57017ee5-7a2f-4f8a-8372-10d08fcbab61 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2444-142/2012Proceso Nr. 3-61-3-00616-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Lingei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos,nustatė:V.

K. (V. K., toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 5567,91 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (b. l. 1–3).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir apskaičiuodamas 2006-2008 metų pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį, atsakovas taikė bendrÄ priedų ir priemokų dydžio ribojimÄ , todėl nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 5567,91 Lt darbo užmokesčio (2006 metais – 1074,27, 2007 metais – 1746,71 Lt, 2008 metais – 2846,93 Lt).

Sprendimas nesumokėti darbo užmokesčio dalies nelaikomas įvykdytu, kadangi pareiÅ¡kėjas turi teisę į pažeistų teisių gynybÄ teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinė byla Nr. A12-219/2004). PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Darbo kodekso (toliau – DK) 298 straipsnyje nustatyto trejų metų laikotarpio.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 11–12) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kina, kad neiÅ¡mokėdami pareiÅ¡kėjo minimos darbo užmokesčio dalies Vilniaus PN vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai.

Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Išimtinė kompetencija spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Todėl, kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pareigūnams mokamų priedų ir priemokų ribojimo prieštarauja Konstitucijai, šie įstatymo reikalavimai buvo teisėti ir privalomai vykdomi valstybės institucijų.

Todėl negalima konstatuoti, kad skaičiuodamas ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Be to pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi, praleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl dalis jo praÅ¡omos sumos negali bÅ«ti priteista. Taip pat praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ metams.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundÄ neteikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui 2006-2008 metais neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta tuo metu galiojusi VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama VTĮ nustatyta tvarka (2 dalis). VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo VI skyrius, inter alia ir 23 straipsnio 2 dalis, be išlygų taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams. Iki 2007-10-01 galiojusio VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Ä®statymo (2007-06-07 Nr. X-1175) 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi VTÄ® 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti priedai. Tokiu bÅ«du, pagal VTÄ® (2007-06-07 redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma iÅ¡liko.Faktinės bylos aplinkybės tokios, kad dėl priedų ir priemokų ribojimo per minėtÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 5567,91 Lt.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų asmens sÄ skaitų kortelių (b. l. 5-7) matyti, koks darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už laipsnį, staÅ¾Ä , kategorijÄ , pavojingas darbo sÄ lygas. Å ios kortelės patvirtina, kad 2006-2008 m. nurodytais mėnesiais pareiÅ¡kėjui taikytas ribojimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 2006 metais 1074,27 Lt darbo užmokesčio (sausio mėn. – 107,53 Lt, vasario mėn. – 221,10 Lt, kovo mėn. – 62,25 Lt, balandžio mėn. – 83,75 Lt, gegužės mėn. – 83,75 Lt, birželio mėn. – 119,05 Lt, liepos mėn. – 16,75 Lt, rugpjūčio mėn. – 49,50 Lt, rugsėjo mėn. – 83,75 Lt, spalio mėn. – 83,75 Lt, lapkričio mėn. – 83,75 Lt, gruodžio mėn. – 79,34 Lt), 2007 metais neiÅ¡mokėta 1746,71 Lt (sausio mėn. – 61,28 Lt, vasario mėn. – 60,82 Lt, kovo mėn. – 58,09 Lt, balandžio mėn. – 129,01 Lt, gegužės mėn. – 105,55 Lt, birželio mėn. – 129,78 Lt, liepos mėn. – 181,80 Lt, rugsėjo mėn. – 94,45 Lt, spalio mėn. – 234,54 Lt, lapkričio mėn. – 437,17 Lt, gruodžio mėn. – 253,22 Lt), 2008 metais pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 2846,93 (sausio mėn. – 187,09 Lt, vasario mėn. – 147,01 Lt, kovo mėn. – 196,00 Lt, balandžio mėn. – 88,25 Lt, gegužės mėn. – 88,25 Lt, birželio mėn. – 66,20 Lt, rugpjūčio mėn. – 212,63 Lt, rugsėjo mėn. – 303,75 Lt, spalio mėn. – 519,25 Lt, lapkričio mėn. – 519,25 Lt, gruodžio mėn. – 519,25 Lt.

PareiÅ¡kėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neiÅ¡mokėtos jo dalies sumų darbdavys neginčija. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose pateikta informacija.             Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.             LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbÄ nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.             Atsakovas už pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas pareiÅ¡kėjo teisės į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ pažeidimas.             Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtÄ LVAT 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos LVAT praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, jau minėta iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011.

Pastaroji LVAT nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tačiau reikalavimÄ apginti Å¡iÄ iÅ¡ Konstitucijos kylančiÄ teisę pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Apie savo teisės į teisingÄ darbo apmokėjimÄ pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas sužinodavo gavęs atsiskaitymo lapelius.

Su skundu dėl 2006-2008 metais neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2012-02-29 (b. l. 1–3), taigi praleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Atsakovas savo atsiliepime praÅ¡ymÄ atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ grindė ir ta aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ pareikÅ¡tas praleidus senaties terminÄ , prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties, nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad senaties terminas praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių.

Teisme pareiÅ¡kėjas tik paaiÅ¡kino, kad į teismÄ kreipėsi, sužinojęs apie bendradarbiams priteistus neiÅ¡mokėtus darbo užmokesčius. Å i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta objektyvia priežastimi. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nėra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011; 2011-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-577/2011, 2012-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-963/2012).

Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas nusprendė:pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė