2023-03-08 Nr. AB-5552-3-61-3-01293-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-292-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01293-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Alytaus paramos administravimo skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai ir F. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus (toliau – ir Agentūra) 2021 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. KA_03_01 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad I. P. pagal 2014 m. gegužės 14 d. prašymą 2014 m. birželio 20 d. patvirtinta paramos gavėja pagal 2013 m. birželio 19 d. F. Ž. pateiktą paraišką Nr. 2NM-KA-13-1-002798-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Paraiška). Pagal Paraišką bendras veisiamas miškų plotas yra 24,99 ha, t. y. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 9,45 ha plotas (toliau – ir Projektas Nr. 1), žemės sklypo (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) 8,61 ha plotas (toliau – ir Projektas Nr. 2) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 6,93 ha plotas (toliau – ir Projektas Nr. 3).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad paramos gavėjui parama buvo mokama už 24,99 ha pagal nustatytą „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“ želdinių kategoriją. Miškas įveistas 2013 m. rudenį hibridinės drebulės sodmenimis pagal visus projektus. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimai, kurie buvo atlikti žemės sklype pagal Projektą Nr. 1, gauti 2013 m. lapkričio 25 d., o žemės sklypų pagal Projektus Nr. 2 ir Nr. 3 vertinimas gautas 2013 m. gruodžio 27 d. (bendras įvertinimas – gerai), pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl F. Ž. išmokėta 59 097,61 Eur miško įveisimo išmoka. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. Agentūrai pateikė prašymą perimti I. P. įsipareigojimus.

4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, kuriuo prašoma sumokėti 41 394,98 Eur skolą (už 6,20 ha plotą išmokėtą 19 284,48 Eur miško įveisimo ir už 8,61 ha plotą 22 110,50 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokas), kadangi įvykdė visus žemės apželdinimo mišku programos numatytus tikslus, elgėsi sąžiningai ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų, įveistus miško želdinius prižiūrėjo, saugojo, pareigingai vykdė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nuostatas, sėkmingai įveisė mišką, rūpestingai taikė želdinių apsaugos bei priežiūros priemones pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Pareiškėjo teigimu, Agentūros pritaikyta poveikio priemonė – susigrąžinti išmokas – yra neprotinga, nesąžininga ir neteisinga, nes tokia poveikio priemonė galėtų būti taikoma tik už akivaizdžiai tyčinius veiksmus, o pareiškėjas tyčinių veiksmų neatliko, miškui, želdiniams, medeliams žalos nepadarė, o kilusios neigiamos pasekmės, kad želdinių kokybė įvertinta blogai, nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad net ir hipotetiškai konstatavusi pažeidimus, Agentūra privalėjo taikyti Įgyvendinimo taisyklių 69 punkto nuostatas bei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c) punkto, 63 straipsnio, 64 straipsnio 2 dalies a) punkto, 77 straipsnio 2 dalies a) punkto nuostatas, pagal kurias teisė gauti paramą neprarandama, jei reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas prie išimtinių aplinkybių priskyrė meteorologinius reiškinius ir teigė, kad net ir tais atvejais, kai konstatuojamas pažeidimas ir jis padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, nelaikoma, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisykles ir sankcijos pareiškėjo atžvilgiu tokiu atveju netaikomos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo padarytus pažeidimus, nenurodė, kaip vertino ir nustatinėjo želdinių kokybę, tuo pačiu nenurodė aplinkybių, dėl kurių sunyko medeliai ir susidarė netinkamas želdinių tankis.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad pasodinus mišką prasidėjo sausra, o prieš tai visoje šalyje buvo liūtys. Medeliai išnyko būtent dėl potvynių ir sausrų poveikio. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 ekstremalioji situacija dėl liūčių paskelbta visoje Lietuvoje. Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje paskelbta dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 3 d. įsakymu I(6.6E)-534 ekstremalioji situacija paskelbta Zarasų rajono savivaldybėje. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis Rytų Lietuvai iškritusių kritulių kiekis sudarė nuo 1,3 iki 4 standartinių klimato normų, 2017 metų rugpjūčio 23–24 dienomis meteorologijos stotyje Dūkšte užfiksuotas labai smarkus lietus, pasiekęs stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 valandų ir mažiau iškrito daugiau nei 49 mm kritulių. Dirvožemis ilgą laiką laikėsi šlapias ir drėgnas. Buvo konstatuota, jog iškritusių kritulių kiekis nurodytais mėnesiais viršijo daugiametes normas). Pareiškėjas pažymėjo, kad jis 2017 ir 2018 metais atsodino trūkstamą sodinukų kiekį, tačiau kad ir kokius medžius ar augmeniją pareiškėjas būtų sodinęs, rezultatas neišvengiamai būtų buvęs tas pats – pasodintus medžius ir augaliją sunaikino meteorologiniai reiškiniai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais pasodinimo metais patikros metu želdinimo kokybė buvo įvertinta gerai. Dėl sausringų vasarų medeliai gerai įsišaknijo ir augo tik žemesnėse sklypų dalyse, kur pakako drėgmės, o ant kalvų medeliai buvo nedideli, mažai gyvybingi. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros argumentu, kad jis neišnaudojo Įgyvendinimo taisyklių 64 punkte numatytos galimybės pakoreguoti Miško želdinimo projektą, nes projekto pakeitimas nebūtų apsaugojęs pasodintų medžių nuo išnykimo. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo numatyti, kad pasodinus medžius bus paskelbta ekstremalioji situacija dėl klimato sąlygų, dėl ko medžiai sunyks.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad ekstremali situacija buvo susiklosčiusi visoje šalyje (visiems viešai žinoma aplinkybė), o ne vien pareiškėjo žemės sklypuose, valstybės oficialūs asmenys per masines informavimo priemones nuolat skelbė, jog bus atsižvelgta į susiklosčiusią situaciją, kad dėl įvykusių gamtinių reiškinių ūkininkai nebus baudžiami, jiems nebus taikomos sankcijos, nebus mažinamas paramos dydis. Tai buvo nurodoma ir Agentūros tinklapyje, tačiau Agentūra neatsižvelgė į nurodytas nepaprastos padėties aplinkybes ir nepagrįstai pareikalavo grąžinti išmokėtą paramą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra viešu pareiškimu patvirtino, jog dalyvaujant investicinėse priemonėse jokios sankcijos nebus taikomos, kad paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų, nes atvykę Agentūros specialistai užfiksuos būklę ir patys gaus pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Tačiau, vertindami pareiškėjo miško būklę, Agentūros specialistai neatsižvelgė į paskelbtą ekstremaliąją situaciją, patys nesikreipė dėl pažymos gavimo ir dėl tokios informacijos nepateikimo nepagrįstai perkėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, dėl kurių iš jo nepagrįstai reikalaujama grąžinti išmokėtą paramą. Pareiškėjo teigimu, jam žodžiu Agentūroje pasidomėjus, buvo atsakyta, kad dėl šalyje esamos ekstremalios padėties, susijusios su itin sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis, sankcijos nebus taikomos. Pareiškėjas darė išvadą, kad šiuo atveju reikalavimas grąžinti paramą pažeidžia ir teisėtų lūkesčių principą.

8. Pareiškėjas nurodė, kad dėl itin nepalankių klimato sąlygų jis neturėjo jokios galimybės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų, nors maksimaliai tam dėjo visas pastangas, todėl šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip nenugalima jėga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnį ir pareiškėjas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pareiškėjas vadovavosi Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių (toliau – ir Atleidimo taisyklės) 3, 3.2. punktu ir teigė, kad stichinės nelaimės priskiriamos prie aplinkybių, kurių pagrindu šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą. Pareiškėjas pabrėžė, kad neturėjo jokių galimybių kontroliuoti tokių reiškinių masto bei dėl jų atsirandančių padarinių.

9. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. rudenį pareiškėjo žemės sklypuose pagal patvirtintus Projektą Nr. 1, Projektą Nr. 2 ir Projektą Nr. 3 buvo atliktas miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas. 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. gauta Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. spalio 27 d. pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-07-19 (toliau – ir Pažyma Nr. 3), kurioje įvertinta Projekto Nr. 3 miško želdinių, žėlinių kokybė, 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. A-1K-05-28 (toliau – ir Pažyma Nr. 1), kurioje įvertinta Projekto Nr. 1 miško želdinių žėlinių kokybė, ir 2020 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. A-7K-05-07-43 (toliau – ir Pažyma Nr. 2), kurioje įvertinta Projekto Nr. 2 miško želdinių, žėlinių kokybė. Pažymose Nr. 1 ir Nr. 3 bendra miško želdinių kokybė ir jų tankis (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) įvertinti patenkinamai, o Pažymoje Nr. 2 želdomas 6,20 ha plotas bendrai įvertintas (pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą) blogai, nes miško želdinių tankis neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (toliau – ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai) 38 punkte nustatytų minimalių reikalavimų.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Pažymoje Nr. 2 nurodytas bendras 6,20 ha želdomas plotas, kurį sudaro du sklypai: pirmame sklype, kurio želdomas plotas yra 4,83 ha, gyvybingų medelių buvo 0,78 tūkst. vnt./ha, o antrame sklype, kurio želdomas plotas yra 1,37 ha, gyvybingų medelių buvo 0,55 tūkst. vnt./ha. Tarnyba 2020 m. gruodžio 15 d. raštu pranešė apie 2020 m. gruodžio 9 d. gautą pareiškėjo prašymą atlikti pakartotinį miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Projekto Nr. 2 žemės sklypuose, kuriuose atlikus miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, želdinių tankis įvertintas blogai. Agentūra nurodė, kad 2021 m. sausio 29 d. gavo Tarnybos atsakymą į Agentūros 2020 m. gruodžio 23 d. raštą, kuriuo Agentūra prašė Tarnybos pateikti išsamesnę informaciją apie priežastis, lėmusias pagrindinių želdinių žuvimą, ir pakomentuoti pareiškėjo prašymo sakinį, kad neatliko „sodinukų apšienavimo / apmindžiojimo, dėl ko sodinukai liko nematomi tarp aukštos žolės ir tikrinant galėjo būti nepastebėti“. Tarnyba atsakyme nurodė, jog želdinių kokybė vertinama septintais jų augimo metais ir neįmanoma tiksliai nustatyti sodmenų, kurie neišlikę, žuvimo priežasčių. Taip pat nurodė, kad septintais augimo metais hibridinės drebulės sodmenys paprastai pasiekia tokį aukštį, kuris lengvai pastebimas tarp žolinės augalijos ir, priklausomai nuo augavietės, dažnai gerokai lenkia žmogaus ūgį. Želdinių vertinimas buvo atliekamas atidžiai, todėl net ir nedideli sodinukai negalėjo likti nepastebėti.

12. Agentūra nurodė, kad, vadovaudamasi Pažyma Nr. 2, atsižvelgdama į Tarnybos atsakymą ir į tai, kad su prašymu pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog Tarnybos patikra atlikta netinkamai, priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl pakartotinės Tarnybos patikros Projekto Nr. 2 žemės sklypuose ir taikyti Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 papunktyje įtvirtintą sankciją bei susigrąžinti už 6,20 ha plotą išmokėtą 19 284,48 Eur miško įveisimo ir už 8,61 ha plotą 22 110,50 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokas. Agentūra pervertino pareiškėjo Paraišką bei kasmetinius prašymus pagal Projektą Nr. 2 ir priėmė Sprendimą susigrąžinti 41 394,98 Eur paramos sumą.

13. Atsakovas pabrėžė, kad, prieš priimdamas Sprendimą, surinko aiškius ir nedviprasmiškus įrodymus, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių jo skundo aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad jis įvestą mišką prižiūrėjo, saugojo, rūpestingai rūpinosi. Atsakovas pažymėjo, kad nenustatinėjo pareiškėjo civilinės atsakomybės sąlygų, nes tarp pareiškėjo ir Agentūros susiklostę ne civiliniai, o administraciniai santykiai ir paramos lėšos susigrąžinamos / neišmokamos vadovaujantis administraciniais aktais (šiuo atveju Įgyvendinimo taisyklėmis).

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas priimtas ir išmokėta paramos suma susigrąžinama dėl to, kad miško tankis neatitinka Miško želdinimo ir žėlimo nuostatuose įtvirtintų reikalavimų. Tarnyba yra kompetentinga institucija, įpareigota tikrinti sodinukų būklę, ir, be kita ko, apželdinimo tankį, todėl Agentūra, priimdama Sprendimą, pagrįstai vadovavosi šios institucijos pažymomis ir pateikta informacija. Pareiškėjas nesilaikė reikalavimų, žemės sklypai nebuvo tinkamai apželdinti dėl pareiškėjo aplaidumo, nerūpestingumo, neatidumo – tai patvirtina ir Tarnybos 2020 m. vasario 29 d. gautas atsakymas, kuriame aiškiai nurodyta, jog dalis medelių neišlikę, pagal išlikusius stipriai pažeistus, nugraužtus bei nulaužtus medelius galima būtų daryti prielaidą, jog žuvusius medelius sunaikino žvėrys. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju už želdinių priežiūrą buvo atsakingas tik pats pareiškėjas.

15. Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549; toliau – Reglamentas Nr. 1306/20135) pateiktas pavyzdinis force majeure aplinkybių sąrašas. Remtis force majeure aplinkybėmis galima tik išimtinais atvejais. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju miškas buvo pradėtas veisti dar 2013 m., bet ne 2018 m. ir 2019 m. Atsakovas nurodė, kad, siekdamas pagrįsti force majeure aplinkybes, pareiškėjas pats turėjo kreiptis į Agentūrą 2017 m., 2018 m., 2019 m., kaip tai nustatyta Įgyvendinimo taisyklių 68 punkte, per įtvirtintą terminą (10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti), tačiau jis sąmoningai nepranešė Agentūrai apie nenugalimos jėgos (force majeure) atvejį ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo elgtis atsakingai, rūpestingai, tinkamai rūpintis sodinukais, o pamatęs, kad negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų, pranešti apie tai Agentūrai, o ne tikėtis ir toliau sėkmingai gauti 6 metų laikotarpiui skiriamą paramą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo neveikimas negali būti suprantamas ir pateisinamas, todėl atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad per masinio informavimo priemones paskelbus apie sausrą ar lietų tokios aplinkybės tampa iš karto neįrodinėtinomis. Kadangi teisės aktuose numatyta pareiga pareiškėjams pranešti apie force majeure aplinkybes, atsakovo teigimu, šios pareigos neįvykdęs pareiškėjas neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis, todėl negalima pripažinti, kad Projektas įgyvendinamas tinkamai. Atsakovas pažymėjo, kad ne sausra ir ne liūtys buvo pagrindinė sodinukų žūties priežastis, o paties pareiškėjo neveikimas / netinkamas veikimas, kadangi jis turėjo siekti išsaugoti sodinukus, tačiau to nedarė, sodinukai žuvo, o sklypai nebuvo apželdinti mišku, t. y. nebuvo pasiekti Projekto tikslai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba kaip pagrindinę priežastį nurodė ne sausrą, o kad žuvusius medelius sunaikino žvėrys.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, turėjo galimybę pakoreguoti miško želdinimo projektus ir, pasikonsultavęs su specialistais – miškininkais, vietoje sunykusių drebulių pasodinti kitą labiau tinkančią medžių rūšį, tačiau jokių priemonių nesiėmė. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas: jame aprašytos visos faktinės aplinkybės, pateiktos teisės aktų nuostatos, nurodytos aiškios sodinukų žuvimo priežastys, kurias pateikė kompetentingas subjektas – Tarnyba, nuosekliai, detaliai ir motyvuotai aprašyta, kodėl susigrąžinama išmokėta parama. Atsakovas nurodė, kad Agentūros taikyta sankcija pareiškėjui nėra nei administracinė nuobauda, nei bausmė, nei žalos atlyginimas, nei teisių praradimas, o tik finansinės paramos, skirtos konkrečiam tikslui pasiekti, susigrąžinimas nepasiekus to tikslo, kuriam ir buvo skirta finansinė parama. Kadangi finansinės paramos tikslai nėra pasiekti, atsakovas darė išvadą, kad pagrįstai nusprendė susigrąžinti Europos Sąjungos paramą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

18. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad, vykdydama Tarnybos ir Agentūros 2015 m. birželio 8 d. duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutarties įsipareigojimus bei vadovaudamosi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 ir 9 priedais, Tarnyba vertina tik miško želdinimo darbų kokybę. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo tvarka nustatyta Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 120-16-V patvirtintame Miško želdinimo darbų kokybės vertinimo, miško želdinių, žėlinių apskaitos, miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo ir miško ugdymo darbų kokybės vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Tarnyba vadovavosi Aprašo 4, 5, 9 punktais ir nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypuose atlikusi miško želdinių, žėlinių kokybės pakartotinį vertinimą ir pateikusi bendrus vertinimus: 1) želdinių kokybė buvo vertinama septintais jų augimo metais; 2) neįmanoma tiksliai nustatyti sodmenų žuvimo priežasčių, kadangi sodmenys neišlikę; 3) radus nugraužtus ir nulaužytus medelius galima būtų daryti prielaidą, kad neigiamos įtakos turėjo ir kanopiniai žvėrys, bei zuikiai, kurie nukąsdavo viršūninius ūglius ir dar labiau pablogindavo skurstančios ir neaugančios hibridinės drebulės želdinių būklę bei gyvybingumą. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui apie nurodytus želdinių, žėlinių kokybės vertinimus pranešta, todėl yra akivaizdu, kad, būdamas pakankamai rūpestingas ir stebėdamas skurstančius ir vis naujai nunykstančius želdinius, pareiškėjas būtų kreipęsis pagalbos ar patarimo dėl tolimesnės įveistų želdinių priežiūros pas miškininkus specialistus. Tarnyba nurodė, kad miško želdinių priežiūra ir apsauga vykdoma pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektus, laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Tarnybos teigimu, viena iš želdinių žuvimo pareiškėjo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priežasčių buvo želdinių priežiūros stoka. Pareiškėjas nepakankamai rūpestingai vykdė veisiamo miško ugdymą ir priežiūrą, nesikreipė pagalbos ir patarimų pas miškininkus specialistus, nenaudojo repelentų, kas sudarė sąlygas žvėrims pažeisti želdinius ir taip stabdyti normalų želdinių augimą.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

20. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 52 punktu, nustatė, kad pareiškėjo miškas buvo įveisiamas 2013 m. rudenį, todėl įveisto miško želdinių / žėlinių kokybės vertinimas buvo atliekamas 2020 m. – septintaisiais metais po miško įveisimo. Teismas nurodė, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 41.3 papunktį įveisto miško želdinių priežiūra ir apsauga turi būti atliekama laikantis Miško želdinimo ir žėlimo projekte suprojektuotų priemonių ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Teismas nustatė, kad pagal Projektą Nr. 2 veisiamo miško plote bendras tikslinių medžių rūšių (hibridinė drebulė) tankis 1 ha turėjo būti 1,2 tūkstančio vienetų. Teismas vadovavosi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 20.1, 21.1, 37, 38 punktais, 9 priedu, nustatė, kad Pažymoje Nr. 2 nurodyta, jog 4,86 ha ploto sklypo Nr. 1 projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis vienetais viename hektare yra 0,78, 1,37 ha ploto sklype Nr. 2 – 0,55, t. y. mažiau, nei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 38 punkte drebulėms nustatytas tankis, todėl teismas konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai blogai įvertino miško žėlinių kokybę pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priedą.

21. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 punktu ir pažymėjo, kad, Tarnybai įvertinus, jog medžių (hibridinių drebulių) tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų ginčo žemės sklypuose pagal Projektą Nr. 2, atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai pritaikė pareiškėjui Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 papunktyje įtvirtintą sankciją – nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo 41 394,98 Eur paramos sumą, t. y. už 6,20 ha plotą išmokėtą 19 284,48 Eur miško įveisimo ir už 8,61 ha plotą 22 110,50 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokas.

22. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 17, 18 punktais ir pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą dėl negalėjimo vykdyti perimtus įsipareigojimus dėl paskelbtų meteorologinių sąlygų. Teismas nurodė, kad vien ekstremalios situacijos paskelbimas negali būti pagrindu pareiškėjui nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, taip pat tai nėra pareiga Agentūrai nesiimti teisės aktuose įtvirtintų pareigų prižiūrint įsipareigojimų vykdymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Tarnybai, nei Agentūrai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi Projekte numatytų apsaugos priemonių, taip pat priežiūros priemonių ir tinkamai įgyvendino Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nustatytas pareigas miškui atkurti. Nors pareiškėjas 2020 m. gruodžio 9 d. prašyme Tarnybai buvo nurodęs, kad sodinukus atsodino 2017–2018 metais, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., sodinukų pirkimo–pardavimo faktą patvirtinančių dokumentų ar kt.). Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovo teismo posėdyje nurodytą argumentą, jog pareiškėjas, perėmęs Projektą tik 2018 m., negali būti atsakingas už jo įgyvendinimą, paneigia Įgyvendinimo taisyklių 18 punkto nuostata, pagal kurią įsipareigojimų perėmėjui taikomos tos pačios sankcijos, kurios buvo numatytos paramos gavėjui už įsipareigojimų nevykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo Tarnybai pateikto 2020 m. gruodžio 9 d. prašyme nurodytų paaiškinimų apie ginčo sklypo priežiūrą matyti, jog pareiškėjui buvo žinoma apie projektus ir jų vykdymą, o aplinkybės, susijusios su negalėjimu apšienauti medelių dėl pandemijos ir paskelbto karantino nėra nei paaiškintos, nei patvirtintos įrodymais, todėl teismas jas laikė deklaratyviomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas privalėjo atsodinti želdinius ir žėlinius Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 21.1 papunktyje nustatytais terminais, tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų pateikęs įrodymus apie tai, kad mišką jis atsodino 2018 metais, minėtoje nuostatoje nurodytas terminas vis tiek būtų buvęs praleistas.

23. Teismas darė išvadą, kad Agentūros Sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus visas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, yra motyvuotas ir pagrįstas ir nėra pagrindo šio Sprendimo panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėjas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą arba įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę pareiškėjui atsodinti žuvusį mišką jam priklausančiuose sklypuose. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, dėl kurių poveikio priemonių (sankcijų) taikymas negalimas. Pareiškėjas vadovaujasi Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalimi, Įgyvendinimo taisyklių 62, 68.13 punktais ir pažymi, kad pagrindas susigrąžinti paramą yra paramos gavėjo veiksmai, pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant; tuo tarpu miško žuvimo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių iki įsipareigojimų įvykdymo pabaigos atveju paramos mokėjimas yra nutraukiamas, tačiau jau išmokėta parama nėra susigrąžinama.

Pareiškėjas pabrėžia, kad bylos duomenys aiškiai patvirtina, jog želdinių žuvimą lėmė ne pareiškėjo veiksmai (neveikimas), o būtent nenugalimos jėgos aplinkybės. Pareiškėjas nurodo, jog jo pateikti duomenys patvirtina buvus išskirtinai nepalankias meteorologines sąlygas, dėl kurių tiek visoje Lietuvos teritorijoje, tiek ir Zarasų rajono savivaldybėje keletą kartų buvo skelbiama ekstremali situacija. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos 2013 m. gruodžio 9 d. pažymoje nurodyta, jog želdinių kokybė yra gera, o 2014 m. lapkričio 7 d. pažymoje užfiksuota, jog apskaityta gyvybingų augalų 96 proc. nuo projektuotų.

Pareiškėjo teigimu, šie duomenys patvirtina, jog želdiniai buvo įveisti ir prižiūrimi tinkamai, jokių pažeidimų patikrų metu nebuvo nustatyta, iki 2015 metų net 96 proc. medelių buvo gyvybingi. Pareiškėjas nurodo, kad dėl stichinių liūčių ir sausrų žuvus daliai želdinių, jis turėjo galimybę nebetęsti sklypo želdinimo be jokių sankcijų, tai yra negrąžindamas gautos paramos (pagal Įgyvendinimo taisyklių 62 punktą), tačiau pareiškėjo tikslas yra įveisti sklypuose mišką, tad jis savo lėšomis, neprašydamas papildomos paramos, žuvusius medelius nedelsiant atsodino 2017 bei 2018 metais.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neprašė papildomų lėšų atsodinimui, jis neturėjo pareigos teikti Agentūrai medelių įsigijimo dokumentus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Sprendime projekto tikslinimas pagal Įgyvendinimo taisyklių 64 punktą įvardintas kaip galimybė, o ne pareiga, todėl jis turi teisę šia galimybe ir nesinaudoti, jei nepageidauja gauti papildomų išmokų sunykusiems medeliams atsodinti. Aplinkybę, jog želdiniai buvo atsodinami, pareiškėjo teigimu, įrodo Ekspertiniame vertinime fiksuoti duomenys: konstatuota, jog didelė dalis 2017–2018 metais atsodintų medelių neatlaikė dviejų iš eilės metų sausrų ir žuvo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pateikė eksperto vertinimą, patvirtinantį, jog būtent meteorologinės sąlygos buvo pagrindinė medelių žūties priežastimi, tai yra įrodė, jog Tarnybos pažymoje įrašyto vertinimo „blogai“, kuris tiesiogiai lėmė Agentūros Sprendimą dėl paramos susigrąžinimo, pagrindine priežastimi buvo ne pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymas, o nenugalimos jėgos aplinkybės.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismo motyvas, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimus dėl paskelbtų meteorologinių sąlygų, yra nesusijęs su bylos dalyku, kadangi Agentūra savo Sprendimo šiuo argumentu negrindė, priešingai, pareiškėjui nurodžius, kad Agentūra tiek telefoninių konsultacijų metu, tiek ir viešai skelbė, jog paramos gavėjams nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, atsakovas šito neneigė. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi Projekte numatytų apsaugos priemonių, taip pat priežiūros priemonių ir tinkamai įgyvendino Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nustatytas pareigas miškui atkurti, išėjo už bylos dalyko ribų, kadangi Agentūra savo sprendimo susigrąžinti paramą negrindė šia aplinkybe. Be to, pareiškėjas pateikė įrodymus teismui, kad sodinukai buvo atsodinti (šią aplinkybę aiškiai įrodo Ekspertinis įvertinimas, kadangi juo buvo vertinti ne tik 2013 metais pasodinti, bet ir 2017–2018 metais atsodinti medeliai).

27. Pareiškėjas nurodo, kad iš jo pateiktų įrodymų matyti, jog dokumentų, kuriais Agentūra grindė Sprendimą, duomenys yra nepatikimi, jų patikimumas paneigtas į bylą pateiktu Ekspertiniu įvertinimu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba patvirtino, jog, darydama vertinimą, vadovavosi prielaida, jog želdiniai yra septynerių metų amžiaus, taigi, neieškojo mažesnio ūgio želdinių, nors pareiškėjas želdinius atsodino tiek 2017, tiek 2018 metais, todėl dalis želdinių buvo trejų ar ketverių metų amžiaus ir juos galėjo būti sunku pastebėti tarp žolinės augalijos, juo labiau, kad pareiškėjas Agentūrai nurodė, jog neturėjo galimybės apšienauti sklypų 2020 metais dėl karantino ribojimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos atsakyme pateikti teiginiai, jog pareiškėjas (paramos gavėjas) netaikė arba netinkami taikė Projekte Nr. 2 nurodytas apsaugos priemones bei priežiūros priemones bei nesilaikė Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (neatliko priežiūros darbų) yra niekuo nepagrįsti, nepatvirtinti jokiais objektyviais dokumentais ar duomenimis (patikrinimo aktais ar pan.), o yra tik Tarnybos pasvarstymai dėl galimos želdinių žūties priežasties. Šias nepagrįstas prielaidas paneigia Ekspertinio įvertinimo išvados, jog repelentai iš tiesų buvo naudojami (ką patvirtina aplinkybės, jog ant medelių rasta repelentų pėdsakų bei tai, kad medelių žievė nebuvo nulaupyta, t. y. žvėrys jos maistui nenaudojo). Pareiškėjas daro išvadą, kad Agentūra nepasirūpino surinkti patikimų įrodymų, leidžiančių priimti pagrįstą sprendimą, Agentūra priėmė sprendimą vadovaudamasi prielaidomis bei netiksliais duomenimis, kurių klaidingumas patvirtintas į bylą pateiktu Ekspertiniu įvertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismo argumentas, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog tinkamai įgyvendinimo Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytas pareigas miškui atkurti, yra abstraktus ir deklaratyvus. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes būtent Agentūra privalo įrodyti, jog jos priimtas Sprendimas pagrįstas patikimais faktiniais duomenimis ir priimtas teisingai pritaikius teisės aktus.

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad neapšienavimas nebuvo skundžiamo Sprendimo faktiniu pagrindu, todėl teismas nepagrįstai vertino šią aplinkybę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklių 18 punktas nenumato, jog perėmėjui bus taikomos tokios pat sankcijos, kurios būtų taikytos pirminiam paramos gavėjui. Pareiškėjo teigimu, šiuo punktu užtikrinama, jog įsipareigojimų perėmėjui nebus taikomos griežtesnės sankcijos, nei buvo numatytos paraiškos pateikimo metu, net jei įsipareigojimų perėmimo metu galiojančioje redakcijoje jau būtų numatytos griežtesnės sankcijos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklėse numatyta sankcija – paramos susigrąžinimas, gali būti taikoma perėmėjui, tačiau pati formuluotė „susigrąžinimas" suponuoja tai, kad iš pareiškėjo gali būti reikalaujama tik tai, kas jam buvo sumokėta. Pareiškėjo teigimu, priešingu atveju asmuo neleistinai patirtų neigiamus padarinius dėl pareigos, kurios neturėjo, neįvykdymo, bei dėl įvykių, kurių negalėjo įtakoti. Tai neatitiktų sąžiningumo, teisėtumo, teisinio tikrumo principų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas patvirtino, jog pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės atsodinti želdinius taip, jog tai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas daro išvadą, kad jis neturėjo jokios objektyvios galimybės pakeisti situacijos, tai patvirtina force majeure aplinkybių buvimą ir būtinybę taikyti Įgyvendinimo taisyklių 62, o ne 68 punktą, tai yra nutraukti paramą, jos nesusigrąžinant. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūros Sprendime nurodoma, jog paramos gavėjas nepasinaudojo galimybe tikslinti Miško želdinimo ir žėlinimo projektą, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklių 64 punkte, tačiau nei atsakovas, nei Tarnyba tokia galimybe pasinaudoti pareiškėjui nesiūlė, o tai rodo, jog institucijos šiuo atveju atlieka tik kontrolės ir baudimo, bet ne tarnavimo žmonėms funkcijas. Pareiškėjo teigimu, teismas įvykdė vien formalų teisingumą, neatsižvelgė į tai, jog želdiniai yra pasodinti, nunykę medeliai atsodinti, taigi faktiškai miškas yra užveistas, nepaisant to, jog taisyklių reikalavimus dėl ūgio ir gyvybingumo medeliai pasieks keliais metais vėliau.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. gruodžio pabaigoje buvo pakeistos Miško apželdinimo taisyklės, kuriose numatyta galimybė atsodinti žuvusius miško želdinius ar žėlinius po jų kokybės vertinimo. Pagal bendrąją tvarką šia galimybe pareiškėjas neturi galimybės pasinaudoti, be to, šio prašymo neturėjo galimybės reikšti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, kadangi minėti įsakymai dar nebuvo priimti, tačiau yra įsitikinęs, jog tokios galimybės sudarymas būtų racionaliausias ir teisingiausias sprendimas susiklosčiusioje situacijoje. Pareiškėjas pareiškia, jog sutinka atsodinti žuvusį mišką savo lėšomis ir prisiimti visus teisėtus su tuo susijusius įsipareigojimus.

30. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad, prieš priimdamas Sprendimą, surinko aiškius ir nedviprasmiškus įrodymus, kurių pagrindu ir priėmė Sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, nors pareiškėjas teigia, kad įveistus miško želdinius prižiūrėjo ir saugojo, rūpestingai taikė želdinių apsaugos bei priežiūros priemones, tačiau į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas pažymi, kad Agentūra pareiškėjo kaltės ar jos formų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nenustatinėjo ir nesiekia nustatyti, nes tarp pareiškėjo ir Agentūros susiklostę ne civiliniai, o administraciniai santykiai. Atsakovas pažymi, kad Sprendimo priėmimo ir išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo priežastis – miško tankio neatitikimas Miško želdinimo ir žėlimo nuostatuose įtvirtintiems reikalavimams. Tarnyba yra kompetentinga institucija, kuri yra įpareigota tikrinti sodinukų būklę, apželdinimo tankį ir t. t., todėl Agentūra pagrįstai vadovavosi minėtos institucijos pažymomis ir Tarnybos pateikta informacija. Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ esmė – įsodinti sodinukus ir žemės plotą apželdinti mišku, tačiau pareiškėjas nesilaikė reikalavimų ir žemės sklypai tinkamai apželdinti nebuvo dėl pareiškėjo aplaidumo, nerūpestingumo, neatidumo.

32. Atsakovas nurodo, kad remtis force majeure aplinkybėmis galima tik išimtinais atvejais. Šiuo atveju žemės sklypai apželdinami mišku buvo ne 2018 m. ir 2019 m., nes miškas buvo pradėtas veisti dar 2013 m. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti force majeure aplinkybes, pats turėjo kreiptis į Agentūrą 2017 m., 2018 m., 2019 m., kaip tą nustato Įgyvendinimo taisyklių 68 punktas, per įtvirtintą terminą (10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti), tačiau pareiškėjas sąmoningai Agentūros neinformavo apie nenugalimos jėgos (force majeure) atvejį ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovas nurodo, kad ne sausra ir ne liūtys buvo pagrindinė sodinukų žūties priežastis, o paties pareiškėjo neveikimas / netinkamas veikimas, kadangi jis, būdamas atsakingas ir rūpestingas, turėjo dėti pastangas, kad būtų išsaugoti sodinukai. Dėl pareiškėjo neveikimo / netinkamo veikimo, neapdairumo, sodinukai žuvo, o sklypai nebuvo apželdinti mišku, t. y. nebuvo pasiekti projekto tikslai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, jeigu būtų buvęs atsakingas ir rūpestingas, galėjo pasinaudoti Įgyvendinimo taisyklių 64 punkte numatyta galimybe pakoreguoti miško želdinimo projektus ir vietoje sunykusių drebulių, pasikonsultavus su miškininkais – specialistais, pasodinti kitą labiau tinkančią medžių rūšį, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, siekdamas žemės sklypus apželdinti mišku ir užtikrinti tinkamą sodinukų prigijimą bei augimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2021 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. KA_03_01. Sprendimu prašoma sumokėti 41 394,98 Eur skolą (už 6,20 ha plotą išmokėtą 19 284,48 Eur miško įveisimo ir už 8,61 ha plotą 22 110,50 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokas). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, dėl kurių poveikio priemonių (sankcijų) taikymas negalimas. Pareiškėjas nurodo, kad teismo motyvas, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimus dėl paskelbtų meteorologinių sąlygų, yra nesusijęs su bylos dalyku, kadangi Agentūra savo Sprendimo šiuo argumentu negrindė, priešingai, pareiškėjui nurodžius, kad Agentūra tiek telefoninių konsultacijų metu, tiek ir viešai skelbė, jog paramos gavėjams nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, atsakovas šito neneigė.

Antra, pareiškėjas pažymi, kad teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi Projekte numatytų apsaugos priemonių, taip pat priežiūros priemonių ir tinkamai įgyvendino Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nustatytas pareigas miškui atkurti, išėjo už bylos dalyko ribų, kadangi Agentūra savo sprendimo susigrąžinti paramą negrindė šia aplinkybe. Be to, pareiškėjas pateikė įrodymus teismui, kad sodinukai buvo atsodinti (šią aplinkybę aiškiai įrodo Ekspertinis įvertinimas, kadangi juo buvo vertinti ne tik 2013 metais pasodinti, bet ir 2017–2018 metais atsodinti medeliai).

Pareiškėjas nurodo, kad iš jo pateiktų įrodymų matyti, jog dokumentų, kuriais Agentūra grindė Sprendimą, duomenys yra nepatikimi, jų patikimumas paneigtas į bylą pateiktu Ekspertiniu įvertinimu. Trečia, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas įvykdė vien formalų teisingumą, neatsižvelgė į tai, jog želdiniai yra pasodinti, nunykę medeliai atsodinti, taigi faktiškai miškas yra užveistas, nepaisant to, jog Įgyvendinimo taisyklių reikalavimus dėl ūgio ir gyvybingumo medeliai pasieks keliais metais vėliau. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. gruodžio pabaigoje buvo pakeistos Miško apželdinimo taisyklės, kuriose numatyta galimybė atsodinti žuvusius miško želdinius ar žėlinius po jų kokybės vertinimo.

Pagal bendrąją tvarką šia galimybe pareiškėjas neturi galimybės pasinaudoti, be to, šio prašymo neturėjo galimybės reikšti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, kadangi minėti įsakymai dar nebuvo priimti, tačiau yra įsitikinęs, jog tokios galimybės sudarymas būtų racionaliausias ir teisingiausias sprendimas susiklosčiusioje situacijoje. Pareiškėjas nurodė, jog sutinka atsodinti žuvusį mišką savo lėšomis ir prisiimti visus teisėtus su tuo susijusius įsipareigojimus.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimus dėl paskelbtų meteorologinių sąlygų, yra nesusijęs su bylos dalyku, kadangi Agentūra savo Sprendimo šiuo argumentu negrindė. Dėl šio argumento pabrėžtina, kad, tikrindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjas, teigdamas, kad negalėjo įgyvendinti įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, įvykdė Įgyvendinimo taisyklių 68 punkto imperatyvią nuostatą, kurioje, be kita ko, buvo įtvirtinta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus. Pirmosios instancijos teismas tai ir atliko, įvertinęs, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą dėl negalėjimo vykdyti perimtus įsipareigojimus dėl paskelbtų meteorologinių sąlygų, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Agentūrą dėl negalėjimo vykdyti įsipareigojimus dėl paskelbtų meteorologinių sąlygų ne tik per Įgyvendinimo taisyklių 68 punkte nustatytą terminą, bet ir per protingą terminą vėliau. Atitinkamai, negalima pripažinti, kad Projektas įgyvendinamas tinkamai, o dėl to teigti, kad, esą, Sprendimas yra nepagrįstas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat išreiškė abejones dokumentų, kuriais Agentūra grindė Sprendimą, duomenų patikimumu. Pasak pareiškėjo, jų patikimumas paneigtas į bylą pateiktu Ekspertiniu įvertinimu. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas įvykdė vien formalų teisingumą, neatsižvelgė į tai, jog želdiniai yra pasodinti, nunykę medeliai atsodinti, taigi faktiškai miškas yra užveistas, nepaisant to, jog Įgyvendinimo taisyklių reikalavimus dėl ūgio ir gyvybingumo medeliai pasieks keliais metais vėliau.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 punktu ir pažymėjo, kad, Tarnybai įvertinus, jog medžių (hibridinių drebulių) tankis neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nurodytų „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimų ginčo žemės sklypuose pagal Projektą Nr. 2, atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai pritaikė pareiškėjui Įgyvendinimo taisyklių 68.6.2 papunktyje įtvirtintą sankciją – nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo 41 394,98 Eur paramos sumą, t. y. už 6,20 ha plotą išmokėtą 19 284,48 Eur miško įveisimo ir už 8,61 ha plotą 22 110,50 Eur įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokas.

Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad miško želdinių ir (arba) žėlinių tankis neatitinka Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais abejojama pirmosios instancijos teismo teisėtumu ir pagrįstumu dėl, esą, netinkamo įrodymų vertinimo, nėra nuoseklūs ir yra prieštaringi: nors pareiškėjas teigia, kad dokumentų, kuriais Agentūra grindė Sprendimą, duomenys nėra patikimi, tačiau jis pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė formalų teisingumą, nes medeliai Sprendimo priėmimo momentu neatitiko Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų dėl jų aukščio ir gyvybingumo (tiksliau – miško želdinių ir (ar) žėlinių tankio reikalavimų), be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog sutinka atsodinti žuvusį mišką savo lėšomis ir prisiimti visus teisėtus su tuo susijusius įsipareigojimus.

Vadinasi, pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėtumo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šio teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė