A-261-2034-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2034/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00366-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

pareiškėjo atstovei Žanetai Kubiliūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litekso“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litekso“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palanga savininkų bendrijai dėl statybos leidimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Litekso“ skundu (b.l. 4-6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2010 m. rugsėjo 1 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-100901-00151(Nr. 158) (toliau – ir Statybos leidimas).

Pažymėjo, kad pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės išduotą Šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-27 UAB „Litesko” vienintelis centralizuotos šilumos energijos gamintojas ir tiekėjas Palangoje, todėl turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka siekti, kad statybos leidimų išdavimo procesą organizuojanti institucija užtikrintų pareiškėjo teisių ir interesų apsaugą. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (4.15)-D3-3142 informavo pareiškėją, jog Palangos miesto savivaldybės administracija pritarė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Ginčo namas), šildymo inžinierinių sistemų pertvarkymo projektui bei pridėjo Statybos leidimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusiojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. DI-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 19.1 punkte bei Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-54, 10 punkte. Remiantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 straipsnio 26 dalimi, galima daryti išvadą, jog specialusis teritorijų planavimas yra teritorijų planavimo rūšis, o specialieji planai yra teritorijų planavimo dokumentai.

Minėtasis projektas, kurio tikslas yra pertvarkyti Ginčo namo inžinerines sistemas ir pakeisti šildymo būdą iš centralizuoto aprūpinimo į dujinį, neatitinka Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano, patvirtinto 2009 m. gruodžio 3 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-306. Ginčo namas, kurio šildymo inžinerinių sistemų pakeitimui (pertvarkymui) buvo išduotas Statybos leidimas, yra Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano centralizuoto šildymo teikimo zonoje bei yra prijungtas prie centralizuotai tiekiamų šilumos tinklų.

Vadovaujantis teritorinį planavimą bei šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, šilumos energija atitinkamiems Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano centralizuoto šildymo teikimo zonoje esantiems objektams turi būti tiekiama iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Tuo tarpu pagal Statybos leidimą bus pakeistas Ginčo namo šildymo būdas iš centralizuoto šilumos tiekimo į dujinį, t. y. bus decentralizuota šilumos gamyba, naudojant gamtines dujas. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 37 dalis nustato, kad šilumos ūkio specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame apibrėžiamos naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai.

Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Šilumos ūkio specialiajame plane apibrėžiamos naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai (Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Taigi Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano šildymo teikimo zonos nepaisymas gali sukelti objektyvias prielaidas centralizuotos šilumos energijos tiekimo sąnaudų didėjimui, efektyvumo mažėjimui, kainų kilimui.

Pareiškėjo manymu, institucija, išdavusi leidimą, nepatikrinusi ir nenustačiusi, kad projekte numatyti darbai pažeidžia Palangos miesto šilumos ūkio specialiajame plane nustatytas Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano centralizuoto šildymo teikimo zonas, nevykdė tuo metu galiojus Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkte įtvirtintos pareigos. Be to, centralizuoto pastato šildymo būdo keitimo iš (į) decentralizuotą tvarką Statybos leidimo išdavimo metu detaliai reglamentavo Ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių II dalies II skirsnis bei I dalies IX skirsnis.

Minėtojo teisės akto 79-94 punktuose nurodyta, kad siekiant atjungti (pertvarkyti) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, buvo būtina gauti šilumos tiekėjo technines sąlygas, parengti šias sąlygas atitinkantį techninį projektą, kurio vykdymui reikalinga gauti statybos leidimą, tačiau pareiškėjas nėra išdavęs jokių techninių sąlygų šildymo būdo keitimui iš centralizuoto į decentralizuotą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 45-46) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano, patvirtinto 2009 m. gruodžio 3 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-306 5.4 punkte nurodyta, jog Ginčo namas gali būti šildomas ne centralizuotais tinklais tiekiama šilumos energija, bet iš atskirai įrengtos katilinės. Šiame punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad Ginčo namo vartotojų atsijungimas nuo centralizuotų šilumos tinklų šiek tiek pagerina zonos Nr. 3 situaciją centrinių šilumos tinklų atžvilgiu, t.y. pagal šilumos ūkio specialųjį planą Ginčo namui rekomenduojama pasirinkti autonominę šildymo sistemą. Atsakovas sutiko, kad, išduodant statybos leidimą, šilumos tiekėjas nebuvo pateikęs atsijungimo techninių sąlygų, tačiau nurodė, jog pagal šiuo metu galiojančią Šilumos tiekimo ir vartojime taisyklių 110 punkto redakciją (2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1-191 redakcija ) iš šilumos tiekėjo nereikia gauti atsijungimo sąlygų. Pagal Palangos miesto šilumos ūkio specialųjį planą tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų. Be to, pagal šiuo metu galiojančią Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 11 punkto redakciją, iš šilumos tiekėjo nebereikia gauti atsijungimo sąlygų. Nurodė, kad nežymūs ir neesminiai atitinkamo individualaus akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palanga savininkų bendrija atsiliepimu (b.l. 39-41) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad Statybos leidimas nėra tiesiogiai susijęs su centralizuotos šilumos tiekimu, nes tai yra Ginčo namo gyventojų ir dujas tiekiančios įmonės tarpusavio santykiai. Dujas tiekiančios įmonės sutikimas tiekti namui daugiau dujų buvo gautas ir toks sutikimas yra teisiškai reikšmingas, Ginčo namo šildymo sistemos pertvarkymo darbai yra atlikti – namas yra atjungtas nuo Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano centralizuoto šildymo teikimo zonos. Palangos miesto savivaldybė pritarė minėtųjų darbų atlikimui. Be to, trečiajam suinteresuotam asmeniui teisė be statybos leidimo atlikti statybos darbus yra numatyta Statybos įstatymo, kurio redakcija pakeista nuo 2010 m. spalio 1 d. Tretysis suinteresuotas asmuo pageidavo, kad visos procedūros būtų atliekamos pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, todėl vadovavosi šiuo metu galiojančiomis šilumos tiekimo taisyklėmis. Nurodė, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 6 d., įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises bei pareigas dėl apsirūpinimo energija (šiluma ir karštu vandeniu), pastato šildymo bei karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutandis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimu priėmimo tvarka, t.y. sprendimai priimami daugumos patalpų savininkų balsais. Šilumos ūkio įstatymo29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Priešingai nei numatė ankstesnis Statybos įstatymas, dabar tai yra laikoma pastato paprastuoju remontu, pertvarkant inžinerines sistemas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18; 19; 20; 21 dalys ir Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 106, 109 ir kt. punktai). Tokiam pertvarkymui reikalingas ne statybos leidimas, o Savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, tokiam pertvarkymui tam tikrais atvejais nėra reikalingas projektas, nes pakanka tik pastato paprastojo remonto aprašo (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litekso“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Litekso“ yra šilumos tiekimo šilumos tinklais Palangos mieste licencijos turėtojas, o Ginčo namo įrenginiai nuo šilumos tiekimo sistemos nėra atjungti, padarė išvadą, jog pareiškėjas turi teisę ginčyti Statybos leidimą, tačiau tik tuo aspektu, kiek šis administracinis aktas pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus. Pažymėjo, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Ginčo namo savininkų bendrijai buvo leista pateikti prašymą Palangos miesto savivaldybei dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo derinimo ir šildymo būdo visam pastatui keitimo bei iš Palangos miesto savivaldybės gauti techninių sąlygų sąvadą šiems darbams atlikti. 2010 m. spalio 27 d. AB „Lietuvos dujos“ išdavė technines sąlygas Nr. 536 dujotiekio prijungimui prie dujų tiekimo sistemos. 2010 m. rugpjūčio 20 d. Ginčo namo savininkų bendrijai buvo išduotas projektavimo sąvadas, kuriame numatytas leidimas atlikti Ginčo namo dujotiekio rekonstrukciją, o 2010 m. rugsėjo 1 d. Ginčo namo savininkų bendrijai buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo dujotiekio rekonstrukcijai.

Teismas, atlikęs Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 5 dalies ir 6 dalies normų analizę, konstatavo, kad projektavimo sąlygų sąvadas turi būti derinamas tik su tokiais inžinerinių tinklų savininkais ir valdytojais, kurių teikiamomis paslaugomis statytojas (užsakovas) galės naudotis. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad Ginčo namas yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje. Galiojančio Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano Palangos miesto aprūpinimo šiluma būdų reglamente pažymėta, kad aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) šios zonos šilumos vartotojams traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose nustatyta tvarka.

Nors nurodyto specialiojo plano aiškinamajame rašte pateiktose aprūpinimo šiluma būdų atskirose zonose aplinkosauginio, ekonominio-socialinio ir finansinio vertinimo apibendrinimo išvadose pažymėta, kad sprendimas decentralizuoti bet kurią zoną, kurioje šiuo metu šiluma teikiama centralizuotai, darytų neigiamą įtaką aplinkosauginiu ir urbanistiniu požiūriu, o likusiems miesto vartotojams šilumos tarifas ženkliai padidėtų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. (9.14.1)-V4-7312 nurodyta, kad įvertinus Ginčo namo savininkų bendrijos pirmininko prašymą dėl centralizuoto šildymo sistemos rekonstrukcijos į vietinę šildymo sistemą dujomis, specialios projektavimo sąlygos nenustatytos.

Pareiškėjo skundo argumentas dėl objektyvių prielaidų centralizuotos šilumos energijos tiekimo sąnaudų didėjimo, efektyvumo mažėjimo ir kainų kilimo laikytinas prielaidų pobūdžio, nes nepagrįstas objektyviais duomenimis. Teismas taip pat nurodė, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl viso pastato būdo keitimo, nors tai susiję su buvusios šildymo sistemos atjungimu ir kitos sistemos sumontavimu, kvalifikuojamas kaip savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka dėl viso pastato šildymo būdo keitimo, yra pagrindas savivaldybei pradėti derinimo procedūrą pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį. Kadangi statytojas – Ginčo namo savininkų bendrija, yra pasirinkęs necentralizuotai pagamintos šilumos tiekimo būdą, laikytina, jog atsakovo veiksmų, susijusių su savininkų sprendimo dėl bendrojo naudojimo įrenginių pertvarkymu įgyvendinimu, teisėtumo kontrolė priskirtina ne pareiškėjui, o statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

Be to, teismas, atsižvelgęs į statybos ir šilumos vartotojų įrenginių atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos teisinių santykių reglamentavimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą galimybę tikslinti galiojančius specialiuosius planus, pateiktus įrodymus apie atsakovo poziciją dėl Ginčo namo savininkų bendrijos prašymo dėl šildymo būdo keitimo, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas turi tikslą būti šilumos tiekėju Ginčo name, įrengiant dujinę katilinę ir šilumą gaminant tame pačiame pastate, kuris ir bus šildomas, padarė išvadą, jog Statybos leidimu pareiškėjo teisės ir interesai iš esmės nėra pažeidžiami, todėl skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

III. Pareiškėjas UAB „Litekso“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 139-142), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą bei patenkinti pareiškėjo reikalavimus. Apeliacinis skundas iš dalies yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Statybos leidimas iš esmės nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 30, 31, 43 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad šilumos ūkio specialieji planai reguliuoja (nustato) miesto šilumos ūkio infrastruktūros bei šios ūkinės veiklos tvarkymo ir apsaugos kryptis, priemones bei reikalavimus. Šie miesto šilumos ūkį reglamentuojantys teritorijų planavimo dokumentai yra privalomi vykdant šilumos tiekimo veiklą, vadovaudamiesi jais šilumos ar kitą šilumai gaminti reikalingą energiją teikiantys subjektai planuoja savo ūkinę veiklą, investicijas, tvarko šiai veiklai reikalingą infrastruktūrą, atlieka pertvarkymus ir pan. Šio plano nepaisymas gali sukelti objektyvias prielaidas centralizuotos šilumos energijos tiekimo sąnaudų didėjimui, efektyvumo mažėjimui, kainų kilimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šilumos ūkio specialiųjų planų nesilaikymas akivaizdžiai pažeidžia šilumos tiekimo veiklą vykdančių subjektų teises ir teisėtus interesus.

2. Pažymima, kad apeliantas nesiekia apriboti šilumos vartotojų teisės pasirinkti jiems priimtiniausią šildymo būdą, tačiau toks vartotojų pasirinkimas negali prieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Nei 2009 m. gruodžio 3 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. T2-306, kuriuo yra patvirtintas Palangos miesto šilumos ūkio specialusis planas, nei šio plano Aiškinamajame rašte ar reglamente nėra numatyta jokia išimtis, kad Ginčo namui šis planas ar Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo centralizuoto šildymo teikimo zonos reikalavimai nėra taikomi. Specialiojo plano Reglamento dalyje „Centralizuoto aprūpinimo šiluma zonos“ yra aiškiai nurodoma, kad aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungimas nuo šilumos tiekimo tinklu) šios zonos šilumos vartotojams traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano. Išimtis yra numatyta tik bilitacinėms gydymo įstaigoms, kuriu sąrašą tvirtina Palangos miesto savivaldybė. Taigi Statybos leidimas prieštarauja minėtame projekte numatytiems darbams bei pažeidžia Palangos miesto šilumos ūkio specialųjį planą ir jos sprendinius. Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Palangos miesto šilumos specialusis planas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl privalomas vykdyti, tiek pareiškėjui, kaip šilumos tiekėjui, tiek atsakovui, tiek kitiems subjektams.

3. Akcentuojama, jog nepatikrinus ir nenustačius, kad Projekte numatyti darbai pažeidžia Palangos miesto šilumos ūkio specialiajame plane nustatytas Palangos miesto ūkio specialiojo plano centralizuoto šildymo teikimo zonas (nes jei tai būtų atlikta, būtų neabejotinai konstatuota Nuolatinės statybos komisijos protokole), Statybos leidimą išdavusi institucija neatliko tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 punkte nustatytos pareigos - patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 148) prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Tretysis suinteresuotas asmuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palanga savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 149-153) su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl 2010 m. rugsėjo 1 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-100901-00151(Nr. 158), kuriuo Daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Palangos m. leista gyvenamojo namo dujotiekio rekonstrukcija.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 27 d. AB „Lietuvos dujos“ išdavė technines sąlygas Nr. 536 dujotiekio prijungimui prie dujų tiekimo sistemos. 2010 m. rugpjūčio 20 d. Ginčo namo savininkų bendrijai buvo išduotas projektavimo sąvadas, kuriame numatytas leidimas atlikti rekonstrukciją, o 2010 m. rugsėjo 1 d. Ginčo namo savininkų bendrijai buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo dujotiekio rekonstrukcijai.

Sistemiškai išanalizavus apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, galima daryti išvadą, kad esminis šio ginčo klausimas, ar Ginčo namo atsijungimas nuo centralizuoto šildymo yra suderinamas ir atitinka Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano, kurį Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. T2-306, nuostatas.

Pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant neigiamo poveikio aplinkai, o 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šilumos ūkio specialieji planai tikslinami ne rečiau kaip kas 5 metai, atsižvelgiant į šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybų kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus teritorijų planavimui reikšmingus veiksnius.

Kaip jau buvo minėta 2009 m. gruodžio 3 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-306 buvo patvirtintas Palangos miesto šilumos ūkio specialusis planas. Iš Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano matyti, kad Ginčo namas patenka į teritoriją Nr. 3, kuri priskirtina centralizuoto aprūpinimo šiluma zonai. Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano pirmoje dalyje nurodoma, kad centralizuoto aprūpinimo šiluma zonos apima tankiai užstatytus šilumos vartotojų teritorijas Palangos mieste, kuriuose didžioji dalis vartotojų turi galimybę naudotis centralizuoto šilumos teikimo sistemos paslaugomis ir jomis naudojasi.

Šiose zonose centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra išlaikomos, pagrindžiant šį sprendimą atlikto socialinio–ekonominio ir aplinkosauginio vertinimo rezultatais. Aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) šios zonos šilumos vartotojams traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano. Tačiau minėtame plane taip pat yra numatyta ir šios bendros taisyklės išimtis, įtvirtinat galimų išimčių ir naujų vartotojų aprūpinimo šiluma planavimo principą.

Šis principas reiškia, kad sprendimai yra atliekami remiantis skaičiavimų, kuriems naudojami sustambinti duomenys, rezultatais. Naudojami sustambinti rodikliai gali būti neobjektyvūs atskirų, išsiskiriančių vartotojų atveju. Todėl bendri sprendimai atskiroms zonoms negali uždrausti atskiriems vartotojams šiose zonose būti aprūpintais šiluma alternatyviu būdu, jeigu dėl pagrįstų priežasčių toks aprūpinimo šiluma būdas yra naudingesnis ir tai galima įrodyti, naudojantis tais pačiais specialiojo plano principais. Minėtojo plano 5.4 dalyje yra atlikti papildomi skaičiavimai pastatams (duomenys neskelbtini).

Nurodoma, kad gyventojų pageidavimu buvo papildomai įvertinti pastatai (duomenys neskelbtini), kurie patenka į zoną Nr.

3. Kadangi šių pastatų gyventojai pageidauja atsijungti nuo šilumos tinklų, buvo įvertinta šių šilumos vartotojų atsijungimo nuo šilumos tinklų įtaka zonai Nr.

3. Atlikus šiuos papildomus skaičiavimus, nustatyta, kad vartotojų (duomenys neskelbtini)atsijungimas šiek tiek pagerina zonos Nr. 3 situaciją centrinių šilumos tinklų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasi galimų išimčių ir naujų vartotojų aprūpinimo šiluma planavimo principu, konstatuoja, kad Ginčo namas, kuris patenka į vartotojų, kurių atsijungimas nuo centrinių šilumos tinklų, šiek tiek pagerins zoną Nr. 3, ratą turi teisę atsijungti nuo centrinių šilumos tinklų ir toks atsijungimas atitinka Palangos miesto šilumos ūkio specialųjį planą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta sistemine Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir to paties straipsnio 5, 6 dalių normų analize, t. y. projektavimo sąlygų sąvadas turi būti derinamas tik su tokiais inžinierinių tinklų savininkais ar valdytojais, kurių teikiamomis paslaugomis statytojas (užsakovas) galės naudotis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, įrodančių faktą, jog pareiškėjas siekia būti Ginčo namo šilumos tiekėju po rekonstrukcijos, todėl Statybos leidimu pareiškėjo teisės ir interesai nėra pažeidžiami, o atsakovo veiksmų, susijusių su savininkų sprendimais dėl rekonstrukcijos, kontrolė priklauso ne pareiškėjo, o statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompetencijai.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litekso“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan