2020-11-18 Nr. AB-21659-3-62-3-02232-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-11-18 Nr. AB-21659-3-62-3-02232-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 29-2959, atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 7-3148 ir įpareigoti atsakovą tenkinti jo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi skundas paduotas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-761-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02232-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 29-2959, atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 7-3148 ir įpareigoti atsakovą tenkinti jo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi skundas paduotas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. rugsėjo 23 d.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėjamu atveju ABTĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina. Kadangi skundas nėra priskirtinas ABTĮ 36 straipsnyje reglamentuotai neapmokestinamų skundų kategorijai, už jį turi būti sumokėtas ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kartu su skundu nepateiktas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio, darė išvadą, jog dėl nurodytų trūkumų skundas negali būti priimtas nagrinėti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė terminą jo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas, šalindamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodytą skundo trūkumą, pateikė procesinį dokumentą, kuriame nurodė, kad skunde prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėjo manymu, kadangi jis skundžia viešojo administravimo subjektų nutarimus, be to, yra įkalinimo įstaigoje ir dėl savo pažeistų teisių stengiasi jas apginti, jo teisinių žinių lygis nėra aukštas, jis turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2020 m. rugsėjo 14 dieną. Įvertinęs tai, jog per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nebuvo pašalinti, nes nepateiktas žyminio mokesčio kvitas, patvirtinantis, jog už skundą yra sumokėtas ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis, teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jo skundą.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumui pašalinti, prieštarauja teisingumo principui. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismui nurodė, jog remdamasis ABTĮ 37 straipsniu ir atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, teismas gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, be to, jis nurodė ABTĮ 36 straipsnio 2 ir 3 dalis. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo skundas buvo paduotas dėl administracinio subjekto neteisėtų veiksmų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. K. skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumo – nepateikė žyminio mokesčio kvito, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir laikosi pozicijos, kad jis turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio ABTĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi ginčija viešojo administravimo subjektų sprendimus.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl to, kad skundas paduotas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Įvertinus pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus matyti, kad skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytą neapmokestinamų skundų kategoriją. Pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojama ABTĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata yra skirta viešojo administravimo subjektų kreipimuisi į administracinį teismą, kuris tiesiogiai susijęs su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jam ši nuostata negali būti taikoma ir jos pagrindu pareiškėjas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas atskirajame skunde mini ABTĮ 37 straipsnį, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo šiuo pagrindu. Pareiškėjo teiginiai dėl jo laisvės apribojimo, teisinių žinių stokos taip pat nėra ABTĮ įtvirtinti kriterijai, sudarantys pagrindą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad skundo trūkumo pašalinimas nereikalavo specifinių teisinių žinių, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai pareiškėjui nurodė jo skundo trūkumą ir kaip jis turėtų būti pašalintas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (ABTĮ 12 str.). Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo, ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas šioje nutartyje aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo skundo priėmimo klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė