Legislator Case Law & Legislation
571ed4e5-ecbf-4e5f-aa93-995ded9ab3ab AI generated

571ed4e5-ecbf-4e5f-aa93-995ded9ab3ab · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 571ed4e5-ecbf-4e5f-aa93-995ded9ab3ab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:          I.GINČO ESMĖ.         IeÅ¡kovas UAB „Gelika“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iš atsakovo ieÅ¡kovo naudai 71 597,63 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 2 863,91 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Nurodė, kad 2011-11-16 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis dėl krovininio automobilio VOLVO FH draudimo avarijos, stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, vagystės atvejais. 2012-05-12 apie 3 val. 20 min.

Legislator headnote

AI generated

571ed4e5-ecbf-4e5f-aa93-995ded9ab3ab · Vilniaus apygardos teismas: Teismo iÅ¡vados, jog B. Č. keitė parodymus ieÅ¡kovo naudai yra nepagrįstos. B. Č. ribotai supranta lietuvių kalbÄ . Jo gimtoji kalba yra rusų kalba. B. Č. duodamas parodymus teisme nesuprato jam duoto klausimo, todėl tiksliai į jį neatsakė. Jis suklydo tik duodamas parodymus dalyje, dėl automobilio transportavimo į servizÄ bei iÅ¡ eismo įvykio vietos. Kitose dalyse B. Č. parodymai sutapo su V. I. bei su A. K. parodymais, tuo pačiu ir su ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1487-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07476-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5; 121 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Gelika“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelika“ ieÅ¡kinį atsakovui BTA Insurance Company dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Pahjola Finance.

   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:          I.GINČO ESMĖ.         IeÅ¡kovas UAB „Gelika“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iš atsakovo ieÅ¡kovo naudai 71 597,63 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 2 863,91 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Nurodė, kad 2011-11-16 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis dėl krovininio automobilio VOLVO FH draudimo avarijos, stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, vagystės atvejais. 2012-05-12 apie 3 val. 20 min.

Lenkijoje įvyko draudiminis eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas UAB „Pohjola Finance priklausanti, tačiau UAB „Gelika“ pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį naudojama transporto priemonė VOLVO FH 42T, v.n. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovui padaryta žala už 71 597,63 Lt. Atsakovas atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydamas, kad pagal Draudimo taisyklių 5.1.6 punktÄ , Å¡is įvykis nepripažintinas draudiminiu, nes vairuotojas, vairuodamas automobilį, užmigo, dėl ko kilo eismo įvykis.

IeÅ¡kovas, remdamasis savo darbuotojo, vairavusio eismo įvykio metu automobilį, paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl staigų manevrÄ atlikusios priekyje važiavusios transporto priemonės, ko pasekmėje vairuotojas B. Č. trumpam prarado vairuojamo automobilio kontrolę ir transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Atsakovas BTA Insurance Company su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrindė jo nurodytų argumentų, kad eismo įvykis įvyko dėl kitos eismo transporto priemonės kaltės, Lenkijos policijos pareigÅ«nai nurodė konkrečiÄ eismo įvykio priežastį, vairuotojas užmigo vairuodamas automobilį.

Todėl pagal Draudimo taisyklių 5.1.6 punktÄ , Å¡is įvykis pripažintinas nedraudiminiu. Prašė ieÅ¡kinį atmesti.   II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Gelika“ atsakovo BTA Insurance Company SE naudai 1 210 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Gelika“ 19,40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, 102,52 Lt iÅ¡laidų už vertimo paslaugas valstybės naudai.

          Teismas iÅ¡ Lenkijos Lodzės autostradų komisariato bylos medžiagos nustatė, kad 2012-05-12 apie 02 val., autostrados A2 308,8 kilometre, Poznanės kryptimi, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl to, kad vairuotojas B. Č., vairuodamas transporto priemonių grupę, kuriÄ sudarė Volvo markės vilkikas ir priekaba „Schmitz“, užmigo prie vairo, nuvažiavo į deÅ¡iniÄ jÄ avarinio sustojimo juostÄ , o tuomet nuvažiavo į griovį, kur transporto priemonių grupė apvirto į deÅ¡inę pusę, vairuotojui iÅ¡duotas baudos kvitas 250 zlotų.

Vairuotojas B. Č. nurodė, kad autostrados 308 kilometre trumpam prarado maÅ¡inos kontrolę, maÅ¡ina nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant Å¡ono, paaiÅ¡kinime nenurodyta, kad eismo įvykį sukėlė kita transporto priemonė. Vairuotojas B. Č. sumokėjo baudÄ , todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis pripažino savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Autostrados komisariato Lodzėje policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad vairuotojas B. Č. policijos pareigÅ«nui pareiÅ¡kė, kad vairuodamas transporto priemonę užmigo prie vairo, ir dėl to kilo eismo įvykis.

Teismas vadovavosi pirminiais, raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡ kurių nustatė eismo įvykio kilimo priežastį - vairuotojas užmigo prie vairo, dėl ko kilo eismo įvykis ir atsirado ieÅ¡kovui žala dėl apgadintos transporto priemonės, todėl atmetė teismo posėdyje liudytojų B. Č. ir V. I. parodymus, nes parodymai nesutapo su raÅ¡ytiniais į bylÄ pateiktais įrodymais, be to B. Č. keitė parodymus ieÅ¡kovo naudai, abu liudytojai yra ieÅ¡kovo darbuotojai, todėl įvertinęs Å¡ias aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad liudytojų parodymai yra nepatikimi ir teismas negali jais vadovautis.

Teismas sprendė, jog nustatyta aplinkybė, kad vairuotojas užmigo, vairuodamas transporto priemonę, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kvalifikuotina kaip didelis vairuotojo neatsargumas, sukėlęs tiesioginę priežastį žalai atsirasti. Pagal draudimo taisyklių 5.1.6 punktÄ , Å¡is eismo įvykis nepripažintinas draudiminiu įvykiu, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti draudimo iÅ¡mokÄ už padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonei eismo įvykio metu, teismas atmetė, kaip neįrodytÄ .  III.

APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI. Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Gelika“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo UAB „Gelika“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas bei visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas. Pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko dėl staigų manevrÄ atlikusios priekyje važiavusios transporto priemonės, ko pasėkoje vairuotojas B.

Č. trumpam prarado vairuojamo automobilio kontrolę ir transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio bei apsivertė. Vairuotojas negalėjo užmigti prie vairo, kaip teigiama atsakovo pateiktame Lenkijos policijos praneÅ¡ime, kadangi per 12 val. iki autoįvykio vairuotojas ilsėjosi apie 7-8 val. ReisÄ vykdė du vairuotojai (B. Č. ir V. I.), nepažeisdami įstatymu nustatyto darbo laiko, pasikeitė 00.15 val. 2013-08-21 teismo posėdžio metu vairuotojas B. Č. paaiÅ¡kino, jog maždaug po valandos nuo pasikeitimo su kitu vairuotoju, kitas automobilis jį prispaudė prie kelkraščio ir jam nepavyko iÅ¡lyginti automobilio, todėl užvažiavęs ant kelkraščio jo vairuojamas automobilis apvirto.

Atvažiavę policininkai liepė jam susimokėti baudÄ . Apie jokį užmigimÄ prie vairo su policininkais nekalbėjo. Jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai, kad jis užmigo prie vairo. Ä®vykio metu vertėjo nebuvo, o Lenkijos policininkai kalbėjo su vairuotojais tik Lenkų kalba, kurios jie nesupranta. Liudytojai betarpiÅ¡kai dalyvavo eismo įvykyje ir matė visas aplinkybes. Liudytojų parodymai sutampa su jų duotais įmonės vadovui paaiÅ¡kinimais, kuriuos jie surašė iÅ¡ karto po eismo įvykio.

Teismo iÅ¡vados, jog B. Č. keitė parodymus ieÅ¡kovo naudai yra nepagrįstos. B. Č. ribotai supranta lietuvių kalbÄ . Jo gimtoji kalba yra rusų kalba. B. Č. duodamas parodymus teisme nesuprato jam duoto klausimo, todėl tiksliai į jį neatsakė. Jis suklydo tik duodamas parodymus dalyje, dėl automobilio transportavimo į servizÄ bei iÅ¡ eismo įvykio vietos. Kitose dalyse B. Č. parodymai sutapo su V. I. bei su A. K. parodymais, tuo pačiu ir su ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ Ä¯rodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, nebuvo nuosekliai įvertinti dauguma byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų bei nustatytos faktinės aplinkybės. Teismas sprendime nevertino iÅ¡samiai jokių raÅ¡ytinių įrodymų. Apie raÅ¡ytinių įrodymų esmę, turinį bei įrodomÄ jÄ galiÄ sprendime yra visiÅ¡kai nepasisakyta. Teisėja trumpai surašė savo iÅ¡vadas, tačiau kuo jos paremtos, iÅ¡ esmės nepasisakė.

Teismo liko visiÅ¡kai nevertintas į bylÄ pateiktas baudos kvitas, kuriame visiÅ¡kai nenurodyta, jog bauda yra skirta vairuotojui dėl to, kad jis užmigo prie vairo. Pateiktame kvite nurodyta, jog bauda skiriama už eismo įvykį. Sprendime taip pat visiÅ¡kai neužsimenama apie Lenkijos komisariato atsakymÄ , kuo vadovaujantis jie padarė iÅ¡vadÄ , jog vairuotojas užmigo. BÅ«tent Lenkijos komisariato pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra nepatikimi, suraÅ¡yti su klaidomis (tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti klaidingi transporto priemonių numeriai) ir visiÅ¡kai neatitinka eismo įvykio aplinkybių.

Lenkijos komisariatas nepateikė jokios administracinės bylos medžiagos, ekspertų iÅ¡vados ar kitos tyrimo medžiagos leidžiančios padaryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , jog vairuotojas B. Č. užmigo vairuodamas automobilį. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia prieÅ¡ingai, tai Å¡is turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis.

Įvykio pripažinimas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) yra pagrįstas eismo įvykio aplinkybių vertinimu. Pažymėjo, jog ieškovas savo prievoles pagal 2011-11-16 sausumos transporto priemonių draudimo sutartį vykdė laiku ir tinkamai - transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, jai laiku buvo atliekama techninė apžiūra, draudimo įmokos buvo mokamos laiku. Atsakovas savo prievolės neįvykdė - iki šiol nėra sumokėta draudimo išmoka, ieškovo patirti nuostoliai nėra atlyginti, jokie dokumentai, pagrindžiantys nedraudžiamojo įvykio nėra pateikti.

Atsakovas nepateikė jokių svarių įrodymų, kuo remiantis tvirtai galima būtų teigti, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo užmigimo prie vairo. Vertinant visus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus darytina išvada, jog vairuotojas niekaip negalėjo užmigti prie vairo.Atsakovas BTA Insurance Company atsiliepime nurodė, kad atsakovas neginčijo ir nenuginčijo oficialių įrodymų t.y. Lenkijos policijos pateiktos pažymos. Pažymėjo, kad atsakovo liudytojai yra suinteresuoti asmenys, o jų parodymai prieštaringi.

Byloje apklaustas vairuotojas B. Č. nurodė, kad su ginčo transporto priemone grįžo į Vilnių. Å ie liudijimai buvo nesuderinti su atsakovo advokatų versija, kad po įvykio, transporto priemonė negalėjo važiuoti savo eiga, todėl jÄ reikėjo transportuoti, o už transportavimÄ buvo praÅ¡oma priteisti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas negalėjo įrodyti turėtų transportavimo iÅ¡laidų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo liudytojų parodymus nepatikimais.

Pažymėjo, jog draudimo sutarties Å¡alių teisės ir pareigos, draudimo sutarties sÄ lygos bei nedraudžiamųjų įvykių sÄ raÅ¡as yra nurodyti draudimo sutartyje ir draudimo taisyklėse. Gavus praneÅ¡imÄ apie 2012-05-12 dienos įvykį Lenkijoje buvo atliekamas įvykio aplinkybių tyrimas. Lodzės autostrados policijos komisariatas 2012-08-07 dienos praneÅ¡imu informavo, kad 2012-05-12 dienos įvykio priežastis buvo vairuotojo Č. B. nuovargis, užmigimas. Draudimo kompanija negali vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti draudimo sutarties sÄ lygų, kurios sutarties Å¡alims turi įstatymo galiÄ , vadovaujantis oficialios institucijos – Lenkijos policijos pažyma, kuri turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ prieÅ¡ kitus įrodymus, todėl buvo priimtas sprendimas minėtÄ Ä¯vykį pripažinti nedraudžiamuoju.

IeÅ¡kovo darbuotojas, bÅ«damas vairuotoju profesionalu, kuriam keliami padidinti rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti, kad vairuojant padidinto pavojaus Å¡altinį, fizinė bÅ«klė turi bÅ«ti tokios kondicijos, kad nuovargis nelemtų užmigimo prie vairo. Didelis vairuotojo neatsargumas buvo teisioginė priežastis žalai atsirasti. Tretysis asmuo UAB „Pahjola Finance“ atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl iÅ¡mokos už padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonei.

Nurodė, jog teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡ esmės rėmėsi tik „Komisariat autostradowy policij w Lodzi“ pažyma, kurioje nurodoma, kad įvykio priežastis buvo nuovargis ir užmigimas vairuojant transporto priemonę. Lenkijos policijos komisariato pateiktuose dokumentuose nėra nurodoma, kuo remiantis jie padarė iÅ¡vadÄ dėl įvykio priežasties, nepateikta jokia ekspertų analizė ar tyrimo medžiaga. Visa tai leidžia manyti, kad nebuvo atliktas tinkamas įvykio aplinkybių tyrimas ir teismas priėmė sprendimÄ remdamasis formaliu pagrindu.

Teismas turėjo atsižvelgti į pateiktų įrodymų visumÄ , įvertinti visus byloje esančius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinti liudytojų parodymus.        IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).              Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡ esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo  teismų praktikos ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.              Ginčas byloje kilęs iÅ¡ transporto priemonių draudimo santykių, atsakovui draudikui (atsakovui) atsisakius atlyginti draudėjo (ieÅ¡kovo) ginčo draudimo sutartimi apdraustos transporto priemonės sugadinimu padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius), įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (atsirado žala), pripažinus nedraudiminiu.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas teiginiu jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, neišsamiai vertino rašytinius bylos įrodymus, dėl ko buvo pažeistas DĮ 82 straipsnyje suformuluotas reikalavimas draudikui įrodyti faktines aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo.                  Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) formuoja praktikÄ pabrėždamas, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr.

LAT 2010 04 08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 02 07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2010 11 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 08 08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).          Nepagrįsti apelianto argumentai kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų; vairuotojų buvusių įvykio vietoje parodymų. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir gretino tarpusavyje liudytojų parodymus duotus įvairiu laiku bei tarpusavyje.

Teismas sprendime nurodė, kad liudytojas B. Č., ( b.l. 94-99) parodė jog jis įvykio metu Lenkijoje vairavo ieÅ¡kovo automobilį Volvo 900, jog likus valandai iki avarijos jis buvo pasikeitęs su porininku V. I., buvo pailsėjęs todėl negalėjo užmigti prie vairo, kad dėl eismo įvykio kaltas kitas automobilis „prispaudęs“ jį prie Å¡alikelės, dėl ko, jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, kad Lenkijos policijos pareigÅ«nai, atvykę į eismo įvykio vietÄ , konstatavo jo kaltę ir nubaudė jį pinigine bauda, kuriÄ jis neginčijęs, sumokėjo.

Teismas akcentavo, kad liudytojas nurodė jog krovinys buvo perkrautas į kitÄ atsiųstÄ ieÅ¡kovo transporto priemonę, o apgadintÄ eismo įvykyje automobilį, jį iÅ¡traukus iÅ¡ griovio, jis savo eiga parvairavo į VOLVO servisÄ . Po kitų liudytojų apklausos, liudytojas B. Č. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad apgadintas eismo įvykyje Volvo 900 buvo atitemtas kito krovininio automobilio iki Maxima bazės, iÅ¡ ten jis savo eiga automobilį nuvairavo į VOLVO servisÄ . Teismas taip pat analizavo kito vairuotojo V.

I., teismo posėdyje 2013-18-21 ( b.l. 94-99) duotus parodymus, jog jis važiavo kartu su B. Č., kuris vairavo automobilį, sėdėjo Å¡alia vairuotojo, žaidė telefonu, pajuto staigų stabdymÄ , automobilis nuvažiavo į kelkraÅ¡tį, paskui į griovį, kad atvykusiems policijos pareigÅ«nams abu vairuotojai paaiÅ¡kino, jog dėl eismo įvykio kaltas kitas krovininis automobilis, sudaręs avarinę situacijÄ , tačiau, policijos pareigÅ«nai nubaudė B. Č., baudÄ jis sumokėjo. IeÅ¡kovui atsiuntus kitÄ automobilį, į kurį buvo perkrautas krovinys, liudytojas su Å¡iuo automobiliu iÅ¡vyko iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismas sprendime analizavo ir liudytojo, ieÅ¡kovo vadybininko A.

K., parodymus, pagal kuriuos įvykio naktį, apie 3 valandÄ , B. Č., telefonu A. K. pranešė, kad įvyko eismo įvykis Lenkijos teritorijoje. Liudytojas organizavo kito transporto iÅ¡siuntimÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , kad perkrauti ir saugiai nuvežti krovinį, o apgadintÄ eismo įvykyje automobilį Volvo buksyru partempė rusų vilkikas, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė papildomų iÅ¡laidų. Å iuos liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kartu su raÅ¡ytiniais įrodymais pateiktais byloje:

Å¡alių sudaryta ginčo sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi, galiojusia įvykio metu, kuria automobilis Volvo FH buvo nuo avarijų, stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų neteisėtų veikų, vagystės ( b.l. 8-9). Teismas konstatavo jog sutarties Å¡alių teises ir pareigas nustatė sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017, kaip neatsiejama draudimo sutarties (poliso) dalis ( b.l. 137-143), rėmėsi taisyklių 5.1.6 punktu, nustatančiu jog nedraudžiamuoju įvykiu, be kitų aplinkybių įvardijamų Å¡iame punkte, laikoma tai kai pats transporto valdytojas žalÄ padaro savo aplaidžiais veiksmais, vienu iÅ¡ tokių veiksmų įvardijamas ir užmigimas prie vairo.

Teismas dėjo pastangas, kad į bylÄ bÅ«tų pateikti objektyvÅ«s valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis policijos dokumentai, iÅ¡reikalavo eismo įvykio medžiagÄ iÅ¡ Lenkijos Lodzės autostradų komisariato ( b.l. 111-114, 121-129). Teismui buvo pateiktas Å¡tabo seržanto M. M. tarnybinis praneÅ¡imas, suraÅ¡ytas įvykio dienÄ (2012 05 12 ), kuriame jis nurodė įvykio naktį 2012 05 12 kartu su kitu policijos pareigÅ«nu M. J. patruliavęs ir pagal Autostradų policijos komisariato nurodymÄ nuvykęs įvykio vietÄ autostrados A2 Poznanės kryptimi 308,8 kilometre.

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog vairuotojas B. Č. važiavo deÅ¡iniÄ ja eismo juosta nuo Strykowo gyvenvietės Poznanės kryptimi, autostrados 308,8 kilometre, užmigo prie vairo, nuvažiavo į deÅ¡inę avarinio sustojimo juostÄ , o tuomet nuvažiavo į griovį, kur transporto priemonė apvirto, vairuotojui iÅ¡duotas baudos kvitas 250 zlotų. Taip pat teismui buvo pateikta eismo įvykio schema. Teismas pažymėjo, kad savo pirminiame paaiÅ¡kinime ( b.l. 11), vairuotojas B. Č. nurodė, kad autostrados 308 kilometre trumpam prarado maÅ¡inos kontrolę, maÅ¡ina nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant Å¡ono, pirminiame paaiÅ¡kinime nekalbama, kad eismo įvykį sukėlė kita transporto priemonė.

FaktÄ apie vairuotojui paskirtÄ baudÄ už eismo taisyklių pažeidimÄ , patvirtina byloje esantis baudos kvitas b.l. 14-15). Teismas akcentavo, kad pats B. Č. patvirtino, baudÄ sumokėjęs, kÄ teismas pagrįstai vertino kaip kaltės dėl įvykusio eismo įvykio pripažinimÄ . Taip pat teismas pažymėjo, kad vėlesniame to paties Autostrados komisariato Lodzėje policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime raÅ¡ytame 2013 06 04 ( b.l.79-80), minėtas pareigÅ«nas nurodė, kad bÅ«tent pats vairuotojas B.

Č. jam ir pareiškė, kad vairuodamas transporto priemonę užmigo prie vairo, ir dėl to kilo eismo įvykis. Todėl teismas, nustatydamas eismo įvykio priežastį pagrįstai vadovavosi pirminiais, rašytiniais įvykio vietoje buvusių Lenkijos valstybės pareigūnų oficialias dokumentais, kuriuose užfiksuota jog eismo įvykis atsitiko dėl vairuotojo kaltės, jam užmigus prie vairo ir atmetė vėlesnius liudytojų B. Č. ir V. I. parodymus, teisme kaip prieštaraujančius rašytiniams bylos įrodymams, įvertinęs juos kritiškai, nurodęs, kad abu liudytojai ieškovo darbuotojai, suinteresuoti liudyti ieškovo naudai dėl ko jų parodymai yra nepatikimi ir teismas negali jais vadovautis, be to kai kurias detales jie aiškina skirtingai.

Nustatęs aplinkybę, kad vairuotojas užmigo, vairuodamas transporto priemonę, teismas Å¡iÄ aplinkybę kvalifikavo kaip didelį vairuotojo neatsargumÄ , nulėmusį žalos atsiradimÄ Â ir remdamasis taisyklių 5.1.6 punktu pagrįstai ginčo eismo įvykio nepripažino draudiminiu įvykiu.           Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė pateiktus įrodymus pagrįstai remdamasis CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostata, Lenkijos pareigÅ«nų oficialius dokumentus laikė oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , kurių pagal minėtÄ procesinio įstatymo nuostatÄ negalima paneigti liudytojų parodymais, juo labiau ieÅ¡kovo darbuotojų, kurie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi parodymais.

Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.             Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , jo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.                      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                                       NUTARIA:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                Liuda Uckienė                                                                                              Henrichas Jaglinskis                                                                                               Aldona Tilindienė