57204334-e0d3-4ec1-9cd3-1e70fddd02ba · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-944-853/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00186-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.1.6.3; 2.6.3; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1(S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 31 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Budinks“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui ŽiÅ«kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Budinks“ dėl 2019 m. balandžio 10 d. pasiraÅ¡ytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 9248,03 Eur nuostolių atlyginimo, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei atsakovės UAB „Budinks“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Teisės ir kreditų valdymo departamentui, UAB dėl 5353,98 Eur nuostolių, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė, pirma, pripažinti negaliojančia 2019 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovės Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB ir UAB „Budinks“ pasiraÅ¡ytÄ reikalavimo perleidimo sutartį. Antra, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Budinks“ 9248,03 Eur nuostolių atlyginimÄ ieÅ¡kovei. Trečia, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisti 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Å ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovei atiteko reikalavimo teisė į 39358,69 Eur skolÄ kartu su delspinigiais, palÅ«kanomis, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidomis iÅ¡ UAB „Arimetras“. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ UAB „Arimetras“ priteisimo, remiantis pasiraÅ¡yta reikalavimo perleidimo sutartimi ir jai perduotomis sÄ skaitomis – faktÅ«romis. UAB „Arimetras“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti skola, nes ji nieko atsakovei nėra skolinga, taip pat nurodė, kad skola nėra teisminga Lietuvos teismams, nes UAB „Arimetras“ ir atsakovė sutartyje, kurios pagrindu atsirado skola, susitarė, kad visi ginčai bus sprendžiami arbitraže. UAB „Arimetras“ nurodė, kad ji yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su atsakove pagal jos pateiktas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras.

UAB „Arimetras“ nurodė, kad atsakovė vėlavo užbaigti ir perduoti UAB „Arimetras“ darbus pagal Sutartį per 133 kalendorines dienas, todėl UAB „Arimetras“ patyrė nuostolius. Atsakovė neatlygino UAB „Arimetras“ dėl padaryto Å¡iurkÅ¡taus Sutarties pažeidimo (vėlavimo) patirtų nuostolių, todėl UAB „Arimetras“, vadovaudamasi Sutarties 40.9. punktu, atliko įskaitymÄ â€“ įskaitė patirtų nuostolių dėl vėlavimo sumÄ (45188,08 Eur) į atsakovės pagal Sutartį mokėtinos sumos likutį (34980,97 Eur) ir apie tai pranešė atsakovei.

Atsakovė UAB „Budinks“ UAB „Arimetras“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ pripažino jo pagrįstumo neginčydama teisme ir / ar nesiimdama kitų teisių gynimo priemonių. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovei perduota skola buvo įskaityta pagal Sutartį į UAB „Arimetras“ patirtus nuostolius ieÅ¡kovei nebuvo žinoma. Atsakovė apie tai ieÅ¡kovės neinformavo, o prieÅ¡ingai perdavė ieÅ¡kovei teisę į negaliojančiÄ skolÄ . IeÅ¡kovė remiantis Sutartimi kreipėsi į teismus dėl skolos iÅ¡ UAB „Arimetras“ priteisimo, tačiau iÅ¡aiÅ¡kėjus aplinkybėms, kad atsakovės ieÅ¡kovei perduotas reikalavimas – negaliojantis, ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuri yra teismo nutartimis priteistos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos ir baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, reiÅ¡kiant nepagrįstus procesinius dokumentus.

IeÅ¡kovė siekdama atgauti skolÄ pagal Sutartį kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Arimetras“, bankroto byla nebuvo iÅ¡kelta, tačiau ieÅ¡kovei skirta bauda 1000,00 Eur. TelÅ¡ių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4465-832/2019 priėmė nutartį. Nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu vadovaujantis tuo, kad skola yra neegzistuojanti ir neteisminga Lietuvos teismams. Teismas nutartimi priteisė ieÅ¡kovei sumokėti 2000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis dėl kreipimosi į Lietuvos teismus su negaliojančiu reikalavimu, 50 (penkiasdeÅ¡imt) procentų baudos, t. y. 1000 Eur, priteisiant UAB „Arimetras“.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Arimetras“ naudai 3661,83 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Å iaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-686-368/2019 paliko pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistÄ ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Arimetras“ naudai 2122,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė, siekdama atgauti skolÄ iÅ¡ UAB „Arimetras“, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Å iaulių apygardos teismas pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimÄ , laikinÄ sias apsaugos priemones panaikino ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Arimetras“ naudai 361,68 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Antstoliai pagal vykdomÄ sias bylas iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iuo metu jau yra iÅ¡ieÅ¡koję 8539,99 Eur. Pasak ieÅ¡kovės, jeigu atsakovė nebÅ«tų perdavusi negaliojančiÄ reikalavimo teisę į UAB „Arimetras“ skolÄ , ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos, kuri susidarė dėl kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡ tiesų neegzistuojančios skolos priteisimo iÅ¡ UAB „Arimetras“. Atsakovė pateikė kartu atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais ir prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5353,98 Eur dydžio nuotolius, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovės praÅ¡oma priteisti 5353,98 Eur suma kildinama iÅ¡ tų pačių ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių ieÅ¡kovei inicijuojant teisminius ginčus prieÅ¡ skolininkÄ UAB „Arimetras“, kurių dalį atsakovė padengė pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, nors to, pasak atsakovės, daryti neprivalėjo, ir ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du nepagrįstai praturtėjo / sutaupė ieÅ¡kovės sÄ skaita. Atsakovė nesutikdama su ieÅ¡kovės reikalavimais nurodė, kad į atsakovės direktorių ieÅ¡kovės atstovas I.

R. pirmÄ kartÄ kreipėsi telefonu. Telefoninio pokalbio metu, ieÅ¡kovės atstovui pasiteiravus apie atsakovės turimus debitorius ir neiÅ¡ieÅ¡kotas skolas, atsakovė užsiminė apie UAB „Arimetras“ 34980,97 Eur skolÄ atsakovei, be kita ko, pažymėdamas, jog skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Å¡io skolininko apsunkina arbitražinė sÄ lyga dėl privalomo ginčų tarp atsakovės ir skolininkės UAB „Arimetras“ sprendimo Stokholmo arbitraže, Å vedijoje. Arbitražinę sÄ lygÄ atsakovė ir UAB „Arimetras“ buvo numatę 2016 m. birželio 1 d.

Å¡viesiųjų naftos produktų parko plėtros statybos darbų sutartyje, iÅ¡ kurios ir kilo aptariama skola. To paties telefoninio pokalbio metu ieÅ¡kovės atstovas patikino atsakovės direktorių, kad atsakovės su UAB „Arimetras“ sudaryta arbitražinė sÄ lyga neturėtų sudaryti kliūčių ieÅ¡kovei iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininkės UAB „Arimetras“, jei atsakovė perleistų reikalavimÄ Ä¯ skolÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės atstovas taip pat pažymėjo, kad tokiÄ arbitražinę sÄ lygÄ nėra sudėtinga nuginčyti Lietuvos Respublikos teismuose.

IeÅ¡kovės atstovas 2019 m. balandžio 4 d. el. paÅ¡tu pateikė ieÅ¡kovei komercinį pasiÅ«lymÄ ir nurodė atsiųsti Å¡iÄ su skolininke susijusiÄ informacijÄ : skolininko pavadinimÄ , įmonės kodÄ , uždelsto mokėjimo sumÄ ir terminÄ , skolÄ Ä¯rodančius dokumentus. Atitinkamai atsakovės direktorius 2019 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovės atstovui el. paÅ¡tu archyviniame faile pateikė visus skolininkės UAB „Arimetras“ skolos perleidimui reikÅ¡mingus dokumentus, įskaitant ir atsakovės bei UAB „Arimetras“ sudarytÄ sutartį, iÅ¡ kurios kilo perleidžiama skola bei kurioje buvo numatyta privaloma arbitražinė sÄ lyga.

Atsakovė nurodo, kad ieškovės inicijuotų teisminių procesų metu atsakovė apmokėjo dalį ieškovės patirtų proceso išlaidų (žyminių mokesčių, suteiktų teisinių paslaugų, priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir kt.). Atsakovė sumokėjo ieškovei šias sumas: 2019 m. balandžio 26 d. – 204 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 171 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 853 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 70 Eur, 2019 m. rugpjūčio 6 d. – 120 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d.

– 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 26 d. – 3635,98 Eur, iÅ¡ viso 5353,98 Eur sumÄ . Atsakovė paneigdama ieÅ¡kovės reikalavimus nurodė, kad atsakovė nėra pripažinusi fakto, kad UAB „Arimetras“ pagal jos ir atsakovės sudarytÄ sutartį patyrė 45188,08 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovės laiku neatliktų ir neperduotų darbų. Taip pat atsakovė nelaiko teisėtu UAB „Arimetras“ neva patirtų nuostolių įskaitymo į atsakovei nesumokėtÄ 34980,97 Eur dydžio skolÄ .

Ginčas tarp UAB „Arimetras“ ir atsakovės dėl UAB „Arimetras“ tariamai patirtų nuostolių ir atsakovei nesumokėtos skolos pagal jų sudarytÄ sutartį buvo sprendžiamas ne teisminiu keliu, tačiau ginčo taikiai iÅ¡spręsti nepavyko. Tolesniam ginčo sprendimui teisme keliÄ užkirto atsakovės ir UAB „Arimetras“ Sutartyje numatyta arbitražinė sÄ lyga. IeÅ¡kovei pateikė visus reikalingus dokumentus, įskaitant ir atsakovės ir UAB „Arimetras“ sudarytÄ sutartį.

IeÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė neleistinumo piktnaudžiauti teise principÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 1.2. straipsnio 1 dalyje. IeÅ¡kovė pateiktu atsiliepimu į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai. Pastebi, kad atsakovė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į skolÄ , kuri faktiÅ¡kai neegzistavo. Atsakovė neiÅ¡sprendusi ginčo dėl skolos įskaitymo į nuostolius negalėjo perleisti reikalavimo teisės į skolÄ , kadangi žinojo, kad nenuginčijus skolos įskaitymo į nuostolius negalima bus iÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ UAB „Arimetras“.

Skolininkė UAB „Arimetras“ pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo ginčijo patį skolos faktÄ , pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kurie įrodo, kad atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Arimetras“ skolÄ . IeÅ¡kovė, remdamasi reikalavimo perleidimo sutartimi, negali kreiptis į arbitražo teismÄ dėl skolos iÅ¡ UAB „Arimetras“ priteisimo, nes UAB „Arimetras“ Å¡iuo metu nieko neskolinga ieÅ¡kovei ir reikalavimo perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu nebuvo skolinga atsakovei.

Be to, atsakovė savo valia, sÄ moningai, niekieno neverčiama sumokėjo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos siekiant iÅ¡ieÅ¡koti, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo neegzistuojančiÄ skolÄ iÅ¡ UAB „Arimetras“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė savo noru mokėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors ir žinojo, kad tokios pareigos neturi pagal tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ reikalavimo perleidimo sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtinta, kad negalima iÅ¡reikalauti atgal turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.

Tai yra atsakovei buvo žinoma už kÄ ji moka ir kokia suma kokiems mokėjimams padengti buvo skiriama. IeÅ¡kovė tiesiogiai iÅ¡ atsakovės negavo visų atsakovės nurodomų mokėjimų, dauguma mokėjimų buvo atlikti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sÄ skaitÄ . Mokėjimai, kuriuos iÅ¡ atsakovės gavo ieÅ¡kovė yra 70,00 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ bei už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ 120,00 Eur, už atstovavimÄ teismo posėdyje 300,00 Eur, 3635,98 Eur už nuostolių atlyginimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0240/19/01614.

Taip pat atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pridėjo D. B. 120,00 Eur padarytÄ mokėjimÄ VMI, t. y. nėra aiÅ¡ku, kodėl praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės už mokėjimÄ , kuris buvo atliktas VMI, taip pat už tam tikrus mokėjimus, kurie buvo padaryti ne atsakovės vardu. IeÅ¡kovės Teisės ir kreditų valdymo departamento, UAB atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovės atstovui nedalyvaujant, ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovės UAB „Budinks“ atstovas advokato padėjėjas Paulius ŽiÅ«kas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad skola nėra galiojanti. Nutartyse yra raÅ¡oma apie bylos teismingumÄ . Galutinė ieÅ¡kinio suma yra mažesnė. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti nuostolius dėl sudarytos sutarties, kurie susidarė iÅ¡ proceso metu paskirtų baudų, tai yra kaip ji realizavo teises proceso metu. Atsakovė negali prisiimti ieÅ¡kovės rizikos dėl ieÅ¡kovės procesinio elgesio. Po reikalavimo perleidimo, teismas iÅ¡davė teismo įsakymÄ , į kurį UAB „Arimetras“ pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė, kad yra arbitražinė iÅ¡lyga.

Panaikinus teismo įsakymÄ , ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį. Atsakovė visus dokumentus pateikė ieÅ¡kovei, kad įvertintų pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė suklaidino atsakovę dėl sÄ skaitų apmokėjimo. Atsakovė nedalyvavo procesuose, todėl neturėjo mokėti. Atsakovei nebuvo suteiktos paslaugos, kurias atsakovė apmokėjo. Nėra raÅ¡ytinio susitarimo apmokėti Å¡ias sumas. IeÅ¡kovė arba be teisinio pagrindo gavo lėšas, arba nepagrįstai praturtėjo atsakovės sÄ skaita. IeÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais CPK 185 straipsnio 1 dalis.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia Remiantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kuriÄ pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja bÅ«ti prievolės Å¡alimi.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ , reikia įvertinti:

1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;

2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );

3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavimo pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia negrindė bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78–1.94 straipsniai). IeÅ¡kovė teigė, kad sutartimi atsakovė perleido neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę.

Vertinant, ar pradinio kreditoriaus teisė perleisti reikalavimÄ nebuvo apribota, t. y. ar reikalavimo teisės perleidimas atliktas nepažeidžiant pirmiau nurodytų CK 6.101 straipsnyje iÅ¡vardytų perleidimo ribojimo sÄ lygų, reikÅ¡minga nustatyti ir įvertinti, be kita ko, faktines aplinkybes dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo, kadangi vienas iÅ¡ esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas jÄ Ä¯vykdyti. Ä®statymas nustato, kad negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau perleista.

Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimÄ , dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, be kita ko, reiÅ¡kia ir draudimÄ perleisti reikalavimÄ , kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimÄ , nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiÅ¡kia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. balandžio 10 d. iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovei dokumentus apie UAB „Arimetras“ skolÄ , įskaitant ir sutartį. Atsakovė UAB „Budinks“ 2019 m. balandžio 10 d. pasirašė ginčijamÄ sutartį, kuria perleido ieÅ¡kovei Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB reikalavimo teisę į UAB „Arimetras“ skolÄ . 2019 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovė su atsakove pasirašė dokumentų priėmimo perdavimo aktÄ Nr. 1 A prie 2019/04/10 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/10, kuriame ieÅ¡kovei buvo perduotos sÄ skaitos – faktÅ«ros.

IeÅ¡kovė 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. 2019 m. balandžio 30 d. teismas priėmė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-2937-715/2019 pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ . 2019 m. gegužės 16 d. UAB „Arimetras“ pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė, kad nesilaikoma atsakovės ir UAB „Arimetras“ pagrindinėje sutartyje numatytos arbitražinės sÄ lygos dėl ginčų sprendimo Stokholmo arbitraže, Å vedijoje.

Po UAB „Arimetras“ prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, todėl 2019 m. birželio 26 d. nutartimi TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ panaikino, o ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , tačiau TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4465-832/2019, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį UAB „Arimetras“ paliko nenagrinėtÄ (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu) ir nurodė, kad ieÅ¡kovė pakartotinai reikÅ¡dama reikalavimus atsakovei neįsitikinusi skolos egzistavimu, ignoravo arbitražinį susitarimÄ , piktnaudžiavo teise.

Byloje nėra duomenų, kad ginčas dėl reikalaujamos sumos iÅ¡ UAB „Arimetras“ yra iÅ¡spręstas, nes toks ginčas yra spręstinas arbitraže, o Å¡alys nėra perdavusios ginčo spręsti į arbitraÅ¾Ä . Konstatuotina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti nuostoliai yra susiję tik su pačiu ieÅ¡kovės elgesiu, nes baudos paskirtos, ieÅ¡kovei piktnaudžiaujant teise, taip pat nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar, kad jos negalima įgyvendinti. Dėl 5353,98 Eur sumos įgytos be teisinio pagrindo Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5353,98 Eur sumÄ kaip įgytÄ be teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, jog atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. pervedė 204 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 171 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 853 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ . Pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras 2019 m. liepos 16 d. pervedė 70 Eur, 2019 m. rugpjūčio 6 d. – 120 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieÅ¡kovei pervedė 3635,98 Eur, iÅ¡ viso 5353,98 Eur.

Ginčas byloje kilo dėl nurodytų pinigų sumų, pervestų iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos į ieÅ¡kovės ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitas. Atsakovės teigimu, kad ieÅ¡kovės inicijuotų teisminių procesų metu atsakovė apmokėjo dalį ieÅ¡kovės patirtų proceso iÅ¡laidų (žyminių mokesčių, teisinių paslaugų apmokėjimai ir kt.). IeÅ¡kovė be jokio teisinio pagrindo gavo turtinės naudos atsakovės sÄ skaita.

Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė savo noru mokėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nors ir žinojo, kad tokios pareigos neturi pagal tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ reikalavimo perleidimo sutartį. CPK įtvirtinta, kad negalima iÅ¡reikalauti atgal turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Atsakovei buvo žinoma už kÄ ji moka ir kokia suma kokiems mokėjimams padengti buvo skiriama.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens, tai kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sÄ skaita gavo kitokios naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 21 punktas ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto iÅ¡reikalauti negalima.

Pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ neeliminuoja nei turtÄ Ä¯gijusio asmens sÄ Å¾iningumas, nei atliktų veiksmų pobÅ«dis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ institutas yra bendrojo teisės principo „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) iÅ¡raiÅ¡ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Å ios kategorijos bylose turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, reglamentuota CPK 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kad neigia, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, o pareiga įrodyti, kad turtas įgytas esant teisiniam pagrindui tenka atsakovei.

Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovė gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovei paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovės turto gavimo pagrindÄ , t. y.

įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). PrieÅ¡ingai, jei atsakovė mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktÄ ). IÅ¡ 2019 m. balandžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/10, Priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 A prie 2019/04/10 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/10 ir Priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 B prie 2019/04/10 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/10, nustatyta, kad Å¡alys sulygo, jog pradinis kreditorius (atsakovė) atlygintinai perleidžia naujajam kreditoriui (ieÅ¡kovei), o naujasis kreditorius perima iÅ¡ pradinio kreditoriaus visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.), kylančias iÅ¡ skolininko (UAB „Arimetras“) įsipareigojimų pagal pradinio kreditoriaus Aktu perduotus dokumentus (Sutarties 2.1. punktas).

Taip pat Å¡alys Sutartyje numatė, jog už perleidžiamÄ reikalavimÄ naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti Akte nustatyta tvarka (Sutarties 2.3. p). Å alių pasiraÅ¡ytu Aktu Nr. 1 A atsakovė ieÅ¡kovei perdavė PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras, patvirtinančias UAB „Arimetras“ skolÄ atsakovei. Akte Nr. 1 B ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė dėl atsiskaitymo už perleidžiamÄ skolÄ tvarkos. Aktu Nr. 1 B naujasis kreditorius (ieÅ¡kovė) įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui (atsakovei) 90 proc. nuo visos iÅ¡ieÅ¡kotos perleidžiamo reikalavimo sumos (Akto Nr. 1 B 1. punktas).

Be kita ko, Å¡alys Akte Nr. 1 B numatė, jog jokie papildomi mokėjimai naujajam kreditoriui nepriklauso ir pradinis kreditorius neturi pareigos jų mokėti. Naujojo kreditoriaus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas dengia skolininkas ir gaunama kaina už iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atitinka pradinio kreditoriaus valiÄ , Å¡alių susitarimÄ ir interesus (Akto Nr. 1 B 2. punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar kad asmuo yra praturtėjęs dėl kito asmens veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovės praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovės turto sumažėjimas (atsakovė turi bÅ«ti praturtėjusi ieÅ¡kovės sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Ketvirta, atsakovės praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).

Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovė turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v.

AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad yra nustatytos visos sÄ lygos, tai yra atsakovė ieÅ¡kovės naudai sumokėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, apmokėjo ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas – faktÅ«ras, nesat tam teisinio pagrindo, tuo ieÅ¡kovė praturtėjo atsakovės sÄ skaita. Atsakovė nėra prisiėmusi ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimo rizikos. Pareiga įrodyti turto gavimo egzistavimo pagrindÄ nagrinėjamos bylos kontekste tenka ieÅ¡kovei.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos piniginių lėšų gavimo aplinkybės, nepagrindžia Å¡ių lėšų gavimo teisinio pagrindo. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovė savo valia, sÄ moningai, niekieno neverčiama sumokėjo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos siekiant iÅ¡ieÅ¡koti, kaip skolÄ iÅ¡ UAB „Arimetras“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau tokie mokėjimai minėtoje sutartyje nebuvo numatyti. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl iÅ¡ atsakovės pervestų sumų nėra pagrįstos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl vertintinos kritiÅ¡kai, t. y. nesudarančios pagrindo pripažinti tarp Å¡alių egzistavus tam tikrus teisinius santykius, kurių pagrindu atsakovei bÅ«tų galėjusi kilti pareiga pervesti ieÅ¡kovei pinigines lėšas.

Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė neturėjo mokėti ir buvo suklaidinta ieškovės. Taigi, bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad šalys sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, bet ne atstovavimo sutartį. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog tarp šalių ginčo laikotarpiu nebuvo susiklostę teisiniai santykiai, kurie įpareigotų atsakovę apmokėti ieškovės mokėtinas sumas, todėl atsakovė neturėjo pareigos už jas ir sumokėti.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog lėšos iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos jai buvo pervestos esant teisiniam pagrindui bei ieÅ¡kovei žinant. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5353,98 Eur suma. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikslino ir prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės procesines palÅ«kanas atsakovės naudai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atmetus ieÅ¡kinį bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos, o tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tai yra 1754,50 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 120,00 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 1874,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia: ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. IÅ¡ ieÅ¡kovės Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB, j. a. k. 304861942, priteisti atsakovės UAB „Budinks“, j. a. k. 300654259, naudai: – 5353,98 Eur (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 98 ct) nuostolių; – 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , tai yra 5353,98 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; – 1874,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja Andželika Butkuvienė