5728a329-29ed-4e11-a02b-aa70bf37bfc3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1513/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos N. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas, pagal pareiÅ¡kėjos N. V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 pagal ieÅ¡kovo PrancÅ«zijos įmonės Compagnie Industrielle de Pelleteries, S. A. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vobekra“ (buvusi N. V. privati firma „Nijolė“), N. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Nijolė ir partneriai“ dėl skolos priteisimo bei ieÅ¡kovo Å veicarijos konfederacijos bendrovės „Mayer & CIE AG“ ieÅ¡kinį atsakovams N. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vobekra“ dėl nuostolių atlyginimo ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 pagal ieÅ¡kovo PrancÅ«zijos įmonės Compagnie Industrielle de Pelleteries, S. A. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vobekra“ (buvusi N. V. privati firma „Nijolė“), N. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Nijolė ir partneriai“ dėl skolos priteisimo bei ieÅ¡kovo Å veicarijos konfederacijos bendrovės „Mayer & CIE AG“ ieÅ¡kinį atsakovams N. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vobekra“ dėl nuostolių atlyginimo.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ iki 2014 m. birželio 16 d. sumokėti 43 110 Lt žyminį mokestį ir iÅ¡taisyti kitus nutartyje nurodytus trÅ«kumus.PareiÅ¡kėja 2014 m. birželio 12 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies, o 2014 m. birželio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi paskirtÄ terminÄ sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį, jeigu teismas netenkins praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atmetė ir pratęsė teismo nustatytÄ terminÄ Å¾yminio mokesčio daliai sumokėti iki 2014 m. birželio 23 d.PareiÅ¡kėja sumokėjo 2 000 Lt žyminį mokestį ir 2014 m. birželio 26 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo likusios žyminio mokesčio dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 birželio 26 d. nutartimi laikė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjai. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepaÅ¡alino pareiÅ¡kimo trÅ«kumų ir nesumokėjo likusios dalies žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi 2 148 Lt žyminio mokesčio, kai visa mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 43 260 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas ankstesne 2014 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir neatleido jos nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, teismas pakartotinai nesprendė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleidimo.

III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo likusios žyminio mokesčio dalies paduodant praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo mokėjimo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies sprendė formaliai, neatsižvelgė į realiÄ situacijÄ , netinkamai aiÅ¡kino teismų praktikÄ , nepasisakė dėl pateiktų ir esamų įrodymų apie turtinę padėtį; nevertino galimybės sumokėti jai nustatytÄ Å¾yminį mokestį esant jau įsiteisėjusiems teismo sprendimams, pasiskolinti bei grÄ Å¾inti skolas žyminiam mokesčiui sumokėti.2.

Teismas nevertino praÅ¡yme atnaujinti procesÄ iÅ¡dėstytų itin reikÅ¡mingų faktų, kurie pagrįsti oficialiais įrodymais ir leidžia manyti, jog įsiteisėję Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. ir 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 gali bÅ«ti neteisėti.3. Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba Å¡io mokėjimo atidėjimo teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

IÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-401-560/2009, kurioje siekiama atnaujinti procesÄ , medžiaga ir pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis rodo, kad jos atžvilgiu turi bÅ«ti taikytas žyminio mokesčio atleidimo institutas.4. Teismas netinkamai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį, nes CPK 80 straipsnio l dalies l punktas nustato, kad bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali virÅ¡yti trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų, ir Å¡i suma neindeksuotina; visais atvejais žyminis mokestis pagal vienÄ teisinį reikalavimÄ negali virÅ¡yti trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir jai grÄ Å¾intas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas tik formaliai sprendė jos praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nepasisakė dėl pateiktų ir esamų įrodymų, nevertino jos turtinės padėties ir galimybės sumokėti jai nustatytÄ Å¾yminį mokestį, netinkamai aiÅ¡kino aktualiu klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ .Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Teismas, 2014 m. birželio 16 d. nutartimi spręsdamas pareiÅ¡kėjos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo praÅ¡ymÄ , atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

Tokiu atveju turi bÅ«ti vertinami ne tik asmens sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ , asmens teisinį statusÄ , jo veiksmus ar neveikimÄ , taip pat į ginamÄ teisinį interesÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-551/2007). Teismas teisingai pažymėjo, kad asmens sunkiÄ turtinę padėtį įrodo duomenys iÅ¡ registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iÅ¡ Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai.

Duomenys iÅ¡ registrų ir kredito įstaigų turi bÅ«ti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sÄ skaitose esamÄ pinigų likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iÅ¡ registrų pateiktos pažymos apie Å¡iuo metu asmens turimÄ turtÄ neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtÄ , o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje).

Teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja pateikė teismui duomenis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro 2014 m. birželio 11 d., tačiau iÅ¡raÅ¡e nėra istorijos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima matyti, ar buvo atlikti kokie nors sandoriai su nekilnojamuoju turtu; nepateikti duomenys apie turimÄ kitÄ registruotinÄ turtÄ , apie visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose turimas pinigines lėšas, todėl konstatavo, kad pateikti duomenys neatspindi tikrosios pareiÅ¡kėjos turtinės bei finansinės padėties, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. birželio 16 d. nutarties pareiÅ¡kėja neskundė, prieÅ¡ingai, pateikė teismui praÅ¡ymÄ pratęsti nustatytÄ terminÄ Å¾yminio mokesčio daliai sumokėti, nurodė, kad tariasi dėl paskolos gavimo. PareiÅ¡kėja iki nustatyto termino sumokėjo tik 2 000 Lt žyminio mokesčio ir pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Prie praÅ¡ymo pridėjo antstolės P. Kisielienės patvarkymÄ areÅ¡tuoti lėšas bei tos pačios antstolės patvarkymÄ dėl prisijungimo prie iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad antstolės patvarkymas areÅ¡tuoti lėšas ir prisijungti prie kito antstolio vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas ir, kad yra areÅ¡tuota tam tikra pinigų suma. PareiÅ¡kėja nepateikė iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ nekilnojamojo turto registro, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie pareiÅ¡kėjos praeityje turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nepateikė pažymų iÅ¡ bankų, kad kituose bankuose neturi atsiskaitomųjų sÄ skaitų, t. y., pareiÅ¡kėja neatsižvelgė į teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartyje nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nepateikė duomenų, leidžiančių teismui susidaryti pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ apie pareiÅ¡kėjos sunkiÄ turtinę padėtį ir bÅ«tinybę atleisti jÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Tai, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja neturi nekilnojamojo turto, nereiÅ¡kia, kad jo apskritai nėra turėjusi.PareiÅ¡kėja nurodo, kad teismas nevertino jos galimybės pasiskolinti reikiamÄ pinigų sumÄ , kai jos atžvilgiu yra vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pažymėtina, kad pati pareiÅ¡kėja teismui nurodė, jog ketina žyminio mokesčio sumokėjimui reikalingÄ sumÄ pasiskolinti ir dėl Å¡ių priežasčių prašė pratęsti terminÄ teismo įpareigojimams įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja su pakartotiniu praÅ¡ymu nepateikė jokių kitų jos sunkiÄ turtinę padėti pagrindžiančių įrodymų, kurie lemtų kitokios iÅ¡vados, nei ankstesne nutartimi padarė pirmosios instancijos teismas, priėmimÄ .

Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. PareiÅ¡kėja iki teismo nustatyto termino praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo trÅ«kumų neiÅ¡taisė, nesumokėjo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ jos praÅ¡ymÄ laikyti nepaduotu ir jį jai grÄ Å¾inti.Negalima sutikti su apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo jos praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytų svarbių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų abejoti priimtų teismų sprendimų teisėtumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo priimtas. Teismo nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Taigi šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumas, todėl teismas neturėjo tirti ir vertinti pareiškėjos nurodytų proceso atnaujinimo aplinkybių. Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį ir, kad pastarasis pagal CPK negali būti indeksuojamas.

CPK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kodekse nustatytÄ Å¾yminį mokestį, sprendimų vykdymo iÅ¡laidas ir teismo baudas, iÅ¡skyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksÄ , jeigu jis didesnis negu 110. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali virÅ¡yti trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų. Kadangi maksimalaus žyminio mokesčio dydis yra nurodytas konkrečia suma, o ne procentais, todėl vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi jis taip pat yra indeksuojamas.

Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, jog tiek minimali, tiek maksimali žyminio mokesčio turtiniuose ginčuose suma turi bÅ«ti indeksuojama. Tokia pozicija aiÅ¡kintina atsižvelgiant į CPK 82 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, suteikiančio pagrindo indeksuoti žyminį mokestį, tikslus – nekeičiant įstatymo užtikrinti, kad žyminio mokesčio nuvertėjimas, susijęs su infliacija ir vartotojų kainų padidėjimu, bus kompensuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, todėl proceso teisės normų nepažeidė ir pareiÅ¡kėjai nesumokėjus nustatyto žyminio mokesčio dalies, turėjo pagrindÄ jos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduoti ir jai grÄ Å¾inti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                           Â