572bb4eb-67cc-48dd-b1b6-2d0ea06fdf49 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                     Nuorašas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Skundas Nr. 1S-1006-562/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.; 2.5.19..; (S) 2.5.20.                                                                                                                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. liepos 17 d.Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D.

G. ir jo gynėjos advokatės Editos Marijos Å lapikienės skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendį, kuriuo D. G. pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo §162 1 skirsnio 1 punktÄ (žr. 5 skirsnį) buvo nuteistas laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausme, ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pripažinti, kad nusikalstama veika, už kurios padarymÄ D.

G. buvo nuteistas minėtu nuosprendžiu, atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, ir palikti galioti jam Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausmę, atliktinÄ pataisos namuose; Å¡ios D. G. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2015-05-26; į Å¡ios bausmės laikÄ Ä¯skaityti visÄ anksčiau minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktÄ jÄ dalį, n u s t a t ė : Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendžiu D.

G. pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo §162 1 skirsnio 1 punktÄ (žr. 5 skirsnį) už neteisėtÄ disponavimÄ dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (11,171 kg metamfetamino) ir nuteistas laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausme.2015 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas, kuriuo praÅ¡oma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2014-03-20 įstatymu ratifikuotu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas), spręsti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarta pripažinti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendį, kuriuo D. G. pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo §162 1 skirsnio 1 punktÄ (žr. 5 skirsnį) buvo nuteistas laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausme, ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje; pripažinti, kad nusikalstama veika, už kurios padarymÄ D. G. buvo nuteistas minėtu nuosprendžiu, atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, ir palikti galioti jam Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausmę, atliktinÄ pataisos namuose;

Å¡ios D. G. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2015-05-26; į Å¡ios bausmės laikÄ Ä¯skaityti visÄ anksčiau minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktÄ jÄ dalį. Skunde nuteistasis D. G. nurodo, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi nesutinka ir praÅ¡o Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę palikti atlikti Norvegijos Karalystėje. Nuteistasis pažymi, kad perkėlimas atlikti laisvės atėmimo bausmę į Lietuvos RespublikÄ pažeidžia jo teises ir pablogina bausmės atlikimo sÄ lygas.

Nuteistasis nebuvo informuotas, kada vyks jo teismo procesas, jam paskirtas valstybės gynėjas negalėjo tinkamai jo atstovauti, nes nežinojo su byla susijusių aplinkybių. Nuteistasis mano, kad Å¡iuo atveju buvo pažeistas perdavimo susitarimas, nes jis Norvegijoje gyvena ir dirba nuo 2008 metų. Teismas apie tai buvo informuotas gavęs nuteistojo laiÅ¡kÄ iÅ¡ Teisingumo ministerijos. Pasak nuteistojo, žinant Lietuvos kalėjimų bÅ«klę ir kalinių gyvenimo bei reabilitacijos sÄ lygas, jo perkėlimas atlikti bausmę į Lietuvos RespublikÄ bÅ«tų nehumaniÅ¡kas ir pažeistų EŽTK nuostatas.

Skunde nuteistojo D. G. gynėja advokatė Edita Marija Å lapikienė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ netenkinti teikimo dėl Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes teismas D. G. grÄ Å¾inimo į LietuvÄ klausimÄ Å¾iÅ«rėjo tik formaliai, nesiaiÅ¡kino svarbių faktinių aplinkybių apie jo socialinius ryÅ¡ius Norvegijoje.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iÅ¡tyrus byloje esančiÄ medžiagÄ , pagrindų numatytų Susitarimo 8 str., dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti iÅ¡duodančiosios Å¡alies priimtÄ nuosprendį, vykdančios Å¡alies teritorijoje - Lietuvoje, nėra. Su tokia teismo iÅ¡vada advokatė nesutinka, nes Susitarimo 8 str. 1 d. (b) nurodyta, kad vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta Susitarimo 4 str. 1 dalyje nustatytų kriterijų.

Susitarimo 4 straipsnio 1 p. yra nurodyta, kad perdavimas galimas, jei nuteistasis asmuo yra iÅ¡duodančioje valstybėje arba vykdančioje valstybėje ir jei Å¡is asmuo davė sutikimÄ kaip to reikalaujama pagal 6 straipsnį. Advokatė pažymi, kad D. G. iÅ¡duodančiai valstybei - Norvegijai, tokio sutikimo nedavė. Be to, jis neatitinka ir Susitarimo 4 str. l d.

a) punkto sÄ lygų, kur nurodyta, kad perdavimas atliekamas, kai Susitariančioji Å¡alis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis ir gyvena. Advokatė atkreipia dėmesį, jog D. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau Lietuvoje negyvena nuo 2007 metų ir yra oficialiai iÅ¡sideklaravęs iÅ¡ Lietuvos, kaip asmuo iÅ¡vykęs nuolatiniam gyvenimui į užsienio Å¡alį. D. G. gyvenamoji vieta nuo 2007 metų nėra deklaruota Lietuvoje, čia D. G. vardu nėra registruota ir jokio nekilnojamojo turto (tai patvirtina pridedamas VÄ® „Registrų centras“ duomenų banko iÅ¡raÅ¡as).

Advokatė pažymi, kad D. G. pastovi gyvenamoji vieta nuo 2007 m. yra Norvegijos Karalystė, ten jis iki įkalinimo dirbo, turėjo socialinio draudimo numerį, kuris suteikiamas tik nuolatiniams Norvegijos gyventojams, sÄ skaitas banke, kreditines korteles, mokėjo Å¡iai valstybei visus privalomuosius mokesčius. Advokatė nurodo, kad Norvegijoje (duomenys neskelbtini) gimė D. G. sÅ«nus G. G., ten Å¡iuo metu gyvena jo Å¡eima: sutuoktinė I. G. ir sÅ«nus, kurie D. G. lanko įkalinimo įstaigoje. Norvegijoje D.

G. Å¡eima gauna iÅ¡mokas už jų vaikÄ , kas matyti iÅ¡ pridėtų dokumentų. Pasak advokatės, Å¡ių faktinių duomenų visuma patvirtina, kad susitariančioji Å¡alis nėra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. PrieÅ¡ingai, duomenys patvirtina, kad visi D. G. socialiniai ryÅ¡iai yra Norvegijoje, nes Lietuvoje jis jau negyvena ir jo su Lietuva nesieja jokie glaudÅ«s ryÅ¡iai. Advokatė mano, jog teismas pažeidė Susitarimo 6 str. 1 d. nuostatas, nes buvo bÅ«tinas nuteistojo sutikimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nors D. G. nesutinka su perdavimu Lietuvai, tačiau pagal Susitarimo 6 str. 2 d.1 p. jo, kaip Lietuvos piliečio, sutikimas Å¡iuo atveju nereikalingas. Advokatė pažymi, kad teismas nepagrįstai susiaurino Susitarimo nuostatÄ , nes teismo nurodytoje Susitarimo 6 str. 2 d. nustatyta, kad „nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas kai :

a) nuteistasis yra vykdančios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje“. Advokatė atkreipia dėmesį, kadangi D. G. Lietuvoje negyvena, jo sutikimas buvo bÅ«tinas. Dėl priežasties, kad jo su Lietuva jau jokie socialiniai ryÅ¡iai nesieja, D. G. nesutiko su paskirtos bausmės perkėlimu į LietuvÄ ir nurodė nesutikimo priežastis, jog negyvena Lietuvoje, ir tai, kad jam Lietuvoje atlikti bausmę bus nesaugu, nes per trečiuosius asmenis jam ne kartÄ grasinta, jog sugrįžus kalėti į LietuvÄ , su juo bus fiziÅ¡kai susidorota. Pasak advokatės, kadangi D. G. gyvena Norvegijoje, jo bausmės ir reabilitaciniai tikslai bÅ«tų pasiekti Norvegijoje, nes ten atliekant bausmę jis yra lankomas sutuoktinės ir sÅ«naus, o Lietuvoje jis bÅ«tų atskirtas nuo Å¡eimos. D. G. ir jo gynėjos advokatės Editos Marijos Å lapikienės skundai tenkinami.Nagrinėjamu atveju pagal SusitarimÄ Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra iÅ¡duodančioji Å¡alis (1 str. 1 d.

c) p.), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 str. 1 d.

d) p.). Susitarimo 7 str. 1 d. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas Å¡io Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų bÅ«tinų priemonių bausmei vykdyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iÅ¡ 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. IÅ¡tyrus Vilniaus apygardos teismui pateiktÄ skundo nagrinėjimo medžiagÄ ir kartu su skundu nuteistojo D. G. gynėjos advokatės Editos Marijos Å lapikienės pateiktus dokumentus, sprendžiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarimo 8 str., dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti iÅ¡duodančiosios Å¡alies priimtÄ nuosprendį vykdančiosios Å¡alies teritorijoje. Susitarimo 8 str. 1 d.

b) p. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 straipsnio 1 d.

a) p. numatyta, kad jeigu nuteistasis asmuo yra iÅ¡duodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu Å¡is asmuo davė sutikimÄ , kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali bÅ«ti perduodamas kitai Susitariančiajai Å aliai, kai kita Susitariančioji Å alis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Susitarimo 6 str. 1 d. numatyta, kad nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali bÅ«ti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimÄ vadovaujantis iÅ¡duodančiosios valstybės teise. Susitarimo 6 str. 2 d.

a) p. numatyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Susitarimo 1 str. 1 d.

e) p. numatyta, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“ – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tokius aspektus, kaip Å¡eima, socialiniai ar profesiniai ryÅ¡iai. Nagrinėjamu atveju, nors D. G. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, pilietis, tačiau iÅ¡ D. G. gynėjos advokatės Editos Marijos Å lapikienės pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad nuteistasis gyvena Norvegijos Karalystėje: Lietuvoje D. G. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto (b. l. 72-73); iÅ¡ 2009-11-29 Registracijos patvirtinimo matyti, kad D.

G. suteikta teisė gyventi Norvegijoje (registracijos patvirtinimas galioja neribotÄ laikÄ ir yra neatnaujinamas) (b. l. 78-79); Norvegijoje jis dirbo pagal 2009-05-06 darbo sutartį (b. l. 80-81); Norvegijoje yra apsidraudęs Å¡eimos draudimu (b. l. 86-87); Norvegijoje (duomenys neskelbtini) gimė D. G. sÅ«nus G. G. (b. l. 88-89), kurio vardu Norvegijoje yra atidaryta banko sÄ skaita (b. l. 90-91); sutuoktinė I. G. pateikė praÅ¡ymÄ , kad D. G. nebÅ«tų perkeltas į Lietuvos RespublikÄ atlikti likusios bausmės, kadangi jie gyvena Norvegijoje, turi sÅ«nų, perkėlus vyrÄ Ä¯ LietuvÄ , jiems bÅ«tų žymiai sunkiau bendrauti su vyru (b. l. 65).

Atkreiptinas dėmesys, kad Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendyje teismas taip pat konstatavo, kad D. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau gyvena Norvegijoje (b. l. 31). Nors iš išrašo apie asmenį, gauto iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM, nėra duomenų, kad D. G. oficialiai išsideklaravo iš Lietuvos, kaip asmuo išvykęs nuolatiniam gyvenimui į užsienio šalį (išraše nurodyta, kad paskutinė D. G. gyvenamoji vieta yra Kauno m. sav.), tačiau iš anksčiau nurodytų duomenų visumos galima spręsti, kad D.

G. iÅ¡ tiesų gyvena Norvegijoje, ten yra jo faktinė gyvenamoji vieta, Å¡eima, socialiniai ir kiti ryÅ¡iai. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal Susitarimo 6 str. 2 d.

a) p. D. G., kaip Lietuvos piliečio, sutikimas Å¡iuo atveju nereikalingas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. G. nesutiko su jam paskirtos bausmės atlikimo perkėlimu į LietuvÄ ir nurodė nesutikimo priežastis (b. l. 3, 50). Nagrinėjamu atveju nenustatyta Susitarimo 6 str. 2 d. numatytų pagrindų, kai nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, todėl yra Susitarimo 8 str. 1 d.

b) p. numatytas pagrindas atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendį, kuriuo D. G. pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo §162 1 skirsnio 1 punktÄ (žr. 5 skirsnį) buvo nuteistas laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausme, ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiantį į tai, kad D. G. iÅ¡ tiesų gyvena Norvegijos Karalystėje, ten yra jo faktinė gyvenamoji vieta, Å¡eima, socialiniai ir kiti ryÅ¡iai, Å¡iuo atveju nuteistojo socialinę reabilitacijÄ galima lengviau pasiekti jam artimoje aplinkoje, t. y.

Norvegijos Karalystėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pripažino Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendį ir nutarė vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis yra naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – netenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimo ir nepripažinti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendžio, kuriuo D.

G. pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo §162 1 skirsnio 1 punktÄ (žr. 5 skirsnį) buvo nuteistas laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausme, bei neperduoti vykdyti Å¡io nuosprendžio Lietuvos Respublikos teritorijoje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p.,                                                      n u t a r ė: nuteistojo D. G. ir jo gynėjos advokatės Editos Marijos Å lapikienės skundus patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ netenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimo ir nepripažinti Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2014-11-21 nuosprendžio, kuriuo D. G. pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo §162 1 skirsnio 1 punktÄ (žr. 5 skirsnį) buvo nuteistas laisvės atėmimo 7 metams 6 mėnesiams bausme, bei neperduoti vykdyti Å¡io nuosprendžio Lietuvos Respublikos teritorijoje.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

  Teisėja                                                                                                    Rosita Patackienė NuoraÅ¡as         Â