2022-06-15 Nr. AB-16675-3-61-3-01844-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-464-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01844-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Y. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Y. O. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimus Nr. 21S25776 ir Nr. 21S25777 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos ir jos mažametės dukters V. O. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad būdama kitoje valstybėje negalėjo pateikti skundo, nes Baltarusijos Respublikoje yra uždraustas atsiskaitymas užsienio valiuta (taip pat ir pavedimais atsiskaitant su kitų valstybių rezidentais) ir dėl šios priežasties neturėjo jokios galimybės gauti teisinio atstovavimo paslaugų ir įgyvendinti savo teises per atstovą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja neginčija fakto, jog skundžiamus sprendimus ji gavo elektroniniu paštu 2021 m. rugsėjo 24 d., taip pat, kad terminą apskųsti šiuos sprendimus aiškiai praleido. Pareiškėja prašyme atnaujinti skundžiamo sprendimo apskundimo terminą kaip svarbią priežastį nurodė galimybės gauti teisinio atstovavimo paslaugas nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad būdama Baltarusijos Respublikoje negalėjo atsiskaityti užsienio valiuta.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta priežastis laikytina subjektyvia, o jos veiksmai delsiant kreiptis teisminės gynybos negali būti laikomi rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Teismas sprendė, kad skundo padavimo teismui terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl savo valia pasirinkto elgesio modelio. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos sutuoktinis H. O. yra gavęs leidimą laikinai gyventi ir įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė nurodo, kad pareiškėja turėjo galimybę gauti teisinio atstovavimo paslaugas bei už jas atsiskaityti Lietuvos Respublikoje gyvenančio ir dirbančio sutuoktinio pagalba. Be to, nurodytos aplinkybės apie tai, kad visą termino praleidimo laikotarpį buvo negalimas atstovavimo paslaugų Lietuvoje gavimas, atsiskaitymas už paslaugas, nėra patvirtintos leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijami sprendimai priimti 2021 m. rugsėjo 24 d., o skundas teismui pateiktas tik 2022 m. gegužės 5 d. Tai, kad teismas pareiškėjos sutuoktiniui administracinėje byloje Nr. eI2-1102-872/2022 priėmė palankų sprendimą, nesudaro pagrindo laikyti termino praleidimo priežastis esamoje faktinėje situacijoje svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą pareiškėjai atnaujinti žymiai praleistą skundo padavimo terminą dėl individualiai jos atžvilgiu priimto sprendimo apskundimo.

Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis su nauju prašymu į Migracijos departamentą, pasikeitus sutuoktinio teisinei situacijai, prašant išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo ar kitu teisiniu pagrindu.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti skundą nagrinėti.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino faktines aplinkybes. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėja turėjo galimybę pateikti skundą nepažeidžiant nustatytų terminų, teismas supainiojo įvykių chronologiją, dėl to priėjo prie klaidingų išvadų.

Pažymi, kad Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 24 d. priimtų sprendimų apskundimo terminas baigėsi 2021 m. spalio 8 d. Pareiškėjos sutuoktinis tuo laikotarpiu negyveno ir nedirbo Lietuvos Respublikoje, o buvo išvykęs (2021 m. rugsėjo 20 d. kartu su šeima) į Baltarusijos Respubliką, kadangi Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi įstatymo nustatytu skundo padavimo laikotarpiu pareiškėja neturėjo galimybės, kaip teigia teismas, gauti teisinio atstovavimo paslaugas bei už jas atsiskaityti Lietuvos Respublikoje gyvenančio ir dirbančio sutuoktinio pagalba.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1102-872/2022, kuriuo Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Baltarusijos Respublikos piliečiui H. O. panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Migracijos departamentas, 2022 m. balandžio 1 d. iš naujo išnagrinėjęs H. O. prašymą, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi H. O. trejiems metams. Tik gavęs pranešimą apie tokį sprendimą H. O. kreipėsi dėl vizos, gavęs vizą atvyko į Lietuvos Respubliką ir Migracijos departamentui pateikė biometrinius duomenis, reikalingus leidimo laikinai gyventi išdavimui. Kada leidimas laikinai gyventi buvo išduotas, tik tada pradėjo dirbti Lietuvos Respublikoje ir įgijo teisę atsidaryti banko sąskaitą Lietuvoje veikiančiame banke. Visa tai vyko 2022 m. balandžio mėn. antroje pusėje. Būtent atsiradus šioms pirmoms galimybėms įgyti atstovavimo paslaugas, pareiškėja ir kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad jos ir jos dukros atžvilgiu priimtų sprendimų pagrindu nurodomas sprendimas Nr. 21S23421 buvo panaikintas tik 2022 m. vasario 24 d., todėl pagrįsti motyvai (pagrindas skundui) dėl sprendimų Nr. 21S25776 ir Nr. 21S25777 nepagrįstumo yra galimi tik nuo šios datos, o ji yra jau daugiau nei 4 mėnesiai po įstatymo nustatyto termino. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę, nes leidimo laikinai gyventi išdavimas kaip šeimos nariui, galimas tik kito šeimos nario turimo leidimo laikinai gyventi pagrindu, taigi kol sprendimas Nr. 21S23421 nebuvo panaikintas kaip nepagrįstas, nebuvo ir pagrindo kreiptis dėl sprendimų Nr. 21S25776 ir Nr. 21S25777 nepagrįstumo ir jų panaikinimo.

Pareiškėja pažymi, kad nutartyje nurodyti argumentai, jog šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis su nauju prašymu į Migracijos departamentą, pasikeitus sutuoktinio teisinei situacijai, prašant išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo ar kitu teisiniu pagrindu, prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Taigi pareiškėja savo ir dukros vardu turės galimybę kreiptis leidimo laikinai gyventi tik po 2022 m. rugsėjo 25 d. Šiuo atveju sutuoktiniui (dukros tėvui) H. O. gavus leidimą laikinai gyventi ir įsidarbinus Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai ir jos dukrai yra apribojama galimybė gyventi kartu su šeimos nariu.

Pareiškėja akcentuoja, kad ypač pažeidžiami nepilnametės dukros interesai tiek ribojant galimybę pilnaverčiai bendrauti su abiem tėvais, tiek apribojant galimybę savalaikiai, nuo rugsėjo 1 d., pradėti mokslo metus Lietuvos Respublikos ugdymo įstaigoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad būdama kitoje valstybėje ir neturėdama teisinio pagrindo atvykti į Lietuvos Respubliką, neturėjo jokių galimybių nustatytais terminais pateikti skundą. Pareiškėjos vertinimu, termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra tikrai labai svarbios ir objektyvios, todėl terminas paduoti skundą turi būti atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimus Nr. 21S25776 ir Nr. 21S25777 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos ir jos mažametės dukters prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai skundžiami sprendimai elektroniniu paštu buvo išsiųsti 2021 m. rugsėjo 24 d., todėl skundą teismui pareiškėja galėjo paduoti iki 2021 m. spalio 8 d. įskaitytinai, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2022 m. gegužės 5 d.

Vertindama pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui dėl Migracijos departamento sprendimų paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino.

Pareiškėjos nurodyta termino skundui paduoti praleidimo aplinkybė, kad būdama kitoje valstybėje ir neturėdama teisinio pagrindo atvykti į Lietuvos Respubliką, neturėjo jokių galimybių nustatytais terminais pateikti skundą teismui, pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi ji neapribojo pareiškėjos galimybės tiek pačiai, tiek ir per atstovus ar įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą nustatyta tvarka, siekiant apginti galbūt pažeistas jos teises, o kitų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, susijusių su jos sutuoktinio atžvilgiu priimtu Migracijos departamento sprendimu, nėra jokio pagrindo laikyti objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku paduoti skundą teismui.

Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog pagrindas apskųsti Migracijos departamento sprendimus atsirado tik 2022 m. vasario 24 d., kuomet įsiteisėjo jos sutuoktiniui palankus teismo sprendimas, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, juolab negali būti laikoma objektyvia ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Kitų objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą skundui dėl Migracijos departamento sprendimų paduoti, pareiškėja nenurodė, jų nenustatė ir teismas.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, kadangi jos priklausė nuo pareiškėjos valios ir susidariusioje situacijoje pasirinkto elgesio modelio.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Y. O. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė