570d94d7-8582-478a-8d7e-9caab4cecfda · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1N-69/2011Procesinio sprendimo kategorija:2.2.4.3,2.3.2.1.3,2.12.3                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Teresei Harnikienei,gynėjui advokatui Tadui KelpÅ¡ui,teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl A.

J. kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, buvo perduota Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, nustačius trijų mėnesių terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, šį terminÄ skaičiuojant nuo bylos gavimo prokuratÅ«roje dienos.Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. balandžio 11 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje:A.

J. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2010 m. kovo 01 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros; ir pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ pinigines lėšas 4045799,95 Lt.Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ , dėl A.

J. kaltinamo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, perdavė pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl A. J. kaltinamo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, perdavė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, nustačius trijų mėnesių terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, šį terminÄ skaičiuojant nuo bylos gavimo prokuratÅ«roje dienos.Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad baudžiamoji byla negali bÅ«ti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Teismo nutartyje nurodoma, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos nesimato ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, o jeigu padarė, tai kokiu bÅ«du, koks vaidmuo kitų uždarųjų akcinių bendrovių ir jų savininkų. Atskyrus tyrimÄ iÅ¡skirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02009-11 suraÅ¡ytame kaltinamajame akte nenurodyta nusikaltimų padarymo vieta, bÅ«das, reikÅ¡mingi bylos nagrinėjimui duomenys. Tokios medžiagos teismui nepateikta. Taip pat nenurodžius galimai nusikalstamų padarymo vietos, kyla abejonės ir dėl baudžiamosios bylos teismingumo.

Šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme. Teisme byla nagrinėjama kaltinimo ribose, o surinkti įrodymus, kad padaryta būtent inkriminuojama veika yra ne teismo, o prokuroro pareiga.Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. J. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, buvo perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Remiantis BPK 219 straipsnio, 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. 2K-90/2009, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 2K-733/2007, 2006 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-213/2006, 2006 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 2K-467/2006 ir kt.), atsižvelgiant į kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, galima pagrįstai teigti, kad 2011 m. balandžio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02009-11 surašytame kaltinamajame akte yra nurodytos iš esmės visos BPK 219 straipsnyje numatytos aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra nurodytos visos BPK 219 straipsnyje reikalaujamos aplinkybės, su kuo sutinka ir teismas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaltiname yra nurodytas tiek nusikaltimo padarymo laikas, tiek būdas, tiek kitos svarbios aplinkybės. Tik nėra nurodyta nusikaltimo padarymo vieta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tuo metu veiklos nevykdė ir ofiso neturėjo, nors ir buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Kur buvo A. J. faktinė gyvenamoji vieta nenustatyta. Todėl gautus pinigus A. J. galėjo pasisavinti bet kurioje Lietuvos Respublikos vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, A.

J. parodymus duoti atsisakė, todėl neaiÅ¡ku, kur buvo konkrečiai pasisavinti ir panaudoti pinigai. Tuo tarpu ikiteisminių tyrimų sujungimas ir atskyrimas yra iÅ¡imtinė prokuroro teisė (BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Prokuroras, siekdamas BPK 2 straipsnyje įtvirtintų tikslų, sprendžia, kaip tyrimÄ organizuoti. Be to, BPK 255 straipsnyje numatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Å io straipsnio nuostatos įsakmiai teismui nurodo, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Å iuo konkrečiu atveju teismui, susipažinus su teisminiam nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, tapo žinoma, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02009-11 yra atskirtas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02002-10. Tačiau teismas neįsigilino į ikiteisminio tyrimo bylos medžiagÄ ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-02002-10 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikos Å¡ių įmonių veikla tarpusavyje susipynusi.

Å i teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nėra susijusi su minėtų įmonių veikla. Kaltinamasis A. J. nusikalstamas veikas galimai darė tiek bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek kitų bendrovių vadovu.Dėl to prokuroras skunde daro iÅ¡vadÄ , kad negalima teigti, jog kaltinimai yra nekonkretÅ«s ar neaiÅ¡kÅ«s, dėl ko suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybÄ . Teismas, pažeisdamas BPK 1 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , vilkinÄ Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo akto trÅ«kumus (jeigu jie iÅ¡ viso yra) galima iÅ¡taisyti teisme. Tai netrukdo nagrinėti bylÄ . Visos kitos abejonės dėl kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų aplinkybių nėra tokios, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti ar paÅ¡alinti nagrinėjant bylÄ teisme. Tai liečia ir procesinius veiksmus, kurie siejami su ikiteisminio tyrimo kokybe, bet ne su kaltinamojo akto suraÅ¡ymu. BPK 287 straipsnio nuostatos teismui leidžia atlikti proceso veiksmus arba pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Apeliacinio teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro skundÄ tenkinti, kaltinamojo gynėjas praÅ¡o šį skundÄ atmesti.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro skundas tenkinamas. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ ;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ ;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iÅ¡ teismo perduodama prokurorui, kai suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas).

Pagal galiojančiame BPK įtvirtintÄ kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepcijÄ , kaltinamasis aktas neturi bÅ«ti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apraÅ¡ymu, nes svarbiausi duomenys turi bÅ«ti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamÄ jį aktÄ . Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio.

Å ioje byloje apygardos teismo teisėjas kaltinamojo akto neatitikimÄ BPK 219 straipsnio reikalavimams motyvuoja tuo, jog prokuroras, kaltinamajame akte suformulavęs kaltinimÄ A. J. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, turėjo nurodyti, koks buvo vaidmuo kitų uždarųjų akcinių bendrovių ir jų savininkų. IÅ¡ to sektų, kad liko juridiÅ¡kai neįvertinti kitų asmenų atlikti veiksmai. Tačiau prokuroras yra teisus skunde kritikuodamas tokį nutarties motyvÄ . Prokuroro skunde teisingai pažymėta, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2011 m. vasario 23 d. nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos įvertinimo.

Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tyręs įrodymus, juos iÅ¡analizavęs ir įvertinęs jų visumÄ , galėjo nustatyti ir įvertinti tiek kaltinamojo, tiek ir kitų uždarųjų akcinių bendrovių ir jų savininkų veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad, Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė skubotas iÅ¡vadas. Be to, pažymėtina ir tai, kad reikalavimas bylÄ nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nedraudžia teismui analizuoti kitų asmenų elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams, kiek tai turi reikÅ¡mės sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 25 d.

„Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, 2.2 p., Teismų praktikos biuletenis Nr. 31).Teisėjas savo nutartyje taip pat nurodė, jog kaltinamajame akte nėra nurodyta nusikaltimo padarymo vieta. Tačiau prokuroro skunde teisingai pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nežinojo duomenų dėl turto pasisavinimo vietos, nes A. J. parodymus duoti atsisakė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tuo metu veiklos nevykdė ir ofiso neturėjo, nors ir buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur buvo A.

J. faktinė gyvenamoji vieta nenustatyta. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė tiek, kiek jas nustatė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡ti kaltinimai gali bÅ«ti koreguojami, tikslinami ar kitaip iÅ¡taisomos ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos teismo, prokuroro ar kitų proceso dalyvių iniciatyva (BPK 256 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK įtvirtinta pakankamai procesinių priemonių ir bÅ«dų Å¡ioms kliÅ«tims paÅ¡alinti tiriant įrodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Todėl minėtas kaltinamojo akto trÅ«kumas gali bÅ«ti paÅ¡alintas teisme, negrÄ Å¾inus bylos prokurorui, ir nelaikytinos pagrindu pripažinti kaltinamÄ jį aktÄ neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų.Taip pat nepagrįsta yra ir teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog kaltinamajame akte nenurodytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo bÅ«das, todėl tai neva laikytina esminiu BPK 219 straipsnio minimam dokumentui keliamų reikalavimų pažeidimu. Aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas kaltinamojo akto trÅ«kumas trukdytų jam nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Å ios teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi bÅ«ti iÅ¡spręstos teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trÅ«kumai, nepagrindžia bÅ«tinybės perduoti bylÄ prokurorui.

Tai reiÅ¡kia, jog, Å¡iuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, kad apygardos teismo nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai trukdė jam iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir kad nurodomų trÅ«kumų paÅ¡alinimas padėtų teismui iÅ¡samiau iÅ¡nagrinėti bylÄ , nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Kartu nėra pagrindo teigti ir apie suvaržomÄ kaltinamojo teisę į gynybÄ . Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir byla grÄ Å¾intina tam pačiam teismui nagrinėjimui.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinant A.

J. perduota prokurorui, panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti tam pačiam teismui nagrinėjimui.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                      Regina Gaudutienė