571a0f75-d9e3-48d5-bd7a-34aaaabcd330 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1540-773/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23732-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.4.2.5; 2.4.2.12.2. 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

B. ir atsakovo S. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui S. P. dėl savininko pažeistų teisių atstatymo ir atsakovo S. P. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. B., atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo – dėl statybos pripažinimo neteisėta, statybos dokumento panaikinimo ir neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo:

1) pripažinti Å¡iltnamio betoninių pamatų statybÄ neteisėta ir įpareigoti atsakovÄ nugriauti Å¡iltnamio betoninius pamatus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) pripažinti terasos – atraminių pamatų su užpilta žeme statybÄ neteisėta ir įpareigoti atsakovÄ nuardyti terasÄ â€“ nugriauti atraminius pamatus bei atlaisvinti Å«kinio pastato 4I1p (Å¡iaurinę sienÄ nuo užpiltų žemių, patraukiant žemės sankaupas nuo žemės sklypo ribų 1 metro atstumu, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) pripažinti inžinerinių įrenginių, įleistų į žemę ties ieÅ¡kovo Å«kinio pastato Å¡iaurine siena, statybÄ neteisėta ir įpareigoti atsakovÄ demontuoti įleistus į žemę ties ieÅ¡kovo Å«kinio pastato Å¡iaurine siena inžinerinius įrenginius per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) įpareigoti atsakovÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti nuo sklypų ribos augalus: 8 aukÅ¡taÅ«gius medžius – tujas 3 metrų atstumu, dekoratyvinį medį 2 m atstumu, aviečių krÅ«mus 1 m atstumu;

5) atsakovui Å¡ių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdžius, pripažinti ieÅ¡kovui teisę atlikti Å¡iuos veiksmus: nugriauti Å¡iltnamio betoninius pamatus; nuardyti terasÄ â€“ nugriauti atraminius pamatus bei atlaisvinti Å«kinio pastato Å¡iaurinę sienÄ nuo užpiltų žemių, patraukiant žemės sankaupas nuo žemės sklypo ribų 1 metro atstumu; demontuoti įleistus į žemę ties ieÅ¡kovo Å«kinio pastato Å¡iaurine siena inžinerinius įrenginius; perkelti nuo sklypų ribos augalus: 8 aukÅ¡taÅ«gius medžius tujas 3 metrų atstumu, dekoratyvinį medį 2 m atstumu, aviečių krÅ«mus 1 m atstumu, pačiam, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo;

6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 137–145).

2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė teismo:

1) teismui manant, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, atnaujinti šį terminÄ pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių;

2) panaikinti 2006 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, iÅ¡duotÄ ieÅ¡kovui į Å«kinį pastatÄ 4I1p, esantį (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato statybÄ neteisėta;

4) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto dalį dėl Å«kinio pastato ir pripažinti jo teisinę registracijÄ negaliojančia;

5) įpareigoti ieÅ¡kovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytÄ Å«kinį pastatÄ bei paskirti ieÅ¡kovui baudÄ , jeigu nebus įvykdytas Å¡is įpareigojimas per teismo nustatytÄ terminÄ ;

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 144–152). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, įpareigojo atsakovÄ S. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti nuo sklypų ribos augalus: 8 aukÅ¡taÅ«gius medžius tujas 3 metrų atstumu, dekoratyvinį medį 2 m atstumu; atsakovui Å¡ių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdžius, pripažino ieÅ¡kovui L.

B. teisę atlikti Å¡iuos veiksmus: perkelti nuo sklypų ribos augalus: 8 aukÅ¡taÅ«gius medžius tujas 3 metrų atstumu, dekoratyvinį medį 2 m atstumu, pačiam, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo S. P.; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo S. P. ieÅ¡kovui L. B. 572,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo L. B. atsakovui S. P. 575 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo L. B. 6,88 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iÅ¡ atsakovo S. P. 34,37 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų savininkai. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 0,0761 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0597 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58–61, 30–31, 62–63). Å alių – kaimyninių žemės sklypo savininkų – ginčas kilo dėl atsakovo žemės sklype esančių Å¡iltnamio betoninių pamatų, terasos – atraminių pamatų, inžinerinių įrenginių ir augalų atstumų ribos nesilaikymo nuo ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribos ir ieÅ¡kovui priklausančio pastato – Å«kinio pastato 4I1p, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo.

5. IeÅ¡kovas prašė teismo paÅ¡alinti jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kia atsakovo savavaliÅ¡ka statyba, t. y. pripažinti Å¡iltnamio betoninių pamatų statybÄ neteisėta ir įpareigoti atsakovÄ nugriauti Å¡iuos pamatus; pripažinti terasos – atraminių pamatų su užpilta žeme statybÄ neteisėta ir įpareigoti atsakovÄ nuardyti terasÄ ir atlaisvinti Å«kinio pastato Å¡iaurinę sienÄ nuo užpiltų žemių; pripažinti inžinerinių įrenginių, įleistų į žemę ties ieÅ¡kovo Å«kinio pastato Å¡iaurine siena, statybÄ neteisėta ir įpareigoti atsakovÄ demontuoti įleistus inžinerinius įrenginius.

6. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybos leidžiantys dokumentai“ reglamentavimÄ , sprendė, kad terasa, kuri priskirtina nesudėtingam I grupės statiniui, nėra kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ar kultÅ«ros paveldo vietovėje, todėl statant atraminę sienelę raÅ¡ytinis pritarimas supaprastintam projektui nebuvo privalomas ir atsakovui nereikėjo rengti atraminės sienelės projekto. Teismas nustatė, kad atraminė sienelė – terasa yra nesudėtingas inžinerinis statinys, pastatyta 2001–2002 m.

Buvęs sklypo savininkas S. B. niekada nėra iÅ¡reiÅ¡kęs prieÅ¡taravimų dėl atraminės sienelės, o ieÅ¡kovui tapus sklypo savininku, jis per vienus metus taip pat jokių pretenzijų dėl atraminės sienelės atsakovui nepareiÅ¡kė. Nors ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovui apie atraminę sienelę tapo žinoma tik nuo 2013 m., kai ieÅ¡kovas pamatė, kad Å«kiniame pastate drėksta siena, ir tik tuomet ieÅ¡kovas pradėjo domėtis, ar atraminė sienelė nėra savavaliÅ¡ka statyba, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2013 m. atsakovui jokių pretenzijų dėl jos nereiÅ¡kė. 2014 m. gegužės 7 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu reikalavo atsakovo patraukti tvorÄ , o ieÅ¡kinį dėl terasos – atraminės sienelės pripažinimo neteisėta statyba pareiÅ¡kė tik 2017 m. rugsėjo 18 d.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas praleido terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti terasos – atraminių pamatų su užpilta žeme statybÄ neteisėta, Å¡io termino neprašė atnaujinti, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kovo reikalavimo dalį atmetė.

7. IeÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti Å¡iltnamio betoninių pamatų statybÄ neteisėta teismas atmetė kaip neįrodytÄ . Teismas nustatė, kad betoniniai blokai yra statybinės medžiagos, neturinčios aiÅ¡kios funkcinės naudojimo paskirties. Antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jokie Å¡iltnamio betoniniai pamatai neužfiksuoti. IeÅ¡kovas jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų Å¡iltnamio betoninių pamatų buvimÄ atsakovo žemės sklype arčiau nei 1 m iki bendraturčių žemės sklypo ribos, nepateikė.

Pateiktose fotonuotraukose nesimato, kad blokeliai bÅ«tų įkasti / įleisti į žemę. Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad atsakovo žemės sklype, atsakovui nukėlus Å¡iltnamį, liko betoniniai blokeliai, kurie yra arčiau nei 1 m nuo bendraturčių sklypo ribos, tačiau Å¡ie betoniniai blokeliai nėra įkasti (įmÅ«ryti) ar įleisti į žemę, todėl neatitinka pamato sÄ vokos. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kaip Å¡ie blokeliai pažeidžia ieÅ¡kovo teises.

8. Teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, laikė, kad atsakovo žemės sklype esantis vamzdis yra priskiriamas inžineriniam tinklui, kuris skirtas surinkti nuo ieÅ¡kovo Å«kinio pastato stogo, lietvamzdžiu tekantį lietaus vandenį. Vamzdis yra tik atsakovo žemės sklype ir visos vamzdžiu surenkamos nuotekos nuteka ne į ieÅ¡kovo sklype esantį Å¡ulinį, o į sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) rezervuarÄ . Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymÄ ir STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktÄ vamzdžiui įsirengti nebuvo reikalinga projektinė dokumentacija, o pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, įrengus atsakovui vamzdį mažesniu nei 1 m atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo, raÅ¡ytinis sutikimas (nagrinėjamu atveju žemės sklypo bendraturčių) neprivalomas, nes nei S. B., nei ieÅ¡kovas, iÅ¡ kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti raÅ¡ytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl vamzdžio atsakovui nepateikė raÅ¡ytinių pretenzijų / skundų.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, laikė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad vamzdžio įrengimas pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko, teises, ar dėl jo įrengimo atsakovas turi gauti ieÅ¡kovo sutikimÄ , todėl Å¡iÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį atmetė kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0088/17/32 užfiksuota, kad atsakovo žemės sklype auga: 8 vnt. tujų, atstumas nuo ieÅ¡kovo tvoros iki tujų yra 1,50 m, 1,60 m.; dekoratyvinis medelis – 1 m atstumu. Augalų, esančių atsakovo sklype, aukÅ¡tis yra daugiau nei 2 m. Byloje kilo ginčas dėl to, ar tujos yra medžiai ar krÅ«mai, ir tai turi reikÅ¡mės jų pasodinimo atstumo reikalavimams. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog atsakovo sklype auga tujos – krÅ«mai, laikė, kad atsakovo sklype augančios tujos atitinka aukÅ¡taÅ«gio medžio sÄ vokÄ .

Teismas, vadovaudamasis Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 punktu, kuris numato, kad aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, sprendė, kad atsakovas, pasodindamas tujas mažesniu nei 3 m atstumu ir dekoratyvinį medį mažesniu nei 2 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, neturėdamas rašytinio ieškovo sutikimo dėl mažesnio medžių sodinimo atstumo, pažeidė Sodininkų bendrijos įstatyme reglamentuotų želdinių sodinimo atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribos, todėl ieškovo reikalavimo dalį dėl 8 tujų perkėlimo nuo sklypo ribos 3 m atstumu ir dekoratyvinio medelio perkėlimo nuo sklypo ribos 2 m atstumu tenkino.

Teismas, nustatęs, kad dekoratyviai krÅ«mai yra 1,2–1,4 m atstumu nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos, atsižvelgęs į Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl aviečių krÅ«mų perkėlimo atmetė.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčija Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto dalį (toliau – Pripažinimo aktas) dėl Å«kinio pastato, pripažįstant jo teisinę registracijÄ negaliojančia. Teismas sprendė, kad atsakovas praleido vieno mėnesio terminÄ administraciniam aktui apskųsti. Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo atnaujinti atsakovui terminÄ administraciniam skundui paduoti, kadangi atsakovas nenurodė svarbios ir objektyvios priežasties, lėmusios termino praleidimÄ .

Teismas nenustatė ir jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad vieno mėnesio terminas administraciniam aktui apskųsti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai skaičiuoja terminÄ administraciniam aktui ginčyti. Atsakovas 1988 m. rugsėjo 29 d. duodamas sutikimÄ Å¾inojo, kad Å«kinis pastatas bus statomas 1,3 m atstumu nuo jam priklausančio žemės sklypo. Be to, atsakovas yra pasirašęs žemės sklypo ribų plane, paraÅ¡u patvirtino, kad sklypų ribos yra suderintos (t. 1, b. l. 15). 2003 m. spalio 13 d.

Pripažinimo aktas yra priimtas ieÅ¡kovo atžvilgiu ir atsakovui nebuvo siunčiamas, tačiau įstatymo nustatyta tvarka buvo pavieÅ¡intas 2003 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 130–133). Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendė, kad atsakovo nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio ir ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino ir turi teisę kreiptis į teismÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, laikė, kad ginčijamas pripažinimo aktas yra teisėtas, ir atsakovo reikalavimÄ dėl Pripažinimo akto panaikinimo ir jo teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo Pripažinimo akte Komisija, paskirta Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332, dalyvaujant statytojui S. B., peržiÅ«rėjusi statytojo pateiktÄ statinio projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiÅ«rėjusi statinį, nustatė, kad pastato statiniai tinkami naudoti (t. 1, b. l. 29). Duomenų, kad Komisija surašė ginčo Pripažinimo aktÄ neturėdama visų duomenų, reikalingų pripažįstant statinius tinkamais naudoti ar nepatikrinusi visų aplinkybių reikalingų pripažinti statinius tinkamais naudoti, teismas byloje nenustatė. Tokių aplinkybių atsakovas byloje taip pat neįrodinėjo.

12. Teismas konstatavo, kad Å«kinis pastatas tiek statybos metu, tiek statybos užbaigimo metu, jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu, atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus, jo statybos buvo vykdomos teisėtai, todėl teisės aktų pagrindu esant statiniams įregistruotiems vieÅ¡ajame registre, preziumuojama, kad jie atitiko tuo metu nustatytus reikalavimus (atstumai atitiko nustatytuosius, o Å¡iems neatitinkant reikalavimų, buvo gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas). Aplinkybė, kad tarp Å¡alių kilusio ginčo metu buvo atlikti patikslinti kadastriniai matavimai, jie įregistruoti registre, kas lėmė ribų tarp kaimyninių sklypų nustatymÄ ir atitinkamai faktÄ , kad Å«kinis pastatas stovi arčiau nei 1,3 m, nesudaro pagrindo pripažinti, kad statybos metu buvo pažeisti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai.

13. Atmetęs pagrindinius prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl Å«kinio pastato teisėtumo ir administracinio akto panaikinimo, teismas atmetė ir prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡vestinius reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas, sprendimo dalį dėl atsakovo atmesto prieÅ¡ieÅ¡kinio ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad tujos atsakovo sklype yra medžiai. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atsakovo sklype tujos susodintos viena Å¡alia kitos ir taip suformuota gyvatvorė. Gyvatvorė, kurios aukÅ¡tis yra 1,7 m, pasodinta atsakovo sklypo pietinėje pusėje. Pagal aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Dėl medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 5.5.2. punktÄ gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip 1 metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukÅ¡tesnė kaip 1,3 m, iÅ¡skyrus pietinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali bÅ«ti iki 2 metrų aukščio.

Atsakovo gyvatvorė atitinka aukščiau nurodytas taisykles bei nepriskiriama aukštaūgiams medžiams. Gyvatvorinės tujos nuo pat apačios turi daug sumedėjusių stiebų, todėl laikytinos krūmu. Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo sodo sklypo ribos. Atsakovo dekoratyvinės tujos (gyvatvorė) yra pasodinta didesniu nei 1,6 metro atstumu nuo besiribojančios sklypo ribos ir jokių ieškovo teisių nepažeidžia.

IeÅ¡kovo raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ UAB „Pjovėjai“ 2018 m. vasario 15 d. paaiÅ¡kinimÄ surašęs I. K. nebuvo patekęs į atsakovo sklypÄ , todėl negalėjo tiesiogiai apžiÅ«rėti augalų, matyti augalų kamienų bei pažymoje nurodyti, kad tuja yra medis su vienu ar keletu kamienu. I. K. pateiktas pažymėjimas akivaizdžiai patvirtina, kad jis neturi ne tik teisės, bet ir kvalifikacijos nustatyti augalų rūšį, nes augalų klasifikacijÄ bei rūšį gali nustatyti ekspertas arba botanikas.

Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl dekoratyvinio medžio perkėlimo 2 metrų atstumu, nepasisakė ir nepateikė argumentų bei iÅ¡vados, kodėl Å¡is augalas laikomas dekoratyviniu medžiu, o ne krÅ«mu. Atsakovo sklype nėra jokio dekoratyvinio medžio, tik krÅ«mai. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad sklype bÅ«tų pasodintas dekoratyvinis medis. PrieÅ¡ingai, pateiktame sodininkų bendrijos „Amaliai“ patikrinimo akte nurodyta, kad yra tik tujos bei dekoratyviniai krÅ«mai su nurodytais atstumais. 2017 m. spalio 27 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole visiÅ¡kai nepagrįstai nurodyta, kad atsakovo žemės sklype Å¡alia ieÅ¡kovo tvoros auga dekoratyvinis medelis. 1.2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai taikė teismų praktikÄ , todėl priėmė iÅ¡ dalies neteisingÄ sprendimÄ . Atsakovas teismo prašė nustatyti neteisėtos statybos faktÄ bei paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Teismo argumentas, kad yra pakankamas atstumas, ne mažesnis nei 1,3 m, nepagrįstas ir neįrodytas.

IeÅ¡kovo tėvui praÅ¡ant statyti Å«kio blokÄ neiÅ¡laikant numatytų atstumų, t. y. 3 m, atsakovas, kaip gretimo sklypo naudotojas, davė sutikimÄ Å«kio blokÄ statyti ne mažesniu kaip l,3 m atstumu iki jam priklausančio sklypo ribos, ir tai atsispindi 1988 metų situacijos plane. Faktas tas, kad ieÅ¡kovui priklausantis Å«kio pastatas statybos metu negalėjo bÅ«ti pastatytas arčiau nei l,3 m atstumu atsakovo sklypo ribos ir tai negali / negalėjo turėti jokios įtakos vėliau besikeičiančios statybÄ reglamentuojančios teisės normos.

Byloje nėra nei vieno raÅ¡ytinio dokumento, kad tiek statybos metu, tiek dabar, Å«kinis pastatas bÅ«tų pastatytas iÅ¡laikant atsakovo S. P. duotÄ sutikimÄ , t. y. kad nuo pastato iki atsakovo sklypo ribos bÅ«tų ne mažiau nei 1,3 m. Byloje įrodytas faktas, kad tiek statybos metu, tiek ir ginčui kilus teisme, ieÅ¡kovo pastatas pastatytas neiÅ¡laikant atsakovo duoto sutikimo. Byloje nustatyta ir nėra nuginčyta, kad ieÅ¡kovo Å«kinio pastato stogo konstrukcija patenka į atsakovui nuosavybės teise valdomÄ sklypÄ : taÅ¡ke Nr. 8 – 23 cm ir taÅ¡ke Nr. 9 – 30 cm.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas turėjo teisės aktų nustatytos formos (raÅ¡ytinį) sutikimÄ iÅ¡ atsakovo, leidžiantį ieÅ¡kovui priklausantį pastatÄ statyti arčiau nei 1,3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, o tuo labiau kad pastato konstrukcijos patektų į atsakovo sklypÄ . 1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepakankamai aktyviai domėjosi galimu savo teisių pažeidimu. Atsakovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2015 m. kovo 16 d., kuomet IÄ® „Geobaitas“ pateikė žemės sklypų ribų primatavimų planÄ , kuriame konstatuota, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui nuosavybės teise valdomus sklypus skiria žemės sklypų riba – taÅ¡kuose Nr. 1 ir Nr. 6, kurių atstumai neatitinka duotam sutikimui.

Reaguodamas į tai, atsakovas operatyviai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl neteisėtos statybos. 1.4. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovas praleido ABTÄ® 33 straipsnyje numatytÄ vieno mėnesio terminÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginÄÄ dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administracinio akto galiojimo su praÅ¡ymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio teisinio pobÅ«džio ir ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas tokiu atveju netaikomas.

Pripažinus ieÅ¡kovo Å«kio pastato statybÄ neteisėta, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti kiti reikalavimai privalėjo bÅ«ti patenkinti. Kasacinis teismas nuosekliai ir nedviprasmiÅ¡kai suformavęs praktikÄ , kad faktas, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, kasacinio teismo praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai yra pripažįstamas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, todėl priimti sprendimai turi bÅ«ti panaikinami.

15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praleido vienų metų terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti terasos – atraminės sienelės su užpilta žeme statybÄ neteisėta, yra nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti teismo iÅ¡vadoms dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo.

IeÅ¡kovas reiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį ir tuo pačiu ieÅ¡kinį dėl neteisėtų veiksmų padarinių paÅ¡alinimo, t. y. ieÅ¡kovas siekė įrodyti neigiamÄ poveikį savo turtui ir teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ . Teismas iÅ¡ dalies pasisakė dėl atraminės sienelės su užpiltomis žemėmis statybos teisėtumo, bet visiÅ¡kai nepasisakė dėl atraminės sienelės statybos ieÅ¡kovo daiktinės teisės apgynimo aspektu. Byloje nustatyta, kad atraminė sienelė su užpiltomis žemėmis – terasa yra pastatyta ant ieÅ¡kovo žemės sklypo ir tiesiogiai Å¡liejasi prie Å«kinio pastato, tuo yra pažeista ieÅ¡kovo daiktinė teisė, Å¡is pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio ir ieÅ¡kinio terminas prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . 2.2.

Teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir tuo pažeidė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus statinių statybai bei žemės sklypo savininko teisių apsaugÄ . Fotonuotraukose aiÅ¡kiai matosi, kad nutinkuota atraminė sienelė sutvirtinta su žeme, jos pamatas užpiltas žemėmis, t. y. atraminė sienelė yra susijusi su požemine dalimi, todėl laikytina nesudėtingu statiniu, ji negali bÅ«ti perkelta iÅ¡ esamos vietos į kitÄ nepakeitus jos paskirties.

Atsakovas, pasistatydamas atraminę sienelę tiesiogiai ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, pažeidė ne tik reikalaujamus atstumus nuo žemės sklypo ribos, bet tiesiogiai pažeidė ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ . 2.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti Å¡iltnamių betoninių pamatų statybÄ neteisėta ir įpareigoti atsakovÄ nugriauti Å¡iltnamio betoninius pamatus. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad betoniniai blokeliai, kurie yra arčiau nei 1 metras nuo sklypo ribos, nėra įkasti į žemę, todėl neatitinka pamato sÄ vokos.

Teismas atkartojo atsakovo pozicijÄ , kuri nebuvo paremta jokiais įrodymais. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ fotonuotraukas, kuriose matėsi Å¡iltnamis, pastatytas ant pamatų, kurį atsakovas proceso metu nukėlė nuo pamatų, pamatai liko ir jie užfiksuoti fotonuotraukose ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad buvusio Å¡iltnamio pamatai yra tik statybinės medžiagos. 2.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo žemės sklype esantis vamzdis yra skirtas surinkti nuo ieÅ¡kovo Å«kinio pastato stogo lietvamzdžiu tekantį lietaus vandenį.

Ieškovas pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad ieškovo ūkio pastato lietvamzdis, per kurį nuo stogo teka lietaus vanduo, yra visiškai kitoje vietoje, nei ginčo inžinerinis įrenginys. Atsakovo pateiktas patikrinimo aktas nepatvirtina, kad ginčo inžinerinis įrenginys surenka lietaus vandenį nuo priklausančio ieškovui ūkinio pastato lietvamzdžio. Patikrinimo akte aprašytas kitas, bet ne ginčo vamzdis, į kurį lietaus vanduo patenka iš viršutinės sklypo dalies, priklausančios abiem šeimininkams.

Akte apraÅ¡ytas visiÅ¡kai kitoks vamzdis, kuris yra atsakovo sklypo gale, bet ne vamzdis, kuris yra 30 cm atstumu nuo ieÅ¡kovo Å«kinio pastato Å¡iaurinės sienos. Vamzdžio įrengimas 30 cm atstumu nuo ieÅ¡kovui priklausančio Å«kinio pastato Å¡iaurinės sienos ant neteisėtai pastatytos terasos yra tęstinis pažeidimas, ir vienų metų terminas jo įrengimo apskundimui prasideda kiekvienÄ atlikto pažeidimo dienÄ . 2.5. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl aviečių krÅ«mų perkėlimo, nepagrįstai rėmėsi tik antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, neįvertinęs, kad avietės nukerpamos rudenį iki pat žemės. Sodo bendrijos „Amaliai“ patikrinimo akte avietės neminimos, nes nebuvo ataugusios, o antstolė aplinkybes konstatavo rudenį.

Aviečių krūmai aiškiai matosi ieškovo pateiktose fotonuotraukose.

16. Atsiliepimu į atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas L. B. praÅ¡o atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 3.1. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai yra tinkami, patvirtina atsakovo sklype augančių tujų rūšį, o UAB „Pjovėjai“ pažymÄ surašęs specialistas turi kvalifikacijÄ identifikuoti medžius. Nepagrįsti atsakovo argumentai ir dėl dekoratyvinio medelio. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris yra oficialus įrodymas, užfiksuota, kad dekoratyvinis medelis pasodintas 1 metro atstumu nuo tvoros. 3.2.

Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, dėl kurių atsakovas delsė kreiptis į teismÄ dėl pripažinimo akto panaikinimo. Atsakovas, bÅ«damas gretimo sklypo savininku, kaip apdairus, protingas ir rÅ«pestingas žmogus, turėjo žinoti apie, jo manymu, jo teisių pažeidimÄ , ir ginti jas, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teismui dėl administracinio akto panaikinimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas praleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminÄ , nes nuo 2003 m. spalio 27 d. galioja įraÅ¡as, kad ginčo statinys pripažinimo akto pagrindu buvo pripažintas tinkamu naudoti. 3.3.

Teismas, įvertindamas pusiausvyrÄ tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimus dėl administracinio akto panaikinimo, nes yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, t. y. ginčas dėl norminiuose teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų reikalavimų pažeidimo yra keliamas praėjus net dvylikai metų nuo faktinės statybų užbaigimo pradžios.

17. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo L. B. apeliacinį skundÄ atsakovas S. P. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 4.1. IeÅ¡kovo nepagrįstai įvardijami pamatai ar atraminė sienelė nelaikytina statiniu – pastatu arba inžineriniu statiniu. Atsakovo sudėti ir aptinkuoti blokeliai neturi jokio požeminio tvirtinimo, t. y. tiesiogiai nėra susiję su požemine dalimi. Faktinių aplinkybių protokole nurodyta, kad tai žemių sankaupa atstoja tvorÄ tarp sklypų. 4.2.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo įrengtas Å¡iltnamis bÅ«tų įrengtas arčiau nei 1 m atstumu iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, kad kilnojamojo laikino Å¡iltnamio eksploatacijai bÅ«tų liejami kokie nors pamatai ar naudojamos kokios ilgalaikės konstrukcijos ar dalys. Antstolė jokių Å¡iltnamio betoninių pamatų, kurie bÅ«tų įkasti į atsakovo žemės sklypÄ , neužfiksavo. Fotonuotraukose matyti, kad prie tvoros yra padėti betoniniai blokeliai, kurie nėra vientisi, nesimato, kad Å¡ie blokeliai bÅ«tų įkasti / įleisti į žemę. 4.3.

IeÅ¡kovas klaidina teismÄ nurodydamas, kad akte apraÅ¡ytas visiÅ¡kai kitas ir kitur esantis vamzdis. Ties ieÅ¡kovo ir atsakovo sklypo riba nėra jokio kito vamzdžio. Kauno regiono aplinkos departamento 2017 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akte Nr. KP-585 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), yra įvesta vietinė kanalizacija (įrenginys). Lietaus nuotekoms surinkti sklypo gale yra pastatytas plastmasinis rezervuaras, iÅ¡ kurio vamzdžiu nuotekos nuteka į SB (duomenys neskelbtini) rezervuarÄ . Lietaus surinkimo vamzdis, kuris pajungtas į kaimyniniame sklype (duomenys neskelbtini) esantį rezervuarÄ yra atjungtas ir į rezervuarÄ lietaus nuotekos netekėjo.

Patikrinimo metu aplinkos apsaugos pažeidimų neužfiksuota. Nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui, lietaus vanduo vamzdžiu suteka į surinkimo vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui (t. 3, b. l. 49–50). 4.4. Ieškovas reikalavimo dėl aviečių krūmų perkėlimo neįrodė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo sklype augtų aviečių krūmai ar kad krūmai būtų pasodinti mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

18. Atsiliepimu į atsakovo S. P. apeliacinį skundÄ atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 5.1. Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto (Pripažinimo aktas) dalies dėl Å«kinio pastato, pažymėto indeksu 4I1p (toliau – Å«kinis pastatas), panaikinimo ir jo teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia.

Pripažinimo aktas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Atsakovas žinojo apie Å«kinio pastato statybÄ , tuo pačiu jo įteisinimÄ pripažįstant jį tinkamu naudoti nuo 1988 m. rugsėjo 29 d., nes ant situacijos plano yra S. P. paraÅ¡as, kuris patvirtina jo pritarimÄ / neprieÅ¡taravimÄ situacijos planui. Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡as apie Å«kinio pastato pripažinimÄ tinkamu naudoti skundžiamo pripažinimo akto pagrindu galioja nuo 2003 m. spalio 27 d., tačiau reikalavimas panaikinti pripažinimo aktÄ teismui buvo pateiktas tik 2015 m. kovo 17 d.

Atsakovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ panaikinti pripažinimo aktÄ , praleido ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminÄ , nes jis apie ginčijamÄ pripažinimo aktÄ Å¾inojo daug anksčiau, nei likus vienam mėnesiui iki prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo ginčijamas administracinis aktas, pateikimo teismui dienos, o tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ Å¡iam administraciniam aktui skųsti nebuvo jokio teisinio pagrindo, atsakovas nenurodė, kokios svarbios priežastys jam trukdė pripažinimo aktÄ ginčyti įstatymų nustatytais terminais. 5.2.

Atsakovas S. P. pripažinimo akto teisėtumÄ ginčijo iÅ¡ esmės vienu pagrindu, kad Å«kinis pastatas pastatytas nesilaikant nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos ir negavus gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Tiek pripažįstant Å«kinį pastatÄ tinkamu naudoti, tiek įregistruojant jį Nekilnojamojo turto registre buvo iÅ¡laikyti visi įstatymais nustatyti reikalaujami atstumai, o dėl statinio statymo arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos buvo gautas raÅ¡ytinis gretimo sklypo savininko sutikimas, vadovaujantis tuo metu buvusiomis nustatytomis sodo sklypo ribomis. 5.3.

Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ginčo statinio statybos metu ar jį pastačius, S. P. bÅ«tų reiÅ¡kęs kokių nors pretenzijų ginčo statinio savininkui dėl nagrinėjamo ginčo objektu tapusio statinio iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis nemanė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir per tokį ilgÄ laikotarpį (beveik dvylika metų) nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ pareikÅ¡ti reikalavimus dėl ginčo statinio pripažinimo akto panaikinimo bei statinio nugriovimo. 5.4.

Statinys tiek statybos metu, tiek statybos užbaigimo metu, tiek jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus, t. y. statybos darbai buvo teisėti. Todėl tai, kad po dvylikos metų kilo ginčas dėl sklypo ribos patikslinimo ir galimai nebėra iÅ¡laikyti normatyviniai atstumai nuo gretimo sklypo ribos, neturėtų bÅ«ti priežastis Å«kinį pastatÄ laikyti neteisėtai pastatytu, t. y. jo statybÄ pripažinti savavaliÅ¡ka. 5.5. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatas, savavaliÅ¡ka statyba tai – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo ūkinis pastatas pastatytas pažeidus esminius statinio projekto sprendinius, t. y. kad jo statyba buvo ar yra savavališka.

19. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo L. B. apeliacinį skundÄ atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos praÅ¡o teismo dėl L. B. apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pagal byloje esančiÄ medžiagÄ , kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai nėra susiję su Inspekcijos teisėmis ir pareigomis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

21. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo žemės sklype esančių Å¡iltnamio betoninių pamatų, terasos – atraminių pamatų, inžinerinių įrenginių, įleistų į žemę, ir augalų atstumų ribos nesilaikymo nuo ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribos bei ieÅ¡kovui priklausančio Å«kinio pastato statybos teisėtumo. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių 22. IeÅ¡kovas L. B. ir atsakovas S. P. yra gretimų žemės sklypų savininkai. IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 0,0761 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0597 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 58–61, 30–31, 62–63). 23. 1980 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovo tėvas sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) narys S. B. iÅ¡ Kauno miesto Panemunės rajono LDT vykdomojo komiteto gavo leidimÄ Kauno „Amalių“ skyriaus kolektyviniame sode statyti vasarnamio tipo sodo pastatÄ pagal sodo iÅ¡planavimo projektÄ , sklypo Nr. 1 (t. 2, b. 1. 171).

Atsakovas S. P. neprieÅ¡taravo, kad kaimynas S. B. pastatytų Å«kinio pastato 1,3 m atstumu nuo atsakovui priklausančio sklypo ribos, apie tai situacijos plane 1988 m. rugsėjo 29 d. atsakovas pasirašė, jo paraÅ¡Ä patvirtino valdybos pirmininkas V. T. (t. 1, b. 1. 15, t. 3, b. l. 24). 1988 m. spalio 11 d. Kauno miesto Panemunės rajono architektas leido S. B. statyti 7,2 x 3,20 m Å«kinį pastatÄ , blokuojant prie esamo namelio situacijos plane nurodytoje vietoje. 1988 m. lapkričio 21 d. valstybinė komisija apžiÅ«rėjo pastatytÄ sodo namelį ir nutarė priimti asmeninį sodo namelį eksploatacijai, nukrypimų nuo projekto nenustatė (t. 1, b. 1. 27).

Kauno miesto Panemunės rajono architektas S. V. 1990 m. kovo 22 d. surašė aktÄ dėl sodo namelio rekonstrukcijos, Å«kio pastato, pavėsinės automaÅ¡inai, Å¡iltnamio priėmimo, kuriuo konstatavo, jog statytojas S. B. sodininkų bendrijoje „Amaliai“ pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 40a rekonstravo sodo namelį, pasistatė Å«kio blokÄ iki 22,2 kv. m., garaÅ¾Ä automaÅ¡inai iki 14,64 kv. m., Å¡iltnamį iki 41,00 kv. m., Å«kinį pastatÄ 14,94 kv. m. (t. 1, b. 1. 28).

24. Komisija, paskirta Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332, 2003 m. spalio 13 d. surašė pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ , kuriame nustatė, kad apžiÅ«rėjus statinius ir susipažinus su technine dokumentacija, sodo pastatas ir pagalbiniai statiniai yra tinkami naudoti (t. 1, b. l. 29). 25. 2015 m. kovo 16 d. individuali įmonė „Geobaitas“ atlikto žemės sklypų ribų primatavimų planÄ , kuriame konstatavo, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui nuosavybės teise valdomus sklypus skiria žemės sklypų riba taÅ¡kuose Nr. 1 ir Nr.

6. Plane užfiksuota, kad nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato sienos iki atsakovui priklausančio sklypo ribos atstumas taške Nr. 8 yra 24 cm, taške Nr. 9 yra 17 cm (t. l, b. 1. 78, 189–190).

26. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal IÄ® „Geobaitas“ matininko R. R. 2015 m. kovo 3 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ (t. 2, b. l. 77). Dėl termino ginčyti administracinį aktÄ ir Å¡io akto teisėtumo 27. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog jis yra praleidęs ABTÄ® 33 straipsnyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto daliai dėl Å«kinio pastato apskųsti ir kad nėra pagrindo jį atnaujinti.

Atsakovo teigimu, jis apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2015 m. kovo 16 d., kuomet IÄ® „Geobaitas“ pateikė žemės sklypų ribų primatavimų planÄ , kuriame konstatuota, kad taÅ¡kuose Nr. 1 ir Nr. 6 atstumai neatitinka atsakovo duoto sutikimo.

28. ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTÄ® 34 straipsnio 1 dalis).

29. Termino pradžios nustatymui reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kada ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie atitinkamÄ jo atžvilgiu priimtÄ individualų administracinį aktÄ . Pažymėtina, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laiko ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-553/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-505-492/2015).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimÄ , ar ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktÄ atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu.

Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti terminÄ ir klausimÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Nuosavybė teisė yra viena iÅ¡ svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindÄ administracinio akto teisėtumÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

31. Teisėjų kolegija nustatė, kad Pripažinimo aktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas 2003 m. rugsėjo 4 d. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis, t. 1, b. l. 130–131). Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡as apie Å«kinio pastato pripažinimÄ tinkamu naudoti skundžiamo pripažinimo akto pagrindu galioja nuo 2003 m. spalio 27 d. Reikalavimas panaikinti pripažinimo aktÄ teismui buvo pateiktas tik 2015 m. kovo 17 d. Taigi, ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas apskųsti administracinį aktÄ yra praleistas daugiau nei 10 metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių Å¡is terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas (ABTÄ® 34 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å«kinis pastatas buvo inventorizuotas 1990 m. kovo 18 d., 2003 m. spalio 13 d., peržiÅ«rėjus statytojo pateiktÄ statinio projektÄ ir kadastrinių matavimų duomenis, pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b. l. 28–19). Taigi, atsakovas nuo 1988 m. rugsėjo 29 d. žinojo apie Å«kinio pastato statybÄ , tuo pačiu jo įteisinimÄ , pripažįstant jį tinkamu naudoti, pasiraÅ¡ytinai patvirtinęs, kad situacijos planui neprieÅ¡tarauja (t. 1, b. l. 15).

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ , kad jis apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2015 m. kovo 16 d., IÄ® „Geobaitas“ pateikus žemės sklypų ribų primatavimų planÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas kaip sÄ Å¾iningas asmuo, ieÅ¡kovui eksploatuojant pastatÄ jau daugiau nei 10 metų, turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ ir galimÄ teisių gynybÄ teisme. Atsakovas apie savo galimai pažeistÄ teisę galėjo ir turėjo sužinojo ne vėliau kaip po Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto daliai dėl Å«kinio pastato pavieÅ¡inimo, nes analogiÅ¡koje situacijoje taip turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Be to, teismas atsižvelgia, kad teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumas nebuvo didelis, atsakovas nesiėmė veiksmų laiku nustatyti Å«kinio pastato pastatymo tinkamumÄ ir ginÄÄ dėl jo iÅ¡kėlė daugiau nei po 12 metų nuo jo pastatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas praleido vieno mėnesio terminÄ apskųsti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktÄ ir nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti (ABTÄ® 33–34 straipsniai).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Pripažinimo aktÄ ne tik dėl administracinio akto apskundimo terminų praleidimo, bet ir dėl esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad komisija surašė ginčo Pripažinimo aktÄ neturėdama visų duomenų, reikalingų pripažįstant statinius tinkamais naudoti ar nepatikrinusi visų aplinkybių, reikalingų pripažinti statinius tinkamais naudoti.

Ä®vertinusi visas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Pripažinimo aktÄ ir pripažinti jo registracijÄ negaliojančia. Dėl ieÅ¡kovo Å«kinio pastato statybos teisėtumo 33. Teisėjų kolegija vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ , jog ieÅ¡kovo Å«kinis pastatas yra pastatytas neteisėtai. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, jog tiek statybos metu, tiek dabar Å«kinis pastatas bÅ«tų pastatytas iÅ¡laikant atsakovo S. P. duotÄ sutikimÄ pastatÄ statyti ne arčiau nei 1,3 m iki atsakovo sklypo ribos.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d.) 24 straipsnio 1 dalį, pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliÅ¡kai suremontuotas statinys <...> pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sÄ lygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų <...> bandymus ir padarius geodezines nuotraukas.

Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektÄ ir atitinka Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Statinį galima naudoti tik įvykdžius Å¡io straipsnio 1 dalies reikalavimus, o pripažintas tinkamu naudoti statinys turi bÅ«ti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3, 4 dalys).

35. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (galiojusio nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.) 27 punktÄ , siekiant pripažinti statinį tinkamu naudoti, statytojas turi pateikti komisijos pirmininkui (inspektoriui) statinio projektÄ (techninį projektÄ , darbo projektÄ ), leidimÄ statyti (jei toks leidimas numatomas normatyviniuose statybos dokumentuose), statybos vykdymo dokumentus, statinio kadastrinių matavimų bylÄ .

36. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statinio statyba laikoma statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

37. Teisėjų kolegija nustatė, kad 1980 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovui S. B. buvo iÅ¡duotas Kauno miesto Panemunės rajono LDT vykdomojo komiteto leidimas Nr. 40 Kauno „Amalių“ skyriaus kolektyviniame sode statyti vasarnamio tipo sodo pastatÄ remiantis sodo iÅ¡planavimo projektu (t. 2, b. 1. 171), 1988 m. spalio 11 d. Kauno miesto Panemunės rajono architekto leidimas S. B. statyti 7,2 x 3,20 m Å«kinį pastatÄ , blokuojant prie esamo namelio situacijos plane nurodytoje vietoje, Kauno miesto Panemunės rajono architekto S. V. 1990 m. kovo 22 d. aktas dėl sodo namelio rekonstrukcijai, Å«kio pastato, pavėsinės automaÅ¡inai, Å¡iltnamio priėmimo bei 2003 m. spalio 13 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti.

Prie Pripažinimo akto pridėtoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje esančiame situacijos plane yra nurodyta, kad Å«kinio pastato atstumas nuo gretimo sklypo ribos yra 1,3 m, plane yra ir atsakovo sutikimas, kad sodo kaimyno statiniai stovėtų 1,3 m atstumu nuo jo sklypo ribos. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332 paskirta komisija apžiÅ«rėjo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) 19 sklype ((duomenys neskelbtini)) esančius Pripažinimo akte nurodytus statinius, tarp jų ir Å«kinį pastatÄ , įvertino statytojo pateiktus dokumentus, nustatė, kad ginčo statinys tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti.

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo Å«kinis pastatas buvo pastatytas turint visus tuo metu reikalingus leidimus, pastatas 2003 m. spalio 13 d. pripažintas tinkamu naudoti, o byloje nėra jokių įrodymų, kad pastato statybos metu ar jį pastačius atsakovas, kuris 1988 m. rugsėjo 29 d. buvo davęs sutikimÄ Å«kio pastatÄ statyti 1,3 m atstumu nuo sklypų ribos, bÅ«tų jo savininkui reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad esant Kauno miesto Panemunės rajono LDT vykdomojo komiteto 1980 m. balandžio 30 d. ir Kauno miesto Panemunės rajono architekto 1988 m. spalio 11 d. statybos leidimams, gretimo sklypo savininko S. P. 1988 m. rugsėjo 29 d. sutikimui statyti statinį ir jį pastačius bei 2003 m. spalio 13 d. pripažinus tinkamu naudoti, tačiau kilusio ginčo metu patikslinus kadastrinius matavimus (2015 m. birželio 2 d.), kas lėmė ginčo Å¡alių sklypų ribų pasikeitimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas Å«kinio pastato statybos metu pažeidė statybÄ reglamentuojančius teisės aktus, kurie lemtų statybos neteisėtumÄ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

39. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovo Å«kinio pastato stogo konstrukcija patenka į atsakovui nuosavybės teise valdomÄ sklypÄ taÅ¡ke Nr. 8 – 23 cm ir taÅ¡ke Nr. 9 – 30 cm yra nepagrįstas. IÅ¡ IÄ® „Geobaitas“ 2015 m. birželio 6 d. žemės sklypų bei pastatų koordinačių primatavimų plano matyti, kad nuo ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio pastato – Å«kinio pastato sienos atstumas iki atsakovui priklausančio sklypo ribos taÅ¡ke Nr. 8 yra 24 cm, o taÅ¡ke Nr. 9 yra 17 cm (t. 1, b. l. 78, 189–190).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovo Å«kinio pastato stogo konstrukcija į atsakovo sklypÄ patenka taÅ¡ke Nr. 8 – 23 cm, o taÅ¡ke Nr. 9 – 30 cm ir tokiu bÅ«du pažeidžia atsakovo teises, prieÅ¡ingų įrodymų atsakovas nepateikė, o byloje esančios nuotraukos nepaneigia IÄ® „Geobaitas“ nustatytų duomenų (CPK 178 straipsnis). Dėl įpareigojimo perkelti tujas, dekoratyvinį medį ir aviečių krÅ«mus 40.

Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 punktÄ , medžiai ir krÅ«mai sodinami laikantis Å¡ių reikalavimų: aukÅ¡taÅ«giai medžiai, aukÅ¡tesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; žemaÅ«giai medžiai iki 3 m aukščio sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krÅ«mai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; mažesniu atstumu sodiniai gali bÅ«ti sodinami esant raÅ¡ytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiÅ¡kia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstatavus, kad pasodinant tujas nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami medžiai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, ir įpareigojant paÅ¡alinti šį pažeidimÄ , turi bÅ«ti vertinamas tokio įpareigojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

42. Teisėjų kolegija iÅ¡ atsakovo apeliacinio skundo nustatė, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovo tujos yra medžiai, kurie turi bÅ«ti sodinami ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Atsakovas nurodo, kad jo sklype yra pasodinta gyvatvorė, kuri nėra priskiriama aukÅ¡taÅ«giams medžiams, ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 5.5.2. punktÄ ji veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukÅ¡tesnė kaip 1,3 m, iÅ¡skyrus Å¡iaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali bÅ«ti iki 1,8 m aukščio.

43. Teisėjų kolegija iš antstolės G. A. 2017 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad atsakovo žemės sklype auga: 8 vnt. tujų, atstumas nuo ieškovo tvoros iki tujų yra 1,50 m, 1,60 m; dekoratyvinis medelis – 1 m atstumu. Augalų, esančių atsakovo sklype, aukštis yra daugiau nei 2 m (t. 3, b. l. 4–18). Teisėjų kolegija iš UAB „Pjovėjai“ 2018 m. vasario 15 d. paaiškinimo apie augalus nustatė, kad kaimyniniame sklype šalia ieškovo tvoros auga vakarinės tujos – 8 vnt., kurių aukštis 2,5 m.

Vakarinė tuja – kiparisinių šeimos augalas, savaime augantis Šiaurės Amerikos rytuose. Tai iki 20 m aukščio kūgiškas medis su vienu ar keletu kamienų, kuriuos dengia supleišėjusi raudonai ruda žievė (t. 3, b. l. 45). Sodininkų bendrijos „Amaliai“ narių 2018 m. kovo 17 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog septyni tujų krūmai, esantys sklypo pietinėje dalyje yra 1,7–1,8 metro atstumu nuo L. B. sklypo dalies, esančios šiaurinėje pusėje, tujų aukštis 1,7 m (t. 3, b. l. 56).

44. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo sklype augančios 8 tujos yra krÅ«mai, o ne medžiai, kurių aukÅ¡tis gali siekti 20 m ir kurie pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 punktÄ turi bÅ«ti sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (CPK 178 straipsnis). Atsakovas ginčijo UAB „Pjovėjai“ direktoriaus I. K., įvertinusio atsakovo sklype augančias tujas, kvalifikacijÄ , tačiau savo teiginių dėl tujų neįrodinėjo kitokiÄ kvalifikacijÄ turinčio eksperto iÅ¡vadomis ar kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija įvertina atsakovo argumentÄ , kad atsakovo tujos yra gyvatvorė, tačiau atkreipia dėmesį, jog gyvatvorė yra formuojama ne aukÅ¡tesnė nei 1,3 m, iÅ¡skyrus Å¡iaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali bÅ«ti iki 1,8 m aukščio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 5.5.2. punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tujų, esančių pietinėje atsakovo sklypo dalyje, aukÅ¡tis 2017 m. spalio 27 d. buvo daugiau nei 2 m, 2018 m. vasario 15 d.

– 2,5 m, o 2018 m. kovo 17 d. – 1,7 m. Byloje neįrodžius, kad ginčo želdiniai yra krÅ«mai ar kad iÅ¡ jų yra formuojama leistino aukščio (1,3 m) gyvatvorė, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimus, kadangi aukščiau minėtas Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad aukÅ¡taÅ«giai medžiai sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Konstatavus šį pažeidimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovo sklype esančias tujas perkelti 3 m atstumu nuo sklypo ribos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, perkėlus tujas bus garantuojama ieškovo interesų apsauga bei užtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

45. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo perkelti dekoratyvinį medį (atsakovo teigimu – krÅ«mo) 2 m atstumu nuo tvoros, pažymi, kad teismas pagrįstai vadovavosi antstolės G. A. 2017 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Protokole nustatyta, kad atsakovo žemės sklype 1 m nuo ieÅ¡kovo tvoros auga dekoratyvinis medelis, o augalų, esančių atsakovo sklype, aukÅ¡tis yra daugiau nei 2 m (t 3., b. l. 4). Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant paneigiančių įrodymų spręstina, kad atsakovo sklype augantis daugiau nei 2 m aukščio dekoratyvinis medis yra žemaÅ«gis medis, o ne krÅ«mas, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 punktÄ ir pagrįstai sprendė, kad dekoratyvinis medis turi bÅ«ti perkeltas 2 m atstumu nuo sklypų ribos (CPK 185 straipsnis).

46. Teisėjų kolegija vertina ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ perkelti aviečių krÅ«mus 1 m atstumu nuo sklypų ribos. Teisėjų kolegija iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų nustatė, kad Å¡iaurės rytų pusėje ties tvora auga sodiniai (aviečių krÅ«mai) (t. 2, b. l. 106). Sodų bendrijos „Amaliai“ 2018 m. kovo 17 d. patikrinimo akte nustatyta, kad dekoratyviniai krÅ«mai yra 1,2–1,4 m atstumu nuo L.

B. sklypo ribos ir yra pietinėje pusėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo teiginys, kad teismas neatsižvelgė, jog avietės rudenį yra nukerpamos, yra nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad dekoratyviniai krÅ«mai atsakovo sklype auga 1,2–1,4 m atstumu nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos, Å¡iuos duomenis paneigiančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, pasodindamas aviečių krÅ«mus, pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ , numatantį, jog krÅ«mai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos (CPK 178 straipsnis).

Dėl atraminės sienelės 47. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas reglamentuoja, kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybÄ leidžiančius dokumentus privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose.

STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad raÅ¡ytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingÄ statinį – kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje, KurÅ¡ių nerijoje.

48. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius reglamentuojantis anksčiau aptartas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014).

50. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas praleido vienų metų terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti terasos – atraminės sienelės su užpilta žeme statybÄ neteisėta, nes apie galimÄ pažeidimÄ ieÅ¡kovas sužinojo 2013 metais, tačiau ieÅ¡kinį dėl atraminės sienelės pripažinimo neteisėta statyba pareiÅ¡kė tik 2017 m. rugsėjo 18 d. IeÅ¡kovo teigimu, teismas neatsižvelgė, jog ieÅ¡kovas teikė negatorinį ieÅ¡kinį ir tuo pačiu ieÅ¡kinį dėl neteisėtų veiksmų padarinių paÅ¡alinimo. IeÅ¡kovas siekė įrodyti neigiamÄ poveikį savo turtui ir teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ , todėl teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atraminės sienelės statybos ieÅ¡kovo daiktinės teisės apgynimo aspektu.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad ieÅ¡kinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybÄ neteisėta reikÅ¡ti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų – norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdÅ«s – tai yra svarbu, nustatant ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad pažeidimas įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl reikalaujant pripažinti statybÄ neteisėta, nereikia įrodyti Å¡ios statybos neigiamų padarinių (kurie ir gali bÅ«ti trunkamojo pobÅ«džio), o tik patį pažeidimo faktÄ , kuris tiksliai apibrėžiamas statinio statybos laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas 2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsižvelgdamas į sklypo reljefÄ atsakovas 2001–2002 metais pastatė atraminę sienelę, savo sklypo dalį paaukÅ¡tino žemėmis, pietinėje dalyje sudėjo statybinius blokelius, kurie buvo vėliau aptinkuoti ir kurie skiria paaukÅ¡tintÄ Å¾emę nuo ieÅ¡kovo takelio, esančio ieÅ¡kovo valdoje (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 5 min. 00 sek. – 5 min. 40 sek., 19 min. 01 sek. – 19 min. 25 sek.). IeÅ¡kovo atstovė 2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovas 2013 metais pamatęs situacijÄ , kad ieÅ¡kovo Å«kiniame pastate yra labai drėgna, pradėjo aiÅ¡kintis, ar atraminė sienelė nėra pastatyta savavaliÅ¡kai (2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 32 min. 15 sek. – 33 min. 28 sek.).

53. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas sužinojo apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ 2013 metais, tačiau pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti atraminę sienelę neteisėta statyba tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas per vienus metus nuo statinio statybos pradžios nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl statybos neleistinumo, todėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas raÅ¡ytinis sutikimas statyti atraminę sienelę nebuvo privalomas.

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažinti, kad atraminės sienelės statyba yra neteisėta. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atraminės sienelės statybos ieÅ¡kovo daiktinės teisės apgynimo aspektu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieÅ¡kovo pateiktÄ 2016 m. birželio 15 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å¡iluminės aplinkos tyrimo protokolÄ Nr. F-M-93/2016.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tikėtina, jog nesinaudojant Å«kiniu pastatu, jo nevėdinant bei neÅ¡ildant, kaupiasi drėgmė, o tai galėjo sukelti didesnį drėgmės procentÄ Å«kiniame pastate. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos iÅ¡vada ir pažymi, kad byloje nėra pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad bÅ«tent dėl atsakovo atraminės sienelės ieÅ¡kovo teisės yra pažeidžiamos (CK 4.99 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl betoninių pamatų 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktÄ , statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

55. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 dalį, raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio paaukÅ¡tėjimo kampas didesnis kaip 45°.

56. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ , pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali bÅ«ti statomi esant raÅ¡ytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.

57. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas savo žemės sklype apie 0,3 m atstumu buvo pasistatęs Å¡iltnamį ant betoninių pamatų, tačiau po pirminio ieÅ¡kinio pateikimo, Å¡iltnamį nusikėlė, palikdamas Å¡iltnamio pamatus (t. 2, b. l. 141, t. 1, b. l. 39). Buvusio Å¡iltnamio betoniniai pamatai, esantys 0,3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, pažeidžia statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad pamatų atstumas turi bÅ«ti 1 m nuo sklypo ribos.

58. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , motyvuodamas tuo, kad betoniniai blokeliai nėra įkasti (įmÅ«ryti) ar įleisti į žemę, t. y. neatitinka pamato sÄ vokos, todėl laikė juos statybinėmis medžiagomis, neturinčiomis aiÅ¡kios funkcinės naudojimo paskirties. IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada ir nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog buvusio Å¡iltnamio pamatai yra tik statybinės medžiagos.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė G. A. 2017 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, jog S. P. žemės sklype šalia L. B. tvoros yra šiltnamio pamatas. Atstumas nuo L. B. tvoros iki šiltnamio pamato apie 40 cm (t. 3, b. l. 4).

60. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , pažymi, kad iÅ¡ prie G. A. faktinių aplinkybių protokolo pridėtų nuotraukų matyti, jog nukėlus Å¡iltnamį, liko jo pamatų liekanos. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvusio Å¡iltnamio iÅ¡likę nevientisi pamatai (jų liekanos) negali bÅ«ti laikomi statiniu pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktÄ , todėl Å¡iems pamatams nėra taikomi Sodininkų bendrijų įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nustatyti reikalavimai.

Be to, ieškovas neįrodė, kad šios buvusio šiltnamio pamatų liekanos pažeidžia ieškovo teises (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad betoniniai pamatų likučiai savaime nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir kaimyninio žemės sklypo savininko teisių (CK 4.99 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Dėl inžinerinio įrenginio – vamzdžio 62. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo žemės sklype esantis vamzdis yra skirtas surinkti nuo ieškovo ūkinio pastato stogo lietvamzdžiu tekantį lietaus vandenį, yra nepagrįsta.

Ieškovo teigimu, 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte Nr. KP-585 (toliau – patikrinimo akte) yra aprašytas kitas vamzdis, bet ne tas, kuris yra įrengtas 30 cm atstumu nuo ieškovo ūkinio pastato šiaurinės sienos.

63. Teisėjų kolegija iÅ¡ 2017 m. lapkričio 29 d. Patikrinimo akto nustatė, kad (duomenys neskelbtini), yra įvesta vietinė kanalizacija (įrenginys). Lietaus nuotekoms surinkti sklypo gale yra pastatytas plastmasinis rezervuaras, iÅ¡ kurio vamzdžiu nuotekos nuteka į SB (duomenys neskelbtini) rezervuarÄ . Lietaus surinkimo vamzdis, kuris pajungtas į kaimyniniame sklype (duomenys neskelbtini) esantį rezervuarÄ , yra atjungtas ir į rezervuarÄ lietaus nuotekos netekėjo. Patikrinimo metu aplinkos apsaugos pažeidimų neužfiksuota. Nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieÅ¡kovui, lietaus vanduo vamzdžiu suteka į surinkimo vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui (t. 3, b. l. 49–50).

64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias nuotraukas (t. 1, b. l. 186, t. 2, b. l. 118,122, 157, t. 3, b. l. 6), nenustatė, kad ginčo plote yra kitas vamzdis nei tas, kuris yra apraÅ¡ytas 2017 m. lapkričio 29 d. Patikrinimo akte. IeÅ¡kovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie kitÄ vamzdį, kurio statybÄ prašė pripažinti neteisėta, todėl jo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų netinkamumo laikytini nepagrįstais (CPK 178 straipsnis).

65. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

68. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka valstybė patyrė 7,90 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo apeliaciniai skundai nebuvo patenkinti, teisėjų kolegija nustato, kad paÅ¡to iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo po lygiai, t. y. po 3,95 Eur (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ ieÅ¡kovo L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3,95 Eur (tris eurus 95 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Dalė Burdulienė Mindaugas Å imonis