57166adf-b54c-43c2-9e90-a56e657abaa5 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Pirmosios instancijos teismo teisÄja CivilinÄ byla Nr. e2A-488-227/2019 Vitalija RagauskienÄ Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00899-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 18 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Margaritos DzelzienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Zinos MickeviÄiÅ«tÄs, BirutÄs JonaitienÄs, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs J.
Legislator headnote
AI generated57166adf-b54c-43c2-9e90-a56e657abaa5 · PanevÄžio apygardos teismas: NustatÄ, kad 2014 m. lapkriÄio 20 d. AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs 1-ojo notarų biuro notarÄ J. V. iÅ¡davÄ atsakovei paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ visÄ ieÅ¡kovei ir mirusiam A. V. priklausiusį turtÄ . SprendÄ, kad nÄra duomenų, paneigianÄių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcijÄ . PažymÄjo, kad mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, paveldima tik mirusio sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje, o Å¡iuo atveju atsakovÄ paveldÄjo dalį turto, kuris priklausÄ ieÅ¡kovei.
Full text
?Pirmosios instancijos teismo teisÄja CivilinÄ byla Nr. e2A-488-227/2019 Vitalija RagauskienÄ Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00899-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 18 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Margaritos DzelzienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Zinos MickeviÄiÅ«tÄs, BirutÄs JonaitienÄs, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs J.
V. apeliacinį skundÄ dÄl Utenos apylinkÄs teismo AnykÅ¡Äių rÅ«mų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-428-786/2019 pagal ieÅ¡kovÄs B. V. ieÅ¡kinį atsakovei J. V., tretieji asmenys J. V., AnykÅ¡Äių rajono 1-o notarų biuro notarÄ J. V., dÄl nuosavybÄs teisÄs pripažinimo ir paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimo dalies panaikinimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I.GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ B. V. ieÅ¡kiniu, patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ¼ dalį statinių: pastato â gyvenamo namo ir Å«kio pastatų bei žemÄs sklypo, esanÄių (duomenys neskelbtini), pripažinti 2014 m. lapkriÄio 20 d. iÅ¡duoto paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimo dalį, kurios pagrindu įregistruotos J.
V. nuosavybÄs teisÄs į ½ dalį statinių â gyvenamo namo ir Å«kio pastatų bei žemÄs sklypo, esanÄių (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ ir A. V. (duomenys neskelbtini) sudarÄ santuokÄ , gyvendami joje bendromis jÄgomis ir iÅ¡ bendrų lÄšų pasistatÄ gyvenamÄ namÄ . GyvenamÄ namÄ statÄ kartu su A. V. broliu J. V.. Namas buvo pastatytas gyventi dvejoms Å¡eimoms ir priklausÄ po ½ dalį. Pastatytas gyvenamas namas buvo priimtas 1983 m. sausio 7 d.
Valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priÄmimo aktu ir AnykÅ¡Äių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 31 pripažinta nuosavybÄ Ä¯ gyvenamÄ namÄ ir Å«kio pastatus. 1995 m. rugsÄjo 15 d. ValstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutartimi J. V. ir A. V. nusipirko po ½ dalį - 4,8 aro žemÄs sklypo. ŽemÄs sklypas ir jame esantys pastatai buvo registruoti J. V. ir A. V. vardu po ½ dalį. IeÅ¡kovÄ ir jos sutuoktinis visÄ laikÄ gyveno pasistatytame name.
IeÅ¡kovÄ Å¾inojo, kad jos sutuoktinis sudarÄ pas notarÄ oficialų testamentÄ , kuriuo savo turimÄ turtÄ paliko lygiomis dalimis jų vaikams. (duomenys neskelbtini) A. V. mirÄ. Po A. V. mirties likusį turtÄ priÄmÄ dukra (atsakovÄ). IeÅ¡kovÄ buvo įsitikinusi, kad turtas jai ir jos vyrui priklausÄ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise. Po vyro mirties ir ji toliau gyveno Å¡iame name, jį prižiÅ«rÄjo, mokÄjo mokesÄius. Apie 2015 metus į namus atsikÄlÄ gyventi atsakovÄ, prasidÄjo nesutarimai atsakovei pradÄjus pertvarkyti namÄ . 2018 metais gyvenimo sÄ lygos pasidarÄ nepakenÄiamos, nes atsakovÄ iÅ¡griovÄ krosnį, neleido naudotis vandeniu.
AtsakovÄs vyras ieÅ¡kovÄ terorizavo, nurodÄ iÅ¡eiti jai iÅ¡ namų, sakydamas, kad jai namai nepriklauso. Tada ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į notarÄ ir sužinojo, kad atsakovei buvo iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas į visÄ jos vyro vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tame tarpe ir į bendrosios nuosavybÄs teise priklausiusiÄ Â½ dalį gyvenamo namo ir žemÄs sklypo. Apie tai, kad atsakovei buvo iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimas, patvirtinantis atsakovÄs nuosavybÄs teisÄ ne tik į paveldimÄ turtÄ , taÄiau ir į ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ turto dalį, ieÅ¡kovÄ sužinojo 2018 m. spalio 23 d., gavusi iÅ¡ VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡Ä .
AtsakovÄs nuosavybÄs teisÄs į ginÄo turtÄ buvo įregistruotos 2017 m. balandžio 27 d. ir ieÅ¡kovÄ anksÄiau negalÄjo sužinoti, kad jos turto dalis įregistruota kito asmens vardu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 2. Utenos apylinkÄs teismo AnykÅ¡Äių rÅ«mai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį tenkino, pripažino ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ¼ dalį ieÅ¡kinyje nurodytų statinių ir ¼ dalį žemÄs sklypo, esanÄių (duomenys neskelbtini), pripažino AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs notarų biuro notarÄs J.
V. 2014 m. lapkriÄio 20 d. iÅ¡duoto paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimo, registro Nr.II-4225, dalį, kurios pagrindu įregistruotos J. V. nuosavybÄs teisÄs į 1/2 dalį nurodytų statinių ir žemÄs sklypo, esanÄių (duomenys neskelbtini), negaliojanÄia ir nustatÄ, kad J. V. įgijo nuosavybÄs teises į ¼ dalį statinių ir ¼ dalį žemÄs sklypo. Teismas priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovei 795 Eur žyminio mokesÄio ir teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, taip pat 19,88 Lt teismo turÄtų paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybÄs biudžetÄ .
3. NustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ B. ir A. V. (duomenys neskelbtini) sudarÄ santuokÄ . Gyvendami santuokoje įsigijo, t.y. pasistatÄ Â½ dalį gyvenamo namo su Å«kiniu pastatu, pastatu stogine, kiemo statiniais ir ½ dalį žemÄs sklypo, kurio bendras plotas 0,0960 ha, esanÄius (duomenys neskelbtini). NustatÄ, kad 1962 m. rugsÄjo 27 d. A. V. buvo skirtas sklypas namo statybai, kuriame nurodyta, kad privalo pradÄti statyba ne vÄliau kaip per vienerius metus. Tiek ieÅ¡kovÄ, tiek treÄiasis asmuo J. V. nurodÄ, kad namÄ pradÄjo statyti 1963 metais, ieÅ¡kovei ir mirusiam A.
V. jau gyvenant santuokoje, pati ieÅ¡kovÄ tinkavo namo sienas, padÄjo kasti Å¡ulinį, dengti namo stogÄ . Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priÄmimui aktas buvo suraÅ¡ytas 1983-01-07, kuriame nurodyta, kad namas pastatytas patenkinamai. IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ AnykÅ¡Äių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983-02-17 sprendimo Nr. 31, nurodyta, kad buvo pripažintos nuosavybÄs teisÄs į namÄ ir tuo pagrindu 1983-03-04 įregistruota nuosavybÄ Respublikiniame techninÄs inventorizacijos biure.
IÅ¡ valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P34/95-0569 teismas nustatÄ, kad 1995-09-15 nusipirktas žemÄs sklypas â 4,80 aro, esantis (duomenys neskelbtini). Namų knyga buvo pradÄta 1963-11-20, 1963-11-29 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo A. V. ir B. V.. Pripažino, kad Å¡ių dokumentų turinys patvirtina, jog ginÄo namas buvo pastatytas ieÅ¡kovei ir mirusiam jos sutuoktiniui gyvenant santuokoje. Nors pastatai buvo įgyti, t.y. įregistruoti 1983 m. vasario 17 d., o žemÄs sklypas - 1995 m. rugsÄjo 15d., teismas, sprÄsdamas dÄl jų teisinio režimo, taikÄ Civilinio kodekso (toliau â CK) treÄiosios knygos antrojo skirsnio normas.
PažymÄjo, kad tiek pagal turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau â SÅ K ) 21 straipsnį, tiek CK 3.87 straipsnio 1 dalį, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas.
4. NustatÄ, kad A. V. mirÄ (duomenys neskelbtini), jam priklausantį turtÄ paliko testamentu vaikams: V. V. ir atsakovei. Teismas vertino ieÅ¡kovÄs teiginius, kad ji po sutuoktinio mirties į notaro kontorÄ nesikreipÄ, žinojo, kad jos sutuoktinio likusį turtÄ paveldÄjo dukra, o ji ir toliau liko gyventi name, manydama, kad dalis namo priklauso jai, jos dalis negalÄjo bÅ«ti paveldÄta, mokÄjo mokesÄius. Teismas laikÄ Ä¯rodyta, kad turtas A. V. mirties momentu buvo jo ir ieÅ¡kovÄs bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, kuri pasibaigÄ sutuoktiniui mirus (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), ir kad buvusių bendraturÄių dalys bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje buvo lygios. TodÄl sprendÄ, kad yra pagrindas pripažinti, jog A. V. mirties momentu ieÅ¡kovei priklausÄ Â¼ dalis statinių ir ¼ dalis žemÄs sklypo.
5. NustatÄ, kad 2014 m. lapkriÄio 20 d. AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs 1-ojo notarų biuro notarÄ J. V. iÅ¡davÄ atsakovei paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ visÄ ieÅ¡kovei ir mirusiam A. V. priklausiusį turtÄ . SprendÄ, kad nÄra duomenų, paneigianÄių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs prezumpcijÄ . PažymÄjo, kad mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, paveldima tik mirusio sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje, o Å¡iuo atveju atsakovÄ paveldÄjo dalį turto, kuris priklausÄ ieÅ¡kovei.
Vadovavosi CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pripažino, kad atsakovÄ galÄjo paveldÄti po savo tÄvo mirties tik mirusiajam priklausiusiÄ dalį. Kadangi iÅ¡duodant paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimÄ , nebuvo nustatyta sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje, pripažino, kad liudijimas iÅ¡duotas pažeidžiant ieÅ¡kovÄs teises, kas yra pagrindas panaikinti jo dalis. SprendÄ, kad iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimas ir į ieÅ¡kovei priklausiusį turtÄ , prieÅ¡tarauja įtvirtintai imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 1.80 str. 1 d.) ir naikintinas dalyje dÄl ¼ dalies statinių ir ¼ dalies žemÄs sklypo.
6. Teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojanÄiomis ieÅ¡kinio senaties taikymÄ , įvertino ieÅ¡kovÄs teiginius, kad aplinkybÄs apie jos teisių į nuosavybÄ pažeidimÄ tapo žinomos tik po to, kai atsakovÄ ir jos vyras 2018 metais nugriovÄ krosnį, neleido naudotis vandeniu ir reikalavo, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡sikraustytų iÅ¡ namų, nurodydami, jog ieÅ¡kovei namas nepriklauso. NustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į notarÄ, norÄdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimas buvo iÅ¡duotas ir į ieÅ¡kovei priklausiusiÄ turto dalį, 2018 m. spalio 23 d. kreipÄsi į VÄ® âRegistrų centrasâ ir gavusi nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , sužinojo, kad jai nuosavybÄs teise priklausantis turtas jau yra paveldÄtas kito asmens.
Pripažino, kad iki kreipimosi į notarÄ dÄl informacijos pateikimo dienos ieÅ¡kovÄ laikÄ save visų ginÄo pastatų teisÄta savininke, niekas pretenzijų į turtÄ jai nereiÅ¡kÄ, jos teisių nepažeidinÄjo, netrukdÄ ginÄo turtu naudotis savo nuožiÅ«ra. Pripažino, kad ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes 2018 m. lapkriÄio 30 d. ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs pripažinimo. Pripažino, kad Å¡iuo atveju CK 5.8 straipsnio nuostatos netaikomos, nes ieÅ¡kovÄ Ä¯ turtÄ , likusį po sutuoktinio mirties, nepretenduoja ir neginÄija atsakovÄs teisÄs paveldÄti likusio mirusiojo turto.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai 7. Apeliaciniu skundu atsakovÄ J. V. praÅ¡o Utenos apylinkÄs teismo AnykÅ¡Äių rÅ«mų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡o prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus dÄl turÄtų iÅ¡laidų namo remontui, kadangi jų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
8. Nurodo, kad teismas netinkami vertino faktines aplinkybes, nepagrįstai sprendÄ, kad žemÄs sklypas buvo valdomas bendra jungtine nuosavybe. ŽemÄs sklypas gyvenamo namo statybai buvo skirtas A. V. ir J. V. AnykÅ¡Äių rajono darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto VietinÄs Å«kio valdybos pagal 1962 m. rugsÄjo 27 d. sudarytÄ Sutartį dÄl žemÄs sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiojo gyvenamojo namo statybai asmeninÄs nuosavybÄs teisÄmis, t.y. dar iki atsakovÄs tÄvų santuokos.
Už žemÄs sklypÄ mokÄta investiciniais Äekiais iÅ¡ A. V. asmeninÄs investicinių Äekių knygelÄs, pagal pateiktÄ Å¾emÄtvarkos tarnybos mokÄjimo praneÅ¡imÄ 1992 m. rugsÄjo 10 d., 756 rublių, kÄ patvirtina ir Taupomojo banko pavedimas Nr. 7486, o investiciniai Äekiai yra kiekvieno asmeninÄ nuosavybÄ. TodÄl teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kad ginÄo turtas priklausÄ mirusiam jos tÄvui asmeninÄs nuosavybÄs teise. Taip pat teismas nepagrįstai sprendÄ, kad gyvenamasis namas buvo valdomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.
VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodomi gyvenamojo namo statybos pabaigos metai yra 1963, baigtumo procentas - 100. ŽemÄs sklypas gyvenamo namo statybai buvo skirtas 1962 m. rugsÄjo 27 d., iki santuokos, todÄl namo statybos pradžia laikoma Å¡i diena. IeÅ¡kovÄ neįneÅ¡Ä asmeninių lÄšų į namo statybÄ , ji nemokÄjo namo statyti ir Å«kio bÅ«du. Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovÄs abejotinus sugebÄjimus, kad pati ieÅ¡kovÄ tinkavo namo sienas, dengÄ stogÄ , padÄjo kasti Å¡ulinį, rÄmÄsi vien Å¡iais argumentais be jokių įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ prisidÄjo prie namo statybos.
Penki mÄnesiai po santuokos yra labai trumpas laikas namui pastatyti, statant jį Å«kio bÅ«du, ir todÄl, nesant reikÅ¡mingų įrodymų, kad ieÅ¡kovÄ prie namo statybos prisidÄjo savo asmeninÄmis lÄÅ¡omis, ir per 5 mÄnesius gyvendama santuokoje ieÅ¡kovÄ negalÄjo uždirbti pinigų namo statybai, darytina iÅ¡vada, kad namas buvo statomas asmeninÄmis A. V. lÄÅ¡omis. Kad namas pastatytas 1963 metais, patvirtina namų knyga, kuri pradÄta vesti 1963 m. IeÅ¡kovÄ neprisidÄjo prie turto pagerinimo, todÄl asmeninis A.
V. turtas negali bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.
9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ apie pažeistas teises sužinojo tik 2018 m. spalio 23 d. ir netinkamai nustatÄ ieÅ¡kinio senaties skaiÄiavimo pradžiÄ . Teismas klaidingai sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ sužinojo apie savo pažeistas teises, kai atsakovÄ ir jos vyras 2018 m nugriovÄ krosnį, neleido naudotis vandeniu, ir reikalavo, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡sikraustytų iÅ¡ namų, nurodydami, kad ieÅ¡kovei namas nepriklauso, kadangi krosnis nugriauta, vandentiekis įvestas 2016 m. IeÅ¡kovÄ visada turÄjo vandens, nes Å¡ulinys kaip buvo, taip ir liko, tik papildomai buvo įvestas vandentiekis ir niekas krano nerakino.
Krosnis buvo nugriauta avarinÄs bÅ«klÄs, taÄiau kita krosnis, kuri ir Å¡ildÄ ieÅ¡kovÄs kambarį, buvo palikta. IeÅ¡kovÄ visÄ laikÄ Å¾inojo, kad turtas priklausÄ dukrai, jos paÄios buvo tokia valia nuo jos sutuoktinio testamento sudarymo. IeÅ¡kovÄ apie turto valdymÄ Å¾inojo testamento sudarymo metu, žinojo, kad ji nenurodyta kaip paveldÄtoja, ji pati tvarkÄ paveldÄjimo dokumentus, mokesÄių nemokÄjo, finansiÅ¡kai prie turto iÅ¡laikymo neprisidÄjo, o savo pensijÄ skyrÄ sÅ«naus Å¡eimai.
IeÅ¡kovÄ Äjo ir tvarkÄ, pateikinÄjo dokumentus į AnykÅ¡Äių žemÄtvarkos skyrių, nors jai ir nepriklausÄ tvarkyti dokumentų, susijusių su atsakovÄs paveldÄjimu. Tuo paÄiu ji tvarkÄ ir miÅ¡ko dokumentus. ŽemÄtvarkininkai yra atmatavÄ miÅ¡kÄ be atsakovÄs žinios, dalyvaujant ieÅ¡kovei bei V. V., ir visÄ miÅ¡ko matavimo projektÄ bei su juo susijusius dokumentus laiko pas save. Nei iki vyro mirties, nei po jos ieÅ¡kovÄ nesiekÄ nustatyti savo turto dalies.
10. Kadangi į pastatus ir gerbÅ«vį po namo pastatymo niekada nebuvo daugiau investuojama, atsakovÄ po tÄvo mirties pradÄjo kapitaliai remontuoti pastatus, juos pagerino iÅ¡ esmÄs. Atsakovei gyvenant nuo 2014 m. jos buvo mokami komunaliniai mokesÄiai, mokesÄiai už žemÄ, namo draudimÄ . AtsakovÄ Ä¯sitikinusi, kad žemÄs sklypas ir gyvenamasis namas priklausÄ jos tÄvui asmeninÄs nuosavybÄs teise, į teisiÅ¡kai paveldÄtÄ turtÄ ji investavo savo Å¡eimos lÄÅ¡as, darbo jÄgÄ , sveikatÄ , sukÅ«rÄ pridÄtinÄ vertÄ didesnÄ, nei buvusi turto vertÄ paveldÄjimo metu.
IeÅ¡kovÄ kreipdamasi dÄl savo teisių praÄjus 10 metų senaties terminui, pažeidžia atsakovÄs teisÄtus lÅ«kesÄius įstatymų saugomus interesus, tokiu bÅ«du darydama atsakovei žalÄ . IeÅ¡kovÄ neturÄs tokių piniginių lÄšų, kad kompensuotų atsakovei iÅ¡laidas už pagerintÄ turtÄ iÅ¡ esmÄs. PraÄjus daugiau kaip 10 metų po tÄvo mirties, apsunkinta atsakovÄs galimybÄ Ä¯rodinÄti, kokia nuosavybÄs forma buvo valdomas turtas, liudytojų nebÄra tarp gyvųjų.
AtsakovÄs paveldÄjimo teisÄ atsirado nuo tÄvo mirties momento, o ne nuo registracijos registre.
11. IeÅ¡kovÄ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, sprendimÄ palikti nepakeistu. Nurodo, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ buvo įgyta ne pagal AnykÅ¡Äių rajono darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto VietinÄs Å«kio valdybos 1962 m. rugsÄjo 27 d. sudarytÄ Sutartį dÄl žemÄs sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualinio gyvenamojo namo statybai asmeninÄmis nuosavybÄs teisÄmis, bet pagal 1995 m. rugsÄjo 15 d. ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad J.
V. ir A. V. nusipirko po 1/2 dalį (po 4,8 aro) žemÄs sklypo. Å i sutartis, sudaryta ieÅ¡kovÄs ir A. V. santuokos metu, ir yra nuosavybÄs pagrindas, kas nurodyta registre, taip pat ji patvirtina, kad turtas yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ. AtsakovÄs į bylÄ pateikti ŽemÄtvarkos tarnybos 1992 m. rugsÄjo 10 d. mokÄjimo praneÅ¡imas ir Taupomojo banko pavedimas Nr. 7486 nesusijÄ su ginÄo žemÄs sklypu, juose nenurodoma, kad mokama už šį žemÄs sklypÄ , žemÄs sklypas buvo įsigytas po trejų metų, todÄl negalÄjo bÅ«ti atsiskaityta už jį trimis metais anksÄiau, 1995 m. rugsÄjo 15 d.
ValstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad už ginÄo žemÄs sklypÄ mokama kaina yra 36 litai, o ne 756 rubliai, 1992 m. rugsÄjo 10 d. Taupomojo banko pavedime Nr. 7486 nurodoma, kad mokama už žemÄ prie miesto, tuo tarpu ginÄo žemÄs sklypas yra AnykÅ¡Äiuose. Jeigu A. V. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ bÅ«tų buvusi įgyta pagal 1962 m. rugsÄjo 27 d. sudarytÄ sutartį, jam nebÅ«tų reikÄjÄ dar kartÄ iÅ¡sipirkti žemÄs sklypÄ ir įgyti į jį nuosavybÄs teisÄ antrÄ kartÄ .
12. Nesutinka su apeliante, kad namas buvo jos tÄvo asmeninÄ nuosavybÄ. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 1963 m. po santuokos sudarymo, kurį laikÄ gyveno pas ieÅ¡kovÄs brolį, nes gyvenamojo namo dar nebuvo. 1963 metais ji bendromis jÄgomis su A. V., jo broliu J. V. ir jo žmona J. V. pastatÄ namo sienas, uždengÄ namo stogÄ , pastatÄ krosnį virtuvÄje, kurį laikÄ ieÅ¡kovÄ su vyru gyveno pilnai neįrengtame name. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad sÅ«nus 1964 metais gimÄ ir augo namo virtuvÄs patalpoje, kurioje buvo pastatyta krosnis ir lova, kiti namo kambariai buvo visiÅ¡kai neįrengti, ji pati savo jÄgomis tinkavo namo sienas, rÅ«pinosi stogo dengimu, krosnies pastatymu.
Å ias ieÅ¡kovÄs nurodytas aplinkybes patvirtino A. V. brolio J. V. sutuoktinÄ J. V., ji nurodÄ, kad gyvenamasis namas buvo statomas po ieÅ¡kovÄs ir A. V. santuokos sudarymo, statant namÄ trÅ«ko statybinių medžiagų, jį bendromis jÄgomis statÄ jos vyras, A. V. ir ieÅ¡kovÄ apie deÅ¡imt metų. Taip pat liudytoja A. T., kuri gyvena ginÄo namo kaimynystÄje, patvirtino ieÅ¡kovÄs nurodytas aplinkybes. NurodÄ, kad savo gyvenamÄ jį namÄ , statÄ tuo pat metu, kai kaimynystÄje gyvenamÄ jį namÄ statÄ ir ieÅ¡kovÄ su vyru, jo broliu ir žmona.
Liudytoja patvirtino, kad namas buvo statomas jau po ieÅ¡kovÄs ir jos vyro santuokos sudarymo, matÄ, kaip ieÅ¡kovÄ statÄ namÄ , atlikinÄjo visus darbus, net bÅ«dama besilaukianti kasÄ Å¡ulinį, ieÅ¡kovÄ su vyru įsikÄlÄ gyventi į namÄ , kai Å¡is dar nebuvo pilnai įrengtas. AukÅ¡Äiau nurodyti parodymai paneigÄ atsakovÄs pozicijÄ , kad gyvenamasis namas buvo baigtas statyti dar iki ieÅ¡kovÄs ir jos vyro santuokos. Taip pat 1983 m. sausio 7 d. Akte valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priÄmimui nurodyta, kad ValstybinÄ komisija apžiÅ«rÄjo gyvenamÄ jį namÄ ir nustatÄ, kad gyvenamasis namas pastatytas patenkinamai, nenustaÄiusi nukrypimų nuo patvirtinto projekto, namÄ priÄmÄ.
J. V. ir A. V. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ gyvenamÄ jį buvo įregistruota AnykÅ¡Äių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. vasario 17 d. sprendimu Nr.
31. Namų knyga nepatvirtina, kad gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 1963 metais, dar iki santuokos sudarymo, nes Å¡i namų knyga buvo pradÄta vesti 1963 m. lapkriÄio 20 d. Namų knygos užvedimo data patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ su vyru pradÄjo gyventi neįrengtame name. AtsakovÄ neįrodÄ tos aplinkybÄs, kad gyvenamasis namas bÅ«tų pastatytas dar iki santuokos sudarymo, o nuosavybÄs teisÄ patvirtina 1983 m. sausio 7 d. Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priÄmimui aktas ir 1983 m. vasario 17 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 31 iÅ¡raÅ¡as, todÄl gyvenamojo namo ir statinių 1/2 dalis laikytina bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
13. Teigia, kad ieÅ¡kovÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, jai buvo žinomas vyro testamento turinys ir ginÄo dÄl to, kad J. V. paveldÄjo ar turÄjo paveldÄti turtÄ po A. V. mirties, nÄra. IeÅ¡kovÄs teises pažeidžia ginÄijamas PaveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimas, kuris buvo 2014 m. lapkriÄio 20 d. iÅ¡duotas atsakovei ir kuris patvirtino atsakovÄs nuosavybÄs teisÄ ne tik į A. V. priklausiusiÄ turto dalį, taÄiau ir į ieÅ¡kovei priklausanÄiÄ turto dalį. Å io liudijimo pagrindu nekilnojamojo turto registre atsakovÄs nuosavybÄs teisÄs į ginÄo turtÄ buvo įregistruotos tik 2017 m. balandžio 27 d., todÄl iki tol ieÅ¡kovÄ objektyviai negalÄjo sužinoti apie jos teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovei apie tai, kad jai nuosavybÄs teise priklausantis turtas, jai dar esant gyvai, buvo paveldÄtas kito asmens, sužinojo 2018 m. spalio 23 d., kai kreipÄsi į VÄ® âRegistrų centrasâ.
14. Nurodo, kad Å¡iuo atveju nÄra pagrindo priimti naujai teikiamų įrodymų, atsakovÄ neįrodÄ, kad Å¡iuos dokumentus atsisakÄ priimti pirmosios instancijos teismas arba Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau. AtsakovÄs nurodomos aplinkybÄs dÄl tariamo turto pagerinimo nepagrįstos: atsakovÄ iÅ¡griovÄ du kambarius skyrusiÄ sienÄ , nugriovÄ krosnį, iÅ¡metÄ visus gyvenamajame name buvusius baldus ir buitinÄ technikÄ , gyvenamasis namas yra be virtuvÄs, Å¡ildymo, su senais mediniais langais ir durimis. Nors atsakovÄ nurodo, kad atliko ginÄo namo darbų už 20 383,53 Eur, taÄiau Å¡ių darbų atlikimo fakto neįrodo, tokių iÅ¡laidų pagrindžianÄių dokumentų nepateikia. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. AtsakovÄs apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos apylinkÄs teismo AnykÅ¡Äių rÅ«mų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinÄdamas atsakovÄs apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinÄja šį skundÄ pagal apeliantÄs nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dÄl kurio reikÄtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
17. Bylos ginÄo objektas yra nekilnojamojo turto palikimo dydis, sprÄstinas klausimas, ar pergyvenusiam sutuoktiniui (mirus sutuoktiniui) turÄjo atitekti dalis turto asmeninÄs nuosavybÄs teise po bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs pasibaigimo, ar paveldimas nekilnojamasis turtas priklausÄ Å¡iuo metu mirusiam sutuoktiniui asmeninÄs nuosavybÄs teise. ApeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ½ statinių bei žemÄs sklypo jos tÄvams priklausÄ bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise. AtsakovÄ teigia, kad tai asmeninis jos tÄvo turtas, todÄl ieÅ¡kovei po sutuoktinio mirties nepriklauso ¼ dalis turto asmeninÄs nuosavybÄs teise.
18. AtsakovÄ su apeliaciniu skundu pateikÄ naujus raÅ¡ytinius įrodymus dÄl turÄtų iÅ¡laidų namo remontui, praÅ¡o juos priimti, kadangi jų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau ir jų priÄmimas neužvilkins proceso. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
NagrinÄjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nepriÄmÄs atsakovÄs teikiamų įrodymų ir kad jų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Kitas aspektas tas, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinÄti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkreÄioje civilinÄje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios sudaro įrodinÄjimo dalykÄ byloje.
Kolegijos vertinimu, apeliantÄ visiÅ¡kai nepagrindÄ, kuo jos minimi dokumentai yra susijÄ su byloje sprendžiamu klausimu dÄl nuosavybÄs teisÄs pripažinimo ir paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimo dalies panaikinimo. Kadangi byloje nÄra sprendžiama dÄl iÅ¡laidų, patirtų galimai pagerinant paveldÄtÄ turtÄ , atlyginimo, pripažintina, kad naujai pateikti įrodymai nÄra tiesiogiai susijÄ su nagrinÄjama byla bei pareikÅ¡tais ieÅ¡kovÄs reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas dÄl naujų įrodymų priÄmimo, netenkintinas.
19. Byloje nustatyta, kad B. ir A. V. (duomenys neskelbtini) sudarÄ santuokÄ . Iki santuokos, AnykÅ¡Äių rajono darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto VietinÄs Å«kio valdybos 1962 m. rugsÄjo 27 d. Sutartimi dÄl žemÄs sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualinio gyvenamojo namo statybai asmeninÄmis nuosavybÄs teisÄmis broliams A. V. ir J. V. suteiktas žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, Å¡is žemÄs sklypas po ½ dalį (4,8 aro) brolių buvo nupirktas iÅ¡ valstybÄs 1995 m. rugsÄjo 15 d. valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P34/95-0569.
BÅ«tent Å¡ios sutarties pagrindu A. V. vardu buvo įregistruotos nuosavybÄs teisÄs į ½ žemÄs sklypo. PažymÄtina, kad valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog už ginÄo žemÄs sklypÄ mokama kaina yra 36 litai, iÅ¡ kurių 36 litai valstybinÄmis vienkartinÄmis iÅ¡mokomis bei tikslinÄmis kompensacijomis, todÄl negalima sutikti su apeliantÄs teiginiu, kad už sklypÄ atsiskaityta jos tÄvo investiciniais Äekiais pagal pateiktÄ Å¾emÄtvarkos tarnybos mokÄjimo praneÅ¡imÄ dar 1992 m. rugsÄjo 10 d.
20. Kadangi žemÄs sklypas buvo įgytas 1995 m. rugsÄjo 15 d. valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutartimi galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau â SÅ K ), įvertintina, kad  jo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausanÄiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso treÄiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad tarp sutuoktinių kilus ginÄui dÄl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninÄs nuosavybÄs teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant â įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta V. Z. v.
S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkriÄio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Taigi įrodinÄjimo naÅ¡ta dÄl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekianÄiam nuginÄyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintÄ turto bendrumo prezumpcijÄ . Å iuo atveju, atsakovÄ, teigianti, kad jos mirusiam tÄvui turtas priklausÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise, turÄjo Å¡iÄ aplinkybÄ Ä¯rodyti. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad atsakovÄ to nepadarÄ, be pagrindo 1962 m. rugsÄjo 27 d.
Sutartį dÄl žemÄs sklypo suteikimo tik neterminuotam naudojimuisi individualinio gyvenamojo namo statybai siekÄ prilyginti sutarÄiai, kurios pagrindu įgyjama nuosavybÄ, o jos pateikti duomenys dÄl mirusiojo turÄtų investicinių Äekių panaudojimo nepatvirtina, kad investiciniais Äekiais buvo atsiskaityta už įsigyjamÄ ginÄo žemÄs sklypo dalį. Kadangi žemÄs sklypo dalis buvo įgyta 1995 m. rugsÄjo 15 d. valstybinÄs žemÄs pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t.y. atsakovÄs tÄvams esant santuokoje, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad Å¡is turtas buvo ieÅ¡kovÄs ir A.
V. bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
21. ApeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad statinių ½ dalis taip pat yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, teigia, kad gyvenamasis namas pastatytas pilnai 1963 metais, tai patvirtina VÄ® Registrų centro įraÅ¡as, mano, kad žemÄs sklypo suteikimo diena laikytina statybos pradžios data, per 5 mÄnesius po santuokos sudarymo ieÅ¡kovÄ negalÄjo uždirbti pinigų namo statybai, todÄl pripažintina, kad namas buvo statomas asmeninÄmis A. V. lÄÅ¡omis. TeisÄjų kolegija su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti.
22. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad broliai A. V. ir J. V. statÄsi gyvenamÄ jį namÄ , kurio statybai ir buvo 1962 m. rugsÄjo 27 d. sutartimi suteiktas neterminuotam naudojimuisi žemÄs sklypas. Byloje nustatyta, kad Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priÄmimui aktas buvo suraÅ¡ytas 1983 m. sausio 7 d. IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ AnykÅ¡Äių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 31, nurodyta, kad buvo pripažintos nuosavybÄs teisÄs į namÄ ir tuo pagrindu 1983 m. kovo 4 d.
įregistruota nuosavybÄ Respublikiniame techninÄs inventorizacijos biure. BÅ«tent AnykÅ¡Äių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 31 buvo pagrindas įregistruoti A. V. vardu nuosavybÄs teisÄ Ä¯ gyvenamojo namo bei kitų statinių ½ dalį. Kadangi sprendimas priimtas atsakovÄs tÄvų santuokos metu, buvo pagrindas teismui konstatuoti, kad ginÄo turtas yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (SÅ K 21 str., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).
ApeliantÄs pareiga buvo įrodyti, kad gyvenamojo namo dalis buvo asmeninÄ jos tÄvo nuosavybÄ bei paneigti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , taÄiau to ji nepadarÄ.
23. Nors apeliantÄ laikÄsi pozicijos, kad gyvenamojo namo dalis buvo pastatyta jos tÄvo asmeninÄmis lÄÅ¡omis, taÄiau tai patvirtinanÄių įrodymų nepateikÄ, apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Taip pat apeliantÄ teigia, kad namo dalis buvo pastatyta iki jos tÄvų santuokos sudarymo, todÄl laikytina tÄvo asmenine nuosavybe. PažymÄtina, kad bylos nagrinÄjimo metu tiek treÄiasis asmuo J. V., tiek liudytoja A. T. teismo posÄdžio, įvykusio 2019 m. kovo 14 d., metu paaiÅ¡kino, kad namo statybos nuo 1963 metų, atsakovÄms tÄvams jau esant santuokoje, vyko ir užtruko ilgai, kadangi nebuvo statyboms pinigų, atsakovÄs tÄvai pradÄjo gyventi dar pilnai neįrengtame name, virtuvÄlÄje, ieÅ¡kovÄ pati tinkavo namo sienas, bÅ«dama nÄÅ¡Äia Å¡ulinį kasÄ.
TodÄl negalima sutikti su apeliante, kad nebuvo jokių įrodymų, leidžianÄių pripažinti, kad ieÅ¡kovÄ savo darbu prisidÄjo prie namo statybos. PažymÄtina, kad įrodinÄjimo priemonÄs civiliniame procese yra ir Å¡alių, treÄiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai (CPK 177 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu treÄiojo asmens J. V. paaiÅ¡kinimai, liudytojos A. T. parodymai laikytini patikimais, kadangi jie buvo nuoseklÅ«s bei iÅ¡samÅ«s. Ä®vertintina, kad treÄiasis asmuo J.
V. yra atsakovÄs teta, mirusio dÄdÄs J. V. žmona, ji su vyru ir atsakovÄs tÄvais vienu metu statÄsi tÄ patį gyvenamÄ jį namÄ , taip pat liudytoja A. T. namo statybos metu gretimame sklype taip pas statÄsi savo namÄ , jie visi buvo naujakuriai ir dauguma, pasak liudytojos, jaunavedžiai, todÄl manytina, kad joms buvo gerai žinomos aplinkybÄs, susijusios su gyvenamojo namo dalies statyba. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti treÄiojo asmens J. V. bei liudytojos, kurios nÄra suinteresuotos bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimais dÄl gyvenamojo namo statybos laiko, eigos, ieÅ¡kovÄs prisidÄjimo prie statybos savo darbu.
24. Nors VÄ® Registrų centro įraÅ¡e nurodoma, kad namas laikomas užbaigtu 100 proc. baigtumu 1963 m., taÄiau toks įraÅ¡as nepatvirtina, kad namas užbaigtas bÅ«tent iki (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo). Namų knygos duomenys taip pat nepatvirtina, kad gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 1963 metais iki santuokos sudarymo, nes knyga pradÄta vesti 1963 m. lapkriÄio 20 d., Å¡iuo adresu gyvenamÄ jÄ vietÄ sutuoktiniai deklaravo 1963 m. lapkriÄio 29 d. ApeliantÄs nurodoma aplinkybÄ, kad 1962 m. rugsÄjo 27 d.
A. V. skiriant sklypÄ namo statybai, statytojas privalÄjo pradÄti statybÄ ne vÄliau kaip per vienerius metus, nepatvirtina, kad iki santuokos sudarymo statyba turÄjo bÅ«ti baigta, kadangi užbaigimui sutartyje buvo nustatytas trijų metų terminas. Be to, atsakovÄs tÄvų santuoka buvo sudaryta nepraÄjus sutartyje nurodomiems vieneriems metams nuo sklypo suteikimo naudojimui. Esant nurodytoms aplinkybÄms konstatuotina, kad atsakovÄ neįrodÄ, jog gyvenamojo namo ir kitų statinių ½ dalys jos tÄvui priklausÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise ir, kad dÄl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovÄ negali pretenduoti į ¼ dalį turto.
25. Byloje nustatyta, kad A. V. mirÄ (duomenys neskelbtini), jam priklausantį turtÄ paliko testamentu vaikams: V. V. ir atsakovei. PalikimÄ priÄmÄ atsakovÄ. 2014 m. lapkriÄio 20 d. AnykÅ¡Äių rajono savivaldybÄs 1-ojo notarų biuro notarÄ J. V. iÅ¡davÄ atsakovei J. V. paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ visÄ â ieÅ¡kovei ir mirusiam A. V. priklausiusį turtÄ â ½ dalį gyvenamo namo ir Å«kio pastatų bei žemÄs sklypÄ , esanÄius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad iÅ¡duodant paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimÄ , nebuvo nustatyta sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje, bei pagrįstai sprendÄ, kad liudijimas iÅ¡duotas pažeidžiant ieÅ¡kovÄs teises. Atitinkamai teismas pagrįstai nusprendÄ dalį paveldÄjimo teisÄs liudijimo panaikinti bei nustatÄ, kad atsakovÄ Ä¯gijo nuosavybÄs teises tik į ¼ dalį statinių ir ¼ dalį žemÄs sklypo.
26. Negalima sutikti su apeliante, kad teismas neteisingai nustatÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . Kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, pagal CK 1.127 straipsnio nuostatas, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Teismas vertino, kad iki kreipimosi į notarÄ dÄl informacijos pateikimo dienos 2018 metais ieÅ¡kovÄ laikÄ save visų ginÄo pastatų teisÄta savininke, niekas pretenzijų į turtÄ jai nereiÅ¡kÄ, jos teisių nepažeidinÄjo, netrukdÄ ginÄo turtu naudotis savo nuožiÅ«ra.
PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄ 2018 m. spalio 23 d. kreipÄsi į VÄ® âRegistrų centrasâ ir gavusi nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , sužinojo, jog jai nuosavybÄs teise priklausantis turtas jau yra paveldÄtas kito asmens. AtsakovÄs vardu ginÄo turtas VÄ® âRegistrų centrasâ įregistruotas tik 2017 m. balandžio 27 d., tik nuo Å¡ios datos buvo galima iÅ¡ vieÅ¡o registro sužinoti apie ieÅ¡kovÄs teisių pažeidimÄ . TodÄl pripažintina, kad ieÅ¡kovei apie jos teisių pažeidimÄ tapo žinoma 2018 metais, ji į teismÄ kreipÄsi su ieÅ¡kiniu 2018 m. lapkriÄio 30 d., todÄl akivaizdu, kad bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Kiti apeliantÄs pasvarstymai dÄl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios laikytini nepagrįstais. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovÄs teisių pažeidimÄ sÄ lygojo ne tai, kad testamentu turtas buvo paliktas atsakovei jos tÄvo, mirusio (duomenys neskelbtini), bet tai, kad iÅ¡duodant paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ nebuvo nustatyta pergyvenusio sutuoktinio asmeninÄ dalis po bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs pasibaigimo.
27. TeisÄjų kolegija nepasisako dÄl apeliantÄs argumentų, susijusių su statinių pagerinimu, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dÄl jos patirtų iÅ¡laidų atlyginimo.
28. Atsižvelgdama į anksÄiau iÅ¡dÄstytus argumentus teisÄjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas pažeidÄ materialiosios ir procesinÄs teisÄs normas, nukrypo nuo teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. TeisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nÄra teisinio pagrindo, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkÄs teismo AnykÅ¡Äių rÅ«mų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistu. TeisÄjai Margarita DzelzienÄ Zina MickeviÄiÅ«tÄ BirutÄ JonaitienÄ