56ff3ee9-14b2-439d-bd0d-9c4b67aef9ac · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-380/2018 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02017-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 1.1.7.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.15.3.3; 2.2.4.3; 2.4.2.2; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S 2018 m. spalio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui, nuteistojo I.

K. gynėjui advokatui Egidijui MorkÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. (I. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (1506 Eur) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (2269 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta galutinė 60 MGL dydžio (2269 Eur) baudos bausmė. Nustatyta, kad paskirtÄ baudÄ nuteistasis I. K. turi sumokėti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminÄ nesumokėjus baudos ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. IÅ¡ I. K. priteista 43217,17 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui; 13897,90 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinei ieÅ¡kovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. I. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros, t. y. bÅ«damas UAB „V“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , bei laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 birželio 27 d., bÅ«damas paskirtas vyriausiuoju buhalteriu, kuris pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „vyriausiasis buhalteris...atsako už buhalterinių įrašų teisingumÄ â€œ, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimais“; 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡ karto po to, kai yra galimybė tai padaryti“; 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d.

Klaipėdos mieste tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „V“ buhalterinę apskaitÄ . Nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias Å«kines, finansines operacijas UAB „V“ vyriausiajai finansininkei M. M. (dirbusiai nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 25 d.) bei vyriausiajai finansininkei V. K. (dirbusiai nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.), nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų 125 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose – „Darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tis“, įsiskolinimus darbuotojams – „SÄ skaitos Nr. 271 IÅ¡Å¡ifravimas pagal sÄ skaitas“ iÅ¡ viso 121 atveju 100880,40 Eur (348319,85 Lt) priskaityto ir 79178,44 Eur (273387,32 Lt) iÅ¡mokėto darbuotojams darbo užmokesčio bei 4 atvejais 7323,56 Eur (25286,82 Lt) priskaityto ir 5647,59 Eur (19500 Lt) neiÅ¡mokėto darbuotojams darbo užmokesčio, o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2008-11-12 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos iÅ¡laidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 27 atvejais nepagrindė darbuotojui M.

K. iš viso 31816,76 Eur (109856,92 Lt) apskaičiuoto ir 24696,75 Eur (85272,95 Lt) išmokėto darbo užmokesčio bei 1 atveju neužregistravo 2027,34 Eur (7000 Lt) įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui: už 2008 m. lapkričio, gruodžio mėnesius – 713,49 Eur (2463,56 Lt) apskaičiuoto ir 611,46 Eur (2111,27 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 6270,83 Eur (21651,93 Lt) apskaičiuoto ir 4957,47 Eur (17117,18 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius –14955,82 Eur (51639,47 Lt) apskaičiuoto ir 11621,58 Eur (40127 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius – 9876,61 Eur (34101,96 Lt) apskaičiuoto ir 7506,22 Eur (25917,50 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2011 m. birželio mėnesį – 2640,68 Eur (9117,75 Lt) apskaičiuoto ir 2027,34 Eur (7000 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio. - Laikotarpiu nuo 2009-02-03 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų apskaitos žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 14 atvejų neužregistravo darbuotojui E. V. iš viso 15710,58 Eur (54245,51 Lt) priskaityto ir 12307,57 Eur (42495,58 Lt) išmokėto darbo užmokesčio, bei 1 atveju neužregistravo 2316,96 Eur (8000 Lt) įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui: už 2009 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, gruodžio mėnesius – 3884,94 Eur (13413,94 Lt) apskaičiuoto ir 3137,62 Eur (10833,58 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 11825,64 Eur (40831,57 Lt) apskaičiuoto ir 9169,94 Eur (31662 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2011 m. birželio mėnesį – 3021,76 Eur (10433,55 Lt) apskaičiuoto ir 2316,96 Eur (8000 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio. - Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų apskaitos žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 24 atvejais neužregistravo darbuotojui A.

N. iš viso 12312,38 Eur (42512,21 Lt) apskaičiuoto ir 9707,77 Eur (33519 Lt) išmokėto darbo užmokesčio, bei 1 atveju neužregistravo 434,43 Eur (1500 Lt) įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui: už 2009 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 4927,64 Eur (17014,19 Lt) apskaičiuoto ir 3931,30 Eur (13574 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 5148,37 Eur (17776,31 Lt) apskaičiuoto ir 4018,18 Eur (13874 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius – 2236,36 Eur (7721,71 Lt) apskaičiuoto ir 1758,28 Eur (6071 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2011 m. balandžio mėnesį – 544,75 Eur (1880,92) apskaičiuoto ir 434,43 Eur (1500 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio. - Laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 21 atveju neužregistravo darbuotojui Ž.

D. iš viso 20484,59 Eur (70729,22 Lt) apskaičiuoto ir 16036,17 Eur (55369,69 Lt) išmokėto darbo užmokesčio: už 2009 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 5360,91 Eur (18510,16 Lt) apskaičiuoto ir 4294,96 Eur (14829,65 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 8897,42 Eur (30721,04 Lt) apskaičiuoto ir 7009,25 Eur (24201,54 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius – 6226,25 Eur (21498,02 Lt) apskaičiuoto ir 4731,95 Eur (16338,50 Lt) išmokėto darbo užmokesčio. - Laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2011-05-31 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 27 atvejais neužregistravo darbuotojui A.

P. iš viso 18904,82 Eur (65274,57 Lt) apskaičiuoto ir 14929,36 Eur (51548,10 Lt) išmokėto darbo užmokesčio bei 1 atveju neužregistravo 868,86 Eur (3000 Lt) įsiskolinimo darbo užmokesčio darbuotojui: už 2009 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 6372,10 Eur (22001,60 Lt) apskaičiuoto ir 4937,47 Eur (17048,10 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius – 8344,47 Eur (28811,79 Lt) apskaičiuoto ir 6692,24 Eur (23107 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius – 4188,24 Eur (14461,18 Lt) apskaičiuoto ir 3299,64 Eur (11393 Lt) išmokėto darbo užmokesčio; už 2011 m. birželio mėnesį – 1116,36 Eur (3854,60 Lt) apskaičiuoto ir 868,86 Eur (3000 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio. - Laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų apskaitos žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 2009 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais, neužregistravo darbuotojui V.

A. iš viso 860,66 Eur (2971,71 Lt) apskaičiuoto ir 742 Eur (2562 Lt) išmokėto darbo užmokesčio. - Laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų apskaitos žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 2009 m. gegužės, birželio, liepos mėnesiais, neužregistravo darbuotojui D. S. iš viso 567,49 Eur (1959,45 Lt) apskaičiuoto ir 511,35 Eur (1765,60 Lt) išmokėto darbo užmokesčio. - Laikotarpiu nuo 2009-05-08 iki 2009-06-30 pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų apskaitos žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – 2009 m. gegužės, birželio mėnesiais, neužregistravo darbuotojui A.

N. iÅ¡ viso 223,08 Eur (770,26 Lt) apskaičiuoto ir 247,45 Eur (854,40 Lt) iÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. buvo 121 atveju iÅ¡mokėtas darbo užmokestis bei 4 atvejais neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis Å¡iems darbuotojams už 55291,015 tonų perkrauto krovinio. Taip I. K. apgaulingai tvarkė UAB ,,V“ buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „V ” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

1. I. K. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y.: bÅ«damas UAB „V“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , ataskaitų pateikimÄ bei veiklÄ , Klaipėdos mieste tyčia - pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri nurodo, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį...“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios iÅ¡mokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡mokant paskutinę Å¡ios iÅ¡mokos dalį (nuo bendros už tÄ mėnesį iÅ¡mokėtų dalių sumos)...“, 24 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokamas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti sumokėti 13897,90 Eur (47986,70 Lt) gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d., veikdamas per UAB „V“ vyr. finansininkes M.

M. ir V. K., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikė joms duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstÄ apskaičiuotÄ darbo užmokestį 100880,40 Eur (348319,85 Lt), iÅ¡mokėtÄ 121 atvejais 8 UAB „V“ dirbantiems darbuotojams, dėl to UAB „V“ vyr. finansininkė M. M. 18 atvejų įrašė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis į 2008 m. lapkričio, gruodžio mėnesių, 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesių „Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose“, bei 2009 m. balandžio–gruodžio mėnesių, 2010 m. sausio–balandžio mėnesių „Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose“ 18, 19 eilutes, bei vyr. finansininkė V.

K. 13 atvejų įrašė aiškiai neteisingus duomenis į 2010 m. gegužės–gruodžio mėnesių, 2011 m. sausio–gegužės mėnesių „Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose“ 18, 19 eilutes, o būtent: Data 18 eilutė 19 eilutė Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio suma, ir PSD mokesčio (nuo 2009-03-01) Lt, ct Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma, Lt Deklaravo Turėjo deklaruoti Nedeklaravo Deklaravo Turėjo deklaruoti Nedeklaravo 2008-11 69457,32 70269,92 812,60 14611,00 14777,00 166,00 2008-12 25809,85 27460,81 1650,96 4273,00 4641,00 368,00 Iš viso 2008 m. 95267,17 97730,73 2463,56 18884,00 19418,00 534,00 2009-01 20746,47 22633,31 1886,84 1640,00 1842,00 202,00 2009-02 22665,97 27404,38 4738,41 1930,00 2476,00 546,00 2009-03 18373,40 25304,92 6931,52 1220,00 2092,00 872,00 2009-04 19837,13 31331,21 11494,08 1412,00 2934,00 1522,00 2009-05 23035,46 34579,92 11544,46 1746,00 3142,00 1396,00 2009-06 23092,00 30852,78 7760,78 1667,00 2507,00 840,00 2009-07 18403,99 20187,68 1783,69 844,00 976,00 132,00 2009-08 20468,67 22671,19 2202,52 1207,00 1359,00 152,00 2009-09 18295,47 20713,68 2418,21 1226,00 1462,00 236,00 2009-10 18533,94 30094,46 11560,52 1172,00 2744,00 1572,00 2009-11 17879,96 35179,75 17299,79 1226,00 3639,00 2413,00 2009-12 17879,96 36552,38 18672,42 1226,00 3653,00 2427,00 Iš viso 2009 m. 239212,42 337505,66 98293,24 16516,00 28826,00 12310,00 2010-01 18356,26 29884,55 11528,29 1348,00 2845,00 1497,00 2010-02 17400,00 36469,08 19069,08 1260,00 3900,00 2640,00 2010-03 17820,76 31531,94 13711,18 1247,00 3101,00 1854,00 2010-04 18677,07 28154,03 9476,96 1268,00 2487,00 1219,00 2010-05 19122,39 20145,41 1023,02 1376,00 1489,00 113,00 2010-06 19440,73 20463,75 1023,02 1221,00 1334,00 113,00 2010-07 19149,47 20172,49 1023,02 1395,00 1508,00 113,00 2010-08 20184,83 21207,85 1023,02 1741,00 1854,00 113,00 2010-09 20626,20 34567,64 13941,44 1751,00 3640,00 1889,00 2010-10 20289,36 50287,38 29998,02 2093,00 6471,00 4378,00 2010-11 23106,08 60540,93 37434,85 1716,00 7200,00 5484,00 2010-12 20844,97 51373,25 30528,28 1676,00 6144,00 4468,00 Iš viso 2010 m. 235018,12 404798,30 169780,18 18092,00 41973,00 23881,00 2011-01 20000,00 31722,36 11722,36 1505,00 3182,00 1677,00 2011-02 23139,48 36149,70 13010,22 2100,00 3970,00 1870,00 2011-03 19987,03 34625,48 14638,45 1510,00 3625,00 2115,00 2011-04 10425,05 23636,89 13211,84 624,00 2525,00 1901,00 2011-05 27618,27 52818,27 25200,00 2044,00 5743,00 3699,00 Iš viso 2011 m. 101169,83 178952,70 77782,87 7783,00 19045,00 11262,00 Iš viso: 670667,54 1018987,39 348319,85 61275,00 109262,00 47987,00 Šias deklaracijas laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. liepos 15 d. elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Klaipėdos skyriui, tokiu būdu, veikdamas per UAB „ V“ vyr. finansininkes M.

M., V. K., pateikė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie UAB „V“ pajamas ir jų panaudojimÄ ; - pažeisdamas 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Nr. IX-2535) 9 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ apskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti....“, 10 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad „draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas....“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 23 d.

įsakymÄ Nr. 489 „Dėl duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. liepos 4 d. įsakymÄ Nr. V-295 „Dėl SAM praneÅ¡imo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį taisyklių patvirtinimo“, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų iÅ¡ viso 43217,17 Eur (149220,25 Lt), veikdamas per UAB „V“ vyr. finansininkes M.

M. ir V. K., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytÄ darbo užmokestį – 108203,97 Eur (373606,67 Lt) (348319,85 + 25286,82), iÅ¡mokėtÄ 8 asmenims, dirbusiems UAB „V“, dėl to vyr. finansininkės M. M. ir V. K. įrašė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis į 2008 m. IV ketv., 2009 m. I- IV ketv., 2010 m. sausio–gruodžio mėn., 2011 m. sausio–birželio mėn. „PraneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM F4) S4, S5 eilutes ir jų priedų (forma SAM3SD), o bÅ«tent:

 Forma SAM (SAM F4) Data Stulpelis S4 „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma, Lt“ Stulpelis S5 „Įmokų suma, Lt“  2008 IV ketv. 2463,56 837,12 IÅ¡ viso: 2463,56 837,12 2009 I ketv. 13556,77 5420,11 2009 II ketv. 30799,32 12313,54 2009 III ketv. 6404,42 2560,70 2009 IV ketv. 47532,73 19003,28 IÅ¡ viso: 98293,24 39297,63 2010-01 11528,29 4609 2010-02 19069,08 7623,3 2010-03 13711,18 5482,05 2010-04 9476,96 3788,88 2010-05 1023,02 409,00 2010-06 1023,02 409,00 2010-07 1023,02 409,00 2010-08 1023,02 409,00 2010-09 13941,44 5573,75 2010-10 29998,02 11993,53 2010-11 37434,85 14966,54 2010-12 30528,28 12205,21 IÅ¡ viso: 169780,18 67878,26 2011-01 11722,36 4686,58 2011-02 13010,22 5201,59 2011-03 14638,45 5852,38 2011-04 15092,76 6034,08 2011-05 25200,00 10074,94 2011-06 23405,90 9357,67 IÅ¡ viso: 103069,69 41207,24 IÅ¡ viso: 373606,67 149220,25 Å iuos praneÅ¡imus ir jų priedus laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui, tokiu bÅ«du pateikė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie UAB „V“ pajamas ir jų panaudojimÄ .

Tokia savo veika I. K. pateiktose Klaipėdos apskrities VMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtÄ ir jų panaudojimÄ , taip pat VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose įrašė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir praÅ¡o šį teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – I.

K. iÅ¡teisinti. Apeliacinio skundo argumentai: 1.1. Apeliantas teigia, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal kaltinamÄ jį aktÄ , kuris neatitiko baudžiamojo proceso keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 219 straipsnyje. 1.2. Apeliantas teigia, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodytas baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jis buvo kaltinamas ir nuteistas, redakcija. Apelianto vertinimu, baudžiamojo įstatymo redakcijos nenurodymas yra esminis kaltinamojo akto trÅ«kumas, taip pat dėl to negalima identifikuoti, ar teismas teisingai parinko bausmės dydį. 1.3.

Apeliantas teigia, kad norint inkriminuoti asmeniui BK 220 straipsnio 1 dalį yra bÅ«tina nustatyti kaltinamojo siekį iÅ¡vengti mokesčių, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ jau nagrinėjant teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl Å¡io požymio buvimo. Tokiu bÅ«du nusikalstamos veikos požymis – siekis iÅ¡vengti mokesčių – į kaltinamÄ jį aktÄ bei nuosprendį buvo įraÅ¡yti deklaratyviai, t. y. to ne tik nepagrindžiant baudžiamosios bylos medžiaga, bet ir iÅ¡ viso netiriant Å¡ios aplinkybės. 1.4.

Apeliantas teigia, kad BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl kaltinamajame akte turėjo bÅ«ti nurodyti teisės aktai, pagrindžiantys jo inkriminuotÄ veikÄ . Nurodo, kad prokuroro suraÅ¡ytame kaltinamajame akte abstrakčiai suraÅ¡ytos teisės normos, iÅ¡ kurių citatų nėra galimybės nustatyti loginę grandinę ir tai, kokio konkretaus teisės akto reikalavimo pažeidimu I. K. kaltinamas, o skundžiamame teismo nuosprendyje teismas automatiÅ¡kai perrašė kaltinamajame akte nurodytas abstrakčias teisės normas, neanalizuodamas jų reguliuojamų teisinių santykių ir nepagrįsdamas jų ryÅ¡io su I.

K. veiksmais ar neveikimu. 1.5. Apeliantas teigia, kad jis nuteistas už tai, kad įrašė į deklaracijas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Tačiau, anot apelianto, jis niekada jokių UAB „V“ deklaracijų nepildė ir niekam jų niekada neteikė. Byloje niekada nebuvo tokios aplinkybės tiriamos. Tai, kad jis niekada deklaracijų nepildė ir niekam jų neteikė, patvirtina ir toliau kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad jis nepateikė vyr. finansininkėms duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstÄ apskaičiuotÄ darbo užmokestį.

Skundžiamame teismo nuosprendyje teismas netyrė, kas, kada ir kokias deklaracijas pildė bei kada deklaracijos ir kam buvo pateiktos. 1.6. Apeliantas teigia, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas sudėtingos konstrukcijos sakiniais, kurių negalima suprasti, o teismas nesiėmė priemonių paÅ¡alinti kaltinamojo akto neaiÅ¡kumÄ ir painumÄ . 1.7. Apeliantas teigia, kad nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje nenurodyta, kada minimos deklaracijos ir praneÅ¡imai buvo pateikti. Visos deklaracijos ir praneÅ¡imai buvo pateikti elektroniniu bÅ«du, todėl nebuvo jokių techninių kliūčių nustatyti kiekvienos iÅ¡ deklaracijų ar praneÅ¡imo pateikimo datos ir laiko.

To nepadarius kaltinamajam ir jo gynėjui buvo apribota galimybė ginčyti kiekvienos deklaracijos ir praneÅ¡imo pateikimÄ atskirai. Be to, nenustačius konkrečios deklaracijų ar praneÅ¡imų pateikimo datos, jam buvo atimta teisė į patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatį. 1.8. Apeliantas teigia, kad tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje nurodyta, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ jis padarė nepateikdamas visų pirminių apskaitos dokumentų vyr. finansininkėms M. M. ir V.

K.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo tiriama, ar jis turėjo kokius nors pirminius apskaitos dokumentus, ar jais disponavo, ar juos bandė pateikti vyr. finansininkei. Nei teismas, nei prokuroras bylos nagrinėjimo metu Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, todėl nuosprendžio iÅ¡vada dėl to yra deklaratyvi ir nepagrįsta. 1.9. Apeliantas teigia, kad kaip įmonės vadovas jis organizavo buhalterinę apskaitÄ , todėl negali bÅ«ti nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu. 1.10.

Apeliantas teigia, kad jis nuteistas už tai, kad jis nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas. Tuo tarpu kitose vietose nurodyta, kad jis pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų apskaitos žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokamaisiais žiniaraščiais – neužregistravo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl to nepasisakė ir nėra aišku, kodėl jis buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. 1.11.

Apeliantas teigia, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje yra konstatuojama, kad darbo užmokestis buvo neišmokėtas už ne mažiau kaip už 27 196,90 tonų perkrauto krovinio laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Šis kiekis buvo nurodytas prokurorui, tikėtina, įvertinus liudytojų parodymus teisme. Tuo tarpu 2017 m. lapkričio 27 d. Ekspertizes akte Nr. 11-1244(17) nurodyta, kad faktiškai pagal dokumentus nustatytas bendrovės perkrautas kiekis neatitinka su pagal Exel lentelėse ir liudytojų parodymais nurodytais perkrautais krovinio kiekiais.

Apeliantas pažymi, kad bendrovėje dirbo ir daug kitų krovikų. Dalis krovinių buvo perkraunami mechanizuotai. Bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį bendrovė perkrovė kiek daugiau nei 55 000 tonų įvairių krovinių. Dėl to teismo iÅ¡vada dėl įsiskolinimo už neatsiskaitymÄ perkrovus pusę visų krovinių yra ne tik nepagrįstas bylos medžiaga, bet ir nelogiÅ¡kas. Todėl visų įmonės perkrautų krovinių priskirti tik byloje nurodytiems liudytojams negalima. 1.12. Apeliantas teigia, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad pinigus mokėjo D., I., K.

Pinigus mokėjusių asmenų negalėjo nurodyti ir teisme apklausti liudytojai. Nenustačius pinigus mokėjusių asmenų tapatybės, nebuvo galimybės patikrinti šių asmenų ryšio su bendrove, įmonės perkraunamais kroviniais bei pačiu apeliantu. 1.13. Apeliantas teigia, kad liudytojai davė prieštaringus parodymus, kurie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Liudytojas D. S. parodė, kad su kiekvienu darbuotoju būdavo atsiskaitoma atskirai, o liudytojas M. K. nurodė, kad pinigai būdavo paduodami visiems, atskirai kiekvieno nekviečiant.

Liudytojas A. N. parodė, kad dirbo apie tris mėnesius po 1–2 val. per dienÄ , dalį pinigų gaudavo pavedimu, dalį grynaisiais pasiraÅ¡ant žiniaraÅ¡tyje, jis nežino, kiek gaudavo grynaisiais ir kas jam mokėdavo pinigus, galėjo gauti 500 ar 700 Lt per mėnesį, parodė, kad visi krovėjai gaudavo vienodai. Tuo tarpu liudytojas D. S. parodė, kad per mėnesį į rankas gaudavo apie 700–800 Lt per mėnesį, o liudytojas M. K. parodė, kad per mėnesį į rankas gaudavo 2000–3000 Lt.

Anot apelianto, šie prieštaravimai yra esminiai, o pirmosios instancijos teismas nepašalino šių prieštaravimų. 1.14. Apeliantas teigia, kad liudytojai nenurodė asmens, kuris mokėjo jiems pinigus, priešingai negu nurodo teismas skundžiamame teismo nuosprendyje, todėl teismas nenustatė asmens, kuris mokėjo pinigus liudytojams ir nepagrįstai jį nuteisė. Be to, liudytojos V. K., M. M., K. R., D. M., I. K. patvirtino, kad grynieji pinigai krovikams nebuvo mokami, o teismas jų parodymais nesivadovavo ir nenurodė, kad šiuos parodymus atmeta, ir tai, dėl kokių priežasčių juos atmetė, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. 1.15.

Apeliantas teigia, kad nėra nustatyta, kam priklausė krovinys, kurį krovė liudytojai. Liudytojas V. A. parodė, kad dirbo su savo pagalbiniais darbuotojais, su kuriais atsiskaitydavo jis pats. Kokį ryšį šie V. A. darbuotojai turėjo su UAB „V“ ir apeliantu, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, V. A. darbuotojai nebuvo net identifikuoti. Tokiu būdu nenustatytiems asmenims V. A. nesumokėti pinigai kažkodėl buvo priskirti UAB „V“. Apelianto vertinimu, nežinodamas teismo motyvų dėl to šio klausimo, jis negali į juos atsikirsti apeliaciniame procese. 1.16.

Apeliantas teigia, kad liudytojas M. K. parodė, kad UAB „V“ jam liko skolinga už iškrautus krovinius. Tačiau tai buvo skola ne vien jam, bet ir kartu su juo dirbusiems jo surastiems žmonėms. Pats M. K. juos susirasdavo ir pats jiems mokėdavo. Kaip teisme nurodė M. K., iš jam išmokėtų pinigų tik penktadalis priklausė jam, kiti priklausė jo draugams. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu šie asmenys nebuvo nustatyti. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas nenustatytiems asmenims neišmokėtus pinigus pripažino M.

K. mokėtinomis sumomis. 1.17. Apeliantas teigia, kad 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 2 259 Eur baudÄ . Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nuosprendį byla buvo grÄ Å¾inta ikiteisminiam tyrimui papildyti ir skundžiamu Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu jis vėl pripažintas kaltu ir jam paskirta 2 269 Eur bauda. Apelianto vertinimu, jo padėtis buvo pasunkinta, nes jam buvo paskirta griežtesnė bausmė. 1.18.

Apeliantas nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu skundžiamame teismo nuosprendyje. Civilinį ieškinį pareiškė:

1) VMI dėl 14 000,73 Eur (48 362,43 Lt), t. y. 13 897,90 Eur (47 986,70 Lt) nepriskaičiuotų ir neužregistruotų gyventojų pajamų mokesčio ir 108,82 Eur (375,43 Lt) įmokų į Garantinį fondÄ ;

2) VSDFV dėl 43 217,17 Eur (149 220,25 Lt). Teismas įvertino, kad civiliniai ieÅ¡kiniai pagrįstai grindžiami 2012 m. lapkričio 14 d. Specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/100. Tuo tarpu jis nebuvo nuteistas už tai, kad turėjo tikslÄ iÅ¡vengti sumokėti 108,73 Eur (375,43 Lt) įmokų į Garantinį fondÄ . Taip pat, apelianto vertinimu, teismas nenustatė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

4. Atsiliepimu į nuteistojo I. K. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistasis I. K., kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už bendrovės vykdytÄ veiklÄ bei joje tvarkomus buhalterinius dokumentus ir padarė teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, pateikdamas aplinkybes, iÅ¡vadas bei motyvus, apklausė liudytojus, įvertino byloje esančius dokumentus, specialisto iÅ¡vadÄ , kuriais pagrindė sprendimÄ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, kad nesumokėdamas mokesčių valstybei nuteistasis padarė turtinę žalÄ valstybei, kuriÄ jis, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, privalo visiÅ¡kai atlyginti.

1. Teismo posėdžio metu nuteistojo I. K. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 2. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

3. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo I. K., jame ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo I. K. kaltės padarius baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo, procesinių nuostatų pažeidimo, bÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

4. I. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, tam tikrÄ laiko tarpÄ bÅ«damas bendrovės direktorius ir vykdęs Å«kio subjekto vadovo, kaip atsakingo už buhalterinės apskaitos organizavimÄ asmens, funkcijas, bÅ«damas taip pat paskirtas tam tikrÄ laiko tarpÄ vyriausiuoju buhalteriu ir vykdydamas buhalterinę veiklÄ , bendrovės buhalterinę apskaitÄ tyčia tvarkė taip, kad nepagrindė apskaitos dokumentais faktiÅ¡kai įvykusių Å«kinių operacijų, nepateikė vyr. finansininkėms duomenų apie faktiÅ¡kai įvykusias 125 atvejais Å«kines operacijas ir dėl to laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

5. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo I. K. kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o kartu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais: liudytojų D. S., A. N., M. K., V. A., E. V., A. N., Ž. D., A. P., Š. B., A. J., specialistės V. V. duotais parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktais, asmens atpažinimo protokolais ir kitais byloje esančiais duomenimis.

6. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu jo veiksmų teisiniu įvertinimu ir ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl jo kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ . Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui nuteisiant I. K. pagal kaltinimÄ dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

7. Apgaulingas apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė ir pagrindinis įstatymas, nustatantis buhalterinės apskaitos reikalavimus, yra Buhalterinės apskaitos įstatymas. Å iame įstatyme įtvirtinta, kad visų rÅ«Å¡ių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitÄ .

8. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 m. spalio 7 d.) 10 straipsnį Å«kio subjekto apskaitÄ tvarko:

1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris);

2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali Å«kio subjekto vadovas, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Minimo įstatymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ , vadovas, arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ laikantis Å¡io įstatymo reikalavimų atsako Å«kio subjekto vadovas. Taigi, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ .

9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, jog buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Ä®monės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar bÅ«tų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iÅ¡ esmės bus įgyvendinęs pareigÄ â€“ organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Taigi, aiÅ¡kindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu Å¡ie asmenys. Ä®monės vadovas gali bÅ«ti tik Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltÄ asmenį, t. y. asmenį, atsakingÄ už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju.

Ä®monės vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sÄ moningai pateikinėja apskaitÄ tvarkančiam asmeniui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitÄ , o įmonės apskaitÄ tvarkantis asmuo apie tai neinformuojamas. Å iuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimÄ Ä¯monės apskaitÄ tvarkančio asmens rankomis, Å¡iam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017, 2K-355-696/2017).

10. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad I. K., bÅ«damas UAB „V“ direktorius, veikdamas Å¡ios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. bendrovės darbuotojams mokėjo dalį darbo užmokesčio be apskaitos dokumentų, sÄ moningai siekdamas, kad bendrovės buhalterinė apskaita bÅ«tų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų, t. y. buhalterinę apskaitÄ tvarkantiems asmenims M.

M. ir V. K. ilgÄ laikÄ neteikė objektyvių pagal savo turinį pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimu, taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. birželio 27 d., bÅ«damas paskirtas vyriausiuoju buhalteriu, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Dėl to per nurodytÄ laikotarpį į valstybės biudžetÄ nebuvo sumokėta 13 897,90 Eur (47 986,70 Lt) gyventojų pajamų mokesčio ir į tikslinio piniginio fondo biudžetÄ nebuvo sumokėta 43 217,17 Eur (149 220,25 Lt) valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad dėl tokių I. K., kaip bendrovės direktoriaus, veiksmų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „V“ veiklos, turto dydžio ir struktÅ«ros (t. 5, b. l. 148–166). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino I. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu. Todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad jis, kaip bendrovės vadovas, organizavo buhalterinę apskaitÄ ir negali bÅ«ti Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu.

11. Apeliantas teigia, kad jis nuteistas už tai, kad nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas. Tuo tarpu kitose vietose nurodyta, kad jis pirminiais apskaitos dokumentais neužregistravo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, todėl nėra aišku, kodėl jis yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

12. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad I. K. yra nuteistas už tai, kad jis nesilaikydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų apgaulingai tvarkė UAB „V“ buhalterinę apskaitÄ . Nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias Å«kines finansines operacijas bendrovės vyr. finansininkėms, kurios nesuvokusios jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 125 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose iÅ¡ viso 121 atveju priskaityto ir iÅ¡mokėto darbuotojams darbo užmokesčio ir 4 atvejais priskaityto ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Taigi ne I. K. neužregistravo visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apskaitos registruotuose ar, kaip nurodo apeliantas, ne jis pirminiais apskaitos dokumentais neužregistravo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, bet vyr. finansininkės, kurios tai padarė nesuvokdamos I. K., nepateikusio joms duomenų bei dokumentų apie faktiškai įvykusias 125 atvejais ūkines finansines operacijas, nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Todėl apelianto argumentas, kad nėra aišku, kodėl jis yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Apeliantas teigia, kad jis nuteistas už tai, kad nepateikė visų pirminių apskaitos dokumentų vyr. finansininkėms M. M. ir V. K., tačiau nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar jis turėjo kokius pirminius apskaitos dokumentus, ar jais disponavo, ar juos bandė pateikti vyr. finansininkėms. Tačiau Å¡is argumentas yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, įmonės vadovas yra atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant ir už teisingų pirminių apskaitos dokumentų pateikimÄ buhalteriui.

Todėl teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, ar įmonės vadovas pats asmeniÅ¡kai tokius dokumentus pateikė už apskaitÄ atsakingiems asmenims, ar jis įmonės valdymÄ suorganizavo taip, kad Å¡iuos dokumentus už apskaitÄ atsakingiems asmenims asmeniÅ¡kai pateiktų kiti įmonės darbuotojai – I. K., K. R. (liudytoja M. M. 2013 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai pirminius įmonės apskaitos dokumentus teikdavo I. K. ir K. R. (t. 8, b. l. 54); liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai patvirtinti 2013 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu), kad duomenis suvesdavo į savo sukurtÄ ekselio lentelę ir atspausdinusi perduodavo I.

K., kuri perduodavo duomenis buhalterijai (t. 4, b. l. 157; t. 8, b. l. 54); liudytoja I. K. 2018 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji duomenis suvesdavo ir pateikdavo buhalterijai (t. 8, b. l. 105); liudytoja D. M. 2013 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji visus fiksuotus duomenis atiduodavo I. K. (t. 8, b. l. 53). Ä®monėje buhalterinė apskaita buvo organizuojama taip, kad buhalterės gaudavo visus pirminės apskaitos dokumentus, kuriuose buvo užfiksuoti neteisingi duomenys, ir už tokios buhalterinės apskaitos vedimÄ naudÄ gavo pati įmonė, o kartu su ja ir nuteistasis I.

K., kaip vienintelis įmonės akcininkas.

14. Apeliantas teigia, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje yra konstatuojama, kad darbo užmokestis buvo neišmokėtas ne mažiau kaip už 27 196,90 tonų perkrauto krovinio laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Tačiau šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes jo nepatvirtina byloje esantys duomenys.

15. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog I. K., be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. 121 atveju buvo išmokėtas darbo užmokestis bei 4 atvejais neišmokėtas darbo užmokestis M. K., E. V., A. N., Ž. D., A. P., V. A., D. S., A. N. už ne mažiau kaip už 27 196,90 tonų perkrauto krovinio. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. lapkričio 27 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1244 (17) (t. 14, b. l. 160–183) nustatyta, kad UAB „V“ per 2008 m.–2011 m. laikotarpį pakrovė / perkrovė 55 291,015 tonas krovinio (t. 14, b. l. 167).

Tad krovinio kiekis ekspertizės akto pagrindu pasikeitė ir 27 196,90 tonų perkrauto krovinio aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte bylos nagrinėjimo metu pakeista į 55 291,015 tonų perkrauto krovinio aplinkybę ir I. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. 121 atveju buvo išmokėtas darbo užmokestis bei 4 atvejais neišmokėtas darbo užmokestis M. K., E. V., A. N., Ž. D., A. P., V. A., D. S., A.

N. už 55 291,015 tonų perkrauto krovinio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose tai taip pat įvertino.

16. Apeliantas teigia, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog pinigus mokėjo D., I., K., ir pažymi, kad pinigus mokėjusių asmenų negalėjo nurodyti ir teisme apklausti liudytojai. Apelianto vertinimu, nenustačius pinigus mokėjusių asmenų tapatybės, nebuvo galimybės patikrinti Å¡ių asmenų ryÅ¡io su bendrove, įmonės prekiaujamais kroviniais bei pačiu apeliantu. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .

17. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad I. K. nebuvo kaltinamas tuo, kad pinigus mokėjo D., I. ir K. Tačiau šiuos vardus minėjo liudytojai, kurių parodymais remiantis galima teigti, kad pinigus mokėjo nurodyti asmenys ir šių nurodytų liudytojų parodymais yra grindžiamas prokuroro kaltinimas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pinigus mokėjusių asmenų negalėjo nurodyti teisme apklausti liudytojai, nes liudytojai aiškiai savo parodymuose nurodė pinigus mokėjusius asmenis ir juos atpažino. 17.1.

Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlyginimÄ Ä¯ rankas iÅ¡mokėdavo brigadininkė, vardu Dx. arba D., nes tiksliai vardo neprisimena. Pastaroji sudarinėdavo lenteles, kuriose bÅ«davo nurodyta, kiek pakrauta. PrieÅ¡ sumokėdama pinigus brigadininkė sutikrindavo duomenis, esančius lentelėje, su jų užraÅ¡ytais duomenimis, kad viskas sutaptų, ir tuomet sumokėdavo. Grynuosius pinigus, dalį atlyginimo, ji perduodavo prie biuro esančiame sandėlyje, kuriame buvo įrengtas kabinetas (t. 13, b. l. 140).

Taigi Å¡is liudytojas įvardijo konkretų asmenį, mokėjusį pinigus – brigadininkė, vardu Dx arba D. 17.2. Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. M. atlyginimo jam nemokėjo, bet algÄ keletÄ kartų mokėjo I. (t. 13, b. l. 176). 2013 m. rugpjūčio 20 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. K. parodė, kad neprisimena, kas iÅ¡ pradžių mokėdavo pinigus, po to biure mokėdavo I. ir K., taip pat parodė, kad yra buvę, jog atlyginimÄ atveždavo D. ir I., bet kartu nurodė, kad D. galbÅ«t yra mokėjusi (t. 8, b. l. 58).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį:

1) Nr. 5 ir apibūdino jį kaip UAB „V“ direktoriaus draugę, vardu K., kuri kartais išmokėdavo neoficialų darbo užmokestį (t. 5, b. l. 93–97);

2) Nr. 3 ir apibÅ«dino jį kaip UAB „V“ darbuotojÄ , vardu I., kuri mokėdavo neoficialų darbo užmokestį (t. 5, b. l. 113–117). Taigi Å¡is liudytojas įvardijo pinigus mokėjusius du konkrečius asmenis – I., K., o dėl D. asmens jis nebuvo tikras. 17.3. Liudytojas E. V. 2013 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pinigus gaudavo iÅ¡ buhalterės I., atlyginimÄ yra mokėjusi I. ir K. Pinigai buvo mokami tiesiog dideliame kabinete, kuriame prieidavo prie I. arba K., nes pasakydavo, pas kuriÄ ateiti, ir gaudavo pinigus, o D. niekada jam nėra mokėjusi grynųjų (t. 8, b. l. 60–61). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. V. ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį:

1) Nr. 1 ir įvardijo jį vardu D., kuri duodavo jiems nurodymus dirbant UAB „V“, taip pat tai yra tas pats asmuo, kuris kartais mokėdavo jiems neoficialų atlyginimÄ ir vesdavo sÄ siuvinį su darbuotojų pakrautų tonų kiekiu (t. 5, b. l. 30–34);

2) Nr. 5 ir apibÅ«dino jį kaip UAB „V“ buhalterę I., su kuria jis tarėsi dėl priėmimo į darbÄ , taip pat tai yra asmuo, kuris mokėdavo neoficialų atlyginimÄ (t. 5, b. l. 35–39);

3) Nr. 3 ir įvardijo jį vardu K., kuri jam ir kitiems asmenims mokėdavo neoficialų atlyginimÄ (t. 5, b. l. 40–44). Taigi asmenys, mokėję darbuotojams pinigus, yra aiÅ¡kiai nurodyti – I. (kuri įvardyta kaip įmonės buhalterė), K., D., kur pastaroji, remiantis liudytojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, jam niekada nėra mokėjusi grynųjų pinigų, bet kuri ikiteisminio tyrimo metu atpažinta kaip asmuo, kuris kartais jiems (darbuotojams) mokėdavo neoficialų atlyginimÄ . 17.4.

Liudytojas Ž. D. 2013 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlyginimÄ kelis kartus mokėjo D. M., kitais atvejais – I. ir K. (t. 8, b. l. 141). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį Nr. 5 ir apibÅ«dino jį kaip UAB „V“ darbuotojÄ , vardu I., su kuria jis tarėsi dėl priėmimo į darbÄ ir ji yra tas asmuo, kuris jam ir kitiems darbuotojams mokėdavo neoficialų darbo užmokestį (t. 5, b. l. 16–18, 24–25).

Taigi šis liudytojas įvardijo D., I., K. kaip asmenis, kurie mokėjo neoficialų darbo užmokestį. 17.5. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį:

1) Nr. 1 ir apibÅ«dino jį kaip UAB „V“ sandėlininkę D., kuri realiai vadovavo jų darbui, žymėdavosi pakrautas tonas ir kartais mokėdavo neoficialų atlyginimÄ (t. 5, b. l. 58–62);

2) Nr. 2 ir apibÅ«dino jį kaip UAB „V“ darbuotojÄ , kurios vardas K. ir kuri vienÄ kartÄ buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) g. ir iÅ¡mokėjo neoficialų darbo užmokestį (t. 5, b. l. 63–67). Taigi Å¡is liudytojas aiÅ¡kiai atpažino asmenis, kurie mokėjo neoficialų darbo užmokestį, t. y. D. ir K. 17.6. Liudytojas A. P. 2013 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlyginimÄ jam mokėjo I., K., taip pat keletÄ kartų mokėjo D. (t. 8, b. l. 59). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti matyti, kad liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį:

1) Nr. 4 ir apibÅ«dino jį kaip UAB „V“ darbuotojÄ I., kuri jam ir kitiems asmenims iÅ¡mokėdavo neoficialų darbo užmokestį (t. 5, b. l. 83–87);

2) Nr. 5 ir apibūdino jį kaip jų brigadininkę D., kuri pildydavo lapus su pakrautų tonų kiekiais, taip pat ji ir kiti asmenys mokėdavo neoficialius darbo užmokesčius (t. 5, b. l. 88–92);

3) Nr. 1 ir apibÅ«dino jį kaip UAB „V“ darbuotojÄ K., kuri kelis kartus jam ir kitiems asmenims yra iÅ¡mokėjusi neoficialų darbo užmokestį (t. 5, b. l. 93–97). Tad Å¡is liudytojas nurodė konkrečius asmenis, mokėjusius neoficialų darbo užmokestį – I., K. ir D.

18. Vadinasi, priešingai negu teigia apeliantas, teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai aiškiai nurodė pinigus mokėjusius asmenis ir šie asmenys netgi buvo atpažinti atliekant parodymų patikrinimo veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad liudytojai Ž. D., E. V. neįvardijo asmens, kurie mokėjo pinigus, nes šie liudytojai aiškiai įvardijo D., I., K. kaip asmenis, kurie mokėjo neoficialų darbo užmokestį, o I. liudytojo E. V. įvardyta kaip įmonės buhalterė.

Tai, kad liudytojai V. A. bei Ž. B. nenurodė konkrečių asmenų, mokėjusių neoficialų darbo užmokestį, reikÅ¡mės neturi, nes Å¡iai aplinkybei nustatyti pakanka kitų byloje esančių įrodymų: anksčiau apklaustų liudytojų parodymų bei asmens parodymo atpažinti protokolų, esačių byloje. Be to, V. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad neoficialų atlygimÄ mokėjo UAB „V“ darbuotoja, tačiau jis nenurodė jos vardo ir pavardės, nes nežinojo, bet, jo supratimu, ji buvo buhalterė (t. 5, b. l. 2–3), o buhalterė, remiantis liudytojo E. V. parodymais, įmonės darbuotojų vertinimu, buvo I.

19. Liudytojų įvardytas asmuo I. – tai I. K., kuri nuo 2006 metų dirbo UAB „V“ vadybininke, o po to muitinės sandėlio vadove. Tačiau iš liudytojų parodymų turinio matyti, kad I. darbuotojai traktavo ir kaip asmenį, dirbantį buhaltere. Tokias pačias išvadas galima daryti ir iš liudytojos D. M. parodymų turinio, kuri 2013 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė: „<...> ataskaitas atiduodavau buhalterijai – I.“ (t. 8, b. l. 53). Liudytojų įvardytas asmuo K.

– tai K. R., kuri nuo 2005 metų iki 2013 metų dirbo UAB „V“, ji dirbo vadybininke ir padėjo buhalterijoje ir kuri, anot liudytojo M. K., buvo direktoriaus (I. K.) draugė. Remiantis byloje esančiais duomenimis, K. R. jos draugo – UAB „V“ direktoriaus – 2007 m. liepos 23 d. įsakymo „Dėl atsakingo asmens skyrimo“ pagrindu nuo 2007 m. liepos 23 d. buvo paskirta atsakinga už įmonės kasos apskaitos vedimÄ bei pasiraÅ¡inėti ant dokumentų (t. 6, b. l. 105). Liudytojų nurodytas asmuo D.

– tai D. M., kuri laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. dirbo UAB „V“ sandėlininke. Tad liudytojų nurodytus asmenis su I. K. vadovaujama bendrove siejo darbo santykiai, o K. R. ir bendrovės direktorių taip pat siejo ir asmeninio pobūdžio santykiai. Todėl, skirtingai nei mano apeliantas, šių asmenų ryšys su bendrove bei pačiu nuteistuoju I. K. – bendrovės direktoriumi – nagrinėjamoje byloje yra nustatytas.

20. Apeliantas teigia, kad liudytojos V. K., M. M., K. R., D. M., I. K. patvirtino, kad grynieji pinigai krovikams nebuvo mokami ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesivadovauti šių apelianto nurodytų liudytojų parodymais buvo pagrindas: pirma, liudytojos K. R. ir V. K. yra susijusiosios su nuteistuoju I. K. ne tik darbo, bet ir asmeninio pobūdžio santykiais. Liudytoja K. R. buvo tuo metu bendrovės direktoriaus draugė, o liudytoja V.

K. yra bendrovės direktoriaus sesuo; antra, liudytojos K. R., D. M. bei I. K. buvo tie asmenys, kuriuos bendrovės darbuotojai įvardijo kaip asmenis, neoficialiai mokėjusius darbo užmokesčius. Apelianto nurodytos liudytojos nurodo priešingas aplinkybes negu nustatyta byloje specialisto išvada bei ekspertizės aktais ir liudytojų – bendrovės darbuotojų, kuriems ir buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, parodymais. Nepaisant tos aplinkybės, kad apelianto nurodytos liudytojos davė kitokius parodymus dėl darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybės negu darbuotojai, kurie parodė, kad jiems buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, pastarųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – parodymų atpažinti protokolai, specialisto išvada, ekspertizės aktai.

Netikėti pastarųjų liudytojų (bendrovės darbuotojų, kuriems buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis) parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, duomenų, kad Å¡ie liudytojai siektų nuteistÄ jį apkalbėti, byloje taip pat nėra. Tuo tarpu apelianto nurodytų liudytojų V. K., K. R., D. M., I. K., kurias su nuteistuoju sieja darbo ar (ir) asmeninio pobÅ«džio santykiai, duotų parodymų objektyvumu teisėjų kolegija abejoja, negali laikyti juos patikimais ir jais vadovautis darydama galutines iÅ¡vadas.

Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje pagrįstai jais nesivadovavo.

21. Apeliantas teigia, kad liudytoja M. M. patvirtino, kad grynieji pinigai krovikams nebuvo mokami, tačiau ši liudytoja tokios aplinkybės nepatvirtino. Ši liudytoja 2013 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirminiai apskaitos dokumentai buvo pateikiami vadybininkių I. K. ir K. R. (t. 8, b. l.

54) ir ji pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jai aplinkybė apie įmonėje galbÅ«t esančius neįtrauktus į apskaitÄ pinigus nebuvo žinoma (t. 14, b. l. 39). Todėl Å¡i liudytoja neteigė, kad grynieji pinigai krovikams nebuvo mokami, bet teigė, jog Å¡i aplinkybė jai nebuvo žinoma.

22. Apeliantas teigia, kad liudytojai D. S., M. K., A. N. davė prieÅ¡taringus parodymus dėl darbo užmokesčio dydžio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skaičių nesutapimai nėra pagrindas vertinti parodymus kaip prieÅ¡taringus. Be to, kaip matyti iÅ¡ apelianto nurodytų liudytojų parodymų turinio, skiriasi ir jų darbo valandos, taip pat jų atlyginimo dydis priklausė nuo iÅ¡krauto krovinio kiekio. Kaip pats apeliantas nurodo apeliaciniame skunde, liudytojas A. N. dirbo apie tris mėnesius po 1–2 val. per dienÄ .

Tuo tarpu liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įkainis buvo nustatomas žmogui, kiek iÅ¡kraunama, tiek ir bÅ«davo sumokama. AsmeniÅ¡kai jis dirbdavo kiekvienÄ dienÄ , mažiausiais po aÅ¡tuonias valandas, dirbdavo ir iki dvyliktos nakties, iÅ¡eiginė bÅ«davo sekmadieniais (t. 13, b. l. 176). Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo ne visu etatu, dirbo, kai jį iÅ¡kviesdavo, atlyginimas priklausė nuo to, kiek tonų pakrovė (t. 13, b. l. 140). Taip pat Å¡ie liudytojai davė platesnius ir tikslesnius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jie negali bÅ«ti vertinami kaip prieÅ¡taringi liudytojų parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, ypač kai tarp apklausų praėjo nemažas laiko tarpas.

Tad prieštaravimų liudytojų parodymuose teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

23. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, kokį ryšį V. A. darbuotojai turėjo su UAB „V“ ir juo, nurodo, kad V. A. darbuotojai nebuvo nustatyti. Apelianto vertinimu, taip nenustatytiems asmenims V. A. nesumokėti pinigai kažkodėl buvo priskirti UAB „V“. Taip pat apeliantas nesupranta, dėl kokių priežasčių teismas nenustatytiems asmenims, kuriuos surado M. K., neišmokėtus pinigus pripažino M. K. mokėtinomis sumomis, nes skola buvo ne vien tik jam, bet kartu su juo dirbusiems jo surastiems asmenims. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto argumentais.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas pagal tai, kiek krovinio jie pakrovė. V. A. ir bendrovę, M. K. ir bendrovę siejo darbo santykiai ir šiame kontekste nėra svarbu, ar krovinio kiekį pakrovė V. A. vienas pats, ar kartu su kitais darbuotojais, kurie nebuvo oficialiai įdarbinti, lygiai taip pat nėra svarbu, ar krovinio kiekį pakrovė M. K. vienas pats, ar kartu su jo surastais darbuotojais, kurie nebuvo oficialiai įdarbinti, nes už pakrauto krovinio kiekį bendrovė turėjo atsiskaityti su pačiu V. A. ir M. K., t. y. darbo užmokesčio prasme bendrovė yra atsakinga tik jos apskaitoje buvusiems V. A. ir M. K. už pakrauto krovinio kiekį ir pastarųjų darbuotojų santykiai su kitais darbuotojais, kurie padėjo pakrauti krovinį, bendrovės įsipareigojimams V. A. ir M. K. darbo užmokesčio prasme neturėjo reikšmės. I. K. yra nuteistas už:

1) neužregistruotÄ priskaitytÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį V. A.; 2) 27 atvejais nepagrįstÄ M. K. priskaitytÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei 1 atveju neužregistruotÄ darbo užmokesčio įsiskolinimÄ . I. K. nėra nuteistas už V. A. ir M. K. įsipareigojimų įvykdymÄ ar jų neįvykdymÄ tiems asmenims, kuriuos jie pasitelkė į pagalbÄ kroviniui pakrauti. Todėl Å¡ie apelianto argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

25. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo aiškinamasi, kam priklausantį krovinį, kada ir kur krovė darbuotojai. Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nežino, kam priklausė jo iškrauti kroviniai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių nustatymas įrodinėjimo procese nėra svarbus. Krovinius pakrovė UAB „V“. Bendrovę ir darbuotojus siejo darbo teisiniai santykiai ir bendrovė mokėdavo darbuotojams už pakrauto krovinio kiekį. Todėl kam tas krovinys, kurį pakrovė UAB „V“ ir jos apskaitoje buvę darbuotojai, priklauso veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi įrodinėjimo procese nustatyti dar ir aplinkybę, kam priklausė krovinys, kada ir kur krovė darbuotojai, nebuvo būtina.

26. Tad atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl visų BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymių buvimo I. K. padarytoje veikoje, taigi tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas Å¡ia apimtimi turėtų bÅ«ti tenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. K. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o apeliacinis skundas dėl Å¡io nuteisimo jame iÅ¡dėstytais motyvais negali bÅ«ti tenkinamas.

27. I. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir už tai, kad jis 1) siekdamas iÅ¡vengti 13 897,90 Eur (47 986,70 Lt) gyventojų pajamų mokesčio laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. birželio 30 d. veikdamas per vyr. finansininkes, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikė duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstÄ apskaičiuotÄ 100 880,40 Eur (348 319,85 Lt) darbo užmokestį, iÅ¡mokėtÄ 121 atvejais 8 įmonės darbuotojams ir dėl to buvo pateikti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys VMI teikiamose deklaracijose laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. liepos 15 d.;

2) siekdamas iÅ¡vengti sumokėti į tikslinio piniginio fondo biudžetÄ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų 43 217,17 Eur (149 220,25 Lt) ir veikdamas per vyr. finansininkes, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikė duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytÄ darbo užmokestį – 108 203,97 Eur (373 606,67 Lt), iÅ¡mokėtÄ 8 įmonės darbuotojams, ir dėl to buvo pateikti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys VSDFV teikiamuose praneÅ¡imuose ir jų prieduose laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu jo veiksmų teisiniu įvertinimu ir ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl jo kaltės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ valstybės įgaliotoms institucijoms. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui nuteisiant I. K. pagal kaltinimÄ dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

29. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ aiÅ¡kiai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Å io straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai patvirtina, jog Å¡ie veiksmai buvo atlikti siekiant iÅ¡vengti mokesčių.

30. Skundžiamame teismo nuosprendyje yra tinkamai nustatyta, kad I. K. valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, turtÄ ir jo panaudojimÄ , suprato, kad tokiu bÅ«du vengia teisingo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ir to norėjo. I. K. yra tas asmuo, kuris turi pareigÄ pateikti deklaracijas ir jas pateikęs valstybės įgaliotai institucijai (per vyr. finansininkes) elektroniniu bÅ«du, nes jam, kaip bendrovės direktoriui, įstatymo nustatyta pareiga teikti deklaracijas apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų panaudojimÄ ir toks pateikimas, skirtingai nei mano apeliantas, neturi bÅ«ti įgyvendintas fizine prasme jo paties asmeniu. I. K. kaltę patvirtina tiek specialisto iÅ¡vada dėl bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimo, tiek ekspertizės aktai dėl bendrovės apskaitos ir finansų tyrimo.

31. Kaip minėta, tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai patvirtina, jog Å¡ie veiksmai buvo atlikti siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad nusikalstamos veikos požymis – siekis iÅ¡vengti mokesčių – į kaltinamÄ jį aktÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį buvo įraÅ¡yti deklaratyviai.

32. Apeliantas teigia, kad BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje turėjo bÅ«ti nurodyti teisės aktai, pagrindžiantys jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , o ne abstrakčiai suraÅ¡ytos teisės normos. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apelianto argumentu iÅ¡ dalies.

33. Pirmiausiai pažymėtina, kad baudžiamajame procese tiek kaltinamasis aktas, tiek apkaltinamasis teismo nuosprendis turi bÅ«ti apie tÄ patį ir teismas skundžiamame teismo nuosprendyje nurodydamas tuos pačius teisės aktus, kuriuos, Å¡io teismo vertinimu, pažeidė apeliantas – nuteistasis I. K. – ir kurie nurodyti kaltinamajame akte, jokio pažeidimo nepadarė, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kaltinamajame akte nurodytų teisės aktų turinį.

34. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistasis I. K. buvo nuteistas už Å¡ių teisės aktų ir juose numatytų teisės nuostatų pažeidimus: 34.1. Apeliantas pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ : 1) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos; 2) 40 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį. 34.2.

Apeliantas pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ : 1) 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys, iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios iÅ¡mokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡mokant paskutinę Å¡ios iÅ¡mokos dalį (nuo bendros už tÄ mėnesį iÅ¡mokėtų dalių sumos); 2) 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokamas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. 34.3.

Apeliantas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ : 1) 9 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ apskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti; 2) 10 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas.

35. Taigi, priešingai negu teigia apeliantas, tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje yra nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriuos nuteistasis, kaip įmonės vadovas, pažeidė, taip pat yra nurodytos konkrečios teisės nuostatos, kurias pažeidė nuteistasis, kaip įmonės vadovas, nurodytuose teisės aktuose. Ginčijamose teisės nuostatose, kurias pažeidė apeliantas, yra nustatytos aiškios subjekto pareigos, kurias nagrinėjamoje byloje apeliantas, kaip įmonės vadovas, privalėjo vykdyti ne savo pasirinkimu, bet taip, kaip nustatyta nurodytose teisės nuostatose. Todėl apelianto argumentas, kad jis nuteistas tik už abstrakčiai surašytų teisės normų pažeidimus, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

36. Taip pat iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliantas taip pat yra nuteistas už tai, kad pažeidė Å¡iuos teisės aktus: 36.1. Apeliantas pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 489 patvirtintÄ Duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkÄ . Å is teisės aktas skirtas duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo VSDFV teritoriniam skyriui tvarkai reglamentuoti. 36.2.

Apeliantas pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2007 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-295 patvirtintas SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį pateikimo taisykles. Šis teisės aktas skirtas SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį pateikimo taisyklėms reglamentuoti ir nustatyti duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas pateikimo VSDFV teritoriniams skyriams ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui tvarkai.

37. Taigi ir šiuo atveju, priešingai negu teigia apeliantas, tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje yra nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriuos pažeidė nuteistasis I. K. Šiuose teisės aktuose numatytas teisinis reguliavimas, skirtas duomenų apie apdraustuosius VSDFV teikimo tvarkai reglamentuoti, t. y. iš esmės reglamentuoja tuos pačius teisinius santykius, tačiau skirtingomis redakcijomis. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, apeliantas negalėjo pažeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. 489 patvirtintos Duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, nes šis teisės aktas nustojo galioti nuo 2008 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje į tai neatkreipė dėmesio ir šios aplinkybės neįvertino. Ir nors nagrinėjamo teisės akto pažeidimo konstatavimas neturi jokios įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui, nes tuos pačius teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas buvo išdėstytas kitame teisės akte, kurio pažeidimas yra tinkamai konstatuotas skundžiamame teismo nuosprendyje, vis dėlto pripažinti, kad nuteistasis I.

K. pažeidė teisės aktÄ , kurio jis pažeisti negalėjo, nes Å¡is teisės aktas negaliojo, nėra jokio pagrindo. Todėl minėtas teisės aktas iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio yra Å¡alinamas ir skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas tuo pagrindu, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

38. Apeliantas teigia, kad nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame teismo nuosprendyje nenurodyta, kada ginčijamos deklaracijos ir pranešimai buvo pateikti. Visos deklaracijos ir pranešimai buvo pateikti elektroniniu būdu, todėl nebuvo jokių techninių kliūčių nustatyti kiekvienos iš deklaracijų pateikimo datos ir laiko. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu, nes visų ginčijamų deklaracijų pateikimo datos ir laikas yra nustatytos.

39. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijamos deklaracijos VMI buvo pateiktos: 2008 m. lapkričio mėn. deklaracija buvo pateikta 2008-12-03 (t. 2, b. l. 176); 2008 m. gruodžio mėn. deklaracija – 2009-01-07 (t. 2, b. l. 177); 2009 m. sausio mėn. deklaracija – 2009-02-09 (t. 2, b. l. 134); 2009 m. vasario mėn. deklaracija – 2009-03-13 (t. 2, b. l. 135); 2009 m. kovo mėn. deklaracija – 2009-04-03 (t. 2, b. l. 136); 2009 m. balandžio mėn. deklaracija – 2011-03-16 (t. 2, b. l. 138); 2009 m. gegužės mėn. deklaracija – 2009-06-05 (t. 2, b. l. 140); 2009 m. birželio mėn. deklaracija – 2009-07-03 (t. 2, b. l. 141); 2009 m. liepos mėn. deklaracija – 2010-03-29 (t. 2, b. l. 142); 2009 m. rugpjūčio mėn. deklaracija – 2010-03-29 (t. 2, b. l. 147); 2009 m. rugsėjo mėn. deklaracija – 2010-03-29 (t.2, b. l. 149); 2009 m. spalio mėn. deklaracija – 2010-03-29 (t. 2, b. l. 154); 2009 m. lapkričio mėn. deklaracija – 2010-01-14 (t. 2, b. l. 159); 2009 m. gruodžio mėn. deklaracija – 2010-03-29 (t. 2, b. l. 164); 2010 m. sausio mėn. deklaracija – 2010-02-11 (t. 2, b. l. 178); 2010 m. vasario mėn. deklaracija – 2011-05-11 (t. 2, b. l. 183); 2010 m. kovo mėn. deklaracija – 2010-04-13 (t. 2, b. l. 184); 2010 m. balandžio mėn. deklaracija – 2010-05-07 (t. 2, b. l. 185); 2010 m. gegužės mėn. deklaracija – 2010-06-15 (t. 2, b. l. 186); 2010 m. birželio mėn. deklaracija – 2011-05-11 (t. 2, b. l. 187); 2010 m. liepos mėn. deklaracija – 2011-05-11 (t. 2, b. l. 188); 2010 m. rugpjūčio mėn. deklaracija – 2011-05-11 (t. 2, b. l. 189); 2010 m. rugsėjo mėn. deklaracija – 2011-05-11 (t. 2, b. l. 190); 2010 m. spalio mėn. deklaracija – 2011-05-11 (t. 2, b. l. 191); 2010 m. lapkričio mėn. deklaracija – 2011-05-11 (t. 2, b. l. 192); 2010 m. gruodžio mėn. deklaracija – 2011-01-13 (t. 2, b. l. 193); 2011 m. sausio mėn. deklaracija – 2011-02-14 (t. 2, b. l. 194); 2011 m. vasario mėn. deklaracija – 2012-05-11 (t. 2, b. l. 195); 2011 m. kovo mėn. deklaracija – 2011-04-15 (t. 2, b. l. 196); 2011 m. balandžio mėn. deklaracija – 2012-05-11 (t. 2, b. l. 197); 2011 m. gegužės mėn. deklaracija – 2011-06-13 (t. 2, b. l. 198).

40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijami pranešimai (kartu su priedais) VSDFV buvo pateikti: pranešimas už 2008 m. IV ketv. pateiktas 2009-01-08 (t. 5, b. l. 177); pranešimas už 2009 m. I ketv. – 2009-04-03 (t. 5, b. l. 182); pranešimas už 2009 m. II ketv. – 2009-07-02 (t. 5, b. l. 188); pranešimas už 2009 m. III ketv. – 2009-10-07 (t. 5, b. l. 195); pranešimas už 2009 m. IV ketv. – 2010-01-11 (t. 6, b. l. 3); pranešimas už 2010 m. sausio mėn. – 2010-02-08 (t. 6, b. l. 8); pranešimas už 2010 m. vasario mėn. – 2010-03-10 (t. 6, b. l. 12); pranešimas už 2010 m. kovo mėn. – 2010-04-07 (t. 6, b. l. 17); pranešimas už 2010 m. balandžio mėn. – 2010-05-10 (t. 6, b. l. 22); pranešimas už 2010 m. gegužės mėn. – 2010-06-11 (t. 6, b. l. 27); pranešimas už 2010 m. birželio mėn. – 2010-07-13 (t. 6, b. l. 32); pranešimas už 2010 m. liepos mėn. – 2010-08-10 (t. 6, b. l. 37); pranešimas už 2010 m. rugpjūčio mėn. – 2010-09-13 (t. 6, b. l. 42); pranešimas už 2010 m. rugsėjo mėn. – 2010-10-13 (t. 6, b. l. 47); pranešimas už 2010 m. spalio mėn. – 2010-11-12 (t. 6, b. l. 52); pranešimas už 2010 m. lapkričio mėn. – 2010-12-13 (t. 6, b. l. 57); pranešimas už 2010 m. gruodžio mėn. – 2011-01-11 (t. 6, b. l. 62); pranešimas už 2011 m. sausio mėn. – 2011-02-11 (t. 6, b. l. 67); pranešimas už 2011 m. vasario mėn. – 2011-03-08 (t. 6, b. l. 72); pranešimas už 2011 m. kovo mėn. – 2011-04-11 (t. 6, b. l. 77); pranešimas už 2011 m. balandžio mėn. – 2011-05-10 (t. 6, b. l. 82); pranešimas už 2011 m. gegužės mėn. – 2011-06-10 (t. 6, b. l. 87); pranešimas už 2011 m. birželio mėn. – 2011-07-08 (t. 6, b. l. 92).

41. Taigi paskutiniai ginčijami dokumentai – deklaracija ir pranešimas (kartu su priedais) valstybės įgaliotoms institucijoms buvo pateikti 2012 m. gegužės 11 d. (deklaracija VMI) ir 2011 m. liepos 8 d. (pranešimas (kartu su priedais) VSDFV), o šių dokumentų valstybės įgaliotoms institucijoms pateikimo datų nenurodymas pačiame kaltinamajame akte bei skundžiamame teismo nuosprendyje nedaro šių procesinių dokumentų neteisėtų ir nepagrįstų.

42. Apeliantas teigia, kad nenustačius konkrečios deklaracijos ar praneÅ¡imo pateikimo datos jam yra atimta teisė į patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatį. Tačiau toks argumentas yra laikomas nepagrįstu, kadangi I. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, pripažinta kaip tęstinė ir senaties taikymo prasme pagal kaltinimÄ jo teisinė padėtis yra lengvesnė, tačiau net ir Å¡iuo atveju senaties terminas dar nėra suėjęs.

43. Tad atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl visų BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymių buvimo I. K. padarytoje veikoje, taigi iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių Å¡i apeliacinio skundo dalis turėtų bÅ«ti tenkinama.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. K. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, o apeliacinis skundas tenkinamas tik tiek, kiek nustatyta, jog nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas teisės akto – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 489 patvirtinta Duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarka – pažeidimas, todėl šis aktas iš kaltinimo šalinamas.

Å io teisės akto paÅ¡alinimas neturi jokios įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui, tačiau tai sudaro pagrindÄ keisti skundžiamÄ nuosprendį, nes jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

44. Apeliantas teigia, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal kaltinamÄ jį aktÄ , kuris neatitiko baudžiamojo proceso keliamų reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje. Teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .

45. Pirmiausia pažymėtina, kad pats apeliacinis skundas grindžiamas tik abstraktaus pobÅ«džio teiginiais apie kaltinamojo akto trÅ«kumus nedetalizuojant ar nenurodant konkrečių trÅ«kumų ir sudarant pagrindÄ teismui manyti, kad apeliantas tikisi ne konkretaus rezultato naudojantis jam suteikta gynybos teise, bet paties proceso užtęsimo viliantis, kad byla ir vėl bÅ«tų sugrÄ Å¾inta prokurorui. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu I.

K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino nurodytÄ teismo nuosprendį ir bylÄ perdavė prokurorui motyvuojant tuo, kad buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimus neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Klaipėdos apygardos teismas nutartyje iÅ¡samiai detalizavo kaltinamojo akto trÅ«kumus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek paties prokuroro, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡taisyti.

Prokuroras suraÅ¡ydamas naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo motyvuose iÅ¡sakytas pastabas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo atliktas papildomas tyrimas dėl pakrautų tonų kiekio nustatymo, o kaltinime nustatyti trÅ«kumai tik lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl teigti, kad yra suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kas sudarytų pagrindÄ grÄ Å¾inti vėl bylÄ prokurorui, nėra jokio pagrindo.

46. Apeliantas teigia, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas sudėtingos konstrukcijos sakiniais, kurie neatitinka lietuvių kalbos raÅ¡ybos ir skyrybos taisyklių ir kurių negalima suprasti, o teismas nesiėmė priemonių siekiant paÅ¡alinti kaltinamojo akto neaiÅ¡kumus ir jo painumÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog kaltinamasis aktas yra suraÅ¡ytas sudėtingos konstrukcijos sakiniais, tačiau teismas gali įvertinti kaltinamÄ jį aktÄ tik teisės ir jame nurodytų aplinkybių aspektu, o kaltinamojo akto vertinimas gramatiniu požiÅ«riu nėra teismo kompetencija. Todėl apelianto argumentas dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų gramatiniu požiÅ«riu, kurių pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

47. Apeliantas teigia, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodytas baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jis buvo kaltinamas ir nuteistas, redakcija, o to nenurodymas yra esminis kaltinamojo akto trÅ«kumas ir dėl to taip pat negalima nustatyti, ar teismas teisingai parinko bausmės dydį. Teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo apelianto argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ , nes asmeniui yra taikomas tas baudžiamasis įstatymas, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu ir baudžiamojo įstatymo redakcijos formalus nenurodymas neturi jokios įtakos priimto akto teisėtumui ir pagrįstumui bei vertinimui to, ar teismas teisingai parinko bausmės dydį, nes tiek bausmės rÅ«Å¡ies parinkimas, tiek jos dydžio nustatymas yra paliktas teismo diskrecijai, kuri saistoma baudžiamajame įstatyme nustatytų bendrųjų ir specialiųjų bausmių skyrimo taisyklių.

48. Apeliantas teigia, kad 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu jį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 2 259 Eur baudÄ . Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nuosprendį byla buvo grÄ Å¾inta ikiteisminiam tyrimui papildyti ir skundžiamu Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu jis vėl pripažintas kaltu ir jam paskirta 2 269 Eur bauda. Apelianto vertinimu, jo padėtis buvo pasunkinta, nes jam buvo paskirta griežtesnė bausmė. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apelianto argumentu.

49. BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

50. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje dėl I. K. veikų buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, juo I. K. buvo paskirta 7 800 Lt (2 259 Eur) baudos bausmė. Šį teismo nuosprendį I. K. apskundė apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino apelianto skundžiamÄ teismo nuosprendį ir bylÄ perdavė prokurorui. Baudžiamoji byla dėl I. K. vėl buvo nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ nuteistojo I.

K. iniciatyva Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ apeliacine tvarka nuosprendį, juo I. K. buvo paskirta 2 269 Eur bauda. Taigi skundžiamu teismo nuosprendžiu I. K. buvo paskirta 10 Eur didesnė negu ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta baudos bausmė ir taip buvo pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis. Tačiau pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ baudžiamojo proceso įstatyme teismas, skirdamas bausmę, negalėjo pasunkinti nuteistojo, kurio iniciatyva pradėtas apeliacinis procesas, teisinės padėties, t. y. negalėjo paskirti baudos bausmės, kuri virÅ¡ytų ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos 2 259 Eur baudos bausmės ribÄ .

Tokiu bÅ«du skundžiamame teismo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam neteisingÄ bausmę, nes ji yra griežtesnė negu ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė. Todėl apelianto argumentas, kad jo padėtis buvo pasunkinta, nes jam buvo paskirta griežtesnė bausmė, yra laikomas pagrįstu ir apeliacinis skundas Å¡ia apimti tenkinamas, o skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

51. Apeliantas nesutinka su civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu skundžiamame teismo nuosprendyje, kai į mokėtinų pinigų sumÄ yra įskaičiuota įmoka į Garantinį fondÄ , o jis nebuvo nuteistas už tai, kad turėjo tikslÄ iÅ¡vengti sumokėti 108,73 Eur (375,43 Lt) įmokų į minėtÄ fondÄ . Taip pat teismas nenustatė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apelianto argumentu.

52. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad valstybės įgaliotos institucijos – VMI ir VSDFV Klaipėdos skyrius – pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius nuteistajam I. K. VMI reikalaujamas žalos dydis yra 48 362,43 Lt, jÄ sudaro: 1) 47 987 Lt nepriskaičiuotas ir neužregistruotas gyventojų pajamų mokestis; 2) 375,43 Lt įmokos į Garantinį fondÄ (t. 7, b. l. 22). I. K. buvo nuteistas už tai, kad siekdamas iÅ¡vengti sumokėti 47 986,70 Lt gyventojų pajamų mokesčio nepateikė vyr. finansininkėms duomenų apie apskaitos dokumentais nepagrįstÄ apskaičiuotÄ darbo užmokestį 348 319,85 Lt ir dėl to vyr. finansininkės įrašė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis į deklaracijas, teiktinas VMI.

Kaip tinkamai apeliaciniame skunde nurodė I. K., jis nebuvo nuteistas už tai, kad jis siekė iÅ¡vengti sumokėti 375,43 Lt įmokų į Garantinį fondÄ , todėl skundžiamu teismo nuosprendžiu nepagrįstai iÅ¡ I. K. buvo priteistas 48 362,43 Lt žalos atlyginimas VMI, kai į Å¡iÄ sumÄ nepagrįstai buvo įskaitytos kartu ir 375,43 Lt piniginės lėšos, mokėtinos Garantiniam fondui. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčijamus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.

53. Nagrinėjamoje byloje mokesčių mokėtojas ir draudėjas, privalantis mokėti socialinio draudimo įmokas, tiksliniam piniginiam fondui – UAB „V“, kurios vadovas – nuteistasis I. K., dėl kurio nusikalstamų veiksmų galutinę naudÄ mokestinės prievolės prasme turėjo jo vadovaujama bendrovė. Tiek VMI, tiek VSDFV mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui ir bendrovės mokestinės prievolės kyla įstatymuose nustatytais pagrindais, todėl pareiga atlyginti valstybei juridinio asmens nesumokėtų mokesčių sumÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės vadovui nekyla.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, jog neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018). Galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gali lemti objektyvios priežastys: mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobÅ«džio ir kitos objektyvios priežastys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

54. Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje yra pažymėjęs, kad nors mokestinės prievolės įvykdymas natÅ«ra negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali bÅ«ti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos Å¡ios sÄ lygos:

1) valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese bÅ«tų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo bÅ«das nei naujų mokesčių administravimo procedÅ«rų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota bÅ«tent baudžiamojoje byloje;

2) valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos ir potencialiai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kianti mokesčius administruojanti institucija turi tinkamai pagrįsti bÅ«tinumÄ tokį ieÅ¡kinį nagrinėti baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Nagrinėjamoje byloje mokesčius administruojančios institucijos nėra tinkamai pagrindusios bÅ«tinumÄ pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius nagrinėti baudžiamajame procese.

Be to, valstybės įgaliotų institucijų pareikÅ¡ti nagrinėjamoje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai yra pareikÅ¡ti bendrovės – mokesčio mokėtoja ir draudėjas – vadovui – nuteistajam I. K., kai kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, jog už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant iÅ¡skirtinėms situacijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-86-303/2018).

Tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos ypatumas yra tas, kad juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir tokiu bÅ«du jis nėra nuteistas už nusikalstamų veikų padarymÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nepatraukus juridinio asmens baudžiamojon atsakomybėn baudžiamojoje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai negali bÅ«ti nagrinėjami, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimÄ valstybės įgaliotoms institucijoms iÅ¡ nuteistojo I.

K. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad sprendimas palikti civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ Å¡ioje byloje atitinka tokio sprendimo paskirtį baudžiamajame procese. Civiliniai ieÅ¡kovai, remdamiesi Å¡ioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turi galimybę reikÅ¡ti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso tvarka. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas tuo pagrindu, kad netinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

55. Byloje esantys duomenys, skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisėjų kolegijai leidžia prieiti prie išvados, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis keistinas tiek, kiek tai yra susiję su neteisingai paskirta bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas), teismo išvadomis, neatitinkančiomis bylos aplinkybių dėl negaliojančio teisės akto nurodymo nuosprendyje (BPK 328 straipsnio 3 punktas), netinkamai išspręstais kitais nuosprendžio klausimais dėl pareikštų civilinių ieškinių (BPK 328 straipsnio 4 punktas), todėl apeliacinis skundas šia apimtimi yra tenkinamas, kiti apeliacinio skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti ir kita skundžiamo teismo nuosprendžio dalis yra pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendį: I. K. paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 2 259 Eur; paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nuorodÄ Ä¯ teisės aktÄ â€“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. 489 patvirtintÄ Duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos apraÅ¡Ä , nes Å¡is teisės aktas veikos padarymo metu negaliojo; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Zigmas Pocius Aurelija Sadauskaitė