57229f97-c8bb-4080-a602-2e03eb201419 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1808-603/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05696-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo KazakiÅ«no ir Žilvino Terebeizos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo B. M. (B. M.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B.

M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas B. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 300000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas 2017 m. rugsėjo 18 d. įpareigojo Lietuvos RespublikÄ suteikti B. M. veiksmingÄ teisinę gynybÄ , įskaitant ir kompensacijÄ , tačiau iki Å¡iol kompensacija nebuvo iÅ¡mokėta, nes Lietuvos teismas ignoruoja Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų komiteto sprendimÄ . 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendyje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas V. P. (V. P.) baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-356/2008 pateikė melagingas iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus, rėmėsi sufalsifikuotais dokumentais, tuo padarydamas nusikalstamÄ veikÄ .

Nuosprendyje teisėjas melavo apie tai, kad kaltinamasis V. M. neturi administracinių pažeidimų. Teismo posėdžio metu teisėjas neiÅ¡nagrinėjo įrodymų: specialisto iÅ¡vados Nr. G3475/05(01) ir ekspertizės akto Nr. EKG 60/07(01), kuriais jis grindė nuosprendį. Teisėjas ignoravo B. M. pareiÅ¡kimus apie įrodymų falsifikavimÄ ir praÅ¡ymus patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltusius asmenis, nesiėmė priemonių iÅ¡tirti nusikaltimÄ ir nuslėpė nusikaltimÄ nuo teisėsaugos, neatsakė į B.

M. praÅ¡ymÄ . Nukentėjusioji ir neįgali G. M. negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, buvo finansiÅ¡kai nepajėgi samdyti advokato, apie kÄ teisėjui buvo praneÅ¡ta raÅ¡tu. Teisėjas neteisėtai ir sÄ moningai paliko nuketėjusiÄ jÄ be teisinės pagalbos ir tuo pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį bei Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnį Nuosprendyje teisėjas nepasisakė apie G. M. teisę reikalauti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų neteisėtų teisėjo veiksmų B. M. ir G. M. patyrė emocinę depresijÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , neteko galimybės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Dėl neteisėtų teisėjo veiksmų B. M. ir G. M. negavo žalos atlyginimo, dėl ko neteko galimybės gauti įprastÄ mitybÄ ir gydymÄ . Neturint pinigų ir negavus reikalingo gydymo G. M. mirė 2011 m. lapkričio 24 d. IeÅ¡kovo nurodytÄ G. M. mirties priežastį ieÅ¡kovas grindžia mirties liudijime nurodyta G. M. mirties priežastimi – (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo vertinimu, tai patvirtina, kad teismo ekspertizė buvo suklastota. Teisėjas V. P. ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinyje nurodyta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854. Baudžiamoji byla Nr. 1-13-536/2008 baigta nagrinėti priimant 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuris nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

Kadangi minėta baudžiamoji byla buvo baigta nagrinėti 2008 metais, t. y. iki minėtos konvencijos ratifikavimo, teismas, nagrinėdamas minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturėjo pagrindo taikyti konvencijÄ ir negalėjo jos pažeisti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo B. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neteisėtus teisėjo veiksmus mano esant: nukentėjusios G. M. teisės pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje neužtikrinimÄ , teisinės pagalbos G. M. teikimo neužtikrinimÄ ; nuosprendyje teisėjo nepasisakymÄ apie G. M. teisę reikalauti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens žalos atlyginimo.

6. IeÅ¡kovas neįvardijo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo V. P. veiksmų, turėjusių įtakÄ nukentėjusios G. M. teisių baudžiamajame procese įgyvendinimo galimybėms. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-13-536/2008 medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė B. M., kuriuo reikalavo priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vibarta“ solidariai 129909,00 Lt turtinei žalai ir 200000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008 konstatuota, kad nukentėjusysis teismo įpareigotas pateikti visus ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ patvirtinančius įrodymus, tačiau dokumentų, patvirtinančių G. M. gydymo iÅ¡laidų dydį, pajamų netekimo faktÄ ir leidžiančių nustatyti negautų pajamų didį, dokumentų, patvirtinančių, kad G. M. bÅ«tina slauga, nepateikė. Tokios baudžiamosios bylos aplinkybės patvirtina tai, kad B.

M. civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas nuosprendžiu, dėl paties nukentėjusiojo pasyvumo, t. y. ieškovas baudžiamojoje byloje nepateikė civilinio ieškinio reikalavimus patvirtinančių įrodymų.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net jei G. M. kaip nukentėjusioji dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio, už Å¡ios jos teisės realizavimÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teisėjas nėra atsakingas. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog G. M. dėl ligos pati negalėjo pareikÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje. G. M. pripažinta neveiksnia Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7907-129/2010 tik 2010 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem metams po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu G. M. dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių. Baudžiamojo proceso teisės normos nenumato baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo pareigos užtikrinti teisinių paslaugų teikimÄ civiliniam ieÅ¡kovui. G. M. ar B. M. taip pat galėjo kreiptis į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Byloje nėra nurodyta aplinkybių ir pateikta įrodymų, patvirtinančių baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teisėjo veiksmus, kurie bÅ«tų įtakoję ieÅ¡kovo ar G.

M. galimybes į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

8. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas laikė, jog teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra netesėtas, turėjo teisę jį skųsti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei G. M., nei B. M. nebuvo pateikęs praÅ¡ymo dėl nuosprendžio nuoraÅ¡o iÅ¡davimo. Apie nuosprendžio paskelbimo vietÄ bei laikÄ G. M. buvo praneÅ¡tÄ raÅ¡tu, šį praneÅ¡imÄ Ä¯teikiant jos sutuoktiniui B. M. pasiraÅ¡ytinai. Todėl nėra pagrindo teismo veiksmus, neiÅ¡siunčiant nuosprendžio nuoraÅ¡o ieÅ¡kovui ar G. M., pripažinti neteisėtais.

9. IeÅ¡kinyje nurodyti teisėjo V. P. veiksmai, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , yra teisėti. Be to, jie nėra ieÅ¡kinyje nurodytų įvykių, kuriais grindžiama ieÅ¡kovo patirta neturtinė žala (G. M. sužalojimas, mirtis, gydymo iÅ¡laidos, ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai ir pan.), priežastimi. IeÅ¡kovas nepagrindė, kaip teisėjo veiksmai baudžiamojoje byloje galėjo įtakoti G. M. medicininiame mirties liudijime nurodytus mirties priežastį ir ligas. IeÅ¡kovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai 2016 metais; juose nėra duomenų, jog minėti sveikatos sutrikimai galėjo bÅ«ti ar buvo įtakoti teisėjo veiksmais baudžiamojoje byloje, atliktais 2008 metais.

10. Dėl Neįgaliųjų teisių komiteto 2017 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡vados pažymėtina, kad minėtoje iÅ¡vadoje yra konstatuota valstybės atsakomybė dėl Konvencijos 12 straipsnio 3 dalies, 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir valstybė įpareigota atlikti atitinkamus veiksmus, priimant įstatymus, reglamentuojančius teisinės pagalbos teikimÄ neįgaliesiems, tačiau teismo veiksmų neteisėtumas nėra konstatuotas. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 27 d.

įstatymu Nr. XI-854. Baudžiamoji byla Nr. 1-13-536/2008 baigta nagrinėti priimant 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuris nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Kadangi minėta baudžiamoji byla buvo baigta nagrinėti 2008 metais, t. y. iki minėtos konvencijos ratifikavimo, teismas, nagrinėdamas minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturėjo pagrindo taikyti minėtÄ konvencijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė 11. IeÅ¡kovas B. M. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kuris yra privalomas. 11.2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas, jog byloje nėra sunkiÄ G. M. sveikatos bÅ«klę pagrindžiančių įrodymų. Baudžiamojoje byloje buvo Teismo medicinos instituto ekspertizės aktas, kuriame buvo nurodyta, jog G. M. sveikatos bÅ«klė yra sunki, ji praktiÅ¡kai nekalba, neatskiria tam tikrų daiktų.

Gydytoja A. K. 2007-01-16 konstatavo, jog G. M. reikalinga nuolatinė priežiūra. 11.3. Nukentėjusioji G. M. nedalyvavo bylos nagrinėjime, nebuvo apklausta teismo posėdyje, nesusipažino su specialisto išvadomis ir ekspertizės aktu, nebuvo supažindinta su nuosprendžiu. Teismas neužtikrino jos teisių procese. 11.4. Teisėjas V. P., priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, vadovavosi ekspertizės aktu EKG 60/07(01), kuris parengtas skubotai, neapžiūrėjus G. M., ekspertai negalėjo atlikti ekspertizės, nes jie nebuvo davę eksperto priesaikos teisme.

Teismas netinkamai atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis negalėjo vadovautis. 11.5. Priimdamas nuosprendį teisėjas neiÅ¡nagrinėjo visų byloje buvusių įrodymų, prokuroro praÅ¡ymu teisėjas nuosprendyje nepasisakė dėl specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės akto, todėl baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai. 11.6. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendime buvo konstatuotas Lietuvos teismų veiksmų neteisėtumas, nes nesuteikė galimybės ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei pateikti apeliacinį skundÄ .

12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Nagrinėjamoje byloje buvo daromas garso įraÅ¡as, kuris yra laikomas teismo posėdžio protokolu. 12.2. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog baudžiamojoje byloje nebuvo įrodymų apie tokiÄ sunkiÄ G.

M. sveikatos bÅ«klę, dėl kurios ji negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. G. M. pripažinta neveiksnia tik 2010 metais. 12.3. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog teisėjas V. P. pažeidė procesines teises ar falsifikavo priimtÄ nuosprendį. 12.4. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto sprendime nebuvo konstatuota teismo procesinių ar materialinių teisių pažeidimų. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 15. Spręsdamas šį praÅ¡ymÄ , teismas, visų pirma, pažymi, kad Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje praÅ¡yme dėl apeliacinio skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliÅ«tys, trukdysiančios visapusiÅ¡kai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ nagrinėjant skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tent žodinio nagrinėjimo bÅ«du, apsiribodamas tik praÅ¡ymu nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikÅ¡mingomis iÅ¡aiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu, yra jų iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir gali bÅ«ti patikrintos, iÅ¡tirtos bei įvertintos raÅ¡ytinio proceso bÅ«du. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiÅ¡kesnį ir operatyvesnį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi bÅ«tinumo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pateiktÄ praÅ¡ymÄ atmeta. Dėl teismo sprendimo teisėtumo 16. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

CPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Nagrinėjamoje byloje 2018-12-18 vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir 2019-01-24 teismo posėdis, kurio metu byla išnagrinėta iš esmės, atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir apskelbimas.

Prie kiekvieno įvykusio teismo posėdžio (parengiamojo ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės) byloje yra pateikti protokolai (garso įraÅ¡ai). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, jog apelianto argumentai dėl teismo posėdžio protokolų byloje nebuvimo, yra nepagrįsti. Dėl ginčo esmės 17. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008, nusprendė V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trisdeÅ¡imties minimalių gyvenimo lygių, t. y. trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų, dydžio baudÄ ; pripažinti B.

M. teisę į jo V. M. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o Å¡io ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas B. M. reikalauja neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjo veiksmais minėtoje baudžiamojoje byloje, atlyginimo.

18. Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugÄ nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ir pareigÅ«nai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikÅ¡mė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iÅ¡ Å¡iame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.

19. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas baigtinis sÄ raÅ¡as ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, bÅ«tent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimas.

20. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

21. Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010;2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

22. Spręsdami tokio pobūdžio ieškinius teismai, vadovaudamiesi CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, t. y. atsižvelgdami į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

23. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apelianto sutuoktinė G. M. turėjo galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-13-536/2008, tačiau apelianto teigimu, tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neteisingos. IÅ¡ nurodytos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apelianto sutuoktinės G. M. sveikatos bÅ«klė buvo sunki, pats apeliantas nurodo, jog tuo metu ji buvo paralyžiuota, sunkiai kalbėjo neatpažindavo tam tikrų daiktų, jai buvo nustatyti specialÅ«s pagalbos poreikiai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog G. M. 2010 m. birželio 18 d. pripažinta neveiksnia. Teisėjas V. P. nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo nutaręs neapklausti G. M. teismo posėdyje dėl jos sunkios sveikatos bÅ«klės. Apelianto vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jo sutuoktinės G. M. sveikatos bÅ«klė buvo labai sunki, todėl ji negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, o teisėjas V. P. jos procesinių teisių, susijusių su civilinio ieÅ¡kinio rengimu, dėl žalos atlyginimo, nagrinėtoje baudžiamojoje byloje neužtikrino.

24. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kiamas pagal civilinio proceso teisės normomis reglamentuotÄ tvarkÄ . Todėl nagrinėjant baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teisėjo neteisėtais veiksmais padaryta žala atlygintina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 2 d., t. y. tik tokiais atvejais, kai žala atsirado dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, esant teisėjo kaltei.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal nurodytÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog teisėjas ar kitas teismo pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, jog teisė baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį priklauso asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų, civilinį ieÅ¡kinį privalo pareikÅ¡ti kaltinimÄ palaikantis prokuroras.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog esant tokioms įstatymo normoms, jokių teisėjo V. P. neteisėtų veiksmų byloje nebuvo padaryta. Teisėjas neturėjo teisės nukentėjusios vardu reikšti reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teisėjas V. P., spręsdamas su civilinio ieškiniu susijusius klausimus, neteisėtų veiksmų nepadarė.

27. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagÄ nustatydamas, jog baudžiamojoje byloje nebuvo pakankamai duomenų apie sunkiÄ jo sutuoktinės sveikatos bÅ«klę. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas baudžiamosios bylos medžiagÄ , sutinka su apelianto teiginiais, jog jo sutuoktinės sveikatos bÅ«klė buvo sunki, ji pati savo teisių procese nebÅ«tų galėjusi įgyvendinti, tačiau CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus.

Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisės turėti byloje atstovÄ . Vertinant tokiÄ Ä¯statymo nuostatÄ , spręstina, jog net jei G. M. negalėjo savo procesinių teisių įgyvendinti nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamajame procese, tačiau tokias jos teises galėjo įgyvendinti atstovas. Jokių duomenų, jog apeliantas ar jo sutuoktinė bandė kreiptis teisinės pagalbos, teismui nepateikta. Apeliantas nurodo, kad dėl finansinių sunkumų nebuvo galimybės samdyti advokatÄ byloje, tačiau apeliantas nepateikė duomenų, jog buvo bandyta kreiptis dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos.

28. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-13-536/2008 medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė B. M., kuriuo reikalavo priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vibarta“ solidariai 129909,00 Lt turtinei žalai ir 200000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-536/2008 konstatuota, kad nukentėjusysis teismo įpareigotas pateikti visus ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ patvirtinančius įrodymus, tačiau teismo įpareigojimo neįvykdė. Jokių aplinkybių, kodėl apeliantas negalėjo įvykdyti teismo nustatyto įpareigojimo, apeliantas nenurodė. Tokie teismui pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nebuvo iÅ¡nagrinėtas ne dėl teisėjo neteisėtų veiksmų, o dėl paties apelianto neveikimo.

29. Apeliacinius skundu apeliantas nurodo, jog teisėjas V. P. 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendyje nevertino įrodymų: specialisto iÅ¡vados Nr. G3475/05(01) ir ekspertizės akto Nr. EKG 60/07(01), o taip pat, kad teisėjas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnį. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias apelianto dėstomas aplinkybes, į bylÄ nėra pateikta. CPK 178 straipsnyje numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Apeliantas, teikdamas ieÅ¡kinį dėl teisėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, privalo įrodyti teisėjo padarytus neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis vien apelianto teiginiais. Nepateikdamas jokių įrodymų, jog teisėjas V. P., nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , veikė neteisėtai, apeliantas laikomas neįrodžiusiu teismui pareikÅ¡tų reikalavimų.

30. Apelianto teigimu, Neįgaliųjų teisių komiteto 2017 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡vadoje konstatuoti teismo neteisėti veiksmai. Tačiau iÅ¡ byloje pateiktos iÅ¡vados turinio matyti, jog iÅ¡vadoje yra nurodyta valstybės atsakomybė dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir valstybė įpareigota atlikti atitinkamus veiksmus, priimant įstatymus, reglamentuojančius teisinės pagalbos teikimÄ neįgaliesiems, tačiau teismo veiksmų neteisėtumas nėra konstatuotas.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854. Baudžiamoji byla Nr. 1-13-536/2008 baigta nagrinėti priimant 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuris nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Kadangi minėta baudžiamoji byla baigta nagrinėti 2008 metais, t. y. iki minėtos konvencijos ratifikavimo, teismas, nagrinėdamas minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturėjo pagrindo taikyti minėtÄ konvencijÄ .

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Bujokaitė Visvaldas KazakiÅ«nas Žilvinas Terebeiza