2024-06-03 Nr. CB-3593-2-69-3-20524-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-2030

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20524-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 17 d. paduotu ieškovės R. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 20 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė R. A. ieškiniu prašė teismo pripažinti ją mirusiojo R. P. šeimos nariu, įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja gyvenamosios patalpos – 5 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė priešieškiniu prašė teismo iškeldinti ieškovę R. A. ir trečiąjį asmenį V. A. iš gyvenamųjų patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini) su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti solidariai iš R. A. ir V. A. 6353 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovę R. A. (duomenys neskelbtini) mirusio R. P. šeimos nariu ir įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove R. A. buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Teismas priteisė solidariai iš atsakovės (pagal priešieškinį) R. A. ir atsakovės (pagal priešieškinį) V. A. ieškovei (pagal priešieškinį) Kauno miesto savivaldybei 6353 Eur skolą. Teismas likusią priešieškinio dalį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 20 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti: priteisti solidariai iš atsakovės (pagal priešieškinį) R. A. ir atsakovės (pagal priešieškinį) V. A. ieškovei (pagal priešieškinį) Kauno miesto savivaldybei 6353 Eur skolą; iškeldinti atsakoves R. A. ir V. A. iš buto (duomenys neskelbtini) su visais priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kasaciniu skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir paikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės R. A. atžvilgiu turi būti taikomos ir Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatos, nes butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas iki 2003 metų ir reikalavimai nei dėl būsto ploto, nei dėl kitų dokumentų pateikimo (kaip būtų nauja sudaromai savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto nuomai) ieškovės R. A. atžvilgiu netaikomi. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas iš esmės patvirtina, kad nuomos sutartys, sudarytos pagal iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojusį Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, savaime nekeičiamos ir netampa tokiomis socialinio būsto nuomos sutartimis, kurios reglamentuotos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme ir (ar) Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatyme.

2. Ieškovė visą gyvenimą gyveno ginčo bute, o atsakovė Kauno miesto savivaldybė tam neprieštaravo, taip pripažindama jos teises į butą. Be to, ieškovė mokėjo visus privalomus mokėjimus už nuomą bei komunalinius mokesčius už paslaugas tiekėjams tiek už save, tiek už brolį R. P. Skola, priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu, susidarė atsakovei nutarus nebepateikti ieškovei sąskaitų, skola sumokėta. Mirus nuomininkui R. P., ieškovė, kaip mirusio nuomininko šeimos narys, turi teisę reikalauti, kad būtų pakeista ginčo buto nuomos sutartis, sudarant sutartį su ieškove. Ieškovė, kaip pagrindinio nuomininko sesuo, atitinka artimojo giminaičio sąvoką (CK 3.135 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo buto nuomos sutartį su ieškove tenkintinas, o priešieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo atmestinas (CK 6.588 straipsnio 4 dalis, 6.602 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku). Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018).

3. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priešingas teismų praktikai analogiškose civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-403/2018 ir kt.). Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-403/2018, 42 punkte, konstatuota, kad faktinės bylos aplinkybės yra reikšmingos nustatant, ar atsakovas iki pat jo motinos mirties (t. y. ilgą laiką) gyveno ginčo patalpoje ir faktiškai ja naudojosi kaip būstu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio prasme, dėl ko jam turėtų būti taikoma Konvencijos pripažįstama ir saugoma teisė į būstą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodytas trečiojo asmens pagal ieškinį ir atsakovės pagal priešieškinį V. A. adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. J. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 16 d. Akademinėje kredito unijoje mokėjimo dokumento Nr. AKU20240516/106592.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė