56ff4c6d-9923-4bb3-8bf5-3e86ec15bf96 · Tauragės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-669-799/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27301-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: Nr. 1.2.25.4.1.; (S) 2.3.6.4.6.2. TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Vida ButanavičiÅ«tė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorui R. A., nukentėjusiajam E. J., gynėjui advokatui G. B., kaltinamajai R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, senatvės pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: R. B., 2018 m. birželio mėn. 9 d. apie 9 val., Tauragės r., Taurų k., Tilžės pl. ir Alėjos gatvių sankryžoje, R. B., vairuodama jai priklausantį automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 154 p. reikalavimus, kuris teigia, kad " NelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu", t. y. nepraleido pagrindiniu keliu E. J. vairuojamo motociklo, BMW, vlats. nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rė.

Šie R. B. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su motociklininkui E. J. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl muštinės žaizdos smakre, dešinio šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo. R. B. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. birželio 9 d. ryte apie 9 val., su drauge N. Č. važiavo į degalinę užsipilti benzino. Ji, važiuodama į degalinę iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį ir tada jos draugė sušuko „R. motociklas“.

Ji jau buvo beveik pervažiavusi važiuojamÄ jÄ dalį, kai įvyko susidÅ«rimas. Pripažįsta, kad prieÅ¡ kirsdama pagrindinį kelia turėjo įsitikinti, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja transporto priemonės. Ä®važiuodama į pagrindinį keliÄ nepastebėjo juo važiuojančio motociklo. Po eismo įvykio sustojo, kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. R. B. kaltė, be jos kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais:

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2018-06-09 apie 9 val. pravažiavęs Tauragę važiavo link Sovetsko. Vairavo motociklÄ BMW F650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam, vairavo blaivus, važiavo vienas, važiavo apie 55 km/h greičiu. Važiuodamas pamatė iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡važiuojantį automobilį Renault Scenic, kuris iÅ¡važiuodamas į pagrindinį keliÄ net nepristabdė. Supratęs, kad susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyks, nuspaudė stabdžius, suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę nuo automobilio, iÅ¡ abiejų pusių buvo Å¡alutiniai keliai bei degalinė.

Trenkėsi į automobilio deÅ¡inį priekinį sparnÄ , jis trenkėsi į automobilį kairės pusės Å¡onÄ . Po smÅ«gio negalėjo paremti deÅ¡inės kojos, iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Po įvykio prie jo priėjo moteris, kuri atsiprašė dėl įvykio, teigė jo nemačiusi. Eismo įvykio metu buvo saulėta, kelio danga-sausa. Po eismo įvykio jautė skausmÄ deÅ¡inėje kojoje, smakras buvo prakirstas, buvo nubraižymų ant viso kÅ«no. Buvo gydomas Å iaulių respublikinėje ligoninėje, jam padaryta deÅ¡inio blauzdikaulio operacija, pasekmes jaučia iki Å¡iol. (b. b. l. 54-56, 86-88).

Liudytoja N. Č. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 9 val. kartu su R. B. važiavo jos automobiliu Renault Scenic. IÅ¡važiavo iÅ¡ Taurų kaimo ir važiavo į Tauragės miestÄ . Automobilį vairavo R. B., o ji sėdėjo Å¡alia vairuotojo keleivio vietoje. PrieÅ¡ važiuojant į Tauragės miestÄ R. B. norėjo nuvažiuoti į Taurų kaime esančiÄ degalinę „Bonsa“. Å i degalinė yra Tilžės pl. ir Alėjos g. sankryžoje. Jos atvažiavo Alėjos gatve ir kad nuvažiuoti į degalinę turėjo kirsti Tilžės pl.

Tilžės pl. yra pagrindinis kelias, o Alėjos g. - Å¡alutinis kelias. R. B. privažiavusi prie sankryžos buvo sustojusi ir apsidarė. Ji taip pat tuo metu pasižiÅ«rėjo į savo deÅ¡iniÄ jÄ pusę ir kelias buvo tuščias, nematė jokio atvažiuojančio automobilio. Regina tada palengva pradėjo važiuoti ir įvažiavo į sankryÅ¾Ä . Tada ji pasuko galvÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę ir pamatė į jas atvažiuojantį motociklÄ . Kiek metrų tuo metu buvo iki motociklo, negali pasakyti. Toliau viskas įvyko per kelias sekundes.

Jos važiavo toliau per sankryÅ¾Ä , o motociklas įvažiavo į jų automobilio priekinę dalį ties priekiniu ratu ir priekiniu deÅ¡inės pusės žibintu. (b. b. l. 25-27) 2018-06-10 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta sankryžoje Alėjos – Balskų g., Tilžės pl., Tauragės m. (b.l. 9-22) IÅ¡ 2018-06-09 Transporto priemonės apraÅ¡o matyti, kad po eismo įvykio nustatyti motociklo BMV valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: apgadintas priekinis žibintas, sulaužytos priekinės plastikinės korpuso detalės, sudaužytas apsauginis stiklas, apgadintas priekinis ratas (b.l. 39-40).

Iš 2018-06-09 Transporto priemonės aprašo matyti, kad po eismo įvykio nustatyti automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: apgadintas variklio dangtis, sulakstytas dešinysis priekinis sparnas, išmušta lempa (priekinė dešinė), išmuštas dešinysis priekinis žibintas (b.l. 41-42). Iš 2018-09-14 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. J. nustatyta muštinė žaizda smakre, dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio, motociklo atsikišusios dalys, kietas pagrindas, pvz. kelio danga ir pan., priekinius – dešinius kūno paviršius.

Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu bÅ«du, laiku. Dėl nustatytų sužalojimų E. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( b. b. l. 63 ) IÅ¡ visumos surinktų įrodymų, iÅ¡nagrinėtų teisiamajame posėdyje, darytina iÅ¡vada, kad R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, nes ji, vairuodama automobilį, iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , nedavė kelio važiuojančiam pagrindiniu keliu motociklui, tuo pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. J. sveikata.

R. B. padarė vienÄ nesunkų neatsargų nusikaltimÄ (baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), neteista (b.l.128), metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka (b.l. 129), pensininkė, prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi - tai jos atsakomybę lengvina (baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika sunkesnių padarinių nesukėlė. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindÄ manyti, kad R. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl gali bÅ«ti jos atžvilgiu taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Byloje pateiktas R. B. sÅ«naus A. B. praÅ¡ymas, kuriame jis sutinka bÅ«ti R. B. laiduotoju ir praÅ¡o R. B. perduoti jo atsakomybei pagal laidavimÄ . A. B. dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, jog jis pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. B. ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Nukentėjusysis E. J. pateikė byloje ieÅ¡kinį dėl 847,14 Eur turinės ir 8000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ byloje pateikė duomenis, kad nukentėjusiajam E. J. atlygino visÄ dokumentais pagrįstÄ turtinę žalÄ ir atlygino 3000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad AB „Lietuvos draudimas“ jam atlygino visÄ turtinę žalÄ , todėl civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė. Taip pat neturtinę žalÄ sumažino iki 7000 Eur ir patvirtino, kad iÅ¡ Å¡ios sumos 3000 Eur jam atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Patikslindamas ieÅ¡kinį nukentėjusysis praÅ¡o priteisti jam neatlygintÄ neturtinę žalÄ , tai yra 2000 Eur iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir 2000 Eur iÅ¡ kaltinamosios R.

B.. LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d. žalÄ padarytÄ asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalÄ atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalÄ . Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. J. dėl R. B. sukelto eismo įvykio patyrė sužalojimus.

Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinama ne tik pats sveikatos sutrikdymo mastas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam E. J. padaryta muÅ¡tinė žaizda smakre, deÅ¡inio Å¡launikaulio skeveldrinis lūžimas (b.l. 63), nuo 218-06-09 iki 2018-06-19 buvo gydomas Å iaulių ligoninės stacionare ortopedijos – traumatologijos skyriuje, 2018-06-10 jam atlikta operacija.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus. Iki eismo įvykio nukentėjusysis dirbo, o dėl patirtų sužalojimų yra nedarbingas iki dabar, tai yra nedarbingumas trunka ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius, gali eiti tik trumpus atstumus ir tik naudodamasis lazdele, kas apriboja jo veiklos ir bendravimo galimybes. Esant tokiai situacijai nukentėjusysis patiria iÅ¡gyvenimus dėl galimybės visiÅ¡kai pasveikti ir vaikščioti be pagalbinių priemonių ir gyventi aktyvų gyvenimÄ , kaip gyveno iki eismo įvykio.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio padaryta neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi būti fikcija, jis yra skirtas asmens dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams kompensuoti, todėl siekiant, kad nukentėjusysis kompensacijos sulauktų ir ji bent iš dalies prisidėtų prie buvusios padėties atkūrimo, turi būti įvertinta nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra.

Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dėl netyčinių R. B. veiksmų, įvykio metu ji buvo blaivi, atsiprašė nukentėjusiojo, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė. Vertinant neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgiama į R. B. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo patirtÄ skausmÄ ir nepatogumus, sužalojimų pobÅ«dį, ilgÄ gydymosi laikotarpį, liekamuosius reiÅ¡kinius sveikatai, jų įtakÄ gyvenimo kokybei. Atsižvelgiama į tai, jog nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl patirtų sužalojimų (muÅ¡tinės žaizdos smakre, deÅ¡inio Å¡launikaulio skeveldrinio lūžio), dėl įvykio sumažėjo jo bendravimo galimybės, baimė dėl sveikatos, ateities.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo praÅ¡omas neturinės žalos dydis mažintinas iki 4000 Eur. R. B. civilinė atsakomybė apdrausta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo įstatymÄ (toliau – TPVCAPDÄ®) AB ,,Lietuvos draudimas“. TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d.

– 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam E. J. atlygino 3000 Eur neturtinės žalos. Kadangi nustatytas 4000 Eur neturtinės žalos dydis, o draudimo bendrovė atlygina neturtinę žalÄ iki 5000 Eur, todėl iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas 1000 Eur nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti jo turėtas proceso iÅ¡laidas. PraÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti viso 58,26 Eur sumÄ vykimÄ Ä¯ teismo posėdžius ir pateikė nurodytai sumai degalų įsigijimo kvitus.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Bylos duomenimis nukentėjusysis E. J. gyvena Å iaulių mieste, atvyko į tris teisiamuosius posėdžius, iÅ¡ kurių du buvo atidėti R. B. praÅ¡ymu. R. B. neginčijo praÅ¡omos priteisti iÅ¡ jos proceso iÅ¡laidų sumos, todėl teismas laiko Å¡iÄ sumÄ pagrįsta, pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, kurios priteistinos iÅ¡ R.

B.. Taip pat nukentėjusysis pateikė byloje pinigų priėmimo kvitÄ (b.l.77), iÅ¡ kurio matyti, kad už advokato darbÄ sumokėjo 170 Eur. Sutinkamai su BPK 106 straipsniu nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokatui priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Todėl nukentėjusiojo turėtos advokato iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ R. B.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ė: R. B., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jÄ laiduotojo A.

B. atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. R. B. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ E. J. naudai 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ R.

B., atmesti. Priteisti iÅ¡ R. B. 228,26 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 26 ct.) proceso iÅ¡laidų nukentėjusiajam E. J.. IÅ¡aiÅ¡kinti R. B., kad jeigu ji, bÅ«dama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

O jeigu per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėja Vida ButanavičiÅ«tė