57281b2a-4d22-4735-8a4c-e85f4cc3aeec · Vilniaus apygardos teismas

?Skundas Nr. 1S-57-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00918-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo V. T. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas ir nutarta netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T., n u s t a t ė :

1. V. T. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-327/2019 (iÅ¡ dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-197/2017) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 10 d.

Minėtu teismo nuosprendžiu iÅ¡ V. T. priteista: nukentėjusiesiems G. J. ir L. J. 6 067,88 Eur turtinei žalai atlyginti ir po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai G. J.-Å . – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. J. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems E. J. ir S. J. po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinių ieÅ¡kinių dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinta minėtų nukentėjusiųjų teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. rugpjūčio 4 d., pabaiga – 2026 m. gegužės 16 d. (įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , tai yra 1 metus 2 mėnesius 19 dienų). Pusę paskirtos bausmės nuteistasis faktiÅ¡kai atliko 2021 m. gegužės 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 10 d. buvo 4 metai 5 mėnesiai 6 dienos.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 59-222 (toliau ir – nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktÄ 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 57-241, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolas Nr. 58-48), konstatavo, kad nuteistasis nuosekliai iÅ¡laiko pozityvų elgesį, todėl nusikalstamo elgesio recidyvo rizika yra valdoma, nedidėja, ir balsų dauguma nutarė taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

3. Dėl minėto Komisijos nutarimo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokuroras A. Vainauskas pateikė skundÄ apylinkės teismui, kuriuo prašė netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T.. Nesutikdamas su skundu V. T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ jį.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo kartu su prokuroro skundu dėl to paties nutarimo, 2022 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino prokuroro skundÄ ir nepatvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T.. Apylinkės teismas, įvertinęs asmens byloje esančius nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis ir nutartyje aptartų aplinkybių visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad V. T. lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, V. T. dar nėra pasiruošęs likusiÄ bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Apylinkės teismo manymu, nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad V. T. kritiÅ¡kai įvertino savo gyvenimo bÅ«dÄ ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistasis V. T. pateikė skundÄ Vilniaus apygardos teismui. Skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį, užtikrinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principų įgyvendinimÄ , atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimÄ Nr. 220, svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ vadovautis Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec(2003)22 ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymÄ taikant jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

6. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, visapusiÅ¡kai neatsižvelgta į Komisijos nutarime iÅ¡dėstytas aplinkybes, nutartis iÅ¡dėstyta prieÅ¡taraujančiais motyvais, ja yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieÅ¡taraujantis, precedentas, todėl ji privalo bÅ«ti panaikinta. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas turėjo siekti priimti objektyvų, visapusiÅ¡kÄ ir teisingÄ sprendimÄ , tačiau to, pažeisdamas savo funkcijas, aiÅ¡kiai nepadarė, buvo Å¡aliÅ¡kas, palaikė Vilniaus prokuratÅ«ros skundÄ ir kategoriÅ¡kai atmetė jo pateiktus argumentus dėl jų jokiu bÅ«du nepasisakydamas.

Nuteistojo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡sako tik abejones ir prielaidas, o tokių savo sprendimų byloje esančiais dokumentais nepagrindžia. Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje netgi neigiama įstatymų leidėjo valia, iÅ¡reikÅ¡ta 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. XIII-2264, kuriuo įstatymų leidėjas deklaravo bausmių vykdymo politikos kryptingumÄ per bausmių vykdymo teisės įstatymus. Nuteistojo vertinimu, teismo tuščiažodžiavimas apie nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir panaÅ¡Å«s absurdiÅ¡ki teiginiai yra gryna demagogija, o ne teisinis argumentavimas ir vertinimas.

Jo manymu, prokuroras savo skundÄ grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie nepakankamai atliktÄ dalį bausmės, kas prieÅ¡tarauja teisingumo sampratai ir įstatymo leidėjo valiai, kadangi BVK 157 straipsnis nustato tokio dydžio bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistÄ jį. V. T. pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę Å¡velnesnėmis už laisvės atėmimÄ sÄ lygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiÅ«rÄ .

Nuteistojo manymu, skundžiamos nutarties teiginys, kad jis yra anksčiau teistas, yra tendencingas, negali bÅ«ti vartojamas oficialiuose dokumentuose, todėl buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti turėjo bÅ«ti pasirinktas įstatymo nuostatoms neprieÅ¡taraujantis iÅ¡sireiÅ¡kimas. Pasak nuteistojo, iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. Teismo teiginiai, kad jis nedengia įsiskolinimų ir pataisos įstaigoje nedirba, yra visiÅ¡kai absurdiÅ¡ki, nes darbo, kurį galėtų dirbti pataisos įstaigoje, nėra (nurodo, kad turi invalidumÄ ), o laisvėje greičiau atlygintų padarytÄ Å¾alÄ .

Nuteistojo teigimu, jis yra motyvuotas nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nustatytų sÄ lygų, kÄ Ä¯rodo ir jo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje. V. T. skunde nurodo, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto RekomendacijÄ Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne iÅ¡imtimi, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai argumentuotas, tačiau teismas laikosi prieÅ¡ingos pozicijos.

Cituodamas Kauno apygardos teismo, Vilniaus apygardos teismo procesinius sprendimus, taip pat dėstydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo bylų numerius, nuteistasis nurodo, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumus ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistojo manymu, visi jo nurodyti procesiniai sprendimai yra precedentai ir yra privalomi.

7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta. Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.

8. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas tenkinti prokuroro skundÄ ir nepatvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, savo sprendimÄ labai iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei padarė skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, V.

T. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su prokuroro skundu ir priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi V. T., savaime nereiÅ¡kia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo.

9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , bei atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Taigi, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų (kurias V. T. neabejotinai atitinka) ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ , o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikius lygtinį paleidimÄ .

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent materialiosios lygtinio paleidimo sÄ lygos, Å¡ioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

10. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad iÅ¡ asmens byloje esančios 2021 m. gruodžio 2 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-241 (toliau – Socialinio tyrimo iÅ¡vada) matyti, kad V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys vertinimo sistemÄ , yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 38 taÅ¡kais, kas yra artimesnis virÅ¡utinei žemos rizikos ribai rezultatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo ankstesnio vertinimo (2021 m. gegužės 28 d.) V. T. nusikalstamo elgesio rizikos balai nepakito, o per paskutinius metus sumažėjo vos vienu taÅ¡ku (nuo 39 iki 38).

Taip pat pažymėtina, kad didesnę dalį, tai yra net 31 balÄ , pakartotinio V. T. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi plačias galimybes sumažinti. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip kintantys (dinaminiai) V. T. veiksniai, kurių Å¡alinimas turi esminę reikÅ¡mę vertinant nuteistojo pažangÄ , yra įvardinti ankstesnės problemos dėl mokyklos nelankymo, apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų teisminių ieÅ¡kinių, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje pasireiÅ¡kę sunkumai dėl nustatytų taisyklių priėmimo.

11. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens bylos, V. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , siuvėjo specialybę, Å¡iuo metu mokosi baldžiaus profesijos, pataisos namuose nedirba, o jo finansiniai įsipareigojimai pagal Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenis yra net 48 260,06 Eur (pažymėtina, kad paskutiniu teismo nuosprendžiu iÅ¡ V. T. nukentėjusiesiems yra priteista atlyginti daugiau nei 91 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos). Be to, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad turimas pakankamai didelis finansinis įsipareigojimas apsunkina jo materialinę padėtį, V.

T. įsidarbinimo galimybes riboja ir jo sveikatos problemos bei turimas iÅ¡silavinimas. Nors, kaip nurodoma socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, V. T. turi pakankamÄ darbinę patirtį ir yra motyvuotas realizuoti save darbinėje veikloje ateityje, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, jo kriminalinė patirtis (anksčiau du kartus teistas už finansinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas) ir dabartinis skeptiÅ¡kas bei dviprasmiÅ¡kas požiÅ«ris į darbÄ pataisos įstaigoje ir motyvacija darbui (bausmės atlikimo metu nedirbo, į pataisos įstaigos administracijÄ dėl įdarbinimo pagal savo galimybes, tai yra atsižvelgiant į turimÄ neįgalumÄ , nesikreipė, įsidarbinti pataisos įstaigoje iniciatyvos neiÅ¡reiÅ¡kė, nors jam yra priteisti dideli ieÅ¡kiniai ir tai bÅ«tų galimybė juos dengti, taip pat tik pastaruoju metu pradėjo įsitraukti į nemokamų darbų atlikimÄ pataisos įstaigoje), taip pat tik formali įsidarbinimo galimybė laisvėje (pateikta pažyma apie ketinimÄ Ä¯darbinti jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai jis bus paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos) ir turimas iÅ¡silavinimas bei profesija kelia pagrįstų abejonių, ar bÅ«damas laisvėje V.

T. sugebės įsitvirtinti darbo rinkoje, užsidirbti pragyvenimui bei susitvarkyti su savo turimais finansiniais sunkumais teisėtais bÅ«dais, tai yra ar pinigų trÅ«kumas nepaskatins jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Pagal Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , su darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų jų valdymo prielaidų kÅ«rime, todėl sutiktina su apylinkės teismu, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje vis dar turi bÅ«ti tęsiamas ir dėl minėtose srityse kylančių sunkumų.

12. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius bei vartojimo sukeliamas pasekmes, yra stebimi tam tikri sunkumai. Nors V. T. neigia, kad laisvėje jis piktnaudžiaudavo alkoholiu ir jį vartodavo nesistemingai, tačiau pažymėtina, kad kitÄ asmenį jis nužudė bÅ«damas neblaivus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu V. T. net du kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimÄ pataisos įstaigoje. Nors nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus jam buvo skirtos bausmės atlikimo pradžioje ir Å¡iuo metu nebegalioja, be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevencijÄ ir Å¡iuo metu vartojimo patirtį pataisos įstaigoje vertina neigiamai bei deda pastangas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad bausmės atlikimo metu padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s drausmės pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, jog bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, net ir kontrolės sÄ lygomis jam buvo sunku laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

Piktnaudžiavimas psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, kaip jau buvo minėta, iÅ¡lieka aktualus kriminogeninis veiksnys.

13. PrieÅ¡ingai nei nuteistasis deklaratyviai teigia skunde, apylinkės teismas objektyviai įvertino jo asmenybę, visapusiÅ¡kai atsižvelgė į Komisijos nutarime, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumÄ , įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai V. T. charakterizuojančius duomenis. IÅ¡ teismo nutarties matyti, kad iÅ¡samiai buvo įvertintas V. T. elgesys bausmės atlikimo metu (vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose, įvairaus pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo pagrindinį iÅ¡silavinimÄ bei tęsia mokymÄ si viduriniam iÅ¡silavinimui įgyti, įgijo siuvėjo profesinę kvalifikacijÄ , mokosi baldžiaus specialybės, atliko nemokamus darbus), įskaitant režimo reikalavimų laikymÄ si (bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus) bei priteistų ieÅ¡kinių mokėjimÄ (iÅ¡skaitos daromos iÅ¡ nuteistojo neįgalumo pensijos, taip pat dalis turimų skolų dengiama iÅ¡ pinigų, kuriuos atsiunčia žmona ir artimieji), tai yra teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, ir į tai buvo atsižvelgta priimant sprendimÄ .

14. Nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi jo praeitimi, kad jis anksčiau teistas, nepagrįstai vertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kas jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su teiginiais, kad nusikalstamų veikų pobÅ«dis ir pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis yra vertinamos skiriant kaltininkui bausmę, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų bÅ«ti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu.

Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iÅ¡ jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet bÅ«tina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo.

Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. V. T. skunde taip pat akcentuoja tai, kad netaikant lygtinio paleidimo bus nesilaikoma Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 23 d. rekomendacijų Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo taikymo bÅ«tinumo, teigia, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis jo nurodytais precedentais, tačiau į Å¡iuos nuteistojo argumentus yra aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai (iÅ¡analizuotos net nuteistojo nurodomos bylos) atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams apygardos teismas jų nekartoja.

15. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartos Socialinio tyrimo iÅ¡vados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste apylinkės teismo sprendimas tenkinti prokuroro skundÄ ir netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. yra visiÅ¡kai suprantamas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad Komisija nebuvo vieninga spręsdama dėl V. T. taikytino lygtinio paleidimo – net du komisijos nariai iÅ¡ penkių buvo prieÅ¡ V. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, su nuteistojo lygtiniu paleidimu iÅ¡ pataisos įstaigos kategoriÅ¡kai nesutiko ir prokuroras, pateikęs skundÄ dėl Komisijos nutarimo.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad V. T. dar gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas negali daryti iÅ¡vados, kad pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, bÅ«damas laisvėje veikti teisėtu bÅ«du. Juolab, kai jo atžvilgiu jau buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo nepateisino ir toliau elgėsi nusikalstamai, sÄ moningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias taisykles.

Taigi, V. T. jau buvo suteikta ne viena galimybė pasitaisyti, ne kartÄ parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos integruotis į visuomenę, gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto, padarydamas labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei. Å ių aplinkybių kontekste nuteistajam turi bÅ«ti keliami iÅ¡ties aukÅ¡ti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartÄ paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

16. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat ir pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. T. turi galimybę bei pakankamai laiko realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis iÅ¡ tikrųjų yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. T. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas ArÅ«nas Budrys