priteisti 2 275 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir už pranešimo dėl pareiškėjų parengimą ir pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (SEB ir Citadele bankų 2025 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymus, 2025 m. liepos 9 d. teisinių paslaugų ataskaitą).

82. Pareiškėjo ir grupės atstovo A. Ū. prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pranešimo dėl pareiškėjų parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių nurodytos sumos už apeliacinio skundo surašymą, todėl ši išlaidų suma gali būti priteisiama iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. bendrą sprendimą pakeisti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. bendro sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-4714 „Dėl gyventojų grupės reikalavimų, susijusių su žemės sklypu Traidenio g. 10 Šiauliuose“ dalis dėl pareiškėjų 2022 m. lapkričio 30 d. prašymo atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, kuriomis būtų įvertintos žemės sklypo panaudojimo alternatyvos bei galimas neigiamas poveikis greta esančios Rėkyvos pelkės, kaip „Natura 2000“ teritorijos, vertingosioms savybėms, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. bendruoju sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjui ir grupės atstovui A. Ū. iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti 4 600 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjui Viešojo intereso gynimo fondui iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 25 d. bendrą sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui ir grupės atstovui A. Ū. iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti 1 900 Eur (vieną tūkstantą devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas