2026-01-28 Nr. AB-2235-3-64-3-00029-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-112-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00029-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Joniškio rajono savivaldybė) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 21RE3-175 (AG3-161/25-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo panaikintas NŽT 2023 m. spalio 24 d. raštas Nr. 1SS-1683-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas, ir NŽT atsakymas).

2. Atsakovas NŽT prašyme nurodė:

2.1. Pareiškėjo V. D. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas V. F. (toliau – ir pareiškėjo atstovas) 2023 m. liepos 4 d. raštu „Dėl valstybinės žemės nuomos sąlygų“ kreipėsi į NŽT Joniškio skyrių, prašydamas informacijos, ar 1999 metais sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį su Joniškio vartotojų kooperatyvu buvo sudarytas nuomojamos žemės sklypo planas, ar toks planas buvo paruoštas 2015 metais sudarant pareiškėjo turto pirkimo–pardavimo ir žemės nuomos perleidimo sutartį, ar sudarant valstybinės žemės dalių kitas nuomos sutartis buvo sudaryti planai, kuriuose būtų apibrėžtos nuomojamo turto ribos.

Prašė paruošti ir perduoti pareiškėjui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies (0,0462 ha) planą. Tarnybos Joniškio skyrius 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 27SD-933-(14.27.137 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui pateikė atsakymą į jo 2023 m. liepos 4 d. prašymą. Nesutikdamas su gautu Tarnybos Joniškio skyriaus atsakymu, pareiškėjo atstovas 2023 m. rugsėjo 4 d. skundu „Dėl teisės aktų taikymo NŽT Joniškio skyriuje“ kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išnagrinėti NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma, pagrįstumą ir teisėtumą bei imtis priemonių padarytiems pažeidimams pašalinti.

Tarnyba Raštu atsakė pareiškėjo atstovui, kad skundų, prašymų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis. Nacionalinė žemės tarnyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik tuos skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kurie paduoti iki sprendimo išnuomoti valstybinę žemę priėmimo.

Skundams dėl sprendimų, kuriais išnuomota valstybinė žemė, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui, todėl jei pareiškėjas mano, kad sprendimai išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis yra priimti pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus, tai sprendimus dėl valstybinės žemės išnuomojimo gali skųsti tiesiogiai teismui, t. y. pateikti skundą dėl sprendimo išnuomoti žemę pareiškėjo bendraturčiams teisėtumo.

2.2. Pareiškėjo atstovas, nesutikdamas su Tarnybos Raštu, 2023 m. lapkričio 22 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti nepagrįstą NŽT 2023 m. spalio 24 d. sprendimą atsisakyti išnagrinėti NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), išnuomavimu keturiems fiziniams asmenims, teisėtumą ir pagrįstumą. Tokiu būdu pareiškėjo atstovas Komisijai pateikė aiškiai ir konkrečiai suformuluotą reikalavimą – panaikinti NŽT atsakymą, kuriuo nebuvo išnagrinėti NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo išnuomavimu keturiems fiziniams asmenims, teisėtumas ir pagrįstumas. Komisija sprendimu panaikino NŽT Raštą. Ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas pažeidžiant ne tik materialiosios, bet ir proceso teisės normas.

2.3. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymas, ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų ir jos veiklos teritorijoje esančių teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties įstatymo 2 dalis numato, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Tačiau, nors pareiškėjo atstovas, nesutikdamas su Tarnybos – centrinio valstybinio administravimo subjekto – Raštu, skundu kreipėsi pagal kompetenciją į Komisiją, tačiau jo skundą, pažeidžiant įstatymu nustatytą kompetenciją, nagrinėjo ir priėmė ginčijamą sprendimą Komisijos teritorinis padalinys – Komisijos Šiaulių apygardos skyrius. Dėl šių priežasčių Komisijos sprendimas yra priimtas veikiant ne savo kompetencijos ribose.

2.4. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ne kartą savo praktikoje yra pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020; 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2021; 2022 m. kovo 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-15/2022; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2023 ir kt.). Pareiškėjo atstovo skundu Komisijai nurodytas reikalavimas susijęs su valstybinės žemės nuomos civiliniais teisiniais santykiais, todėl atsižvelgiant į paminėtą praktiką skundas dėl Tarnybos Rašto turi būti vertinamas privatinės, bet ne viešosios teisės normų ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes Komisija ir jos teritoriniai padaliniai ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje (Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl Komisijos sprendimas yra priimtas ne tik veikiant ne savo kompetencijos ribose, bet ir pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, todėl visa apimtimi yra neteisėtas ir naikintinas.

2.5. Nors pateikdamas skundą Komisijai pareiškėjo atstovas aiškiai suformuluotu reikalavimu siekė, kad būtų įvertintas Žemės sklypo išnuomavimo keturiems fiziniams asmenims Tarnybos Joniškio skyriaus veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas bei Tarnybos atsisakymas nagrinėti tokius Tarnybos Joniškio skyriaus veiksmus, tačiau, motyvuodama ginčijamą sprendimą, Komisija sau apsibrėžė kitą, nei skundu reikalavo pareiškėjo atstovas, nagrinėjimo ir vertinimo byloje dalyką. Komisija sprendimu nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo atstovo skundo reikalavimo pagrindą sudarančių Tarnybos Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo išnuomavimu keturiems fiziniams asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo, netyrė šių esminių bylos aplinkybių, todėl neatskleidusi bylos esmės priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to, ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti taikydama ir aiškindama materialios teisės normas Komisija padarė esminius pažeidimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos numato, jog žemės sklypo planą savo lėšomis rengia, ne žemės sklypo nuomotojas, o asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę be aukciono išsinuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus. Pareiškėjas gali savo iniciatyva ir lėšomis organizuoti (kreiptis į matininką) dėl Žemės sklypo dalių nustatymo plano parengimo, kuriame būtų išskirtos atskiros Žemės sklypo dalys pastatų bendraturčiams ir kuris būtų teikiamas Žemės sklypo nuomotojui (valstybinės žemės patikėtiniui) suderinti.

3. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovo išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Iš valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, plano ir jo eksplikacijos akivaizdžiai matyti, jog iš viso 0,0733 ha ploto pastatai užimą 0,0271 ha, o likusi dalis – 0,0462 ha, yra pilnai išnuomota pareiškėjui. Savo atsisakymą sudaryti pareiškėjui nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies planą atsakovas motyvavo Taisyklių nuostatomis. Atsakovo nuorodos į Taisyklių 2.5, 7, 34 ir 45 punktus šio ginčo atveju netaikytinos, nes pareiškėjui perimant valstybinės žemės sklypo nuomininko teises bei 2023 m. sudarant valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis su keturiais fiziniais asmenimis, nebuvo formuojamas joks atskiras žemės sklypas verslo pastato su gyvenamosiomis patalpomis eksploatavimui, kaip nebuvo formuojamos žemės sklypo dalys pardavimui, perduodami neatlygintinai arba grąžinami natūra. Atsakovas netinkamai taiko Taisyklių 32 punkto nuostatas, nes nėra duomenų, kad 1999 m. arba 2015 m. Žemės sklypas (0,0733 ha) buvo tikslingai suformuotas verslo pastatui su gyvenamosiomis patalpomis eksploatuoti. Byloje nėra duomenų, kad 1999 ar 2015 metais keturi fiziniai asmenys, su kuriais 2023 m. sudarytos nuomos sutartys, buvo pastate esančių gyvenamųjų patalpų bendrasavininkiai ir buvo pateikę prašymus suformuoti jiems valstybinės žemės sklypo dalis. Taip pat atsakovas netinkamai taiko ir aiškina Taisyklių 45 punkto nuostatas, nes iki 2023 metų atsakovas su jokiais gyvenamųjų patalpų savininkais nebuvo sudaręs valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarčių ir tais metais nevyko joks gyvenamųjų patalpų kartu su nuomojamais žemės sklypais perleidimas tiems fiziniams asmenims, su kuriais NŽT 2023 m. sudarė sklypo dalių nuomos sutartis.

3.2. Kaip matyti iš bylos ir viešo registro dokumentų, R. K. išnuomota 0,0049 ha dydžio, R. V. – 0,0077 ha, L. R. – 0,0076 ha, D. D. – 0,0069 ha dydžio žemės sklypo ploto dalys. Pagal atsakovo minimų Taisyklių 32 punkto nuostatas šios dalys turėtų tarnauti šių asmenų gyvenamųjų patalpų eksploatavimui. Vadinasi, šie fiziniai asmenys turi teisę žinoti šių sklypo dalių dislokaciją, kad galėtų jas naudoti pagal paskirtį. Jei jie nežino savo sklypo dalių ribų, vadinasi, jie nežino kurias sklypo dalis turi teisę naudoti savo nuožiūra, kaip nežino už ką jie moka nuomos mokestį valstybei. Analogiškai ir pareiškėjas turi teisę valdyti ir naudoti savo nuomojamo turto dalis netrukdomas, t. y. jis irgi turi teisę žinoti valdomo sklypo ribas pagal atitinkamas koordinates. Atsakovas, perduodamas nuomininkui V. D. viso (0,0733 ha) sklypo planą, netrukdomo naudojimo ir valdymo teisių neužtikrino nei pareiškėjui, nei gyvenamųjų patalpų bendrasavininkiams.

3.3. Komisija išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei savo išvadas pagrindė nuoseklia teismų praktika. Sprendime akivaizdžiai atskleistas atsakovo netinkamas veikimas (neveikimas) bei įstatymų pažeidimas. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą Komisijai, naudojo iš esmės tuos pačius teisinius argumentus, kuriais grindžia skundą administraciniam teismui. Todėl akivaizdu, kad Komisija šiuos teisinius argumentus išanalizavo ir vertino kritiškai.

3.4. Pareiškėjas, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, susijusius su nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimu ir valdymu, buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos. Advokatas pareiškėjui teikė analizavo susidariusią teisinę situaciją, rinko dokumentus, teikė teisinę konsultaciją, ruošė procesinius dokumentus, analizavo atsakovo pateiktus atsakymus ir kitus dokumentus. Taip pat pareiškėjui buvo teikiama teisinė pagalba administracinių ginčų komisijai nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl institucijos netinkamo veikimo (neveikimo). Šiai teisinei pagalbai gauti pareiškėjas patyrė išlaidas, kurios patvirtinamos advokato išduotų pinigų priėmimo kvitų šaknelėmis. Komisija nesprendžia patirtų išlaidų atlyginimo klausimo, todėl procesui persikėlus į teismą šis klausimas turi būti išspręstas šioje instancijoje.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu atsakovo NŽT prašymą patenkino, panaikino Komisijos sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundą „Dėl nepagrįsto atsisakymo tirti ir šalinti teisės pažeidimą panaikinimo“ atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Valstybinis žemės sklypas, dėl kurio nuomos teisių įgyvendinimo kilo ginčas, yra adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas – 0,0733 ha. 1999 m. spalio 29 d. sutartimi dėl valstybinės žemės nuomos Nr. 47/99-0318 (toliau – ir Sutartis Nr. 1) Šiaulių apskrities viršininkas išnuomojo Žemės sklypo 0,0462 ha dalį Joniškio vartotojų kooperatyvui. Prie Sutarties Nr. 1 pridėtas Žemės sklypo planas, kurio eksplikacijos lentelėje pažymėta, kad 0,0462 ha ploto dalis tenka kooperatyvui, jog 0,0271 ha yra laisvas plotas. Žemės sklype yra pastatas – parduotuvė su gyvenamomis patalpomis bei ūkinis pastatas, kurie nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso pareiškėjui ir kitiems fiziniams asmenims. Sutartyje Nr. 1 nustatytos Žemės sklypo dalies nuomininko teisės ir pareigos perėjo pareiškėjui pagal 2015 m. sausio 7 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria jis iš kooperatyvo savo nuosavybėn įsigijo atitinkamas dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

5.2. NŽT Joniškio skyriaus vedėjo 2023 m. vasario 9 d. įsakymais buvo priimti sprendimai tenkinant keturių fizinių asmenų prašymus išnuomoti R. K. 49/733 dalį 0,0733 ha Žemės sklypo, L. R. 76/733 dalį 0,0733 ha Žemės sklypo, R. V. 77/733 dalį 0,0733 ha Žemės sklypo ir D. D. 69/733 dalį 0,0733 ha Žemės sklypo. Su šiais keturiais fiziniais asmenimis buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys (toliau – ir Sutartys Nr. 2).

5.3. Pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. raštu „Dėl valstybinės žemės nuomos sąlygų“ kreipėsi į NŽT Joniškio skyrių ir prašė pateikti informaciją apie tai, ar 1999 metais sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį su Joniškio vartotojų kooperatyvu buvo sudarytas nuomojamos žemės sklypo planas, ar toks planas buvo paruoštas 2015 metais sudarant minėtą turto pirkimo–pardavimo ir žemės nuomos perleidimo sutartį. Jei ne – prašė nurodyti priežastis, lėmusias tokį neveikimą. Taip pat prašė pateikti duomenis, turinčius esminės reikšmės pareiškėjo naudojimo ir valdymo teisių apsaugai, t. y. ar su minėtais fiziniais asmenimis sudarant valstybinės žemės dalių nuomos sutartis buvo sudaryti planai, kuriuose būtų apibrėžtos jų nuomojamo turto ribos. Jei NŽT neturi nei vieno iš išnuomotų valstybinės žemės sklypo dalių ribų nustatymo planų (schemų), prašė paruošti ir perduoti nuomininkui (pareiškėjui) jam išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies (0,0462 ha) planą.

5.4. NŽT Joniškio skyrius 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakymu Nr. 27SD-933-(14.27.137E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui nurodė, kad prie valstybinės žemės nuomos sutarties buvo pridėtas ginčo Žemės sklypo planas, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėju nuo 2015 m. liko nepakitusi, naudojimosi plotas liko toks pat. Atsakymu NŽT Joniškio skyrius išaiškino pareiškėjui, kad valstybinės žemės nuomininkams, kai jiems išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, planuose ribos nėra nustatomos, o valstybinės žemės sklypo planas dėl naudojimosi juo tvarkos nustatymo turėtų būti rengiamas privačių asmenų lėšomis ir jų iniciatyva.

5.5. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. skundu kreipėsi į NŽT centrinį padalinį, prašydamas išnagrinėti NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma, pagrįstumą ir teisėtumą, bei imtis priemonių padarytiems pažeidimams pašalinti. NŽT 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. 1SS-1683-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsakė pareiškėjui, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik tuos skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kurie paduoti iki sprendimo išnuomoti valstybinę žemę priėmimo. Pažymėjo, jog skundams dėl sprendimų, kuriais išnuomota valstybinė žemė, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui, todėl jeigu pareiškėjas mano, kad sprendimai išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis yra priimti pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus, sprendimus dėl valstybinės žemės išnuomojimo gali skųsti tiesiogiai teismui, t. y. pateikti skundą dėl sprendimo išnuomoti žemę pareiškėjo bendraturčiams teisėtumo.

5.6. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 22 d. skundu „Dėl nepagrįsto atsisakymo tirti ir šalinti teisės pažeidimą panaikinimo“ kreipėsi į Komisiją ir prašė panaikinti NŽT atsakymą atsisakyti išnagrinėti NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su valstybinės Žemės sklypo išnuomavimu keturiems fiziniams asmenims, teisėtumą ir pagrįstumą.

5.7. Komisijos pirmininkas 2023 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 19R-2910 „Dėl pavedimo“, vadovaudamasis Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir 10 straipsnio 1 dalimi, pavedė pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundą nagrinėti Komisijos Šiaulių apygardos skyriui (toliau – ir Komisijos pirmininko pavedimas).

5.8. Komisijos Šiaulių apygardos skyrius sprendimu panaikino NŽT Raštą.

6. Teismas nurodė, jog iš pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundo turinio aiškiai matyti, kad skundo dalykas buvo aiškiai apibrėžtas ir pareiškėjas siekė, jog kitiems keturiems fiziniams asmenims išnuomotų to paties Žemės sklypo dalių nuomos sutarčių sudarymą patikrintų ir šias sutartis panaikintų pati NŽT, kuri atsisakė nagrinėti Sutarčių Nr. 2, kuriomis atitinkamos Žemės sklypo dalys išnuomotos kitiems keturiems fiziniams asmenims, teisėtumą. Tai reiškia, kad Komisijos skyriaus nagrinėtos bylos dalykas buvo NŽT atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą ir vertinti NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma, pagrįstumą ir teisėtumą, išnuomojant Žemės sklypo dalis keturiems fiziniams asmenims. Kitaip tariant, Komisija turėjo patikrinti, ar NŽT pagrįstai atsisakė vertinti NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmus dėl Sutarčių Nr. 2 sudarymo.

7. Teismas pažymėjo, kad kreipdamasis į Komisiją pareiškėjas savo 2023 m. lapkričio 22 d. skunde neprašė, jog Komisija pati iš esmės vertintų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo tvarką ir vertintų kaip turėjo būti sudaromos Sutartys Nr. 2, o juo labiau, kaip turi būti sudaroma su pareiškėju sudaryta Sutartis Nr. 1, dėl kurios pareiškėjas Komisijai pateiktu skundu nereiškė jokių reikalavimų. Pagal 2023 m. lapkričio 22 d. skundo turinį pareiškėjas prašė tik panaikinti NŽT atsisakymą tirti NŽT Joniškio skyriaus veiksmus, siekdamas, kad juos įvertintų pati NŽT, o ne Komisija.

8. Atsižvelgdamas į Komisijos sprendimo turinį teismas konstatavo, kad Komisijos skyrius išėjo už skundo nagrinėjimo ribų ir pasisakė dėl materialiosios teisės taikymo klausimų, kurie nebuvo ir nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, o dėl NŽT pareigos nagrinėti Žemės sklypo dalių išnuomavimo keturiems fiziniams asmenims teisėtumą ir pagrįstumą priėmė nepagrįstą sprendimą. Visų pirma, Komisijos sprendimu yra vertintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, Taisyklių nuostatos ir pasisakyta dėl pareiškėjo, kaip nuomininko, galbūt pažeidžiamų teisių, nuomotojui NŽT nevykdant savo pareigos dėl išnuomotų valstybinės žemės plotų nustatymo ir išskyrimo konkretiems nuomininkams. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 22 d. skunde neprašė, jog Komisija pati iš esmės vertintų Sutarčių Nr. 2 sudarymo tvarką, o skundė tik NŽT atsisakymą tą padaryti pagal pareiškėjo skundą dėl NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, Komisijos skyrius, išeidamas už skundo ribų, nepagrįstai vertino ir pasisakė dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pareiškėjo iškelto klausimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo kontekste. Pagal pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundą Komisija, manydama, kad NŽT nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma keturiems fiziniams asmenims, galėjo tik panaikinti NŽT atsakymą ir palikti pačiai NŽT iš esmės nagrinėti NŽT Joniškio skyriaus veiksmus dėl Sutarčių Nr. 2 sudarymo, bet negalėjo konstatuoti Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo pažeidimų ir pareiškėjo teisių pažeidimo, nes tai nebuvo bylos dalykas. Kita vertus, teismas konstatavo, kad Komisijos skyrius apskritai nagrinėjo ir priėmė sprendimą, jog NŽT turi teisę nagrinėti pareiškėjo skundą dėl NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, dėl tokio ginčo, kuris iš viso nėra nei nagrinėtinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nei apskritai yra administracinės teisės dalykas.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas savo atsisakymą nagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundą dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma, grindė tuo, jog Žemės sklypo dalių nuomos Sutartys Nr. 2 yra sudarytos, todėl po jų sudarymo NŽT negali nagrinėti skundų dėl teritorinių padalinių veiksmų sudarant šias sutartis, nes tai yra tik teismo prerogatyva ir kompetencija.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse nurodytą reglamentavimą, padarė išvadą, kad atsakovas teisingai taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundo dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo dalių nuoma, pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo, kaip nepriskirtų jos kompetencijai. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas, NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria siekia pasinaudoti pareiškėjas, nagrinėja tik tuos skundus dėl žemės nuomai parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kurie paduoti iki sprendimo išnuomoti valstybinę žemę priėmimo. Įstatyme aiškiai įtvirtintas laiko momentas iki kurio ginčai dėl žemės nuomai parengtų dokumentų atitikimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimams nagrinėjami NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Toks atskaitos taškas laiko požiūriu yra valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas. Iki tokios sutarties sudarymo skundai dėl sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, tarp jų ir skundai dėl atitinkamų dokumentų privalomumo, paduodami ir nagrinėjami NŽT teritoriniuose padaliniuose, o pastarųjų sprendimai skundžiami NŽT vadovui. Tuo metu po valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nurodyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalyse, netaikoma ir visi ginčai dėl jau prasidėjusių žemės nuomos teisinių santykių, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjami tik teisme.

11. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinęs faktinę aplinkybę, kad Sutartis Nr. 1 ir Sutartys Nr. 2 dėl Žemės sklypo dalių nuomos yra sudarytos dar prieš pareiškėjui pradėjus kelti klausimą ir ginčą dėl to, jog šių sutarčių sudarymui privalomi ir nuomojamų žemės sklypo dalių planai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas NŽT pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundo dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų sudarant Sutartis Nr. 2 nenagrinėjo ir teisingai išaiškino, jog sprendimus dėl valstybinės žemės išnuomojimo keturiems fiziniams asmenims pareiškėjas gali skųsti tiesiogiai teismui. Po žemės nuomos sutarties sudarymo paaiškėjusias galbūt padarytas klaidas sudarant sutartis, kylant ginčui tarp sutarties šalių, gali vertinti ir įpareigoti jas taisyti tik teismas, todėl NŽT, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, negalėjo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. skundo dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų sudarant Sutartis Nr. 2. Atitinkamai Komisijos skyrius sprendimu nepagrįstai panaikino pagrįstą ir teisėtą NŽT Raštą ir nepagrįstai pasisakė, kad atsakovui kyla pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 8 d. gautą skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

12. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimo nepagrįstumą lėmė tai, jog Komisijos skyrius neteisingai kvalifikavo ginčo esmę Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio kontekste ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamas ginčas nėra civilinis ginčas. Visų pirma, pats Komisijos skyrius neteisingai apsibrėžė ginčo esmę, nes pareiškėjas į Komisiją kreipėsi ne dėl su juo sudarytos Sutarties Nr. 1 ir ne dėl jam išnuomoto Žemės sklypo dalies individualizavimo, o dėl Sutarčių Nr. 2, kurios sudarytos su kitais fiziniais asmenimis, teisėtumo ir pagrįstumo, nes skundė NŽT atsisakymą vertinti Sutarčių Nr. 2 teisėtumą ir siekė, kad pati NŽT ištaisytų savo klaidas nuomojant Žemės sklypo dalis kitiems fiziniams asmenims. Be to, iš tokių Komisijos sprendimo argumentų galima suprasti, kad teismas turi nagrinėti tik ginčus dėl žemės nuomos sutarties modifikavimo, todėl pareiškėjui neprašant modifikuoti nuomos sutartį, jo keliamas ginčas dėl privalomo išnuomotos Žemės sklypo dalies plano, kaip sudėtinės žemės nuomos sutarties dalies, nagrinėtinas kaip administracinis ginčas.

13. Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra suformavusi nuoseklią praktiką, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, o be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas, ir viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr. pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020; 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2021; 2022 m. kovo 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-15/2022; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2023 ir kt.).

14. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundu Komisijai nurodytas reikalavimas susijęs su valstybinės žemės nuomos civiliniais teisiniais santykiais, nes jis reikalauja, kad NŽT išnagrinėtų NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su Žemės sklypo išnuomavimu keturiems fiziniams asmenims, teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. kelia klausimą, jog Joniškio skyrius, išnuomodamas to paties Žemės sklypo dalis kitiems fiziniams asmenims, pažeidė pareiškėjo teisę į šio Žemės sklypo dalies naudojimą ir valdymą pagal su juo sudarytos Sutarties Nr. 1 sąlygas.

NŽT Joniškio skyriaus veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su atsisakymu sudaryti kiekvienai Žemės sklypo nuomos sutarčiai atskirą išnuomotos Žemės sklypo dalies planą, iš kurio būtų aišku, kokia konkrečia dalimi, su aiškiomis ribomis, naudojasi kiekvienas nuomininkas. Taigi, pareiškėjas ginčija valstybinės žemės nuomotojo pareigos tinkamai išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis netinkamą vykdymą, todėl iš esmės pareiškėjas kelia ginčą dėl kitos žemės nuomos sutarties šalies (NŽT) pareigų tinkamo vykdymo, kai Sutartys Nr. 2 dėl Žemės sklypo nuomos jau yra sudarytos.

Teismas konstatavo, kad toks ginčas yra civilinis ginčas dėl sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, t. y. dėl jų sudarymo tvarkos, sąlygų ir nuomotojo pareigų tinkamo vykdymo. Todėl ginčijamas Komisijos sprendimas nepagrįstas ne tik todėl, kad panaikino pagrįstą ir teisėtą NŽT sprendimą nevertinti žemės nuomos teisėtumo po nuomos sutarčių sudarymo, bet ir yra neteisėtas dėl to, jog materialiosios teisės aiškinimą ir taikymą Komisijos skyrius pateikė pažeisdamas priskirtinumo administracinių ginčų komisijos kompetencijai taisykles, kadangi Komisija ir jos teritoriniai padaliniai ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) tik viešojo administravimo srityje (Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Šiuo atveju Komisijos sprendime yra pateikti išaiškinimai kaip turi būti sudaroma žemės nuomos sutartis ir kokie privalomi planai turi būti prie jos rengiami, tačiau tokie klausimai turi būti vertinami civiliniame ginče dėl valstybinės žemės nuomos santykių, kurie jau yra prasidėję po nuomos sutarčių pasirašymo, todėl Komisija neturi įgaliojimų pasisakyti dėl civilinio ginčo.

15. Teismas pažymėjo, kad nors Komisijos sprendime cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys Nr. e3K-3-380-611/2019 ir Nr. e3K-3-166-969/2021, kuriose išaiškinta, jog valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka, tačiau šios nutartys netaikytinos nagrinėjamo ginčo kontekste ir nepagrindžia, kad pareiškėjo skundas neturi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes pareiškėjas nesiekia nei tarpusavio susitarimu, nei teismine tvarka nusistatyti valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. skundu dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojų veiksmų ir 2023 m. lapkričio 22 d. skundu dėl NŽT atsakymo siekia, kad NŽT įvertinų NŽT Joniškio skyriaus veiksmų, susijusių su Žemės sklypo išnuomavimu keturiems fiziniams asmenims, teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, pareiškėjas kelia ginčą dėl Žemės sklypo dalių išnuomojimo kitiems fiziniams asmenims teisėtumo, o ne dėl naudojimosi tvarkos tarp jų, todėl faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo Komisijos sprendime cituojamų LAT nutarčių Nr. e3K-3-380-611/2019 ir Nr. e3K-3-166-969/2021 ir jomis negalima vadovautis kaip precedentu.

Be to, Komisijos sprendime cituojamoje LAT nutartyje Nr. e3K-3-166-969/2021 teismas pasisakė: „valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama bendra tvarka, t. y. nuomos sutarties šalių susitarimu, o jo nepasiekus – vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu, kaip tai yra nustatyta CK 6.223 straipsnyje, laikantis valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimų; Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas keliems nuomininkams, NŽT, gavusi vieno iš jų prašymą pakeisti jam tenkančios žemės sklypo dalies plotą ar koordinates, turi patikrinti prašymo pagrįstumą ir nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, tenkančias visiems sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal pirmiau nurodytą Taisyklių 8 punktą;

NŽT sprendimas, kuriame naujai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, sudaro prielaidas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius; Žemės sklypo nuomininkai, nesutikdami su tokiu valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali jį skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka“. Toks išaiškinimas kaip tik patvirtina, kad klausimus dėl keliems nuomininkams išnuomoto vieno valstybinės žemės sklypo atitinkamų dalių nustatymo pagal vieno nuomininko prašymą gali nagrinėti NŽT, bet LAT nekonstatavo, jog kilus nuomininko ginčui su NŽT toks ginčas nagrinėtinas kaip administracinis ginčas.

Teismas konstatavo tik tai, kad žemės sklypo nuomininkai, nesutikdami su valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali jį skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą su NŽT dėl Žemės sklypo nuomos sutarčių papildymo jo prašomais išnuomoto Žemės sklypo dalių planais gali spręsti civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme, jeigu mano, jog NŽT kaip nuomotojas netinkamai vykdė pareigą parengti visus su nuomos sutartimi susijusius dokumentus.

17. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Komisijos sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1, 2, 3 d., IAGNTĮ 2 str. 1 d.), pagal kuriuos ginčai dėl žemės nuomai parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kilę po sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos priėmimo, nagrinėjami tik teisme kaip civiliniai ginčai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo Komisijai pateiktas 2023 m. lapkričio 22 d. skundas „Dėl nepagrįsto atsisakymo tirti ir šalinti teisės pažeidimą panaikinimo“ atmestinas kaip nepagrįstas, nes juo skundžiamas NŽT sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Be to, teismas sutiko su atsakovo skundo argumentu, kad Komisijos sprendimas yra priimtas veikiant ne savo kompetencijos ribose, kurias apibrėžia IAGNTĮ. Teismas konstatavo, kad IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalys aiškiai atskiria Komisijos ir jos teritorinio padalinio kompetenciją, kuri šiuo atveju buvo pažeista, nes Komisijos pirmininko pavedime nurodytų IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia teisės Komisijos pirmininkui pavesti teritoriniam padaliniui nagrinėti skundą, kuris pagal kompetenciją priskirtinas pačiai Komisijai. Komisijai pateikto skundo dalykas buvo išimtinai centrinio valstybinio administravimo subjekto NŽT sprendimas, todėl vertinti Komisija turėjo ne NŽT teritorinio skyriaus veiksmus, o NŽT atsisakymą tirti ir vertinti jos teritorinio skyriaus veiksmus. Dėl nurodytų aplinkybių Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas ir dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p).

19. Kiti šalių argumentai dėl žemės sklypo plano sudarymo privalomumo nuomojamai sklypo daliai teismo nevertinti, nustačius, kad toks ginčas nagrinėtinas tik bendrosios kompetencijos teisme.

20. Kadangi tenkinus atsakovo skundą, pareiškėjas nėra šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, todėl šis pareiškėjo prašymas atmestas.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo NŽT prašymą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas, kurių dydis ir patvirtinantys dokumentai jau yra pridėti prie bylos, bei kurios patirtos teikiant teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. NŽT veiksmai (neveikimas) susiję su valstybiniu Žemės sklypu, o taip pat šios institucijos procesinis elgesys suformavo situaciją, kad pareiškėjas ir šiandien nežino jam išnuomotos Žemės sklypo dalies dislokacijos (ribų), kas potencialiai varžo jo teises į netrukdomą nuomojamo objekto naudojimą ir valdymą.

21.2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl administracinių ginčų komisijos kompetencijos ir padarė klaidingą išvadą, kad Komisijos Šiaulių apygardos skyrius viršijo savo kompetencijos ribas nagrinėdamas pareiškėjo skundą. Komisija turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo skundą pavesti nagrinėti bet kuriam Komisijos ar jos teritorinio padalinio nariui. Komisija, perduodama pareiškėjo skundą teritoriniam padaliniui, nepažeidė įstatymo, o Šiaulių apygardos skyrius neviršijo savo kompetencijos ribų, nes turi teisę nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijai. Įstatymų leidėjas turėjo svarbų teleologinį tikslą – užtikrinti skundų nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei užtikrinti sklandų Komisijos ir jos teritorinių padalinių veikimą adekvačiai paskirstant bylas. Todėl akivaizdu, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata šiuo atveju taikyta nepagrįstai ir neteisėtai.

21.3. Pareiškėjas iš NŽT teritorinio skyriaus nori tik jam išnuomoto valstybinės žemės sklypo dalies plano (pagrindinis reikalavimas), o taip pat informacijos apie tai, ar to paties pastato gyventojams išnuomojus valstybinės žemės sklypo dalis buvo sudaryti jų planai (išvestinis reikalavimas). Šiuo pareiškimu nebuvo teigiama, kad vyksta teisminis ginčas dėl išnuomotų valstybinės žemės sklypo dalių naudojimo ir valdymo, nes buvo tik renkami duomenys apie tai, ar tikrai visi nuomotojai tiksliai žino savo naudojimo ir valdymo ribas. Pareiškėjas, aiškiai suvokdamas, kad ginčo civilinių teisinių santykių sferoje dar nėra (t. y. nėra ginčo dėl sklypo naudojimo tvarkos), kaip tam nėra ir pagrindo, kritiškai įvertino NŽT Joniškio skyriaus biurokratinį „atsirašinėjimą“ ir vengimą realizuoti gero administravimo principus. Ginčo tarp valstybinės žemės sklypo nuomininkų dar nebuvo ir negalėjo būti, nes niekam nebuvo aišku ką tiksliai jiems išnuomojo valstybė. NŽT net nepagrindė Žemės reformos įstatymo nuostatų ryšio su NŽT Joniškio skyriaus pareigūnų veikimu (netinkamu veikimu) sudarant pareiškėjo prašomą planą.

21.4. Šiam ginčui yra aktualūs NŽT veiksmai, susiję su pareiškėjo turtinių interesų apsauga, todėl ginčas yra kilęs viešojo administravimo teisinių santykių srityje, todėl pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas nagrinėtinas administraciniame teisme. Pareiškėjas nei viename pareiškime neprašė, kad NŽT nustatytų valstybinės žemės sklypo dalių naudojimo tvarką, nes jis prašė tik sudaryti planą, t. y. nurodyti kiekvieno nuomininko valdymo ir naudojimo ribas (dislokaciją). Pareiškėjas niekada neprašė Komisijos vertinti nuomos sutarčių, kurias sudarė NŽT su keturiais fiziniais asmenimis, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašė įvertinti NŽT neveikimą atsisakant tirti ir vertinti jos padalinio pareigūnų veikimą (netinkamą veikimą) sudarant nuomojamų sklypo dalių planus.

21.5. Komisija teisingai suprato pagrindinį pareiškėjo prašymą ir naikino NŽT teritorinio padalinio sprendimą, kuriuo prašymas buvo netenkintas, t. y. netiesiogiai įpareigojo atsakovą tinkamai vykdyti savo funkcijas užtikrinant piliečio teises. NŽT yra valstybės vardu veikiant institucija, kuri nors ir turi teritorinius padalinius, tačiau visus sprendimus priima valstybės vardu, t. y. veikia kaip vienas viešojo administravimo subjektas. Dėl šios priežasties teritoriniam padaliniui neužtikrinant piliečių teisių apsaugos, aukštesnė institucija privalo patikrinti savo padalinio veiklos pagrįstumą ir teisėtumą. Tiek teritorinio padalinio, tiek aukštesnės institucijos sprendimai yra susiję su vienu ir tuo pačiu pareiškėjo prašymu, todėl jų traktuoti kaip atskirų sprendimų atskirais klausimais nėra pagrindo.

22. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

22.1. Teismas, spręsdamas dėl Komisijos skyriaus kompetencijos viršijimo šioje byloje, pagrįstai vertino IAGNTĮ nuostatų visumą ir nusprendė, kad IAGNTĮ 10 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės bylą perduoti nagrinėti nesilaikant IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto bylų priskirtinumo taisyklių. IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalyje suteikiami įgaliojimai Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio nariui nagrinėti visas bylas, priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai, tačiau nepažeidžiant šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos bylų priskirtinumo taisyklės, kurių Komisijos nariai privalo laikytis.

22.2. Komisijos skyrius ir pareiškėjas neteisingai kvalifikavo tarp ginčo šalių egzistuojančius teisinius santykius. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovo teritorinį Joniškio skyrių kaip valstybinės žemės nuomos teisinių santykių šalis. Pareiškėjo reikalavimas pateikti jam išnuomotos ginčo žemės sklypo dalies planą kyla iš 1999 m. spalio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N47/99-0318 (su visais pakeitimais) bei iš jos atsirandančių nuomininko ir nuomotojo teisių ir pareigų aiškinimo. Šiuo atveju ginčas kilo dėl atsakovo kaip valstybinės žemės nuomotojo pareigų nuomininkui (pareiškėjui), t. y. ar atsakovas turi pareigą parengti ir pateikti pareiškėjui jam išnuomoto ginčo žemės sklypo planą, su nustatytomis dalimis nuomininkams. Pareiškėjas teigia, jog 2023 m. liepos 4 d. kreipėsi į atsakovo Joniškio skyrių kaip į viešojo administravimo subjektą, nors pats savo teisę grindžia CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostata dėl privalomo nuomojamo žemės sklypo plano pridėjimo prie nuomos sutarties.

22.3. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo Joniškio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakymas turėjo būti skundžiamas tiesiogiai bendrosios kompetencijos teismui. Teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo pateikti jam išnuomoto ginčo žemės sklypo dalies planą, nes, kaip jau minėta pirmiau, šiuos klausimus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas.

22.4. IAGNTĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti išlaidas, patirtas iki bylos nagrinėjimo teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Atsakovas NŽT kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 21RE3-175 (AG3-161/25-2023), kuriuo panaikintas NŽT 2023 m. spalio 24 d. raštas Nr. 1SS-1683-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

24. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos prašymą tenkino, panaikino Komisijos sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundą „Dėl nepagrįsto atsisakymo tirti ir šalinti teisės pažeidimą panaikinimo“ atmetė.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas priimti naują sprendimą – atsakovo NŽT prašymą atmesti bei išdėstė argumentus, lemiančius, jo nuomone, tokio pobūdžio sprendimą (žr. nutarties 21 p.).

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinių ginčų komisija laikoma specifinio statuso subjektu – išankstine ne teismo tvarka administracinius ginčus nagrinėjančia, kvaziteismine institucija (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008, 2011 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-168/2011), kurios veikla apibrėžta IAGNTĮ.

28. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta (redakcija, galiojusi Komisijos sprendimo priėmimo metu), kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

29. IAGNTĮ 5straipsnio 2 dalyje pasisakyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

30. Iš ką tik cituotų nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas apibrėžė bei išskyrė Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijas, nesuteikdamas įgalinimų Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniams padaliniams teisės nagrinėti skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Vadinasi, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu, pasisakydamas dėl NŽT 2023 m. spalio 24 d. rašto Nr. 1SS-1683-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (centrinio valstybinio administravimo subjekto), nepaisė teisinio reguliavimo, įtvirtinto IAGNTĮ.

31. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, todėl pirmosios instancijos teismui šio teisinio pagrindo visiškai pakako atsakovo NŽT prašymą patenkinti. Kiekvienai valdžios institucijai (jos teritoriniams padaliniams) suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, suteiktų įgaliojimų, kurių nepaisymas teisiškai netoleruotinas bei suponuojantis nekompetentingos institucijos priimtų teisės aktų naikinimą.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

33. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teisė į išlaidų atlyginimą paneigtina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius