5701defd-8c0d-4369-820d-e70bc0aa552e · Utenos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-749-477/2019 Proceso Nr.1-01-1-11966-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.10.9; 2.10.11 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 7 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėjas Rimvydas Žukauskas, sekretoriaujant Jolantai Veličkienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Å ipelienei, nukentėjusiajai Ž. S., teismo psichiatrui ekspertui Juliui MeÅ¡kelei, V. S. gynėjui advokatui Juozui Bučinskui, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, rusui, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbančiam, neteistam, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teismas, n u s t a t ė : V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ â€“ 2019 m. kovo 23 d., apie 20.20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė Å¡eimos narei, motinai Ž.

S. į veidÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiajai Ž. S. fizinį skausmÄ . Teismo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad jos sÅ«nus V. S. prieÅ¡ įvykį dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, rÅ«kydavo kanapes. 2019-03-23 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus V. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. V. S. pradėjo konfliktuoti ir smogė jai vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . Å iuo metu sÅ«nus V. S. yra reabilitacijos centre, kur nuo 2019-08-12 gydosi priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi du sÅ«nus: V. S. ir A-G. S.. 2019-03-23, apie 20.20 val., buvo namuose, tuo metu iÅ¡ lauko atėjo sÅ«nus V. S., jis buvo neblaivus. V. S. įėjo į virtuvę ir pradėjo virtis kavÄ . Ji buvo namo koridoriuje, į koridorių atėjo ir sÅ«nus V. S.. Jis pradėjo sakyti, kad niekas nelįs į jo gyvenimÄ , taip sakydamas, jis priėjo prie jos ir vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka, kumščiu sudavė jai į veidÄ , pataikė į tarpuakį, labai skaudėjo, juto fizinį skausmÄ .

IÅ¡ karto po smÅ«gio iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Buvo mėlynės po akimis. Ji pradėjo Å¡aukti ir iÅ¡bėgo pas kaimynus. Po įvykio sÅ«nus V. S. pabėgo iÅ¡ namų. Fizinį smurtÄ sÅ«nus naudojo pirmÄ kartÄ , bÅ«davo, kad jis be priežasties apÅ¡aukia. Alkoholį vartoja retai. Å iuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 43-45). IÅ¡ alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijų matyti, kad 2019-03-24, 00.12 val., V. S. buvo nustatytas 0,73 promilių girtumas (b. l. 51-53).

Iš specialisto išvados Nr. 98TPK-13/2019 matyti, kad V. S. reikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 76). Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatyta, kad V. S. nuo 2018 metų nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas. V. S. nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būklėje. V. S., atsižvelgiant į jo psichikos būklę, nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdžiuose.

V. S. rekomenduojama skirti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis (2019-07-23-2019-09-27 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-71/2019) (b. l. 95-97). Ekspertas J. MeÅ¡kelė teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktÄ iÅ¡vadÄ palaiko, nurodė, kad V. S. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – Å¡izoafektinis sutrikimas. V. S. tikslinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones – ambulatorinį psichikos bÅ«klės stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi bÅ«ti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , iÅ¡klausyta eksperto iÅ¡vada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimÄ ;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir bÅ«tent kokia. Kvalifikuojant V. S. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teismas pažymi, kad pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent jo neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu. BÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ . Toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014, kasacinė nutartis Nr. 2K-164-895/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs įrodymus, nustatė, kad fizinį skausmÄ nukentėjusiajai Ž.

S. sÅ«nus V. S. sukėlė suduodamas jai ranka vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl sudavimo į veidÄ ji juto fizinį skausmÄ . Dėl smÅ«gių į veidÄ kreipėsi į medikus, kurie nustatė akies voko ir periokulinės srities žaizdÄ ir nosies pavirÅ¡inius sužalojimÄ , sumuÅ¡imÄ , ir susiuvo žaizdÄ (b. l. 47). Aptarti teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai teismui duoda pagrindÄ pripažinti, kad V. S. kaltinime nurodytu metu ir vietoje sudavė savo Å¡eimos nariui – motinai Ž.

S. ranka vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Tokie V. S. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ä®statymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės įrodytos nukentėjusiosios parodymais duotais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43-45), kitais pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 21-25), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (b. l. 26-32), medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u (b. l. 47), paties kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 121-122, 125).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. S. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iÅ¡ jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali bÅ«ti tik sÄ moningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo ekspertas nustatė, kad V. S. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas. V. S. nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būklėje. V. S., atsižvelgiant į jo psichikos būklę, nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdžiuose (b. l. 95-97).

Teisme apklaustas vienas iÅ¡ ekspertizę atlikusių ekspertų patikslino, kad Å¡iuo metu V. S. tikslinga skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį psichikos bÅ«klės stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Teismas, įvertinęs visus Å¡iuos objektyvius duomenis pripažįsta, jog V. S. ir Å¡iuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 88TPK-71/2019 (b. l. 95-97) iÅ¡vadomis ir eksperto paaiÅ¡kinimais, atsižvelgiant į V. S. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡is – ambulatorinis psichikos bÅ«klės stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Taikydamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko.

Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė ir iÅ¡nyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ (BPK 405 straipsnio 2 dalis). V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž.

S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų ir nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 128-129), ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 137-139), nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies1 punktu, 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti, kad V. S., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, taikyti V. S. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį psichikos bÅ«klės stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Ä®pareigoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ne rečiau nei kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ . V. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų ir nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus. Å iÄ teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu iÅ¡nagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Teisėjas Rimvydas Žukauskas