2019-12-11 Nr. AB-23524-3-61-3-02920-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2480-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02920-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. A63-556/17(67483)(3.2.1-EM4) ir įpareigoti atsakovą suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus buvusio savininko M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtoje žemėvaldoje, Vilniaus mieste.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybės Miesto plėtros departamentą leisti atkurti jam nuosavybės teises natūra į žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Savivaldybei atsiųstoje schemoje su laisvos valstybinės žemės plotais patenkančiais į M. B. žemėvaldą, pažymėtą indeksu Nr. 2, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenkantį į gyvenamąsias teritorijas, kurio plotas 379 kv. m (pagal matininko parengtą schemą), nes tai nustato galiojantys žemės grąžinimą reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. A63-556/17(67483)(3.2.1-EM4) nurodė, kad suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą Nr. 2 nurodytoje vietoje nėra galimybių.

3. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su skundžiamu atsakovo raštu, kadangi jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. liepos 18 d. kreipėsi į NŽT su prašymu kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl galimų suformuoti žemės sklypų buvusioje M. B. žemėvaldoje. NŽT persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareiškėjo prašymą bei pridėjo kartografinės medžiagos patvirtintą kopiją. Pažymėjo, kad pareiškėjui žemės sklypas, pažymėtas indeksu Nr.5, buvo atkurtas natūra, nes atsakovas pritarė šio sklypo suformavimui. Atsakovas 2017 m. balandžio 21 d. rašte nurodė, kad suprojektuoti papildomus laisvos žemės sklypus buvusioje M. B. žemėvaldoje nėra galimybių. Pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. pateikė skundą, taip pat atsakovo siųstą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio kopiją bei matininko pamatuoto sklypo plotą ir perimetrą. Atsakovas skundžiamu raštu atsisakė prašymą tenkinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad NŽT sutinka su žemės sklypo Nr. 2 atkūrimu natūra, tačiau atsakovas be teisinio pagrindo teigia, kad šis žemės sklypas yra neracionalus ir jo atkūrimas natūra negalimas, nors toje pačioje vietoje sutiko atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 5. Pareiškėjo teigimu, vienintelis pagrindas atsisakyti grąžinti žemės sklypą natūra būtų tai, kad žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, tačiau šioje situacijoje prašomas suformuoti žemės sklypas nepriskirtinas minėtai kategorijai, todėl atsakovas negalėjo savo subjektyvia nuomone apriboti pareiškėjo teisės.

5. Pareiškėjas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 3 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad šiuo atveju žemės sklypas Nr. 2 nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, to nenurodė ir atsakovas, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti suformuoti minėtą žemės sklypą ir grąžinti jį pareiškėjui natūra.

6. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas teiginių, jog prašomas natūra grąžinti žemės sklypas yra neracionalių ribų, išsidėstęs tarp kvartalo gyvenamųjų namų ir naudojamas kaip bendro naudojimo teritorija, nepagrindė. Akcentavo, kad atsakovo teiginiai yra visiškai deklaratyvūs ir nurodyti neatsižvelgus į kaimyninių žemės sklypų išsidėstymą, plotus bei tikslinę žemės sklypo paskirtį. Nepagrįstai nurodyta, kad žemės sklypas yra neracionalių ribų, nes pagrindinė sklypo dalis yra aiškios kvadratinės formos ir tinkama nedidelio namo statybai, kadangi iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog sklypas turi gerą privažiavimą iš pietinės pusės, nes ribojasi su gatve, o greta suformuoti sklypai yra ir mažesnio ploto. Be to, toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, kurio plotas yra 219 kv. m, todėl nėra adekvatu ir teisinga piliečiui, kuris siekia atsikurti natūrą 379 kv. m žemės sklypą, teigti, kad jo prašomas žemės sklypas yra neracionalių ribų, o kitam asmeniui toje pačioje vietoje atkurti dvigubai mažesnį žemė sklypą natūra. Tokiu būdu atsakovas taiko dvigubus standartus.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagrindinė žemės sklypo dalis, kurioje planuojama pastatyti namą, yra 14,7 m ilgio ir 14,93 m pločio, todėl žemės sklypas, kuris tinkamas statyti nedidelį namą, negali būti pripažintas neracionalių ribų ir netinkamas naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), nei poįstatyminiai teisės aktai neapibūdina sąvokos „racionalių ribų ir dydžio žemės sklypas“, to nepagrindė ir nenurodė atsakovas, todėl subjektyvūs teiginiai, kad žemės sklypas yra neracionalių ribų, yra nepagrįsti.

8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nustatant, ar nagrinėjamu atveju pagal Atkūrimo įstatymą galimas žemės grąžinimas natūra, turi būti įvertintas abiejų šių sąlygų buvimas: žemė turėtoje vietoje turi būti laisva (neužstatyta), žemė turi būti nepriskiriama valstybės išperkamai žemei. Teisės aktai leidžia savivaldybei nustatyti, įvertinti ir pripažinti visuomenės poreikį konkrečiai teritorijai, o savivaldybės vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje neapsiriboja tik žemės sklypų formavimo funkcijos vykdymu.

10. Pareiškėjas 2016 m. liepos 18 d. su prašymu kreipėsi į NŽT, prašydamas kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl galimų suformuoti žemės sklypų buvusioje M. B. žemėvaldoje. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 21 d. raštu buvo informuotas, kad nurodyta žemė natūra negrąžinama ir suprojektuoti papildomus laisvos žemės sklypus nėra galimybių. Šio rašto pareiškėjas neginčijo. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 18 d. prašyme NŽT prašė suformuoti daugiau sklypų buvusioje M. B. žemėvaldoje, tačiau byloje kelia ginčą tik dėl prašyme nurodytos vietos Nr. 2.

11. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 3 d. su skundu E. B. įgaliotas asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų, tarp kurių ir sklypas žymimas Nr. 2, žemėvaldos atkūrimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. A63-418/17(67483)(3.2.1-EM4) „Dėl žemės sklypų suprojektavimo buvusio savininko M. B. turėtos žemės vietoje” pareiškėjas buvo informuotas, kad vieta Nr. 2 yra tik apie 330 kv. m dydžio ir neracionalių ribų, taip pat beveik visas sklypas apaugęs brandžiais medžiais, todėl kaip atskiras turto vienetas (žemės sklypas) negali būti tinkamas naudoti pagal Savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) dėl per mažo dydžio (nesiekiančio 400 kv. m), neracionalių ribų ir būtinybės išsaugoti medžius.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas siekia, atkūrus jam nuosavybės teises į minėtą sklypą, statyti namą, tačiau žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises siekia atkurti pareiškėjas, yra 379 kv. m, todėl namo statyba tokiame sklype nėra galima. Be to, greta prašomo atkurti žemės sklypo yra jau suformuoti žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, todėl taip pat nėra galimybės statyti ir sublokuotus namus.

13. Atsakovas nurodė, kad iš Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog ginčo teritorija yra apaugusi medžiais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.7 punktą, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1-3.6 punktuose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Taigi ginčo teritorijai, be kita ko, yra akivaizdžiai išreikštas visuomenės poreikis išsaugoti želdynus, saugotinus medžius, todėl laikytina, kad ginčo teritorija nėra laisva bei gražintina natūra pareiškėjui.

14. Pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. su skundu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pritarimo atkurti sklypą Nr. 2 natūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. A51-52338/17(2.14.2.12-MP8) aplinkinių sklypų gyventojai buvo informuoti apie ketinimą projektuoti bendro naudojimo teritoriją prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi pareiškėjo teiginiai apie tai, jog prašomas atkurti žemės sklypas yra racionalaus išdėstymo ir jame yra galimybė vykdyti statybos darbus, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

15. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pakartotinai informuojama apie jau teiktus atsakymus pareiškėjui bei atsakoma į pakartotinius pareiškėjo skundus Savivaldybei dėl sprendimo neatkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. 2, jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Ginčijamu raštu pareiškėjas informuotas, kad prašymą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą raštą, nenurodo jokių jo panaikinimo pagrindų.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

17. Nurodė, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

18. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribų ir priimti sprendimų dėl valstybinės žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Todėl tuo atveju, jei bus pripažinta, kad ginčo teritorija nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei ir Savivaldybė suformuos šioje teritorijoje žemės sklypą/sklypus nuosavybės teisių grąžinimui natūra, NŽT teritorinis padalinys galės vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą, grąžinant žemės sklypus natūra. Kitu atveju, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos ir už iki nacionalizacijos valdytą žemės plotą galės būti kompensuojama kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. A63-556/17(67483)(3.2.1-EM4) teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iš esmės pareiškėjas siekia nuginčyti vietos savivaldos institucijos atsakymą, kuriuo atsisakyta formuoti žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. su prašymais kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas kreiptis į Savivaldybę dėl galimų suformuoti žemės sklypų buvusioje M. B. žemėvaldoje ir prie pirminio prašymo pridėti laisvų valstybinės žemės plotų, patenkančių į buvusio savininko M. B. žemėvaldą, schemą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 49SDP-44-(l4.49.23.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko M.

B. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje, buvusioje ties (duomenys neskelbtini)“ persiuntė pareiškėjo pateiktus dokumentus pagal kompetenciją nagrinėti Savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. A51-25329/17(2.14.2.12.-MP8) „Dėl dokumentų perdavimo ir nuosavybės teisių į buvusio savininko M. B. iki nacionalizacijos turėtą žemę ties (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ NŽT Vilniaus miesto skyriui persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. balandžio 14 d.

įsakymą Nr. A30-1115 „Dėl sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ ir šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas bei informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad likusi buvusio savininko turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, todėl suprojektuoti papildomus laisvus žemės sklypus buvusio savininko M. B. turėtos žemėvaldos teritorijoje nėra galimybių. Pareiškėjo atstovas 2017 m. gegužės 3 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę, prašydamas paaiškinti, kodėl negrąžinami apie 4 arų ir didesni sklypai, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenkantys į gyvenamąsias teritorijas, o konkrečiai NŽT Savivaldybei siųstoje schemoje su laisvos valstybinės žemės plotais patenkančiais į M.

B. žemėvaldą pažymėtą Nr. 2 ir kt. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 3 d. skundą, 2017 m. birželio 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad vieta Nr. 2 yra tik apie 330 kv. m dydžio ir neracionalių ribų, taip pat beveik visas sklypas apaugęs brandžiais medžiais, todėl kaip atskiras turto vienetas (žemės sklypas) negali būti tinkamas naudoti pagal Savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) dėl per mažo dydžio (nesiekiančio 400 kv. m), neracionalių ribų ir būtinybės išsaugoti medžius.

Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsniais, o taip pat Žemės reformos įstatymu, paaiškino, kad buvusio savininko turėta žemė nurodytoje vietoje yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas 2017 m. birželio 20 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę, prašydamas pritarti sklypo Nr. 2 atkūrimui natūra. Prie skundo buvo pridėta paties atsakovo siųsta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio kopija bei matininko pamatuoto sklypo plotas ir perimetras. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. 49SDP-129-(14.49.23.) „Dėl prašymų persiuntimo ir informacijos pateikimo“ persiuntė 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjo prašymus Miesto plėtros departamentui nagrinėti pagal kompetenciją. Savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo aplinkinių sklypų gyventojus apie ketinimą projektuoti bendro naudojimo teritoriją prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. A63-556/17(67483)(3.2.1.-EM4) „Dėl žemės sklypo projektavimo buvusio savininko M. B. turėtos žemės vietoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės“ nurodė, kad nagrinėjamas plotas, kuriame prašoma suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, yra neracionalių ribų, išsidėstęs tarp kvartalo gyvenamųjų namų ir naudojamas kaip bendro naudojimo teritorija, todėl buvo nutarta šioje teritorijoje projektuoti bendro naudojimo teritorijų žemės sklypą, skirtą bendram viešajam gyventojų naudojimui.

23. Teismas rėmėsi aktualiomis Atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo tvarka), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose.

24. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo atsakovės rašto turinio matyti, jog ginčo plotas, kuriame prašoma suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, yra neracionalių ribų, išsidėstęs tarp kvartalo gyvenamųjų namų ir naudojamas kaip bendro naudojimo teritorija, todėl nutarta šioje teritorijoje projektuoti bendro naudojimo teritorijų žemės sklypą, skirtą bendram viešajam gyventojų naudojimui. Įvertinęs Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištrauką ir žemės sklypo planą, teismas pažymėjo, kad jis nėra taisyklingos formos ir išsidėstęs tarp kvartalo gyvenamųjų namų.

25. 0.Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalaus grąžinamo natūra žemės sklypo dydžio, tačiau grąžintinas natūra žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti tiek racionalios žemėnaudos, tiek pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei būdo požiūriu. Tik toks sklypas pripažįstamas laisvu ir gali būti projektuojamas grąžinimui natūra. Nors nuosavybės teisių atkūrimui natūra vyraujančioje teismų praktikoje teikiama pirmenybė prieš kitokius valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos būdus, tačiau ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimui įmanoma suformuoti tinkamą naudoti atskirą žemės sklypą.

26. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pagrindinė sklypo dalis yra aiškios kvadratinės formos ir tinkama nedidelio namo statybai, žemės sklypo dalis, kurioje planuojama pastatyti namą, yra 14,7 m ilgio ir 14,93 m pločio, todėl žemės sklypas, kuris tinkamas statyti nedidelį namą, negali būti pripažintas neracionalių ribų ir netinkamas naudoti pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-495 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ pakeitimo 9 priedo 3 punktas nustato, kad formuojant naujus, pertvarkant esamus žemės sklypus ar keičiant žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdą, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 kv. m. Pareiškėjo pageidaujamas žemės sklypas yra 379 kv. m, akivaizdžiai netaisyklingos formos, taigi namo statyba tokiame sklype nėra galima, todėl sklypo naudoti pagal pareiškėjo nurodytą tikslą nėra galimybės. Be to, greta prašomo atkurti žemės sklypo yra suformuoti žemės sklypai, kurie nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjui. Taigi pareiškėjas sklype, kuriame siekia atkurti nuosavybės teises, neturi galimybės statyti ir sublokuotus namus. Kita vertus, atkūrus nuosavybės teises, pareiškėjas teisės aktais nėra įpareigotinas užstatyti šį žemės sklypą statiniais, tačiau šiuo atveju pareiškėjas vienareikšmiškai siekia panaudoti sklypą pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nors tokia statyba dėl per mažo sklypo ploto negalima.

27. Teismas nurodė, kad iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo akto pareiškėjo prašomo suprojektuoti sklype Nr. 2 nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą būdą, teritorija naudojama aplinkinių gyventojų poreikiams tenkinti, tai iš esmės suponuoja išvadą, kad šis žemės plotas gali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei, projektuojant bendro naudojimo teritorijų žemės sklypą, skirtą bendram viešajam gyventojų naudojimui. Be to iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ginčo teritorijoje auga brandūs medžiai, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ nuostatomis, ginčo teritorijai yra akivaizdžiai išreikštas visuomenės poreikis išsaugoti želdynus, saugotinus medžius, todėl laikytina, kad ginčo teritorija nėra laisva bei grąžintina natūra pareiškėjui. Teismas sprendė, kad ginčo sklypo Nr. 2 nebus galima panaudoti pagal jo tikslinę paskirtį, be to, ši teritorija nelaikytina laisva.

28. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią. Ginčo sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl prie jo galima privažiuoti. Ginčo tarp šalių nėra, kad ši teritorija pagal bendrąjį miesto planą mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, Vilniaus miesto bendrajame plane Sklypui nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Sklypo padėtis netaisyklingos formos, jo dydis apie 376 kv. m, paskirtis bei naudojimo būdas (gyvenamosios teritorijos), kuriam išreiškiamas visuomenės poreikis, suponuoja išvadą, kad ginčo teritorija nėra tinkama naudoti žemės sklypo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies prasme. Įvertinęs faktines aplinkybes teisinio reglamentavimo kontekste, teismas sprendė, kad sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, neatitinka laisvai valstybinei žemei, galimai grąžinti natūra, keliamų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjui.

29. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo pakartotinai informuojama apie jau teiktus atsakymus pareiškėjui bei atsakoma į kartotinus pareiškėjo skundus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo neatkurti žemės sklypo Nr. 2, kadangi iš ginčijamo rašto turinio matyti, jog būtent šiame rašte suformuluotas atsakovo sprendimas, kuris iš esmės sustabdo tolimesnius veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo eigoje.

30. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr.A63-556/17(67483)(3.2.1-EM4) teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus buvusio savininko M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtoje žemėvaldoje, Vilniaus mieste.

III. 31. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas sprendimą grindė prielaidomis, nepagrįstai nustatė, jog ginčo teritorijoje auga brandūs medžiai ir saugotina augmenija. Teismas iš esmės nesėmė pareigos aiškintis situacijos, o tik formaliai, neatskleidęs bylos esmės, priėmė nepagrįstą sprendimą, dėl to liko neapgintos pareiškėjo teisės. Teismas neteikė prioriteto pateiktiems dokumentams, kurie pagrindžia vienintelę išvadą, kad ginčo teritoriją galima naudoti pagal jos paskirtį ir tai, jog tretieji asmenys šią teritoriją užėmė savanaudiškais tikslais, kadangi visuomenės poreikio šioje teritorijoje niekada nebuvo. Teismui buvo pateiktas NŽT 2017 m. spalio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuris pagrindžia, kad ginčo sklype yra pastatyti neteisėti savavališki statiniai ir kaimyninių sklypų savininkai naudoja valstybinę žemę savo poreikiams neteisėtai. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklype pastatyti statiniai (malkinė, stoginė, automobilių stovėjimo aikštelė ir tvora) yra suprojektuoti ir įrengti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šie objektai yra neteisėti ir neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

33. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas teigdamas, jog ginčo teritorija priskirtina visuomenės poreikiams tenkinti, tvirtindamas bendrąjį planą, turėjo aiškiai nurodyti, kad būtent ši vieta skirta visuomenės poreikių ar kitokiai zonai, tačiau ši teritorija (Funkcinės zonos Nr. VIS-3-2) liko nepakitusi - mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona, todėl teiginiai, kad ginčo teritorija galbūt priskirtina visuomenės poreikiams, yra visiškai nepagrįsti, joje žalių zonų nėra. Šiuo atveju ginčo žemės poreikis visuomenei nėra išreikštas jokiais būdais, t. y. detaliajame plane nėra aikštelės ar statinio, kurio pagrindu būtų galima teigti, kad visuomenės poreikis suplanuotas. Vien tai, kad asmenys neteisėtai užėmė valstybei priklausantį žemės sklypą, negali būti pagrindas atsisakyti pareiškėjui grąžinti natūra žemės sklypą, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė. Teismas konkrečiai net nenurodė, kodėl laiko ginčo teritoriją skirtą visuomenės poreikių tenkinimui, sprendime teigiama, kad ginčo teritorija gali būti projektuojama bendram naudojimui, tačiau minėti motyvai nėra pagrįsti jokiais duomenimis, nes teritorija niekada nebuvo projektuota bendram naudojimui.

34. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo nuostatas, teigia, kad šiuo konkrečiu atveju žemė, į kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises (Nr. 2), nėra priskirta valstybės išperkamai, to neįrodė ir nenurodė atsakovas, todėl nėra pagrindo atsisakyti suformuoti minėtą žemės sklypą ir jį atkurti natūra pareiškėjui.

35. Pareiškėjui nesuprantama, kuo remdamasis teismas sprendė, kad statyba sklype nėra galima, kadangi ginčo teritorijoje galima namo, kurio ilgis būtų 14,7 m ir plotis 14,93 m, statyba. Nors sklypas yra netaisyklingų formų, tačiau jame statyti namą yra palankios sąlygos, kadangi projektuojamas namas užimtų 219 kv. m, tai atitiktų teisės aktų nuostatas (vienbučiui gyvenamajam namui).

36. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo teiginiai yra visiškai deklaratyvūs ir nurodyti neatsižvelgus į kaimynių žemės sklypų išsidėstymą, plotus bei tikslinę žemės sklypo paskirtį. Visiškai be pagrindo nurodoma, kad žemės sklypas yra neracionalių ribų, nes pagrindinė sklypo dalis yra aiškios kvadratinės formos ir tinkama nedidelio namo statybai, sklypas turi gerą privažiavimą iš pietinės pusės, nes ribojasi su gatve, o greta suformuoti sklypai yra ir mažesnio ploto. Atsakovas skundžiamame atsakyme visiškai nepagrindė kokiu pagrindu žemės sklypą Nr. 2 laiko neracionalių ribų ar tai, kad sklypu nebūtų galima naudotis pagal paskirtį, todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti suprojektuoti žemės sklypą Nr. 2. Akcentuoja, kad pareiškėjui jau yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, pažymėtą Nr. 5, todėl nesupranta, kokiu pagrindu atsakovas teigia, kad žemės sklypas Nr. 2 yra neracionalių ribų.

37. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

38. Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad įvertinęs visas išdėstytas faktines aplinkybes teisinio reglamentavimo kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, neatitinka laisvai valstybinei žemei, galbūt grąžinti natūra keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas raštas yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus buvusio savininko M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtoje žemėvaldoje, Vilniaus mieste.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į atsiliepime į apeliacinį skundą, kuris grindžiamas analogiškais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

41. Vertinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 1061 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pastebėtina, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

42. Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra.

43. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriuo, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui grindžiant argumentais dėl jų neracionalumo ribų ar dydžio prasme nėra galima.

44. Sprendimo 40–43 punktuose nurodytas teisės aiškinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-15/2012, 2015 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-463-556/2015, 2018 m. sausio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-5175-492/2017 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.).

45. Byloje nustatyta, kad ginčo sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl prie jo galima privažiuoti. Ši teritorija pagal bendrąjį miesto planą mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, Vilniaus miesto bendrajame plane Sklypui nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Sklypo padėtis netaisyklingos formos, jo dydis apie 376 kv. m.

46. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavo, kad teritorijos paskirtis bei naudojimo būdas (gyvenamosios teritorijos), kuriam išreiškiamas visuomenės poreikis, suponuoja išvadą, kad ginčo teritorija nėra tinkama naudoti žemės sklypo Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies prasme. Įvertinęs faktines aplinkybes teisinio reglamentavimo kontekste, teismas sprendė, kad sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, neatitinka laisvai valstybinei žemei, galbūt grąžinti natūra, keliamų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjui.

47. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisės aiškinimo šios kategorijos bylose praktikos (Sprendimo 40-44 punktai).

48. Byloje nenustatyta nei vieno iš Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriais remiantis žemė pripažįstama valstybės išperkama žeme, ji negrąžinama ir už ją atlyginama įstatyme nustatytais būdais.

49. Pažymėtina, kad argumentai, jog ginčo žemės plotas yra per mažas gyvenamojo namo statybai, kai tokį tikslą deklaravo pareiškėjas, taip pat yra pagrindas tokio žemės sklypo negrąžinti natūra, yra nepagrįsti. Tai, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjui nurodė šias aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis nustatomi minimalūs žemės sklypų plotai individualiai statybai, vertintina kaip tinkamas gero administravimo principo reikalavimų taikymas. Tačiau faktas, kad natūra gražintiname žemės sklype nebus galimybių namo statybai, nėra teisinis pagrindas neformuoti sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštas, kuriuo aplinkinių namų valdų gyventojai informuoti apie numatomą ginčo sklypo projektavimą kaip bendro naudojimo teritoriją, yra akivaizdus pareiškėjo teisių ignoravimo faktas ir Atkūrimo įstatymo tikslų bei nuostatų nepaisymas, kai be teisėto pagrindo tam tikros socialinės grupės interesai tenkinami asmens, kurio nuosavybė buvo nacionalizuota dėl Lietuvos okupacijos, turto sąskaita.

51. Tai, kad ginčo žemės sklype auga brandūs medžiai, įstatymų nustatytomis sąlygomis gali varžyti savininko teisių po žemės grąžinimo įgyvendinimą, tačiau tai nėra miesto miško ar specialųjį teisinį režimą, kurį nustačius žemė valstybės išperkama, turinti teritorija, todėl faktas, kad ginčo sklype auga brandūs medžiai, nesudaro jokių iš įstatymo kylančių ribojimų nuosavybės teisei į tokią žemę atkurti natūra.

52. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir nauju sprendimu pareiškėjo skundą tenkina - įpareigoja atsakovą suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą buvusio savininko M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtoje žemėvaldoje, Vilniaus mieste, nurodomą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. A63-556/17(67483)(3.2.1-EM4), o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. A63-556/17(67483)(3.2.1-EM4) išdėstytą sprendimą dėl prašymo panaikina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. A63-556/17(67483)(3.2.1-EM4) išdėstytą sprendimą dėl E. B. prašymo.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą buvusio savininko M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtoje žemėvaldoje, Vilniaus mieste, nurodomą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. A63-556/17(67483)(3.2.1-EM4).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė