AS-602-594-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-594/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00146-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Termoblock“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Termoblock“ skundą atsakovui Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Termoblock“ (toliau – ir UAB „Termoblock“; pareiškėjas) 2012 m. birželio 15 d. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas; Panevėžio skyrius) 2011 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 7PS-11-130-119 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti, nustatęs, jog Panevėžio skyriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 7PS-11-130-119 nėra individualus administracinis aktas, įtakojantis UAB „Termoblock“ teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl negali būti laikomas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, t. y. jis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

II. Pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi, 2012 m. liepos 12 d. (pagal teismo spaudą) pateikė atskirąjį skundą (b. l. 11 – 12), kuriuo prašė skundžiamą nutartį panaikinti r priimti skundą nagrinėti.

Atskirajame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo išvada, kad Patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių. Teigė, jog būtent dėl jo įmonės klientas V. K. nutraukė sutartį, dėl ko patirti nuostoliai. Taip pat išdėstė, jog šio Patikrinimo akto pagrindu laikraštyje „Respublika“ buvo paskelbtas įmonės įvaizdį gadinantis laikraštis. Priduria, jog klientas V. K., remdamasis Patikrinimo akte suformuluotomis išvadomis, taip pat kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti jam kompensaciją.

III. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo atskirojo skundo nutarė nepriimti ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas rėmėsi ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 148 straipsniu bei pažymėjo, jog atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jei jis paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties nuorašas buvo išsiųstas 2012 m. birželio 20 d., o pareiškėjas jį gavo 2012 m. birželio 22 d. Pažymėjo, jog paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2012 m. birželio 29 d. Tęsė, jog įsiteisėjus minėtajai 2012 m. birželio 20 d. nutarčiai, teismas 2012 m. liepos 11 d. pareiškėjui grąžino skundą su jo pridėtais dokumentais. Pažymėjo, jog pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties per pašto įstaigą išsiuntė tik 2012 m. liepos 10 d., t. y. praleidęs ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą bei prašymo atnaujinti praleistą terminą neteikė. Atsižvelgus į tai, teismas sprendė, jog atskirasis skundas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjui.

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 29), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti nagrinėti jo teiktą atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde nurodo, jog ginčijamą nutartį paprastuoju paštu gavo 2012 m. liepos 3 d., o atskirąjį skundą išsiuntė 2012 m. liepos 10 d., tokiu būdu nepažeidžiant septynių dienų termino atskirajam skundui paduoti. Todėl mano, jog ginčijama teismo nutartis yra neteisinga, o terminas nebuvo praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Šių teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teismo procesas yra formalizuotas, todėl šio proceso dalyviai procesinius veiksmus turi atlikti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ Dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 straipsnis). Todėl atskirajam skundui taikomi reikalavimai, numatyti ABTĮ 130 straipsnio 2 dalyje, bei proceso nuostatos, numatytos ABTĮ 134 straipsnyje.

Ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, 2012 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

ABTĮ 149 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. neįsiteisėjusios nutarties nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas 2012 m. birželio 20 d. (b. l. 9), o įteiktas – 2012 m. birželio 22 d. (b. l. 26). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi ir ABTĮ 66 straipsnio 4 dalimi, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties pareiškėjas galėjo pateikti vėliausiai 2012 m. birželio 29 d. Tačiau pareiškėjas atskirąjį skundą išsiuntė 2012 m. liepos 10 d. (pagal spaudą ant voko)(b. l. 25), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kadangi prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas nepateikė, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti jo atskirąjį skundą.

Pastebėtina ir tai, jog nors atskirajame skunde pareiškėjas ir tikina Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nuorašą gavęs tik 2012 m. liepos 3 d., šio savo teiginio jis nepagrindžia jokiais objektyviais rašytiniais duomenimis. Iš atskirojo skundo matyti, jog jis tepateikia pašto kvitą (b. l. 32), iš kurio matyti, jog pašto korespondenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą jis išsiuntė 2012 m. liepos 10 d., kas kitais bylos duomenimis buvo nustatyta jau anksčiau. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtasis pašto kvitas pareiškėjo nurodytosios aplinkybės, jog nutarties nuorašą jis gavo tik 2012 m. liepos 3 d., neįrodo. Pridurtina, jog atsižvelgus į tai, kad ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė visiškai nepagrįsta, teisėjų kolegija svaresniais už pareiškėjo teiginį laiko byloje esančius rašytinius įrodymus – teismo lydraštį (b. l. 9) ir pašto siuntos dokumentą (b. l. 26) – kurie byloja, jog pareiškėjas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nuorašą gavo kur kas anksčiau nei nurodo atskirajame skunde.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Termoblock“ atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius