2024-11-13 Nr. AB-16498-3-61-3-01992-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-621-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01992-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. patikslintą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. I.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja B. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 49SD-432-(14.49.136 E.) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. pateiktą prašymą leisti pareiškėjai sudaryti sutartį dėl įsigyto valstybinės žemės sklypo pertvarkymo (toliau – ir 2022 m. lapkričio 24 d. prašymas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėja valdo kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu – T. I.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad jai priklausančią Žemės sklypo dalį ji įsigijo pagal 2010 m. spalio 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P(I)49/2010-25 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis).

4. Pareiškėja nurodė, kad ji ir T. I., kaip bendrosios Žemės sklypo nuosavybės teisės savininkės, 2015 m. gegužės 13 d. sudarė sutartį dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Vėliau, siekdamos atidalinti joms priklausančias Žemės sklypo dalis, jos parengė Žemės sklypo pertvarkymo projektą. Atsižvelgdamas į pareiškėjos ir T. I. parengtą Žemės sklypo pertvarkymo projektą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 49SK-1416-(14.49.109 E.) (toliau – ir Įsakymas) Žemės sklypo teritorijoje suformavo 4 (keturis) projektinius žemės sklypus: projektinį žemės sklypą Nr. 1 (duomenys neskelbtini), projektinį žemės sklypą Nr. 2 (duomenys neskelbtini), projektinį žemės sklypą Nr. 3 (duomenys neskelbtini) ir projektinį žemės sklypą Nr. 4 (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Projektiniai žemės sklypai). Remdamasis uždarosios akcinės bendrovės „Geo group“ matininko R. C. parengtomis elektroninėmis Projektinių žemės sklypų kadastro duomenų bylomis (duomenys neskelbtini), NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas taip pat patvirtino Projektinių žemės sklypų kadastro duomenis.

5. Siekdamos pertvarkyti Žemės sklypą į Įsakymu suformuotus Projektinius žemės sklypus, pareiškėja ir T. I. kreipėsi į notarą, prašydamos patvirtinti jų tarpusavyje sudarytą sutartį dėl Žemės sklypo pertvarkymo (toliau – ir Pertvarkymo sutartis). Vertindamas Pertvarkymo sutarties nuostatas, notaras nustatė, kad pareiškėja yra įsiskolinusi NŽT pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Remdamasis šia aplinkybe, notaras sprendė, kad, siekdama pertvarkyti Žemės sklypą, pareiškėja turi gauti NŽT, kaip Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties kreditoriaus, sutikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad tokio sutikimo pareiškėja neturėjo, notaras atsisakė tvirtinti Pertvarkymo sutartį.

6. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. ji kreipėsi į NŽT, prašydama leisti sudaryti Pertvarkymo sutartį. NŽT Sprendimu atsisakė tenkinti 2022 lapkričio 24 d. prašymą, nurodydama, kad pareiškėja nesumokėjo visų įmokų pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

7. Pareiškėja įvardijo, kad, sudarydamos Pertvarkymo sutartį, ji ir T. I. vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) nuostatomis. Norėdamos Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į Žemės sklypo teritorijoje suformuotus Projektinius žemės sklypus, registro tvarkytojui jos turi pateikti notariškai patvirtintą visų Žemės sklypo savininkų susitarimą dėl Žemės sklypo pertvarkymo.

8. Pareiškėja tvirtino, kad NŽT neprieštaravo Žemės sklypo pertvarkymui padalijimo būdu. Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė Įsakymą pertvarkyti Žemės sklypą į keturis Projektinius žemės sklypus. Tai reiškia, kad NŽT žinojo, jog Žemės sklypo padalijimo procesui užbaigti buvo reikalinga notaro patvirtinta Pertvarkymo sutartis. Todėl, priimdama Sprendimą, NŽT nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą. Pareiškėja pabrėžė, kad NŽT nenurodė jokių jos poziciją pagrindžiančių teisinių motyvų.

9. Pareiškėjos teigimu, NŽT neįvardijo jokių aplinkybių, patvirtinančių abejonę, kad, pareiškėjai ir T. I. sudarius Pertvarkymo sutartį, ji nebeturės veiksmingos išieškojimo galimybės. Padalijus Žemės sklypą, žyma apie su Žemės sklypu susijusias prievoles išliks.

10. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji siekia atsiskaityti pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau NŽT ir toliau nepagrįstai pareiškėjai skaičiuoja delspinigius ir palūkanas. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti senaties normą pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį jai apskaičiuotiems delspinigiams ir palūkanoms. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022 tenkino pareiškėjos ieškinį iš dalies – sumažino pareiškėjai apskaičiuotus mokėtinus delspinigius (iki 534,60 Eur) bei palūkanas (iki 758,90 Eur). Pareiškėjai apskundus šį teismo sprendimą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022 pakeitė minėtą teismo sprendimą, t. y. sumažino iki 2022 m. sausio 15 d. pareiškėjai apskaičiuotų delspinigių (iki 653,75 Eur) bei palūkanų (iki 758,90 Eur) sumas. Įsigaliojus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarčiai pareiškėja, norėdama atsiskaityti su NŽT pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi į NŽT, prašydama apskaičiuoti galutinę sumą už įsigytą Žemės sklypą. Apskaičiavusi galutinę pareiškėjos įsiskolinimų sumą 2023 m. sausio 31 d. dienai, NŽT nurodė jai sumokėti 10 325,69 Eur sumą (iš kurios delspinigiai sudarė 2 008,13 Eur, palūkanos – 728,42 Eur.). Pareiškėjos manymu, NŽT apskaičiavo nepagrįsto dydžio delspinigius ir palūkanas ir tokiu būdu kerštauja pareiškėjai, sudarydama kliūtis jai ir T. I. atidalinti Žemės sklypą.

11. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir nėra pagrįstas teisės aktų normomis.

12. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. NŽT nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

13. NŽT paaiškino, kad ji ir pareiškėja 2010 m. spalio 12 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Minėtos sutarties (duomenys neskelbtini) buvo nurodytos sąlygos, kuriomis pareiškėja įsipareigojo nurodytais terminais mokėti įmokas už Žemės sklypą. NŽT pabrėžė, kad, sudarydama Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pareiškėja taip pat pasirašė pasižadėjimą mokėti įmokas už perkamą Žemės sklypą sutarties nuostatose nustatyta tvarka bei mokėti palūkanas nuo priklausančio mokėti įsiskolinimo likučio. Be to, minėtu pasižadėjimu pareiškėja patvirtino, kad jai yra žinomos Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos bei aplinkybė, jog, laiku nesumokėjus pasižadėjime nurodytos sumos ir palūkanų, pareiškėjai bus skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną.

14. NŽT paaiškino, kad per visą Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo laikotarpį (2014 – 2022 metus) pareiškėja nemokėjo nustatytų įmokų pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Apie nevykdomus įsipareigojimus NŽT nuolatos informuodavo pareiškėją atskirais raštais.

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinio kodekso) bei Žemės įstatymo nuostatomis, NŽT laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo teisinių santykių. NŽT pabrėžė, kad šių teisinių santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu ir teisiniu apibrėžtumu. Todėl, sudarydama bei vykdydama Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pareiškėja privalėjo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti šios sutarties sąlygas ir negalėjo savavališkai nukrypti nuo teisės aktų, reglamentuojančių atsiskaitymą už įsigytą valstybinę žemę, numatytos tvarkos.

16. NŽT teigė, kad ji atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl pagrįstos abejonės, jog, sudarydama šią sutartį, pareiškėja veikia nesąžiningai. NŽT sutikus pertvarkyti Žemės sklypą, kyla pagrįsta rizika, kad pareiškėja ne tik nesumokės įmokų už Žemės sklypą, bet ir parduos pertvarkytus Projektinius žemės sklypus, taip įmokų mokėjimo prievolę perduodama kitiems asmenims.

17. NŽT teigė, kad, priimdama Sprendimą, ji aiškiai nurodė atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą priežastis.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. I. atsiliepime išdėstė aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo dalies įsigijimu ir apmokėjimu.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

20. Nagrinėdamas administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas nustatė šiais aplinkybes:

21.1. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui T. I.

21.2. 2010 m. spalio 12 d. NŽT ir pareiškėja sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja nusipirko 1 600 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį iš valstybės.

21.3. 2014 m. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama sumažinti dėl Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymo susikaupusių delspinigių sumą iki 673,80 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos ieškinį atmetė. Pareiškėjai apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1704-232/2015 sumažino mokėtinus delspinigius už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 2 d. iki 2014 m. liepos 10 d.

21.4. NŽT 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1SD-1226-(4.85.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (-čių) vykdymo“ ir 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. 1SD-1751-(4.85.) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (-is)“ informavo pareiškėją apie įsiskolinimą pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį ir prašė pareiškėjos sumokėti susidariusį įsiskolinimą per vieną mėnesį nuo šių pranešimo gavimo dienos.

21.5. 2022 m. vasario 7 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu leisti atsiskaityti pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį anksčiau nustatyto termino.

21.6. NŽT 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. 49SD-2643-(14.49.136 E.) „Dėl galutinio atsiskaitymo mokėtinos sumos paskaičiavimo už išsimokėtinai pirktą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad 2022 m. kovo 7 d. pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį pareiškėja yra įsiskolinusi 16 596,31 Eur. Šią sumą sudaro nesumokėtos įmokos už Žemės sklypą – 7 589,14 Eur; palūkanos – 1 547,70 Eur bei delspinigiai – 7 459,47 Eur.

21.7. 2022 metais pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu NŽT, prašydama taikyti senaties normą pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį susidariusiems delspinigiams ir palūkanoms.

21.8. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-1416-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkyti Žemės sklypą į Projektinius žemės sklypus – projektinį žemės sklypą Nr. 1 (duomenys neskelbtini), projektinį žemės sklypą Nr. 2 (duomenys neskelbtini), projektinį žemės sklypą Nr. 3 (duomenys neskelbtini) ir projektinį žemės sklypą Nr. 4 (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtu sprendimu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas patvirtino Projektinių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal UAB "Geo group" matininko R. Č. parengtas elektronines žemės sklypo kadastro duomenų bylas (duomenys neskelbtini), saugomas Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.

21.9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022 tenkinti pareiškėjos ieškinį iš dalies, t. y. teismas sumažino pareiškėjos apskaičiuotus delspinigius iki 534,60 Eur bei palūkanas iki 758,90 Eur.

21.10. 2022 m. lapkričio 24 d. NŽT gavo pareiškėjos prašymą leisti pertvarkyti Žemės sklypą.

21.11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2727-967/2022 sumažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13709-820/2022 pareiškėjai apskaičiuotus delspinigius iki 653,75 Eur bei palūkanas iki 758,90 Eur.

21.12. NŽT Sprendimu atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą, nurodydamas, kad pareiškėja nesumokėjo įmokos už įsiskolinimą pagal Valstybinę žemės pirkimo – pardavimo sutartį.

21. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismo konstatavo, kad, pirkdama Žemės sklypą, pareiškėja 2010 m. spalio 12 d. pasirašė pasižadėjimą mokėti įmokas bei palūkanas Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nuostatose nustatyta tvarka. Pasirašydama šį pasižadėjimą, pareiškėja patvirtino, kad jai yra žinomos Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos, be kita ko, aplinkybė, jog, laiku nesumokėjus pasižadėjime nurodytos sumos ir palūkanų, jai bus skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2014 – 2022 metų laikotarpiu pareiškėja nemokėjo nustatytų įmokų pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Per visą minėtos sutarties vykdymo laikotarpį, neįskaitant pradinio įnašo, pareiškėja atliko tik vieną mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad apie nevykdomus įsipareigojimus NŽT informavo pareiškėją 2014 m. liepos 10 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.105)-676, 2014 m. liepos 11 d. raštu Nr.49SFN-(14.49.104)-695, 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. 1SD-2789-(4.85.), 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 1SD-4753-(4.85.), 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. 1SD-2175-(4.85.), 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 1SD-2996-(4.85.), 2019 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 1SD-1809-(4.85.), 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 1SD-1547-(4.85.), 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1SD-2252-(4.85.), 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1SD-1226-(4.85.) ir 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. 1SD-1751-(4.85.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja žinojo apie jai privalomas mokėti įmokas pagal Valstybinę žemės pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šių įsipareigojimo sąžiningai nevykdė.

22. Pirmosios instancijos teismas sutiko su NŽT argumentu, kad, pareiškėjai ir trečiajam asmeniui T. I. pertvarkant Žemės sklypą, kyla pagrįsta abejonė, jog pareiškėja veikia nesąžiningai. NŽT davus sutikimą sudaryti Pertvarkymo sutartį, kyla reali rizika, kad pareiškėja ne tik gali nesumokėti skolos, bet ir parduoti Projektinius žemės sklypus, taip netekdama nuosavybės teisių į Žemės sklypą bei skolos apmokėjimą perduodama kitiems asmenims.

23. Išnagrinėjęs ginčijamo Sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sprendime yra aiškiai ir konkrečiai nurodytos atsisakymo tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą priežastys. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybė, jog Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo abejoti Sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Įvardytas administracinio sprendimo trūkumas nesutrukdė pareiškėjai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka Sprendimą apskųsti teismui.

24. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei kitą bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad NŽT teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą.

III. 25. Pareiškėja B. M. patikslintame apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą; 2) pareiškėjos skundą tenkinti; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

26. Pareiškėja teigia, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstai nemotyvuotas. Priimdama Sprendimą, NŽT nurodė tik abstrakčią priežastį atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą notarine tvarka patvirtinti Žemės sklypo padalijimą. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju NŽT privalėjo remtis konkrečiomis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis, ištirti ir įvertinti visą ginčo situaciją, ją susieti su teisės aktų reikalavimais ir tik tuomet priimti administracinį sprendimą.

27. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos individualios situacijos. Pirmosios instancijos teismas tik pakartojo NŽT argumentus dėl kylančių abejonių pareiškėjos sąžiningumu ir Pertvarkymo sutarties tikslų.

28. Pareiškėja teigia, kad, priimdama Sprendimą, NŽT neįvardijo jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą neleisti pareiškėjai sudaryti Pertvarkymo sutarties. Pareiškėja kritiškai vertina NŽT argumentus, kad, sudariusi Pertvarkymo sutartį, ji parduos Žemės sklypą. Pareiškėja pažymi, kad ji teikė prašymą suteikti leidimą sudaryti Pertvarkymo sutartį bei nurodė šio prašymo tikslus. Pareiškėja neprašė leidimo parduoti Žemės sklypą. Taip pat pareiškėja akcentuoja, kad, padalijus nekilnojamąjį daiktą, įrašas dėl įsiskolinimo seka paskui turtą, nepriklausomai nuo sutartinių teisinių santykių šalių valios. Todėl, padalijus Žemės sklypą, žyma apie su Žemės sklypu susijusias prievoles išliks.

29. Pareiškėja pabrėžė, kad, atsisakydamas tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą, NŽT pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens – T. I. – teisę atidalinti jai priklausančią Žemės sklypo dalį.

30. Pareiškėja nurodo, kad, sudarydamos Pertvarkymo sutartį, ji ir T. I. vadovavosi Žemės įstatymo nuostatomis. Kadangi formuojami Projektiniai žemės sklypai nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir T. I., tiek pareiškėja, tiek T. I., norėdamos Nekilnojamojo turto registre įregistruoti savo nuosavybės teisę į naujai suformuotus Projektinius žemės sklypus, registro tvarkytojui turi pateikti notariškai patvirtintą visų bendrosios Žemės sklypo nuosavybės teisės savininkų susitarimą dėl jo pertvarkymo.

31. Pareiškėja pabrėžia, kad NŽT, kaip kreditorius, neprieštaravo Žemės sklypo padalijimui. NŽT išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, taip pat suderino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 49SK-1416-(14.49.109 E.) pertvarkyti Žemės sklypą į Projektinius žemės sklypus. Pareiškėjos nuomone, NŽT žinojo, kad Žemės sklypo padalijimo proceso užbaigimui reikalingas notaro patvirtinta Pertvarkymo sutartis, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą.

32. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Nesutikdama su pareiškėjos apeliaciniu skundu, NŽT pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo atmesti pareiškėjos skundą pagrįstumo ir teisėtumo.

34. 2023 m. sausio 23 d. NŽT Sprendimu atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą. Nesutikdama su NŽT Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu. Išnagrinėjęs administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

35. Apeliacine tvarka vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio nuostatos. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Vertindama bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė pagrindų pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu. Todėl, nagrinėdama šią administracinę bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija vertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal pareiškėjo apeliacinio skundo motyvus.

37. Išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas administracinės bylos nagrinėjimo metu išsamiai, pagrįstai ir objektyviai įvertino įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikė teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija jiems pritaria ir, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, jų nebekartoja.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad NŽT priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Sprendimą.

39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad valstybinės žemės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką įtvirtinta Žemės įstatymo 5 straipsnio nuostatos. Pagal Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad valstybine žeme disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu. Taip pat minėtose nuostatose yra numatyta, kad sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybę perleisti valstybinę žemę nuosavybės teise numato Žemės įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalį valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia: 1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus NŽT Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas; 2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; 3) NŽT – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas.

41. Nagrinėjamu teisėjų kolegija akcentuoja, kad konkrečią NŽT kompetenciją žemės santykių srityje įtvirtina Žemės įstatymo 32 straipsnio nuostatos. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas NŽT:

1) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti;

2) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja ataskaitą;

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras;

6) organizuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, išskyrus karinės infrastruktūros ir specialiosios paskirties projektus;

8) organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

9) atlieka valstybinę žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūrą; 10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

11) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

12) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

13) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, taip pat atliekant valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl NŽT arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, dėl viešojo intereso gynimo – į prokuratūrą;

14) kontroliuoja, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

15) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;

16) koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių, nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atliekančių, geodezijos ir kartografijos darbus atliekančių specialistų mokymą;

17) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.

42. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įstatymų nustatyta tvarka perleisdama valstybinės žemės nuosavybės teises, NŽT turi vadovautis viešosios teisės principais. Tai reiškia, kad, vykdydama minėtą veiklą, NŽT taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio nuostatose įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

43. Aiškindamas valstybės institucijų pareigą vadovautis įstatymo viršenybės bei objektyvumo principais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, priimdamos sprendimus dėl asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimo, minėtos institucijos turi laikytis VAĮ išdėstytų teisinių pagrindų (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-85-556/2024). Remdamasi įvardytais išaiškinimais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priimdama Sprendimą, NŽT turėjo laikytis VAĮ nustatytų administracinių sprendimų ir jiems taikytinų motyvacijos reikalavimų.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinių sprendimų reikalavimus nustato VAĮ 10 straipsnio nuostatos. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

45. Nagrinėdamas administraciniams sprendimams taikytinus motyvacijos reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, įtvirtindamas VAĮ 10 straipsnio nuostatas, įstatymų leidėjas iš esmės siekė užtikrinti asmens galimybes suvokti priimto individualaus administracinio akto teisinius bei faktinius pagrindus. Todėl, spręsdamas dėl administracinio sprendimo atitikties VAĮ nustatytiems reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti: 1) ar administracinis sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus; 2) ar tam tikri administracinio sprendimo (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai sudaro esminę reikšmę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tai reiškia, kad teismas vertina administracinio sprendimo motyvus jo adresato atžvilgiu, t. y. pareiškėjos, kuri turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kokiais pagrindais remiantis buvo priimtas konkretus administracinis sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

46. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Priimdama Sprendimą, NŽT aiškiai ir konkrečiai nurodė priežastis, dėl kurių atsisakė tenkinti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 24 d. pateiktą prašymą. NŽT atsisakė išduoti sutikimą sudaryti Pertvarkymo sutartį dėl to, kad pareiškėja tinkamai nevykdė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, t. y. nemokėjo įmokų už įsigytą Žemės sklypą. Atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja nesuprato ir (ar) negalėjo suprasti priimto Sprendimo sukeliamų teisinių padarinių.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nors ginčijamame Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, šis trūkumas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo abejoti jo pagrįstumu bei teisėtumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju minėtas Sprendimo trūkumas nesudarė esminių kliūčių pareiškėjai ginti pažeistas teises bei teisėtus interesus teisinės gynybos priemonėmis.

48. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad, atkartodamas NŽT poziciją, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas yra vertinami pagal ABTĮ 86 straipsnio nuostatose įtvirtintus reikalavimus. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 3 dalį teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konkrečius reikalavimus teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nuostatoms nustato ABTĮ 87 straipsnio nuostatos. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti: 1) teismo nustatytas bylos aplinkybes; 2) įrodymus, kuriais teismas grindžia savo išvadas; 3) argumentus, kuriais remdamasis teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, bei nuorodas į konkrečias normas, kurias teismas taikė.

51. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus administracinės bylos duomenis bei pareiškėjos skundo reikalavimus ir, priimdamas sprendimą, nurodė konkrečias priežastis, pagrindžiančias tokį teismo vertinimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios teismas tinkamai motyvavo priimtą sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog, įvertinęs visą administracinės bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas pritarė NŽT nurodytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, savaime nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

52. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad, priimdama Sprendimą, NŽT neįvardijo jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą neleisti pareiškėjai sudaryti Pertvarkymo sutarties.

53. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priimdama Sprendimą, NŽT atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl to, jog pareiškėja nevykdo įsipareigojimų pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį.

54. Vadovaudamasi minėtomis Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, disponuodama valstybine žeme ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos bei žemės servitutų, NŽT turi laikytis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatytos tvarkos.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančios Žemės įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Minėtos nuostatos įtvirtina teisinio apibrėžtumo principą, t. y. reikalavimą teisės subjektams, disponuojantiems valstybinės žemės nuosavybes teise, perleisti valstybinę žemę tik teisės aktų nustatytais būdais. Tokiu būdu įstatymų leidėjas užtikrina viešąjį visuomenės interesą gauti maksimalią naudą už parduotą valstybinę žemę ir pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).

56. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, vykdydamos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, šių sutarčių šalys turi vadovautis Civilinio kodekso VI knygos II dalies reikalavimų. Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. To paties straipsnio 2 dalies nuostatose numatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

57. Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad NŽT pagrįstai atsisakė tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą. Teikdama 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Pati pareiškėja tinkamai nevykdė iš Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties kylančių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo įmokų už įsigytą Žemės sklypą. Taip pat pareiškėja jokiais aktyviais veiksmais nereagavo į NŽT teikiamus raštus dėl nesumokėtų įmokų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, perleisdama Žemės sklypo nuosavybės teisę pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, NŽT turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą.

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo pagrįstumu ir teisėtumu. Todėl teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinį skundą ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. M. patikslintą apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė