570d54c2-bf62-4bfa-9761-847cff3146da · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2472-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03657-2011-2  Procesinio sprendimo kategorijos: 73.; 121.15.; 121.18.; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 23 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko (pranešėjo) Henricho Jaglinskio, teisėjų Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės,raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovei UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovė E. S. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UADB „Ergo Lietuva“ ieÅ¡kovės naudai 100 000,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2009 m. kovo 20 d. atsakovė ir UAB „Požeminės linijos“ sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, pagal kuriÄ visÄ parÄ nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdrausti UAB „Požeminės linijos“ darbuotojai.

Ši sutartis buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (toliau – Taisyklės) pagrindu. 2009 m. lapkričio 11 d., apie 22 val. Šiaulių r., Kuršėnų m. restorane „Romuva“ nuo laiptų nukrito ir susižalojo draudėjos UAB „Požeminės linijos“ darbuotojas J. S., apdraustasis pagal draudimo sutartį. 2009 m. lapkričio 23 d. Kauno medicinos universiteto klinikose J. S. mirė. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1228 /09(02) nurodyta, kad J.

S. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo. UADB „ERGO Lietuva“ vadovaudamasis Taisyklių 3.1.7 p., atsakovas šį įvykį pripažino nedraudžiamuoju. UAB „Požeminės linijos“ 2011 m. balandžio 6 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei patvirtinimo raÅ¡tÄ , kad reikalavimo teisė dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo pagal draudimo sutartį Nr. 770-2202950 priklauso apdraustojo J. S. sutuoktinei E. S.. Draudimo įmonė nepagrįstai vengia įvykdyti prievolę ir sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo sutarties sÄ lygas.

Taisyklės yra abstrakčios ir tai yra akivaizdu, nes leidžia draudimo įmonei atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ be jokių įrodymų ir teisinio pagrindimo, todėl tokios sutarties sÄ lygos, esant abejonių, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos prisijungusios Å¡alies naudai. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad Taisyklių 3.1.7 punkto prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ .

Atsakovė pažymėjo, jog iÅ¡ 2010 m. vsario 5 d. Å iaulių rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog prieÅ¡ pat įvykstant nelaimingam atsitikimui J. S. vartojo alkoholį. Medicininiuose dokumentuose po nelaimingo atsitikimo J. S. girtumas diagnozuojamas net kelių specialių žinių nustatant tokiÄ diagnozę turinčių asmenų. Atsakovas nurodė, kad neblaivumas gali bÅ«ti konstatuojamas ne tik konkrečiais prietaisais matuojant alkoholio koncentracijÄ kraujyje ar iÅ¡kvepiamame ore, tačiau ir specialių žinių turinčių asmenų - medikų, atsižvelgiant į konkretaus asmens fiziologinius požymius.

Å iuo atveju nelaimingo atsitikimo aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos neabejotinai turėjo J. S. alkoholio vartojimas, kuomet lipdamas laiptais dėl sutrikusios koordinacijos, reakcijos ir kitų alkoholio sÄ lygotų žinių indikacijų jis nesugebėjo iÅ¡laikyti pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų. Taisyklėse nėra nurodyta, kad asmens girtumas turi bÅ«ti pagrindinė sÄ lyga nelaimingam atsitikimui kilti. Pakanka konstatuoti, kad girtumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti.

Padariusi iÅ¡vadÄ , kad J. S. mirtį sÄ lygojo alkoholio vartojimas, atsakovas, vadovaudamasi Taisyklių 3.1.7 punktu pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju bei apie tai 2010 m. balandžio 20 d. praneÅ¡imu informavo draudėjÄ , jog draudimo iÅ¡moka nebus mokama. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sÄ lyga dėl draudiminės apsaugos negaliojimo esant nukentėjusiojo apsvaigimui nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų aiÅ¡kiai iÅ¡skirta atskiru punktu, Å¡i sÄ lyga yra aiÅ¡ki, jokių pastabų ar iÅ¡lygų įmonė, draudusi savo darbuotojus arba patys darbuotojai dėl Å¡ios sÄ lygos netaikymo nėra padarę, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais (kad draudimo sutarties sÄ lygos yra abstrakčios) konstatuoti Å¡ios sÄ lygos negaliojimo ar netaikymo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, jos yra taikytinos įvykį pripažįstant draudžiamuoju (ir nedraudžiamuoju).Teismas, įvertinęs byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , taip pat įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina mirusiojo J.

S. neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) faktÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu apie alkoholio poveikį bei girtumÄ , nes ieÅ¡kovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog turi specialių medicinos žinių ir yra kompetentingas daryti iÅ¡vadas, susijusias su girtumo nustatymu (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad atsakovas įrodė faktÄ , jog mirusysis pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, atsižvelgė į tai, kad mirusysis savo noru buvo neblaivus (t.y. nenustačius priverstinio apsvaiginimo fakto), konstatavo, kad įvykį sÄ lygojo neblaivumas.

Atsakovas, atsisakęs mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡ esmės įvykdė įstatyminę pareigÄ ir pranešė draudėjui pateikdama motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis (įvykio metu galiojusio Draudimo įstatymo 82 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė nurodo, kad sprendimas yra neteisingas, nes priimtas netinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus materialinės teisės normas, reguliuojančias draudimo teisinius santykius.

Taip pat praÅ¡o prijungti prie bylos draudimo taisykles DNAT-2007 Nr. 009, nes pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimÄ Nr. 770-2202950, bÅ«tent Å¡ios taisyklės yra galiojančios ginčo atveju. Nurodo, kad esminis taisyklių punktas, kurio sÄ lygas privalėjo įrodyti atsakovė, skiriasi tuo, jog pagal taisykles DNAT-2007 Nr. 009 atsakovė turi įrodyti, kad J. S. neblaivumas sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ , o taisyklės, kuriomis rėmėsi atsakovė nurodė, kad pakanka įrodyti, jog neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

IeÅ¡kovė nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad sÄ lyga dėl draudiminės apsaugos negaliojimo esant nukentėjusiojo apsvaigimui yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirta punktu, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å¡ios sÄ lygos negaliojimÄ ar netaikymÄ ieÅ¡kovės nurodytu motyvu, jog Å¡i sÄ lyga yra abstrakti. IeÅ¡kovė pabrėžia, kad nurodydama, jog atsakovės taisyklės yra abstrakčios, ieÅ¡kovė prašė taikyti principÄ , kad esant abejonėms dėl sutarties sÄ lygų, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos prisijungusios Å¡alies naudai.

Teigia, kad atsisakydama mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsakovė vadovavosi Taisyklių 3.1.7 p., kuris yra nekonkretus. NeaiÅ¡ku, kokiais teisės aktais vadovaujasi draudimo įmonė ir koks girtumas promilėmis pripažįstamas nedraudžiamuoju įvykiu bei koks girtumas promilėmis pagal atsakovės parengtÄ draudimo sutartį turi bÅ«ti nustatytas, kad draudimo įmonė turėtų teisę vadovautis minėtu punktu. Nors atsakovė nurodė, jog neblaivumui konstatuoti pagal taisyklių 3.1.7. punktÄ turi bÅ«ti nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,4 promilių, kokia alkoholio koncentracija turi bÅ«ti nustatyta, kad neblaivumas galėtų dar ir sÄ lygoti nelaimingÄ atsitikimÄ , atsakovė nenurodė, nors bÅ«tent atsakovei tenka pareiga pagrįsti atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovė teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo principÄ .

Teismas privalėjo įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė privalėjo įrodyti, kad alkoholio koncentracija J. S. kraujyje buvo didesnė nei 0,4 promilės. Sprendime teismas nenurodė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų aplinkybę, kad J. S. kraujyje nelaimingo atsitikimo metu alkoholio koncentracija virÅ¡ijo 0,4 promiles.

Priimdamas sprendimÄ teismas rėmėsi liudytojų V. Å ., S. M., V. M., L. P., R. A., D. G. parodymais bei paaiÅ¡kinimais. IeÅ¡kovės teigimu, teismas atsisakė vertinti tų liudytojų parodymus, kurie vieninteliai galėjo pasakyti apie suvartotÄ alkoholio kiekį – tiek G. Ž., tiek J. Å . paaiÅ¡kino, kad J. S. bare gėrė kavÄ ir alkoholio su jais nevartojo. IeÅ¡kovė neneigė galimybės, kad J. S. vartojo tam tikrÄ kiekį alkoholio, Å¡i faktinė aplinkybė sutampa su daktarės S. M. vertinimu, kad jautėsi alkoholio kvapas, tačiau ieÅ¡kovė ginčija, kad vien iÅ¡ alkoholio kvapo galima nustatyti tiksliÄ alkoholio koncentracijÄ kraujyje.

Teismas nevertino kokį kiekį iÅ¡ nenustatyto dydžio stikliuko pavartojo J. S.. Teismas atsisakė prie bylos prijungti ieÅ¡kovės advokato 2012 m. sausio 17 d. pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dėl ebrietas vulgaris sÄ vokos, kuriÄ savo įraÅ¡e pavartojo daktarė S. M. – kopijų iÅ¡ knygų Teisės psichiatrija ir Teisės medicinos pagrindai - nurodydamas, kad jie neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Teismas atsisakė vertinti šiuos paaiÅ¡kinimus ir priimdamas sprendimÄ pasikliovė savo teisės psichiatrijos ir teisės medicinos žiniomis.

Ieškovės teigimu, paaiškinimuose pateikta specialistų išvada, jog eisena ir kalba pradeda trikti nuo 1,10 promilių patvirtina aplinkybę, kad atsakovė privalėjo įrodyti, kad J. S. kraujyje prieš įvykį buvo ne mažiau kaip 1,10 promilių alkoholio. Teismas netyrė ir nevertino prokuroro V. B. pateiktų paaiškinimų, kuriuose šis nurodo, kad vaizdo įrašuose nematyti, jog J. S. griuvinėtų ar siūbuotų, jo girtumas nenustatytas ir nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl girtumo.

IeÅ¡kovės teigimu, teismas suklydo nustatant įrodinėjimo ribas. Atsakovė turėjo įrodyti ne alkoholio kvapo egzistavimÄ ar nenustatyto kiekio alkoholio pavartojimÄ , o turėjo pagrįsti patikimais įrodymais, kad J. S. kraujyje buvo ne mažiau, kaip 0,41 primilių alkoholio koncentracija ir Å¡is alkoholio kiekis buvo pagrindinė sÄ lyga nelaimingam atsitikimui įvykti. Atsakovė UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Nurodo, kad tikslus J.

S. neblaivumo laipsnis buvo nenustatytas dėl aplaidžiai atlikto ikiteisminio tyrimo. Pažymi, jog prokuroras V. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl aptariamu atveju nebuvo iÅ¡tirtas mirusiojo neblaivumo laipsnis nelaimingo atsitikimo metu. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad kaip ir kiekvienu kitu tiriamu atveju, taip ir Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pateiks informacijÄ apie mirusiojo neblaivumo laipsnį nelaimingo atsitikimo metu. Atkreipia dėmesį, kad informacijÄ apie tai, kad tikslus alkoholio kiekis J.

S. organizme nelaimingo atsitikimo metu nustatinėtas nebuvo, draudikas gavo jau praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo nelaimingo atsitikimo, t. y. Å¡i informacija gauta jau tada, kai gydymo įstaigoje paimtas kraujo mėginys nebesaugotas. Atsakovė nurodo, kad dėl nurodytų aplinkybių ji neturėjo objektyvios galimybės pati savo iniciatyva iÅ¡siaiÅ¡kinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ J. S. neblaivumo laipsnį nelaimingo atsitikimo metu. Taip pat nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėjo, jog įvykio vietos vaizdo įraÅ¡as nebuvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Byloje nėra dokumento, kuriame įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjusio asmens bÅ«tų užfiksuota įraÅ¡e matyta informacija. Dėl Å¡io ikiteisminio tyrimo trÅ«kumo netekta galimybės tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai alkoholio buvo suvartota restorane sėdėjusių asmenų. Atsakovės vertinimu, ne dėl draudiko kaltės nesant objektyvios galimybės nustatyti tikslaus alkoholio kiekio J. S. kraujyje, neteisinga bÅ«tų neigiamas neiÅ¡samiai atlikto ikiteisminio tyrimo pasekmes perkelti draudikui, todėl aptariamu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei jo nebuvo (LAT 2003 m. sausio 20 d. nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-79/2003). Atsakovė iÅ¡dėsto, kad aptariamu atveju civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma – tai, kad tęstinį laiko tarpÄ buvo vartojami stiprieji gėrimai, kad kompanija buvo susirinkusi alkoholio vartojimo tikslu, kad neblaivumÄ patvirtino taip pat ir medikai, kad visi kiti su J.

S. buvę asmenys buvo neblaivÅ«s - yra pakankama konstatuoti, jog J. S. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ir kad Å¡io neblaivumo laipsnis – didesnis nei 0,4 promilės kraujyje. Teigia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, jog atsakovas privalėjo įrodyti ne tik neblaivumo faktÄ , tačiau ir tai, jog alkoholio kiekis kraujyje buvo ne mažesnis nei 1,10 promilių. Be to, pirmos instancijos teismas sprendimÄ priėmė įvertinęs, kad laiptai, nuo kurių nukrito nukentėjusysis, yra pastato viduje, t.y. negalima konstatuoti laiptų apledėjimo arba nuo vandens tapimo slidžiais, byloje nėra pateikta įrodymų, kad laiptai įvykio metu buvo avarinės bÅ«klės, sulūžę ar kitaip keltų pavojų aplinkinių sveikatai bei gyvybei, taip pat nėra duomenų, kad J.

S. bÅ«tų sunegalavęs ar praradęs sÄ monę, konstatuota, kad jo kÅ«ne kitokių sužalojimų nėra, mirtis įvyko pačiam nukentėjusiajam nukritus. Atsakovė nurodo, kad Å¡ios aplinkybės pagrindžia atsakovės atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡sakytais teiginiais, jog Taisyklių 3.1.7 punktas yra nekonkretus ir neaiÅ¡ku, kokiais teisės aktais vadovaujasi atsakovė ir koks girtumas promilėmis pagal atsakovės parengtÄ sutartį turi bÅ«ti nustatytas.

Atsakovė nurodo, kad išmanyti oficialių teisės aktų reikalavimus yra kiekvieno piliečio pareiga. Aptariamu atveju vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Taip pat pažymi, kad Taisyklėse neįmanoma tiksliai apibrėžti kokiai alkoholio koncentracijai promilėmis esant, neblaivumas yra nelaimingo atsitikimo priežastis, nes būtina atsižvelgti į kiekvieno konkretaus įvykio aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismui ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prijungti draudimo taisykles DNAT-2007 Nr. 009, kurios vadovaujantis CPK 314 straipsnio tvarka minėtos taisyklės priimtinos ir tirtinos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (b.l.8-15, t. 2).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės E. S. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieÅ¡kiniui tenkinti. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant.

Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2009 m. lapkričio 11 d., apie 22.00 val. Gedimino g. 2, Kuršėnai, Å iaulių r. sav. esančiame restorane „Romuva“ nukrito nuo laiptų bei susižalojo J.

S. (baudžiamosios bylos Nr. 96-1-606-09, b. l. 1-2). 2009-11-23 J. S. mirė. Mirties priežastis – galvos sumuÅ¡imas (b. l. 11-14, 29, t. 1). 2009 m. lapkričio 13 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 96-1-00606-09 pagal požymius nusikaltimo, nurodyto Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (baudžiamosios bylos Nr. 96-1-606-09, b. l. 1-2). Å iaulių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2010 m. vasario 5 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-606-09, nesant nusikaltimo požymių (baudžiamosios bylos Nr. 96-1-606-09, b. l. 40).

J. S. buvo draustas nuo nelaimingų atsitikimų laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2010-03-20 (b. l. 6-8, t. 1). 2010-04-22 UADB „Ergo Lietuva“ informavo apie atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 15, t. 1). Mirusio J. S. darbdavys patvirtino draudimo iÅ¡mokos reikalavimo teisės perėjimÄ mirusiojo sutuoktinei E. S. (b. l. 24, t. 1). 2011-08-23 mirusiojo J. S. sÅ«nus M. S. neatlygintinai perleido reikalavimo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimÄ Nr. 770-2202950 (b. l. 82, t. 1).

D. S. atsisakė paveldėjimo teisės savo motinos E. S. naudai (b. l. 79, t. 1). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sÄ lyga dėl draudiminės apsaugos negaliojimo esant nukentėjusiojo apsvaigimui nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų aiÅ¡kiai iÅ¡skirta atskiru punktu, Å¡i sÄ lyga yra aiÅ¡ki, jokių pastabų ar iÅ¡lygų įmonė, draudusi savo darbuotojus arba patys darbuotojai dėl Å¡ios sÄ lygos netaikymo nėra padarę, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais (kad draudimo sutarties sÄ lygos yra abstrakčios) konstatuoti Å¡ios sÄ lygos negaliojimo ar netaikymo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, jos yra taikytinos įvykį pripažįstant draudžiamuoju (ir nedraudžiamuoju).

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertinęs byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , apklaustų liudytojų parodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina mirusiojo J. S. neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) faktÄ , dėl ko atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantė (ieÅ¡kovė) su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad esminis taisyklių punktas, kurio sÄ lygas privalėjo įrodyti atsakovas, skiriasi tuo, jog pagal taisykles DNAT-2007 Nr. 009 atsakovas turi įrodyti, kad J.

S. neblaivumas sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ , o taisyklės, kuriomis rėmėsi atsakovas nurodė, kad pakanka įrodyti, jog neblaivumas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės argumentacija sutinka.Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir spręsdamas atsakovo prievolės ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ Å¾alÄ draudėjui dėl J. S. mirties, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu, pagrįstumo vadovavosi draudimo apsaugos metu galiojusiomis UADB „Ergo Lietuva“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis Nr. 009 (ERGO Lietuva, DNAT-2009).

Tuo tarpu bylos duomenys tvirtina, kad tarp UADB „ERGO Lietuva“ ir UAB „Pažeminės linijos“ 2009-03-16 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. 770-2202950 nurodyta, jog šalys numatomo draudimo laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2010-03-20 vadovaujasi „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2007) Nr. 009 (b.l. 6, t.1). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi draudimo apsaugos metu galiojusiomis UADB „Ergo Lietuva“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis Nr. 009 (ERGO Lietuva, DNAT-2009), kadangi iÅ¡ taisyklių nuostatų analizės, nėra pagrindo manyti, jog tai naujoji senų taisyklių redakcija ir jos galioja tarp UADB „ERGO Lietuva“ ir UAB „Požeminės linijos“ 2009-03-16 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimo Nr. 770-2202950 pagrindu.

Byloje duomenų apie tai, kad Å¡alys patvirtino draudimo sutarties pakeitimus, nėra, tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pats atsakovas. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovo prievolės ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atlyginančiÄ Å¾alÄ draudėjui dėl J. S. mirties, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu, pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2007) Nr. 009.CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sÄ lygų – draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių pagrindu prisijungimo bÅ«du. Draudimo sutarties sudarymÄ patvirtina draudimo liudijimas (Draudimo įstatymo 2 str. 18 p.). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sÄ lygos. Jos gali bÅ«ti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rÅ«Å¡ies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasiraÅ¡ydamas polisÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sÄ lygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečiÄ sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties Å¡alys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006).

Å ios sutartį individualizuojančios sÄ lygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, neiÅ¡einant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sÄ lygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Bylos duomenys tvirtina, kad „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2007) Nr. 009 3.1.7 punktas numato, kad nedraudiminiu įvykiu, dėl kurio draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokos laikytinas nelaimingas atsitikimas, kurį sÄ lygojo alkoholio, narkotikų ar apsvaiginimo tikslu panaudotų kitų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas.

Å ių taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ .Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtÄ Å¾alÄ , nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Ä®statyme ir draudimo taisyklėse nustatytos iÅ¡imtys, kai draudėjo patirta žala visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo draudikas turi teisę jos visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies nemokėti.

TokiÄ teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sÄ lygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Taigi draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.).CK 6.1014 str. 1 d. numatyta, jog draudikas atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios.

To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Draudimo įstatymo (galiojusio reikalavimo teisės į draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimo momentu, t.y. mirus J. S. – 2009-11-23) 89 str. numatyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokas, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tačiau tokie atvejai turi bÅ«ti aptariami individualiai.Kaip matyti, „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimo taisyklėmis (ERGO LIETUVA, DNAT-2007) Nr. 009 3.1.7 punktas numato atvejį, kada įvykis pripažintinas nedraudimui ir draudėjas neprivalo mokėti draudiminės iÅ¡mokos.

Vadovaujantis teismine praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (LAT 2004-04-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2006). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog J. S. neblaivumas, sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ , atsakovo yra neįrodyta.

Byloje neginčijamai nustatytas mirusiojo J. S. neblaivumo faktas, to neneigė Å¡alys teikdamos paaiÅ¡kinimus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose (b.l. 62, 64, 69, 70, 70-73, 120-127, 141-142, t. 1). Tačiau vien tokia nustatyta faktinė aplinkybė neleidžia vertinti J. S. tokį neblaivumo lygį, kuris lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ . Taisyklių 3.1.7 punkte nurodoma, kad nedraudiminiu įvykiu atsakovas gali pripažinti tokį atvejį, kai nelaimingÄ atsitikimÄ Ä¯takojo alkoholio vartojimas, o neblaivumas ar apsvaigimas suprantamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Konkrečių teisės aktų, kuriais būtų nustatomas minėtas neblaivumo ar apsvaigimo faktas šalys nenurodė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog Taisyklių 3.1.7 punkte prasme neblaivumu laikytinas, kai nustatomas 0,4 promilių neblaivumas (b.l. 105, t. 1). Kaip matyti, bylos duomenys tvirtina, jog tikslus girtumo laipsnis J. S. nenustatytas. Byloje nėra jokių duomenų, jog buvo ištirtas J. S. kraujas ir nustatytas nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, kai tuo tarpu konstatavimas, jog J.

S. girtumas buvo ne mažiau kaip 0,4 promiles pateikta kaip prielaida. IÅ¡ Taisyklių 3.1.7 punkte nurodyto atvejo, kada atsakovas turi teisę pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, matyti, kad toks įvykis pripažintinas tada, kai alkoholio vartojimas sÄ lygojo, t.y. buvo priežastiniame ryÅ¡yje, nelaimingÄ atsitikimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei draudimo polisas, nei Taisyklės, nei byloje esanti medžiaga, kurioje nurodomas J. S. girtumas, neleidžia vertinti J. S. veiksmų, o bÅ«tent, kad tam tikras alkoholio kiekio suvartojimas, kaip tiesiogiai susijusių su nelaimingu atsitikimu ir nepateisina draudiko atsisakymo iÅ¡mokÄ remiantis Taisyklių 3.1.7 punktu.

Vien alkoholio vartojimas, nenustačius konkretaus suvartoto alkoholio koncentracijos mirusiojo J. S. kraujyje neleidžia daryti iÅ¡vados, jog mirusiojo kraujyje buvo aptikta 0,4 promilės alkoholio, t.y. tokio kiekio, kuriam esant, pasak atsakovo, bÅ«tų galima konstatuoti, jog įvykio metu J. S. buvo neblaivus ir jo neblaivumas sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ . Todėl nesant paties atsakovo parengtose Taisyklėse aiÅ¡kaus apibrėžimo bei apibÅ«dinimo, kaip tiksliai turi bÅ«ti suprantamas neblaivumas, kad galima bÅ«tų konstatuoti, jog asmuo yra neblaivus, dėl ko įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.

Kadangi draudimo sutartis aiÅ¡kintina jÄ prisijungimo bÅ«du sudariusios sutarties Å¡alies (ieÅ¡kovės) naudai (CK 6.193 str. 4 d.), todėl neigiamų padarinių atsiradimo rizika tenka tokiu atveju pačiam draudikui (atsakovui). Kadangi atsakovas neįrodė imperatyviai suformuluotų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių pažeidimo fakto, t. y. J. S. neblaivumas sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ , suteikiančių jam teisę nemokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokos (LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 p.), apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nustatė, kad J.

S. Å¡ių taisyklių nesilaikė, dėl ko atsakovas turėjo teisę nelaimingÄ Ä¯vykį pripažinti nedraudiminiu bei atsisakyti iÅ¡mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ . Taigi nesant pagrindo dėl kurio atsakovas turi teisėtÄ pagrindÄ atsisakyti mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ (atlyginti žalÄ ), iÅ¡ atsakovo priteistina 2009-03-16 Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. 770-2202950 nurodyta 100 000 Lt draudiminė iÅ¡moka. PrieÅ¡ingu atveju tokia atsakovo pozicija absoliučiai paneigtų draudimo instituto esmę ir draudimo sutartimi keliamus tikslus.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteisto sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kadangi pripažinta, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 100 000 Lt draudiminę iÅ¡moka yra pagrįstas ir tenkintinas, tai vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. iÅ¡ atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 100 000 Lt sumÄ , t. y. 2011 m. birželio 3 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės ir procesines teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priima naujÄ sprendimÄ , vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir motyvais, ir ieÅ¡kinį patenkina. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkina, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79, 93 str.) – bendras 2000 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieÅ¡kinį, apeliacinį skundÄ (b.l. 53, t.1; b.l. 7, t.2).

Duomenų apie ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti byloje nėra. Kadangi ieÅ¡kovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuo dalies žyminio mokesčio buvo atleista (b.l. 50, t. 1, b.l. 26, t. 2), todėl iÅ¡ atsakovo priteisiamas valstybei 4000 Lt žyminio mokesčio, mokėtino tiek už ieÅ¡kinį, tiek apeliacinį skundÄ .Taip pat iÅ¡ atsakovo priteisiamos valstybei 41,36 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

             Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.              Priteisti ieÅ¡kovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (įmonės kodas 110012799, Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius) 100 000 Lt (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) draudiminę iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo Å¡ios priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-06-03, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (įmonės kodas 110012799, Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius), 4 000 Lt (keturis tÅ«kstančius litų) žyminio mokesčio ir 41,36 Lt (keturiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 36 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                              Henrichas Jaglinskis              Asta Radzevičienė                                                                                                            Zita Smirnovienė