2024-04-17 Nr. AB-6616-3-61-3-09191-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1447-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09191-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. (I. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186239 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186526 uždrausti atvykti į Lietuvą (toliau – ir Sprendimas 2).

2. Pareiškėja paaiškino, kad dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje felčerės pareigose, t. y. medicinos darbuotoja. 2008 metais pareiškėja baigė Mogiliovo valstybinę medicinos kolegiją, gydymo kursą, įgijo felčerio – okulisto kvalifikaciją, o 2013 metais įgijo pedagogo – psichologo kvalifikaciją. Iki darbo Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje dirbo su medicina susietą darbą. Pareiškėja niekada nebuvo statutinė tarnautoja, neturėjo jokių tarnybos laipsnių ar karinių pareigų. Jos pareigos buvo šauktinių medicininė priežiūra, pacientų ligos anamnezės sekimas, higienos normų, maisto kokybės tikrinimas. Pareiškėjos darbo santykiai Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje pasibaigė po konflikto su KGB pareigūnais, kai jai buvo pasakyta, jog ji nelojali valstybei ir užimamose pareigose dirbti negali. Taigi 2022 m. birželio mėn. jos darbo sutartis buvo nutraukta.

3. Pareiškėja nurodė, kad jos ne lojalumą Baltarusijos režimui akivaizdžiai patvirtina ir jos sutuoktinio situacija. Policija 2021 m. lapkričio mėn. sulaikė jos sutuoktinį, kuris socialiniuose tinkluose kartu su pareiškėja organizavo informacinį kanalą, priešišką Baltarusijos režimui. Šeimos bute buvo atlikta krata, vyrui iškelta baudžiamoji byla. Pareiškėjos sutuoktinis 2022 m. kovo mėn. buvo priverstas bėgti iš Baltarusijos, nes jam grėsė įkalinimas. Vyras Lietuvoje turi pabėgėlio statusą. Pareiškėja su dukra 2022 m. birželio mėn. atvyko į Lietuvą pas vyrą ir padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tiek pareiškėjos sutuoktinis, tiek nepilnametė dukra gyvena Lietuvoje.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad pildydama Migracijos departamento pateiktą anketą pati atskleidė savo darbo vietą. Pareiškėjos vertinimu, Migracijos departamento atliktas jos prašymo vertinimas nebuvo išsamus ir visapusiškai pagrįstas, kadangi atsakovas, nesurinkęs pakankamai duomenų ir neatlikęs visų teisės aktuose nustatytų privalomų procedūrų, nepagrįstai nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos nuomone, ginčijami atsakovo sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti bei neproporcingi, formaliai priimti tik pareiškėjos atsakymo į klausimyno klausimą apie buvusias darbovietes pagrindu, nevertinant realios jos pozicijos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, Baltarusijos režimo bei su pareiškėja susijusių individualių aplinkybių visumos.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė ginčijamus sprendimus.

7. Pažymėjo, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

8. Atsakovas teigė, kad grėsmė šiuo atveju kyla dėl pareiškėjos darbo, o ne dėl klausimyne pasirinktų atsakymo variantų, susijusių su nepritarimu Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams ir Krymo priklausomumu. Pareiškėjos nepritarimas Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui. Išvada, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, buvo padaryta ne jos politinių pažiūrų pagrindu, bet atsižvelgus į pareiškėjos darbą 2020–2022 m., kuomet ji dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje.

9. Nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakovo nuomone, aplinkybės, kad pareiškėja niekada nebuvo statutinė tarnautoja, jos išsakytas požiūris į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m., nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, jog grėsmė yra išnykusi. Atsakovas pažymėjo, kad šeiminiai ryšiai negali tapti pretekstu ignoruoti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

10. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respublika 2,5 m laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. VSD paaiškino, kad atsakovo sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

13. VSD vertinimu, pareiškėja, gyvendama Lietuvoje, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

14. VSD teigė, kad priimant ginčijamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo jam suteiktos kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 15. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186239, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186526, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2026 m. balandžio 17 d. Taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2026 m. balandžio 17 d. teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, jai buvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. vasario 26 d. ir nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjai tai pat buvo išduota Šengeno viza, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 10 d. ištekėjo už Baltarusijos piliečio I. S., kuriam Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimu buvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu bendrų vaikų neturi, tačiau turi nepilnametį vaiką – T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi mokslo pagrindu, galiojantis iki 2024 m. vasario 13 d.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėja, atsakydama į Klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2020–2022 m. dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje. Pareiškėja 2023 m. spalio 6 d. vykusios nuotolinės apklausos metu nurodė, kad su sutuoktiniu kartu gyvena apie 5 metus, o susituokė Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Į karinį dalinį atėjo dirbti felčere todėl, kad ten mokėjo didesnį atlyginimą, apie politinį darbo kariniame dalinyje aspektą ji negalvojo, apskritai nesupratusi kokioje struktūroje ji dirbs. Kariniame dalinyje felčere dirbo nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. Savo darbo su politiniais reikalais ji nesiejo iki tol, kol nebuvo iškviesta į KGB pokalbiui, į kurį, pareiškėjos teigimu, buvo iškviesta, nes priešrinkiminėje kompanijoje buvo pasirašiusi už kitą kandidatą (ne už A. Lukašenka). Po pokalbio su KGB suprato, jog nebegalės dirbti felčere, kontraktas bus nutrauktas, todėl iš darbo išėjo savo noru.

19. VSD 2023 m. rugsėjo 14 d. išvadoje Nr. 18-9702 nurodyta, jog I. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, I. S. išdavus leidimą gyventi, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

20. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į VSD išvadą bei aktualų teisinį reguliavimą, priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais nusprendė atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali gėsti valstybės saugumui, bei uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvą nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2026 m. balandžio 17 d.

21. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, apžvelgė ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

22. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kurioje nurodyta, jog I. S. išdavus leidimą gyventi, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojali ir patikima Baltarusijos valdžiai asmuo.

23. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.

24. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas konkrečiu atveju spręsdamas asmenų prašymus ar išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir/ar išduoti nacionalinę vizą ir priimdamas atitinkamus sprendimus turi nurodyti priežastis, kurios lėmė priimti tokio pobūdžio sprendimą. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas negali apsiriboti kitos institucijos priimto sprendimo turiniu (VSD išvada) ir šiuo pagrindu priimti neigiamą sprendimą. Migracijos departamentas, kaip kompetentinga viešojo administravimo institucija, privalo sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus esančius įrodymus, jei reikia išsireikalauti papildomai įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų asmens grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui siejama su jos darbu Baltarusijos kariuomenės dalinyje. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir įvertinta pareiškėjos atliktos tarnybos pobūdis ir pareigos, trukmė, tarnybos pasibaigimo pagrindas. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjos ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, neatsižvelgta į pareiškėjos poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, nors šios aplinkybės, vertinant jas pagal byloje esančių įrodymų visumą, yra reikšmingos vertinant VSD išvadoje akcentuojamą pareiškėjos lojalumą Baltarusijos valdžiai.

Teismas pažymėjo, kad jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, byloje nepateikta, todėl sprendė, jog nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. Atkreipė dėmesį, kad grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes.

Ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliktas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus. Teismo vertinimu, nei iš VSD išvados, nei iš Migracijos departamento Sprendimo 1 turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas.

25. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėja susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą. Šiuo atveju Migracijos departamentas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjos šeimyniniais ryšiais, jos sutuoktinio pabėgėlio statusu, dėl šių aplinkybių ginčijamuose sprendimuose nepasisakė. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėja dirbo Baltarusijos kariuomenės dalinyje felčere, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos keliamos grėsmės egzistavimą valstybei. Šios išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus.

26. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog juose yra perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tačiau visos faktinės aplinkybės ir visų duomenų visuma bei proporcingumo principas nevertintas. Individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo bei uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas taip pat neatliko. Teismas konstatavo, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Teismas sprendė, kad ginčijami sprendimai yra formalūs, nepakankamai motyvuoti individualia pareiškėjos situacija, todėl neatitinkantys Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) bei 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų ir nurodytos teismų praktikos. Teismo vertinimu, sprendimų faktiniai pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais bei juos panaikinti bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pažymėjo, jog nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš naujo, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota, motyvuota bei proporcinga, taip pat įvertinant pareiškėjos šeiminius ryšius ir pareiškėjos sutuoktinio pabėgėlio statusą.

27. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29. Nurodo, kad teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti. Teismas, panaikindamas Migracijos departamento sprendimus, netinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, teismas tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, neatsižvelgė į Baltarusijos Respublikos priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

30. VSD nuomone, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

31. Pažymi, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka turėti duomenų (šiuo atveju apie pareiškėjos darbą Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje 2020–2022 metais), kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja grėsmes valstybės saugumui (šiuo atveju daro išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui). EŽTT pažymėjo, kad vertinimo laisvė apibrėžti, kas yra reikalinga nacionaliniam saugumui, paliekama atitinkamoms institucijoms, o Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kontržvalgybos uždavinys yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. Taigi, VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, pareiškėjos buvimą Lietuvos Respublikoje dėl jos buvusio darbo Baltarusijos Respublikos kariniame dalinyje vertina kaip pakankamai realią grėsmę valstybės saugumui.

32. VSD teigia, kad pareiškėjos ryšiai su tam tikromis tarnybomis visada bus laikomi keliančiais grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Taigi, vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja nebedirba, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.

33. Vertindamas teismo poziciją dėl motyvacijos trūkumo Migracijos departamento sprendimuose, VSD nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką. Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus. Atsakovas šiuo aspektu situaciją įvertino pagrįstai ir tinkamai, o teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai.

34. VSD vertinimu, šiuo atveju teismo argumentai apie Migracijos departamento sprendimų nepagrįstumą (kad nebuvo įvertintas pareiškėjos atliktos tarnybos pobūdis ir pareigos, trukmė, tarnybos pasibaigimo pagrindas, nėra jokių duomenų apie pareiškėjos tolesnį darbą (tarnybą) įvairiose Baltarusijos valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjos ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis) vertintini kaip nepagrįsti, kadangi lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems (dirbusiems) Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtimi, tikėtina, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas vertinti, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

35. Teismo motyvai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia Migracijos departamento sprendimų argumentų, susijusių su pareiškėjos lojalumu Baltarusijos valdžiai, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdoma lojalumo valdančiajam režimui kontrole, realiomis galimybėmis pareiškėjai būti išnaudotai Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Rusijos ir Baltarusijos keliamų grėsmių Lietuvai ir šių valstybių karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste asmens lojalumas Lietuvai priešiškai Baltarusijos valstybei savaime suponuoja nelojalumą Lietuvai, kuris sietinas su Lietuvos valstybės pagrįstu nepasitikėjimu tuo asmeniu ir reiškia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žala Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

36. Teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovas neatliko pareiškėjos individualaus vertinimo. Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertinti pareiškėją, 2023 m. spalio 6 d. ją apklausė. Nors, kaip sprendimuose pažymėjo atsakovas, ji vengė tiesiogiai atsakyti į klausimus ir kalbėjo bendromis frazėmis, tačiau Migracijos departamentas itin dėmesingai įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją bei deklaratyvius teiginius, pvz., kad ji nesuprato, jog dirba karinėje struktūroje ir pan. Atsakovas sprendimuose nurodė, kad pareiškėja tik (duomenys neskelbtini) (prieš pat pildant dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo) Lietuvos Respublikoje susituokė su asmeniu, kuris buvo sulaikytas Baltarusijos atitinkamų tarnybų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors po sulaikymo jos dabartinis sutuoktinis išvyko iš Baltarusijos, tačiau pareiškėja liko dirbti Baltarusijos kariniame padalinyje. Iš Migracijos departamento sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad ji iš esmės nėra pasiekusi jokio ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Todėl skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir šiuo aspektu.

37. VSD nurodo, jog teismas nevertino VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytų teiginių, dėl jų nepasisakė, tik pažymėjo, kad jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, byloje nepateikta, ir padarė išvadą, jog nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali. VSD vertinimu, surinkti duomenys leidžia spręsti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti skundžiamus sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

38. VSD apibendrindamas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

39. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

40. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. Nurodo, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, jog Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą 1, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teigia, kad Sprendime 1 buvo remtasi VSD išvada, tačiau papildomai buvo vertinti pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje bei nustatyta, kad ji turėjo nacionalines ir Šengeno vizas, tačiau leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas, Lietuvoje pareiškėja niekada nedirbo. Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 10 d. sudarė santuoką su Lietuvos piliečiu, kitų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Priimant ginčijamą Sprendimą 1 remtasi informacija, susijusia su Rusijos ir Baltarusijos vykdomomis agresyviomis politikomis bei duomenimis apie pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Ginčijamame Sprendime 1 atliktas individualus pareiškėjos vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėja dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje. Nurodytų aplinkybių kontekste, Migracijos departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

41. Atsakovas pritaria VSD, jog nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėja prieš 2 metus dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje, nereiškia, jog grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjos pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo paneigti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant asmenų galimą grėsmę, nurodoma, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, Migracijos departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

42. Migracijos departamento ginčijamame Sprendime 1 visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint minty paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas, esant panašioms situacijoms, iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką.

43. Atsakovas vertina, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

44. Pareiškėja atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Pareiškėja nurodo, kad VSD apeliacinis skundas nepagrįstas. Atsakydama į argumentus, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, pakanka turėti duomenų (šiuo atveju apie pareiškėjos darbą Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje 2020–2022 metais), kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja grėsmes valstybės saugumui (šiuo atveju daro išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui), pareiškėja pažymi, kad šie argumentai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose.

46. Pareiškėja nesutinka su VSD argumentais, kad vien VSD išvada bei joje konstatuotos aplinkybės, jo vertinimu, pagrindžiančios pareiškėjos valstybės saugumui keliamą grėsmę, pati savaime sudarė pagrindą Migracijos departamentui priimti skundžiamus sprendimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis.

47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, neatlikus kitų su pareiškėja susijusių individualių aplinkybių vertinimo bei tokiu būdu nenustačius keliamos grėsmės realumo, objektyvumo, ją grindžiant tik hipotetiniais teiginiais, nebuvo įvykdytas reikalavimas nustatyti tikrą, realią valstybės saugumui keliamą grėsmę.

48. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo teiginiai apie Migracijos departamento sprendimų nepagrįstumą (nebuvo įvertintas pareiškėjos atliktos tarnybos pobūdis ir pareigos, trukmė, tarnybos pasibaigimo pagrindas, kad nėra jokių duomenų apie pareiškėjos tolesnį darbą (tarnybą) įvairiose Baltarusijos valdžios institucijose, nenustatyta jokių pareiškėjos ryšių su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis) vertintini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be VSD išvados, nustatant asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, privalo papildomai būti įvertinamos papildomos aplinkybės (atliktos (darbo) tarnybos pobūdis, pareigos, darbo trukmė, pasibaigimo pagrindas ir kt.).

49. Pareiškėjai inkriminuojama valstybės saugumui keliama grėsmė siejama su jos privalėjimu būti lojalia Baltarusijos valdžiai darbo metu, tačiau dėl privalėjimo būti lojaliu valdžiai praeityje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pasisakė savo išsamioje praktikoje, pažymėdamas, kad išvada formuluojama būtuoju laiku, t. y. koks pareiškėjas turėjo būti kai dirbo konkrečiame subjekte.

50. Šiuo atveju ne tik nepateikta duomenų, kuo vadovaujantis daroma išvada, kad pareiškėja, dirbdama felčere, turėjo būti lojalia Baltarusijos valdžiai, bet ir nepateikta duomenų, ar buvo vertinamas jos lojalumas Baltarusijos valdžiai ir/ar toks nustatytas skundžiamų sprendimų priėmimo procese. Taip pat nebuvo vertinamos aplinkybės, kurios, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertintinos tokio pobūdžio bylose, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendime.

51. Pareiškėja dėl apeliacinio skundo argumentų, kad tai, jog po nurodytų įvykių (2021 m. sutuoktinio sulaikymo ir pareiškėjos pokalbio su KGB) ji ir toliau dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje, tik patvirtina jos lojalumą Baltarusijos režimui bei galimą bendradarbiavimą su atitinkamomis Baltarusijos tarnybomis, pažymi, kad aplinkybė jog po nurodytų įvykių (pokalbio su KGB) pareiškėja liko dirbti, kaip tik patvirtina, kad ji dirbdama nesijautė buvusi ir nebuvo lojali Baltarusijos valdžiai, dėl to po nurodyto pokalbio ir nenutraukė darbo santykių. Savo darbo ji nesiejo su jokia politika ar valdžia, norėjo padėti ir padėjo žmonėms, būdama medicinos darbuotoja.

52. Pareiškėja apibendrindama teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl pagrįstai panaikino skundžiamus sprendimus. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų, teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, išsamaus ir visapusiško pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimo, skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra formalūs, nepakankamai motyvuoti individualia pareiškėjos situacija, neatitinkantys išsamumo, objektyvumo principų ir teismų praktikos, pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino ginčijamus Migracijos departamento sprendimus.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, netinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

56. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (pagal Įstatymo 4 str. 3 d., užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų, be kita ko, grėsmių valstybės saugumui. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės, be kita ko, valstybės saugumui.

58. Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.).

59. Pareiškėja pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis. Pildydama Migracijos departamento pateiktą klausimyną ir atsakydama į 2 klausimą, pareiškėja nurodė, kad 2020–2022 metais dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje.

60. Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. rugsėjo 14 d. išvadą, kurioje pateiktas VSD vertinimas, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. I. S., dirbdama Baltarusijos Respublikos kariuomenės dalinyje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, I. S. išdavus leidimą gyventi ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

61. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 6 d. apklausė I. S., tačiau į pateiktus klausimus pareiškėja vengė tiesiogiai atsakyti, kalbėjo bendrinėmis frazėmis. I. S. pasakojo, kad su sutuoktiniu kartu gyvena apie 5 metus, susituokė Lietuvoje (duomenys neskelbtini). Į karinį dalinį atėjo dirbti felčere todėl, kad ten mokėjo didesnį atlyginimą, apie politinį darbo kariniame dalinyje aspektą negalvojo, apskritai nesuprato, kokioje struktūroje ji dirbs. Kariniame dalinyje felčere dirbo nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. Savo darbo su politiniais reikalais ji nesiejo iki tol, kol nebuvo iškviesta į KGB pokalbiui, į kurį buvo iškviesta, pareiškėjos teigimu, nes priešrinkiminėje kompanijoje buvo pasirašiusi už kitą kandidatą (ne už A. Lukašenka). Po pokalbio su KGB suprato, jog nebegalės dirbti felčere, kontraktas bus nutrauktas, todėl I. S. iš darbo išėjo savo noru.

62. Įvertinęs VSD išvadą, kitus turimus duomenis, pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą 1, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat priėmė Sprendimą 2, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių.

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

64. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).

65. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

66. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).

67. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

68. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė neįvertinęs pareiškėjos individualių aplinkybių, remdamasis tik VSD išvada, jog ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Aplinkybė, jog pareiškėja yra sudariusi santuoką ir jos sutuoktiniui suteiktas prieglobstis Lietuvoje, esant VSD išvadoms, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien faktu, jog pareiškėjos vyras ir vaikas gyvena Lietuvoje. Pažymėtina, kad pareiškėjos asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

69. Aplinkybė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjai sudaro grėsmę būti išnaudotai Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji savo darbo nesiejo su jokia politika ar valdžia, norėjo padėti ir padėjo žmonėms, būdama medicinos darbuotoja, jog jos sutuoktiniui suteiktas prieglobstis Lietuvoje bei gyvena jos vaikas, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių.

70. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).

71. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėja, dirbdama kariniame dalinyje, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjai išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojali ir patikima Baltarusijos valdžiai, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjos socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Sprendimu 2 uždraudė atvykti į Lietuvą 2,5 m.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

73. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

74. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime 1 įvertintos pareiškėjos individualios aplinkybės, taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

75. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

76. Apibendrinusi teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. S. (I. S.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius