571ec2a1-f474-4efc-bebb-ae5c65bd5ccf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-3719-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01825-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant S. M., dalyvaujant pareiškėjui, jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui, atsakovės atstovei J.

B., vertėjui P. P. (P. P.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo C. S. U. (C. S. U.) skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas C. S. U. (C. S. U.) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2021 m. gegužės 12 d. sprendimÄ Nr. 177URC-23 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio C.

S. U. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VSAT šiame sprendime aktualius klausimus išnagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. turėtų vizų bei leidimo laikinai gyventi pagrindu teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje. 2018 m. gruodžio 27 d. baigė galioti pareiškėjo daugkartinė nacionalinė viza Nr. 0027889983, todėl pareiškėjas tikėjosi VSAT pranešimo dėl tolimesnių veiksmų atlikimo, tačiau beveik pusantrų metų nesulaukė jokio kreipimosi.

Tik 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (21/20)-159-294 VSAT įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu VSAT taip pat įspėjo pareiÅ¡kėjÄ , jog jam neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos per nustatytÄ laikÄ bus priimtas sprendimas dėl jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies. 2020 m. birželio 9 d. terminas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 11 d. Teigia, kad dėl asmeninių priežasčių negalėjo įgyvendinti priimto sprendimo, todėl iki Å¡iol nėra iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. lapkričio 4 d. buvo informuotas, kad 2020 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimÄ Nr. (15/5-9) 4U-708 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui C. S. U. atvykti į Lietuvos RespublikÄ â€œ, kurį pareiÅ¡kėjas apskundė Vilniaus apygardos administracinis teismui, pastarasis 2021 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1256-281/2021 pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neįvertino, jog pareiÅ¡kėjas iki sprendimo priėmimo jau buvo sudaręs santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete O. U. (N.). Pažymi, kad 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu sudaryti galimybę iÅ¡imties tvarka (neiÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos Respublikos) pateikti naujÄ praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Å¡eimos susijungimo pagrindu ir nacionalinės vizos laukimo laikotarpiui iÅ¡davimo, tačiau minėto praÅ¡ymo Migracijos departamentas netenkino.

Kiek vėliau, t. y. 2021 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kėjo sutuoktinė kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu suorganizuoti nuotolinį susitikimÄ dėl pareiÅ¡kėjo teisinės padėties Lietuvoje, tačiau 2021 m. balandžio 13 d. Å¡is praÅ¡ymas taip pat buvo atmestas. PareiÅ¡kėjas 2021 m. balandžio 19 d. savanoriÅ¡kai prisistatė į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių, kuriame nedelsiant buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. terminui. Nurodo, jog 2021 m. balandžio 21 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mai sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-722-617/2021, pareiÅ¡kėjui iki 2021 m. spalio 19 d. pritaikė alternatyviÄ sulaikymo priemonę, t. y. įpareigojo kiekvienÄ antradienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis praneÅ¡ti VSAT apie savo buvimo vietÄ . Pradėjus spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, 2021 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėjas VSAT pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, dėl ko jam neturėtų bÅ«ti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respublikos ir Å engeno susitarimo Å¡alių teritorijÄ , o jeigu draudimas vis dėlto bÅ«tų taikomas, tai kodėl toks terminas turėtų bÅ«ti trumpinamas.

Tačiau 2021 m. gegužės 12 d. VSAT priėmė ginčijamÄ SprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjÄ buvo nutarta iÅ¡siųsti iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kina, kad kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Vertinimo tvarka) 20.3.1. punkto papunktis bei 21 punktas reglamentuoja atvejus, kai yra sprendžiamas klausimas dėl uždraudimo atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas iÅ¡vykti ar grÄ Å¾intas (Vertinimo tvarkos ketvirtasis skirsnis), tuo tarpu pareiÅ¡kėjo atveju turėjo bÅ«ti vadovaujamasi Vertinimo tvarkos aÅ¡tuntuoju skirsniu, kuris reglamentuoja uždraudimo atvejus, kai užsienietis buvo iÅ¡siųstas. Be to, VSAT priimdama SprendimÄ nepagrįstai vertino tik tai, ar pareiÅ¡kėjas turi Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika, nors pagal Vertinimo tvarkos 34 punktÄ Å¡eiminių ryÅ¡ių turėjimas / neturėjimas yra tik vienas iÅ¡ visų vertintinų kriterijų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, 2021 m. balandžio 23 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose jis nurodė, jog buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu sukÅ«rė ne tik Å¡eiminius, bet taip pat ir socialinius ryÅ¡ius, t. y. aktyviai įsitraukė į sportinę veiklÄ , žaidė ir toliau žaidžia atitinkamų lygų Lietuvos futbolo klubuose. Tačiau VSAT Å¡ios informacijos nevertino ir Sprendime apie tai nepasisakė. Pažymi, kad VSAT Sprendime nevertino Vertinimo tvarkos 34.5. punkte nurodytų aplinkybių, t. y. atvykimo į Lietuvos RespublikÄ ar kitÄ Å engeno valstybę aplinkybes, užsieniečio teikiamÄ pagalbÄ nustatant jo asmens tapatybę ir atvykimo aplinkybes.

Be to, nepasisakė ir apie tai, jog pareiÅ¡kėjas į LietuvÄ atvyko ir joje visÄ laikÄ gyveno teisėtai, kol galiojo jo teisėtÄ buvimÄ Lietuvoje pagrindžiantys dokumentai, taip pat aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas savo valia ir iÅ¡ anksto informavęs prisistatė į atitinkamÄ VSAT teritorinį padalinį, kuriame iÅ¡ karto buvo sulaikytas ne ilgesniam nei 48 val. terminui. Nurodo, kad VSAT nevertino, jog pareiÅ¡kėjui priimant SprendimÄ nebuvo pritaikyta jokių administracinio poveikio priemonių. PareiÅ¡kėjo turėta daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002788983 baigė galioti 2018 m. gruodžio 27 d. , tačiau tik 2020 m. gegužės 12 d.

VSAT priėmė sprendimÄ , dėl ko, valstybės institucijos savo neveikimu sukÅ«rė pareiÅ¡kėjui nepagrįstÄ lÅ«kestį, jog net ir pasibaigus nacionalinės vizos galiojimo laikui, jo tolesnis buvimas Lietuvos Respublikoje yra toleruojamas. Mano, kad VSAT priimdama Sprendimo dalį dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ nenustatė ir neįvertino visų tokio sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų ir bÅ«tinų įvertinti aplinkybių, todėl negalėjo priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo.

Atsakovė VSAT atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai Lietuvoje iÅ¡buvo daugiau nei 502 dienas (Vertinimo tvarkos 34 punktas). Taip pat, remiantis oficialiais duomenimis buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas turi Å¡eimyninius ryÅ¡ius (yra sudaręs santuoka su Lietuvos Respublikos piliete), bet neturi ekonominių ryÅ¡ių Lietuvos Respublikoje (Vertinimo tvarkos 34.2. papunktis). Pažymi, jog 2021 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėjas atsiuntė atsakovei keletÄ nuotraukų, kuriose jis paveiksluojasi kartu su futbolo komanda bei duomenys iÅ¡ www.vilniaus.futbolas.lt ir www.lietuvos.futbolas.lt apie tai, kad pareiÅ¡kėjas yra įraÅ¡ytas kaip žaidėjas.

Taip pat atsiuntė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose prašė netaikyti draudimo atvykti į LietuvÄ arba taikyti kiek įmanoma trumpesnį terminÄ . Minėti įrodymai buvo atmesti dėl to, jog nuotraukose neatsispindi paveikslavimosi laikotarpis, jos galėjo bÅ«ti padarytos laikotarpiu kada pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje buvo teisėtas. Be to, internetiniame puslapyje www.vilniaus.futbolas.lt pareiÅ¡kėjo nurodytas Å«gis yra 189 cm, kai realus jo Å«gis nesiekia 168 cm. Dar daugiau, internetiniuose puslapiuose nurodyta informacija, negali bÅ«ti laikoma patikimu įrodymu, kadangi ji buvo atsiųsta pareiÅ¡kėjo, o ne futbolo klubo vadovo.

Patikimu Å¡altiniu taip pat bÅ«tų galima laikyti atstovavimo sutartį, sudarytÄ tarp pareiÅ¡kėjo ir futbolo klubo. PareiÅ¡kėjas tokių duomenų negalėjo ir negali pateikti, nes pareiÅ¡kėjo atstovavimo futbolo klubams „Vova“ ir „Viltis“ laikotarpis buvo nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. sausio 12 d., kuris patenka į pareiÅ¡kėjo neteisėto buvimo Lietuvoje laikotarpį. Taigi pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmė teigia, kad jis buvo neteisėtai įdarbintas, kadangi jam darbdavys mokėjo piniginį atlygį, tačiau nemokėjo privalomųjų mokesčių.

Jis nebuvo apdraustas privalomuoju socialiniu draudimu, neturėjo ir kitų socialinių garantijų. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas galėjo pateikti įgyto diplomo kopijÄ , taip pat sudarytÄ darbo sutartį, kadangi, pasak pareiÅ¡kėjo, jis žaidė Lietuvos Futbolo klubuose. Be to, galėjo pateikti gyvenamosios vietos nuomos sutartį, sudarytÄ jo vardu ar net gydymo įstaigos pažymas apie jam teiktas paslaugas. Atsakovė, negavusi tokių duomenų, pati patikrino duomenų bazes, tačiau nerado jokios informacijos apie pareiÅ¡kėjo esamas ar buvusias darbovietes bei privalomÄ jį socialinį draudimÄ .

Be kita ko, nesant duomenų apie pritaikytas administracinio poveikio priemonės, Å¡is papunktis nėra vertinamas pareiÅ¡kėjo naudai ar nenaudai. Atkreipia dėmesį, jog, nors ir pareiÅ¡kėjas bendradarbiavo su VSAT, tačiau tuo pačiu turėjo prievolę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos ir Å engeno teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos kaip tai numatyta teisės aktuose. Å iÄ prievolę pareiÅ¡kėjas privalėjo įvykdyti savarankiÅ¡kai, nepriklausomai nuo valstybės institucijų veikimo ar neveikimo. Jau anksčiau pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, kÄ jis ir padarė, todėl nėra pagrindo tikėti 2021 m. balandžio 19 d. paaiÅ¡kinimuose nurodytais argumentais, jog pareiÅ¡kėjas galvojo, kad užtenka iÅ¡vykti į kitÄ Europos SÄ jungos Å¡alį.

Be to, bendradarbiavimu bÅ«tų buvę galima laikyti tik jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atvykęs į VSAT dar iki pasibaigiant vizos galiojimui arba sekančiÄ dienÄ po grÄ Å¾inimo sprendimo neįvykdymo. Tačiau pareiÅ¡kėjas nedėjo pastangų ir laukė kol valstybės institucijų darbuotojai iÅ¡siaiÅ¡kino jo neteisėto buvimo faktÄ . PareiÅ¡kėjo buvo ieÅ¡kota trimis adresais, tačiau jis nebuvo surastas, ir tik 2021 m. balandžio 19 d. jis pats atvyko į VSAT Vilniaus pasienio Migracijos skyrių.

Nurodo, kad priimant SprendimÄ buvo padaryta techninė klaida – vietoj nurodyto Vertinimo tvarkos 20.3.1 papunkčio, turėjo bÅ«ti nurodytas 36 punktas, tačiau abu punktai numato tokį patį draudimo atvykti laikotarpį, t. y. vienerius metus, todėl vien tik kito punkto taikymas nesudaro bÅ«tinybės keisti SprendimÄ . Pažymi, kad valdžios institucijos gali taikyti tiek ilgesnį (iki 5 metų), tiek trumpesnį Vertinimo tvarkos nuostatose įtvirtintÄ draudimo atvykti į LietuvÄ laikotarpį. Nurodo, kad nenustatė jokių pagrindų taikyti pareiÅ¡kėjui ilgesnį ar trumpesnį, nei Vertinimo tvarkos nuostatose nustatytÄ 1 metų draudimo atvykti į LietuvÄ terminÄ .

Atkreipia dėmesį, jog, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas nebe pirmÄ kartÄ nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos bei iki teisėto buvimo Lietuvoje laikotarpio pabaigos neiÅ¡vyksta iÅ¡ Å¡alies yra pagrindas teigti, jog pareiÅ¡kėjas gali siekti atvykti į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę ir kelti nelegalios migracijos grėsmę. Todėl perspėjimas dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi Å engeno teritorijoje vienerius metus nuo iÅ¡siuntimo dienos, laikytinas proporcingu ir teisėtu siekiamiems tikslams.

Atsakovės nuomone Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti remdamasis skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ negavo jokio praneÅ¡imo iÅ¡ VSAT, kas iÅ¡ esmės nulėmė tokį ilgÄ neteisėtÄ buvimÄ Lietuvoje.

Skundžiamame sprendime nėra įvertinti pareiÅ¡kėjo turimi socialiniai ryÅ¡iai Lietuvoje. Atsakovė neprašė pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymų dėl jo turimų socialinių ryÅ¡ių Lietuvoje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. žaidžia futbolÄ (mėgėjiÅ¡kai), nėra linkęs nusižengti. PareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad tas 502 dienas kiekvienÄ dienÄ Å¾aidė futbolÄ kaip mėgėjas. Norėjo profesionaliai, tačiau negalėjo, nes VSAT yra paėmusi jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ . 2017 m. teko nutraukti studijas.

Taip pat nurodė, kad yra sudaręs santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete, tikslios datos kada susituokė nepamena. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo į skundÄ motyvus ir prašė skundÄ atmesti. Papildomai nurodė, kad sekti dokumentų galiojimo terminÄ yra užsieniečio pareiga. PareiÅ¡kėjas nėra linkęs bendradarbiauti. Be to, elgiasi taip kaip jam yra patogu ir naudinga. Tai, kad pareiÅ¡kėjas turi socialinius ryÅ¡ius Lietuvoje turi nurodyti pats pareiÅ¡kėjas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Atsakovė neturi pareigos reikalauti, kad jis pateiktų tokio pobÅ«džio dokumentus. Tai, kad pareiÅ¡kėjas žaidžia futbolÄ ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi didelės reikÅ¡mės. Be to, socialiniai ryÅ¡iai buvo kuriami iÅ¡ esmės jam jau neturint teisėto pagrindo gyventi Lietuvoje. Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl VSAT sprendimo, kuriuo nuspręsti iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ jo kilmės Å¡alį, uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 1 metus nuo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. sausio 7 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui daugkartinę nacionalinę „D“ tipo vizÄ Nr. 002534012, galiojusiÄ nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. kovo 23 d. PareiÅ¡kėjas turėjo Migracijos departamento iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi (leidimas iÅ¡duotas, nes pareiÅ¡kėjas studijavo), kuris galiojo nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikoje jis deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). Pasibaigus Lietuvos Respublikos leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui pareiÅ¡kėjas laiku nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, todėl Migracijos departamentas 2017 m. sausio 4 d. priėmė sprendimÄ Nr. 10-SP9-2, kuriuo įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į kilmės Å¡alį per 18 dienų, t. y. iki 2017 m. sausio 22 d. Užsieniečių registro duomenimis užsienietis minėtÄ sprendimÄ Ä¯vykdė.

PareiÅ¡kėjas į LietuvÄ atvyko 2017 m. gruodžio 28 d., turėjo daugkartinę nacionalinę „D“ tipo vizÄ Nr. 002788983, kuri galiojo nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (21/20)-159-294 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (t. y., iki 2020 m. birželio 30 d.) ir įspėjo, kad per nustatytÄ laikÄ jam neiÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos bus priimtas sprendimas dėl jo iÅ¡iuntimo iÅ¡ Å¡alies.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete O. N.. Migracijos departamentas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (15/5-9)4U-708 uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 3 metų laikotarpiui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1256-281/2021 panaikino Migracijos departamento 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ Nr. (15/5-9)4U-708 ir įpareigojo Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti Ä® lietuvos RespublikÄ ir tokio draudimo laikotarpio.

PareiÅ¡kėjas 2021 m. balandžio 19 d. atvyko į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių, kur, vadovaujantis Ä®statymo 113 straipsnio 2 dalimi bei 114 straipsnio 1 dalimi, buvo nutarta pareiÅ¡kėjÄ sulaikyti VSAT Užsieniečių registracijos centre ne ilgiau kaip 48 val. TÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas į VSAT Užsieniečių registracijos centrÄ . Vilniaus Regiono apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. A20.-722-617/2021 pritaikė pareiÅ¡kėjui alternatyviÄ sulaikymo priemonę – įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ kiekvienÄ antradienį nuo 8.00 val iki 17.00 val elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis praneÅ¡ti VSAT apie savo buvimo vietÄ .

Alternatyvios sulaikymui priemonės terminÄ nustatė iki 2021 m. spalio 19 d. Ginčijamu Sprendimu nuspręsta: vadovaujantis Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kilmės Å¡alį, nes pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, kadangi užsienietis neturi galiojančios vizos ar kito dokumento leidžiančio jam bÅ«ti Lietuvos Respublikoje ir savanoriÅ¡kai neiÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos, vadovaujantis Ä®statymo 133 straipsnio 2 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 21 punktu uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 1 metus nuo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos; vadovaujantis 2016 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis įvesti į SIS II perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno aquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija) teritorijoje, 1 metus nuo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.

Ä®statymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , užsienietis iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdė įpareigojimo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, savanoriÅ¡kai neiÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos per sprendime grÄ Å¾inti jį į užsienio valstybę nustatytÄ terminÄ ar Å¡io Ä®statymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstÄ terminÄ arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

SprendimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo Å¡io Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimÄ dėl vykdymo galimumo Å¡io Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio iÅ¡siuntimo pagrindÄ , – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. PrieÅ¡ priimdamos sprendimÄ Å¡io Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, Å¡ioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimÄ užsienietį iÅ¡siųsti priėmusia valstybe (Ä®statymo 127 straipsnio 5 dalis).

Pagal Sprendimų dėl užsieniečio Ä®pareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu N r. 1V-429 (2020 m. rugpjūčio 10 d. akto redakcija; toliau - GrÄ Å¾inimo apraÅ¡as), 48 punktÄ dokumentus dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo nagrinėja ir sprendimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba sprendimÄ dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo Å¡io įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, iÅ¡skyrus apraÅ¡o 49 punkte nurodytus atvejus.

Ä®statymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimant įpareigojimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, sprendimÄ grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę arba iÅ¡siųsti užsienietį iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:

1) buvimo Lietuvos Respublikoje laikÄ ;

2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;

3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo Å¡vietimo programÄ (programas);

4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobÅ«dį ir mastÄ . Ä®statymo 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudžiama iÅ¡siųsti arba grÄ Å¾inti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iÅ¡ kurios jis gali bÅ«ti vėliau nusiųstas į tokiÄ valstybę. Užsienietis neiÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba negrÄ Å¾inamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas (Ä®statymo 130 straipsnio 2 dalis).

Užsienietis neiÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba negrÄ Å¾inamas į užsienio valstybę, jeigu jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimÄ , ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu (Ä®statymo 130 straipsnio 4 dalis). Atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nustatė, jog pareiÅ¡kėjas neturi galiojančios vizos ar kito dokumento leidžiančio jam bÅ«ti Lietuvos Respublikoje, be to, pareiÅ¡kėjas neįvykdė VSAT 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. (21/20)159-294, todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomas Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas neturi teisėto pagrindo bÅ«ti Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. jis neturi galiojančios daugkartinės nacionalinės vizos, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito teisėto pagrindo bÅ«ti Lietuvos Respublikoje. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nėra linkės vykdyti nei Migracijos departamentų sprendimų, nei atsakovės sprendimų. Todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad VSAT priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡siųsti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad VSAT net 502 dienas nepriėmė tokio sprendimo, neturi reikÅ¡mės ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes pareiÅ¡kėjas, neturėdamas teisėto pagrindo bÅ«ti Lietuvos Respublikoje, negali įgyti teisėtų lÅ«kesčių, kad Lietuvos valstybės institucijos nustačiusios užsienio piliečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje faktÄ , nesiims veiksmų užkardyti tokio asmens neteisėtÄ buvimÄ Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad nėra oficialių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ bÅ«tų turėjęs ekonominių ryÅ¡ių Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jis žaidžia futbolÄ Lietuvoje (mėgėjiÅ¡kai) ir jam nėra mokamas oficialus darbo užmokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie pareiÅ¡kėjo argumentai nepaneigia VSAT nustatytos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje neturi ekonominių ryÅ¡ių. Ginčijamame sprendime taip pat buvo įvertinta pareiÅ¡kėjo Å¡eimyninė padėtis, t. y. padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi Å¡eimyninius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje. Taip pat nenustatyta Ä®statymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių bÅ«tų draudžiama iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nepagrįstai nebuvo atsižvelgta ir įvertinti jo turimi socialiniai ryÅ¡iai Lietuvoje, pasireiÅ¡kiantys mėgėjiÅ¡ku dalyvavimu futbolo klubų veikloje. Pažymėtina, kad atsakovui buvo pateiktos kelios fotonuotraukos su futbolo komandomis, kurios pagrįstai atsakovo nebuvo įvertintos kaip patvirtinančios turimus ekonominius-socialinius ryÅ¡ius Lietuvoje. Teismui pareiÅ¡kėjas pateikė galimai futbolo klubo vadovo suraÅ¡ytÄ pažymÄ (patvirtinimÄ ) apie pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ futbolo klubo veikloje, tačiau teismas nelaiko tai patikimu ir pakankamu įrodymu socialiniams ryÅ¡iams Lietuvoje patvirtinti, kadangi pažyma suraÅ¡yta ne ant firminio klubo blanko, oficialaus antspaudo nesimato, nėra duomenų apie minimo futbolo klubo atstovavimÄ ir teismui nepateikta originali pažyma (patvirtinimas).

Pareiškėjo nurodomas domėjimasis futbolu gali būti realizuotas ir kilmės šalyje, o bendradarbiavimas su sporto klubais palaikomas ir šiuolaikinėmis elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neaptarė reikšmingų pareiškėjo turimų Lietuvoje socialinių ar ekonominių ryšių ir dėl to skundžiamas sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nėra pasisakoma (iš esmės nėra ginčijama) sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nesutinka su Sprendimo 3 dalimi, t. y. draudimu pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 1 metus nuo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Ä®statymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal minėto straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o skelbia ir centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Ä®statymo 133 straipsnio 8 dalį, sprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima VSAT, jeigu ji priėmė Å¡io Ä®statymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ sprendimÄ , arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Ginčijamas sprendimas yra grindžiamas Vertinimo tvarkos 20.3.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas iÅ¡vykti ar grÄ Å¾intas Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomi 3 metai, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Å engeno valstybėse buvo ilgiau kaip 365 dienas, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Å engeno valstybėse pasibaigimo dienos.

Vertinimo tvarkos 21 punkte nustatyta, jog Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas iÅ¡vykti ar grÄ Å¾intas Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis. Teismas pažymi, jog Kriterijų 36 punkte nustatyta, jog Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris buvo iÅ¡siųstas Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu, iÅ¡skyrus Ä®statymo 133 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ užsienietį, nustatomas vienerių metų draudimo atvykti laikotarpis.

Taigi nepaisant to, kad VSAT ginčijamame sprendime vadovavosi netinkamu Vertinimo tvarkos punktu, tačiau priėmė pagrįstÄ sprendimÄ dėl draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra sudaręs santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete. Vertinimo tvarkos 36 punkte vienerių metų laikotarpis yra laikomas minimaliu laikotarpiu. Pažymėtina, kad vien santuokos su Lietuvos Respublikos piliete sudarymo faktas nereiÅ¡kia, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo uždrausta pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ vienerius metus nuo iÅ¡siuntimo, pažeidžia teisės aktus ar nepagrįstas.

Be to, pats pareiÅ¡kėjas skunde teismui nepateikė jokių argumentų, kad Sprendimas galėtų neigiamai įtakoti jo teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jis niekada nebandė neteisėtais bÅ«dais atvykti į Lietuvos RespublikÄ , 2021 m. balandžio 19 d. savo noru atvyko į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių. Teismas pažymi, jog pastarieji argumentai nepaneigia to, jog priimdama ginčijamÄ SprendimÄ atsakovė privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ gyveno teisėtais Lietuvoje, kol galiojo jo teisėtÄ buvimÄ pagrindžiantys dokumentai ar į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo noru 2021 m. balandžio 19 d. atvyko į VSAT, kur buvo sulaikytas.

Ä®statymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis privalo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje pabaigÄ nesikreipė į kompetentingas institucijas, todėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, kuriais jis atvyko 2021 m. balandžio 19 d. į VSAT, teismas taip pat nelaiko savanoriÅ¡kais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo iki jo atvykimo (2021 m. balandžio 19 d.) į VSAT buvo ieÅ¡koma trimis adresais, tačiau nei vienu adresu jis nebuvo surastas.

PareiÅ¡kėjo iÅ¡sakomi subjektyvÅ«s lÅ«kesčiai, kad galimai neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje bus toliau nenustatytas, toleruojamas ir į neteisėto buvimo trukmę turėtų bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant klausimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies jo naudai, nėra pagrįstas teisiniu reguliavimu, nėra teisėtas lÅ«kestis ir nesudaro pagrindo atsakovui priimti kitokį sprendimÄ ar neiÅ¡siųsti užsieniečio iÅ¡ Å¡alies, nustačius neteisėtÄ jo buvimÄ Lietuvoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo bylose yra konstatavęs, kad valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutartinių įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimÄ Ä¯ savo teritorijÄ , gyvenimÄ joje ir iÅ¡siuntimÄ iÅ¡ jos. Konvencija negarantuoja užsieniečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje. Å ios valstybės teisės įgyvendinimo padarinys yra užsieniečių pareiga paklusti imigracijos kontrolei ir procedÅ«roms bei palikti valstybės teritorijÄ , kai to reikalaujama, jeigu jiems teisėtai atsisakoma leisti atvykti ar apsigyventi (žr. 2014 m. spalio 3 d. sprendimas Jeunesse prieÅ¡ Niderlandus Nr. 12738/10).

Teismas pažymi, jog pareiškėjui taikytas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (1 metų laikotarpiui) nėra maksimalus, netgi vidutinis, todėl laikytina, jog laikotarpis, kuriam uždrausta pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, yra proporcingas ir protingas. Skundžiamame Sprendime VSAT konstatavo, kad dėl pareiškėjo antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje yra pateiktas įspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi tikslais pagal 2006 m. gruodžio 20 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi vieneriems metams nuo pareiÅ¡kėjo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiÅ¡kėjas gali siekti atvykti į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus bei kelti nelegalios migracijos grėsmę. Svarbu paminėti ir tai, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje net 502 dienas gyvena neteisėtai. Todėl, manytina, jog atsakovės pateikti įtarimai dėl pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmės yra pagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeisti VAĮ reikalavimai. Teismas pažymi, kad Sprendimas priimtas 2021 m. gegužės 12 d., o nuo 2020 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo nauja VAĮ redakcija. Iki tol galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Naujos redakcijos VAĮ 8 straipsnis skirtas viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrai. Taigi naujos redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nebuvo ir negalėjo Sprendimu būti pažeista. Pareiškėjo nurodomi pažeidimai yra iš senos redakcijos VAĮ 8 straipsnio, jie atitinka naujos redakcijos VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus viešojo administravimo principų reikalavimus.

Teismas pabrėžia, kad Sprendime atsakovė detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Sprendimo tiek teisiniai, tiek faktiniai motyvai yra aiškūs ir nurodyti detaliai. Skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėjas suprato, kodėl priimtas Sprendimas, bet subjektyviai kitaip vertina teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo nesutikimas nedaro Sprendimo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu.

Sprendimas atitinka VAÄ® reikalavimus ir yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti iÅ¡vestinio pareiÅ¡kėjo reikalavimo.

Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teismas konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, nusprendžia: atmesti pareiškėjo C.

S. U. (C. S. U.) skundÄ . Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Gitana Butrimaitė Jovita Einikienė Mefodija Povilaitienė